Panikos priepuoliai - tai staigus intensyvios baimės epizodas, kuris pasireiškia įtemptomis fiziologinėmis kūno reakcijomis, nors tikro pavojaus ar akivaizdžios priežasties baimei nėra. Jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis ištikus nerimo priepuoliui. Šiame straipsnyje aptarsime tipinius panikos priepuolio požymius, galimas priežastis, būdus, kaip sau padėti priepuolio metu, ir ilgalaikes strategijas, padedančias valdyti nerimą.
Panikos Priepuolio Simptomai: Kūno Ir Psichikos Reakcijos
Panikos atakos dažniausiai pasireiškia staiga, be įspėjamųjų ženklų. Jos gali įvykti bet kur - vairuojant, prekybos centre, miegant ar darbo metu - ir pasireikšti retkarčiais arba nuolatos.
Tipiški panikos priepuolio požymiai apima tiek fizinius, tiek psichologinius simptomus. Fiziniai simptomai gali būti labai įvairūs ir gąsdinantys:
- Širdies ir kraujagyslių sistemos: Stiprus ir dažnas širdies plakimas, širdies virpėjimas, skausmas, diskomfortas krūtinės ląstoje.
- Kvėpavimo sistema: Padažnėjęs kvėpavimas, oro trūkumas, dusimo pojūtis ar gumulas gerklėje.
- Virškinimo sistema: Nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje arba „po duobute“ - šaltis, pykinimas, spazmai, pilvo skausmai ir viduriavimas.
- Bendri pojūčiai: Bendras silpnumas, šaltkrėtis arba atvirkščiai - karščio pylimas, galvos svaigimas, prakaitavimas, drebulys, odos pašiurpimas, dilgčiojimas - nutirpusios galūnės. Žmogaus kojos ima drebėti, darosi kaip vatinės ir jis pradeda galvoti, jog tuojau nukris, nepaeis, nualps.
Psichologiniai simptomai, lydintys panikos priepuolį, taip pat yra labai svarbūs:
- Nerimas ir baimė: Stiprus ir vis augantis nerimo, įtampos jausmas, kuris pasiekia maksimumą priepuolio metu, o vėliau, priepuoliui rimstant, palaipsniui silpnėja. Dažniausiai pasitaiko mirties, išprotėjimo, sąmonės arba savitvardos praradimo baimės, dar bijomasi susirgti onkologine ar kita „mirtina liga“, nukristi ar nualpti.
- Psichinis spaudimas: Kartais toks nerimas gali pasireikšti ir kaip neaiškus „psichinis spaudimas“ - lyg kažkokia jėga spaustų prie žemės, atimtų ir fizines jėgas, ir sugebėjimą aiškiai mąstyti.
- Mąstymo pakitimai: Pasitaiko ir mąstymo pakitimų - tampa sunku adekvačiai vertinti situaciją, sukaupti dėmesį, nes jis fiksuotas tik ties gąsdinančiais kūno pojūčiais, netikėtai, ūmiai, o atsiradusi panika auga lyg vanduo pralaužęs upės užtvanką.
- Vienatvės ir savigraužos jausmai: Dažnai prieš panikos ataką vyrauja vienatvės ir savigraužos jausmai - suvokimas, kad su visomis užgriuvusiomis gyvenimo problemomis teks tvarkytis vienam pačiam, o tai rodosi nepakeliamai sunku.
- Jausmas, jog esi atsiskyręs nuo kūno ar aplinkos.
Svarbu paminėti, kad panikos atakos gali būti labai įvairios ir skirtingos, tačiau dažniausiai simptomai suintensyvėja ir pasiekia piką per keletą minučių. Po panikos atakos žmogus gali jaustis pavargęs ir išsekęs.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Panikos Priepuolio Diagnozė: Kada Kreiptis Į Specialistą?
Panikos atakai diagnozuoti pakanka bet kurių keturių iš aukščiau išvardintų simptomų. Tačiau panikos sutrikimui diagnozuoti reikalingi papildomi simptomai: priepuoliai turi kartotis bent 1 mėnesį laiko ir įtakoti žmogaus elgesio pasikeitimus, drauge turi būti nuolatinis susirūpinimas priepuolio pasekmėmis bei priepuolio laukimo baimė.
Dažniausiai žmogus iš karto nesupranta, kad jį ištiko nerimo priepuolis, bet skuba į priėmimą pas vidaus ligų gydytoją. Nustatyta, jog daugiau negu pusė pacientų, besikreipiančių į kardiologus dėl nemalonių pojūčių ir skausmų krūtinėje iš tiesų kenčia nuo panikos atakų.
Jei priepuolis atsitiko pirmą kartą, ir labiausiai vargina kūno pojūčiai, rekomenduojama kaip galima greičiau atvykti į polikliniką, pas savo gydytoją, kuris privalo skirti visus būtinus tyrimus. Jei labiausiai vargina vis tik dvasiniai dalykai: nerimas, baimė, įtampa, bejėgiškumas ir t.t., galima iš karto kreiptis į gydytoją psichiatrą arba psichoterapeutą. Tuomet jie suteiks reikalingą pagalbą ir jei reikia, paskirs ir fizinį ištyrimą.
Panikos Priepuolių Trukmė Ir Pasekmės
Dažniausiai priepuolis trunka 10-20 minučių ir gali tęstis iki pusvalandžio. Jeigu priepuolis užtrunka ilgiau, greičiausiai tai nėra panikos ataka. Nežiūrint neilgos trukmės, priepuoliai yra labai nemalonūs, gąsdinantys ir išvarginantys, be to, jie linkę kartotis, o jei nesigydoma užklumpa vis dažniau. Tokiu būdu atsiranda taip vadinama antrinė, jau paties priepuolio ir jo pasekmių baimė, susikuria lyg ir toks ydingas uždaras minčių ratas: priepuolio laukimo baimė, augantis nerimas, priepuolis - dar didesnė priepuolio laukimo baimė. Tai jau rimtai gali pakenkti gyvenimo gerovei: žmogus tampa užsisklendęs, pradeda vengti tam tikrų situacijų, nuolat galvoja apie priepuolį, norėdamas kur nors išvykti pirmiausia apgalvoja, kaip toli nuo planuojamos vietos yra gydymo įstaiga.
Nerimą didina ir tai, jog prasidėję nerimo priepuoliai ima kartotis ir anksčiau nebūdingose, netipiškose situacijose, jų neįmanoma numatyti iš anksto.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Viena iš nemaloniausių panikos atakos pasekmių yra išliekanti pastovi baimė, kad panikos ataka pasikartos.
Panikos Priepuolių Priežastys: Biologiniai Ir Psichologiniai Aspektai
Biologinės ir psichoanalitinės teorijos, aiškinančios panikos atakos atsiradimą labai skiriasi. Tie autoriai, kurie linkę dvasinių ligų priežasčių ieškoti kūne, dažnai kalba apie padidintą nervų sistemos jautrumą įvairioms medžiagoms, stresui, paveldėjimo įtaką, ir net randa įrodymų savo teorijoms paremti. Ne paslaptis ir tai, jog nemažai daliai pacientų neblogai padeda gydymas vaistais, tačiau pasirinkus gydymą vaistais, pro piršus žiūrima į kitą problemą - nutraukus vaistų vartojimą, priepuoliai linkę atsinaujinti.
Psichoanalizės teorija įtikinamiau ir geriau padeda mums suvokti, kas yra nerimo priepuolis. Tai galima suprasti kaip tam tikrą ženklą, nuorodą, jog žmogų bando pasiekti kažkokia labai svarbi ir gyvybinga jo sielos dalis - iš gilesnių psichikos klodų į sąmonę bando prasiskverbti kažkokia būtent tam žmogui subjektyviai labai reikšminga informacija, kurios jam pačiam žūtbūt reikia. Priešingai nei dažniausiai manoma, panikos sutrikimo priežastis nėra koks nors vienetinis konkretus įvykis ar faktas, kurį reikia prisiminti, tai sudėtingas kompleksas iš susijusių jausmų, patirčių, išgyvenimų, troškimų, impulsų ir aplinkybių, kurias, norint pasveikti, būtina išanalizuoti ir įsisąmoninti. Jei žmogus nepajėgia suvokti įprastu būdu, siela pasirenka labai kūrybingą išeitį - sukurdama simptomą ar jų derinį, kaip kompromisą ir,- paradoksaliu būdu, - perteikdama bent dalį to kas svarbu. Panikos ataka yra kaip skambutis į jūsų buto duris - tai signalas, kad pas jus į svečius kažkas atėjo. Natūralu, jog geriausias gydymas - surasti jėgų atidaryti duris, sutikti svečią ir susipažinti su juo. Šiuo atveju - pasirinkti vien tik gydymąsi vaistais - lyg išjungus bute elektrą džiaugtis, kad niekas nebegali jums paskambinti.
Seniai yra žinoma, jog panikos priepuolius dažniau patiria žmonės, kuriems teko susidurti su sunkiais trauminiais išgyvenimais. Daug dažniau taip atsitinka žmonėms kurių tėvai nesugebėjo sutarti, kur ankstyvoji aplinka buvo ne tik nesaugi, bet dažnai atšiauri ar agresyvi. Savo praktikoje tenka susidurti, jog nerimo sutrikimais serga smurtaujančių arba geriančių žmonių sutuoktiniai ar vaikai. Tačiau šiais laikais panikos atakas vis dažniau patiria ir jauni, išsilavinę, aktyvūs, veiklūs, karjeros siekiantys žmonės, daugelis jų slapta trokšta visuomet pirmauti ir dėl to sutinka mokėti tikrai aukštą kainą: paaukoti ir poilsį, ir asmeninį gyvenimą, ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį. Rizika sirgti nerimo sutrikimais ypač padidėja patiriantiems nuolatinį pervargimą ar net „perdegimą“. Tokiu būdu tai gali būti ne tik verslo žmonės, kurie dabar žūtbūt stengiasi neprarasti savo verslo, bet taip pat ir jaunos mamos, ir persimokę studentai, bedarbiai.
Pirmieji panikos priepuoliai dažniausiai pasireiškia tuo laikotarpiu, kai žmogaus gyvenime yra daug fiziologinio ar psichologinio streso. Tai gali būti įvairios ligos, grėsmė užsikrėsti virusu, šeimyniniai konfliktai, naujos atsakomybės darbe, skyrybos ir panašiai. Patiriamo ilgalaikio streso intensyvumas gali viršyti žmogaus adaptacijos galimybes ir sukelti kontrolės jausmo praradimą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kaip Elgtis Ištikus Panikos Atakai: Greitosios Pagalbos Priemonės
Patiriančiam panikos priepuolį žmogui svarbu žinoti vieną pagrindinę taisyklę - nors panikos atakos metu jūs jaučiatės labai nemaloniai, jums labai baisu, bet dėl nerimo priepuolio jūs niekuomet neišprotėsite, neprarasite sąmonės ir nenumirsite. Atsiradę simptomai neabejotinai reiškia, kad šiuo metu jums reikalinga pagalba, o tinkamai ją suteikti gali tik psichikos sveikatos priežiūros specialistai.
Jei pajutote, kad ištiko panikos ataka, svarbu prisiminti šiuos žingsnius:
- Pripažinkite, kas vyksta. Pripažindami, kad patiriate panikos ataką, o ne išgyvenate širdies smūgį - jūs tuo pačiu priminsite sau, kad tai laikina būklė, kad ji praeis ir jums viskas bus gerai. Pirmiausia tai padės pašalinti mirties ir artėjančios nelaimės jausmą (kas yra tipiniai panikos atakos simptomai). Galite pasakyti sau: „Aš žinau, kad visi šie simptomai - tai tik mano nerimas ir tiek… Jie užeis ir praeis. Niekaip nemirsiu, neišprotėsiu, neįvyks jos infarktas ar insultas, manęs nesuparalyžiuos, nėra galimybės ir niekaip neuždusiu. Panikos priepuolis niekada nesibaigia realiu sveikatos sutrikimu. Nuolat tai sau priminkite. Kad smegenys pamažu išmoktų šią žinutę tarsi eilėraštį. Tai tėra tik mano neriamas.
- Sutelktkite dėmesį į kvėpavimą. Kvėpavimo kontrolė yra pirmas žingsnis į panikos priepuolio suvaldymą. Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad nedidelė oro srovė lėtai ir tolygiai patektų į jūsų plaučius ir taip pat lėtai iš jų pasišalintų. Svarbu išmokti išvengti hiperventiliacijos. Galite uždėti ranką ant krūtinės ir kiek galite sulėtinti ir nuraminti kvėpavimą, kad jis taptų panašus į miegančio žmogaus kvėpavimą. Tęskite tol, kol nerimas sumažės. Taip pat galite išbandyti kitą metodą. Lengvai įkvėpkite, užlaikę kvėpavimą suskaičiuokite iki dešimties ir lėtai iškvėpkite. Kartokite tol, kol nerimas sumažės. Geriausia sutelkti mintis į tai, ką tuo metu darote, galvoti tik apie paprastus konkrečius dalykus, jei nepavyksta, susitelkite į savo kvėpavimą ir sąmoningai kvėpuokite santykiu 4:6. Skaičiuodami iki keturių įkvėpkite, iš naujo skaičiuodami iki šešių iškvėpkite. Patariu naudotis 4-4-8 metodu, kuris reiškia, jog įkvėpiame per 4, sulaikome per 4 ir iškvėpiame per 8. Kadangi, kaip minėjau, dažnas esame pripratęs „kvėpuoti“ krūtine, teisingai įkvėpti reikia per pilvą. Įkvėpiame giliai į pilvą per 4, sulaikome (nekvėpuojame) per 4 ir itin giliai iškvėpiame per 8. Šią seką pakartojame 5 kartus.
- Naudokite savo pojūčius. Kai ištinka nerimo priepuoliai, jūsų protas gali būti perpildytas neigiamomis mintimis ir emocijomis. Tačiau jūs galite naudoti savo pojūčius, kad atitrauktumėte savo dėmesį nuo nerimo ir susigrąžintumėte ramybę. Bandykite pasitelkti savo regėjimą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą, kad suaktyvintumėte savo smegenis ir paskatintumėte savo teigiamus jausmus. Pavyzdžiui, galite stebėti gamtą, klausytis mėgstamos muzikos, ragauti saldų šokoladą ar apkabinti savo augintinį.
- Atsitraukite nuo aplinkos. Kartais panikos atakos kyla dėl įvairių išorinių dirgiklių, pernelyg dinamiškos aplinkos su daugybe stimulų. Kad sumažintumėte šių dirgiklių poveikį - užsimerkite. Išeikite į vėsesnę patalpą, arba jeigu už lango žiema - trumpam išeikite į lauką.
- Bendraukite. Jums reikalingas žmogus su kuriuo galėtumėte aptarti tai kas vyksta jūsų gyvenime. Tai gali būti jūsų artimas draugas, pažįstamas arba psichoterapeutas. Jei vis tiek jaučiatės blogai, išgerkite raminančių vaistų. Juos gali išrašyti šeimos gydytojas arba psichiatras. Šie vaistai puikiai veikia ir „iš kišenės“ - vien žinojimas kad juos turi padeda išvengti beprasidedančios panikos atakos. Nebijokite papasakoti artimiesiems apie tai, kas jums nutiko ir ieškoti pagalbos.
- Pasikalbėkite su savimi/ naudoti afirmacijas. Savo klientams dažnai patariu naudoti afirmacijas „Aš ramus. Aš sveikas. Aš saugus“. Jas ištarti sau galima keletą kartų. Šie žodžiai paprasti, bet stebuklingi. Žodžio galia mūsų gyvenime nulemia ypač daug.
- Išbandykite įsižeminimo pratimą. Jis gali padėti grįžti į kontaktą su savo kūno bei aplinkos pojūčiais. Pvz.: pažiūrėti į penkis objektus aplinkoje, pajusti keturis skirtingus pojūčius arba paliesti keturis skirtingus daiktus, įsiklausyti į tris aplinkoje girdimus garsus, užuosti du kvapus, pajusti skonį burnoje.
- Raskite objektą dėmesiui nukreipti. Jį paėmus į rankas atidžiai apžiūrėti, apčiupinėti, sutelkti visą savo dėmesį. Tai gali padėti nusiraminti.
- Įsivaizduokite save „saugioje vietoje“. Susikurti savo „saugią vietą“ galite ir jūs - tiesiog užsimerkite, prisiminkite ar įsivaizduokite vietą, kurioje jaučiatės ramus ir saugus. Tai gali būti gamta, miškas, paplūdimys - galite netgi jausti saulės šilumą ar vėjo ošimą, taip šia vietą tampa lengviau išsaugoti atmintyje.
- Jeigu auginate šunį arba katę ir jis šalia - paglostykite jį, priglauskite prie savęs.
- Pabandykite kramtyti intensyvaus skonio mėtinę gumą. Jeigu panikos priepuolio metu jaučiate pykinimą - mėtinė guma padės jį sumažinti. Be to, dėl skonio receptorių dirginimo sumažės dėmesys kitiems dirgikliams, kurie ir sukėlė panikos ataką.
- Jeigu pajutote, kad nerimas nekontroliuojamai auga, skubiai atsidarykite telefone savo mėgiamą juokingą filmuką ir pradėkite jį žiūrėti.
- Jeigu neturite po ranka spalvotų pieštukų, galite panaudoti ir spalvinimo programėlę savo telefone. Spalvinimas padės nusiraminti ir pakeisti fokusą.
Ilgalaikės Strategijos Nerimui Valdyti
Nors greitosios pagalbos priemonės gali padėti suvaldyti panikos ataką jos metu, ilgalaikės strategijos yra būtinos norint sumažinti atakų dažnį ir intensyvumą bei pagerinti bendrą savijautą.
- Psichoterapija: Gydant panikos atakas gali būti skiriami ir vaistai, kartais be jų tiesiog neįmanoma išsiversti, tačiau ypatingą svarbą gydyme užima psichoterapija, kurios metu psichoterapeutas padeda žmogui pasijusti saugiau, labiau pasitikėti savimi ir surasti jėgų suvokti, kas iš tiesų su juo vyksta ir kas jo gyvenime yra priežastis iš tiesų kelianti paniką. Svarbiausios yra žinios ir įgūdžiai, bei tvirtas tikėjimas, kad kai tai atsitiks, mokėsiu panikos priepuolį sustabdyti. Ir jeigu reikia, į pagalbą pasitelkite kognityvinę relgesio terapiją, kurios efektyvumas gydant panikos sutrikimą įrodytas daugybe mokslinių tyrimų.
- Meditacija ir "mindfulness" praktikavimas: Meditacijos, “mindfulness” praktikavimas ir panaudojimas panikos atakos metu - vienas iš efektyviausių būdų. Tiesa, kad panaudotumėte šią taktiką, pirmiausia jums reikės įgyti bazinių įgūdžių. Tai nėra taip sudėtinga kaip gali pasirodyti. Daug kas turi klaidingą nuostatą, kad meditaciją reikia praktikuoti ilgus metus, norit pasiekti efekto. Tačiau tai nėra tiesa. Šiuo metu mindulfness/ meditacijos užsiėmimai sparčiai populiarėja, todėl galite rasti grupinių užsiėmimų savo mieste už tikrai priimtiną kainą. Taip pat, jeigu negalite skirti tam lėšų, yra išties puikių meditacijai skirtų mobilių programėlių - pavyzdžiui Headspace. Jų dėka, išmokti medituoti gali net jokios patirties ir žinių neturintys žmonės. Meditacija yra praktika, kuri padeda žmonėms susikoncentruoti į dabartį ir atsiriboti nuo savo minčių. Ji gali padėti nuraminti savo protą, sumažinti stresą ir nerimą, pagerinti savijautą ir savivertę. Meditacija gali būti atliekama bet kur ir bet kada ir ji nereikalauja jokių specialių įrankių ar įgūdžių. Galite tai daryti sėdėdami, gulėdami, vaikščiodami ar netgi valgydami. Galite medituoti naudodami savo kvėpavimą, garsus, žodžius, vaizdus ar jausmus kaip savo dėmesio objektus.
- Fizinis aktyvumas: Sportuokite ar fiziškai judėkite. Naudodami fizinį krūvį greičiau išdeginsite adrenaliną ir kitus streso hormonus. Kai pradedate nerimauti, galite atlikti seriją pritūpimų, greitu žingsniu apeiti aplink namą, išplauti namų grindis ir panašiai. Fizinis aktyvumas nerimą mažina momentiškai, t.y. iš karto. Kartais geriausias būdas sustabdyti nerimą yra palikti situaciją ir pajudėti. Susitelkimas į savo kūną, o ne į savo mintis, gali padėti sumažinti nerimą. Mažesnio intensyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas ar joga, gali padėti žmonėms sumažinti stresą ir valdyti nerimo simptomus. Intensyvus sportavimas gali pagerinti jūsų nuotaiką ir nuraminti protą.
- Sveika gyvensena: Subalansuota mityba, reguliarus miegas ir vengimas žalingų įpročių (alkoholio, kofeino, nikotino) gali turėti didelės įtakos nerimo lygiui.
- Socialinė parama: Palaikantys santykiai su šeima, draugais ar kitomis socialinėmis grupėmis gali suteikti emocinę paramą ir sumažinti vienatvės jausmą.
Kaip Padėti Artimajam, Patiriančiam Panikos Ataką
Jei esate šalia žmogaus, patiriančio panikos ataką, svarbu išlikti ramiems ir palaikantiems. Štai keletas patarimų, kaip galite padėti:
- Būkite ramūs: Net jei ir pats kažkiek išsigandote, išlikite ramus.
- Duokite erdvės, bet išlikite netoliese: Jei žmogui negresia joks pavojus, duokite jam erdvės, tačiau išlikite netoliese, kad galėtumėte stebėti situaciją.
- Paklauskite, kaip galite padėti: Panikos atakos metu galite ramiai paklausti, ką turite daryti, kad palaikytumėte žmogų, tik nusiteikite, kad gautas atsakymas gali būti trumpas. Susižinokite iš anksto, ką turėtumėte daryti, kad galėtumėte padėti. Ne visų panikos atakos būna vienodos, todėl galite pasiklausti, kokių įspėjamųjų ženklų turėtumėte ieškoti pas savo artimą žmogų.
- Nekritikuokite ir nesumenkinkite jausmų: Venkite kartoti tokias frazes kaip „nesijaudink“ ar pastovaus klausimo, ar viskas gerai. Priminkite draugui, kad kvėpuoti reikia, tačiau praleiskite žodį giliai. Trumpai tariant, nedalinkite patarimų, kaip žmogus turi susitvarkyti su simptomais. Palaukite, kol jūsų paprašys patarimo.
- Būkite supratingi: Atminkite, kad žmogus nejaučia streso ir baimės savo noru. Žmonės, patiriantys panikos atakas supranta, kad jų baimė yra nelogiška, tačiau išgirdę tai iš jiems artimo žmogaus, gali pamažu atsiriboti ir nuo visuomenės.
- Po atakos būkite palaikantys: Po panikos atakos yra visiškai normalu jaustis išsekusiam. Normalu, kad būsite nusivylęs, tačiau atsiminkite, kad jūsų draugas nėra atsakingas už tai, kas nutiko.
Ieškoti Pagalbos: Kada Tai Būtina?
Baimės ir panikos jausmai dar nėra sutrikimas. Kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime su jais yra tekę susidurti, juos patiria ir visai sveiki žmonės. Kai kuriems panikos atakos gali pasireikšti vieną kartą ir daugiau nesikartoti. Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai nerimo priepuoliai ima kartotis, arba jei jie jau nuo pat pradžių yra ypač nemalonūs, intensyvūs ir gąsdinantys. Negydomi nerimo sutrikimai - linkę didėti, plėstis ir net gali peraugti į kitus psichikos sutrikimus. O baimė ir nerimas apima vis naujas gyvenimo sritis - kaip sniego kamuolys, riedantis nuo kalno.
Jei nerimo priepuoliai yra dažni, stiprūs ar trukdo jūsų gyvenimui, jūs neturėtumėte bijoti ieškoti profesionalios pagalbos.
Tinkama ir laiku suteikta pagalba gali padėti sumažinti atakų intensyvumą ir dažnį bei pagerinti žmogaus funkcionavimą kasdienybėje. Pagrindiniai pagalbos būdai yra psichologinis konsultavimas ar psichoterapija, kuri prireikus derinama su medikamentiniu gydymu.
tags: #kaip #kovoti #su #nerimo #priepuoliais