Paauglystė - tai laikotarpis, kupinas pokyčių, iššūkių ir galimybių. Tai laikas, kai jaunuoliai patiria ne tik fizinius, bet ir reikšmingus psichologinius pokyčius, kurie formuoja jų asmenybę, pasaulėžiūrą ir santykius su aplinka. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius psichologinius pokyčius, vykstančius paauglystėje, atsižvelgiant į berniukų ir mergaičių skirtumus.
Paauglystės samprata ir periodizacija
Paauglystės amžius yra gana sąlygiškas, dažniausiai apibrėžiamas kaip laikotarpis nuo 12 iki 18 metų, po kurio seka jaunystės periodas. Užsienio autoriai šį laikotarpį dažnai vadina adolescencija, skirstydami į ankstyvąją (12-14 metų) ir vėlyvąją (16-18 metų) adolescenciją. Paauglystės pabaigos nustatyti tiksliai neįmanoma, todėl ir jaunystės pradžia nėra aiškiai apibrėžta.
Paauglystės periodizacijos sudėtingumas susijęs su tuo, kad socialinė ir psichinė raida vyksta nesinchroniškai. Be to, mergaičių brendimas prasideda anksčiau nei berniukų, todėl sunku nustatyti vienodas amžiaus ribas. Net juridiniuose dokumentuose to paties amžiaus asmuo gali būti laikomas ribotos atsakomybės nepilnamečiu arba pilnateisiu.
Fiziniai pokyčiai ir jų įtaka psichologinei būsenai
Paauglystės pradžia žymi sparčių fizinių kūno pokyčių pradžią. Ryškiausi iš jų - kūno proporcijų ir ūgio pokyčiai. Lytinis brendimas skirstomas į tris fazes: prepubertetą (brendimo įžangą), pubertetą (tikrąjį brendimą) ir postpubertetą (brendimo pabaigą). Augimo tempas paauglystėje prilygsta pirmaisiais gyvenimo metais patiriamam augimui (15-25 cm per metus). Augant kūnui, keičiasi jo proporcijos, paauglys tampa fiziškai stipresnis, nors jo judesių koordinacija laikinai pablogėja.
Lytinis brendimas gali prasidėti apie 7 metus, o vėliausiai - apie 14 metų. Berniukams pradeda smarkiai augti sėklidės, ypač padidėja 11-12 metais, paauga varpa, o 13 metais atsiranda gaktos plaukai, plaukai pradeda augti ir pažastyse. Intensyviausias brendimas vyksta 13-14 metais. Mergaičių pirmieji lytinio brendimo požymiai pastebimi jau 7-9 metais. Jos sparčiai bręsta nuo 11 iki 12 metų, kartais iki 13 metų visiškai subręsta. Mergaičių lytinį brendimą rodo antriniai lytiniai požymiai (gaktos ir pažastų plaukų augimas), klubų suapvalėjimas, krūtų augimas, o būdingiausias iš jų yra staiga padidėjęs ūgis apie 11 metus. Šiuo metu mergaitės pralenkia berniukus. Vėlyvosios paauglystės laikotarpiu toliau vyksta lytinis brendimas, kuris maždaug trunka iki 17 metų. Berniukams atsiranda poliucijos, mergaitėms - mėnesinės. Krūtys ir klubai pilnėja iki 16 metų. Berniukai 13-14 metais ūgiu pasiveja mergaites ir pralenkia visam laikui.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Fizinis atskirų organų bei jų sistemų brendimas paauglystėje yra netolygus. Tai kartu su objektyviais sunkumais paaugliui kelia ir psichologinių sunkumų naujai suvokiant ir įvertinant save. Paauglys suvokia, kad jo kūno pokyčiai yra greitai pasibaigsiančio tapsmo suaugusiuoju požymiai. Jis (ji) bando save įvertinti, kaip atitinka suaugusio vyro ar moters vaidmenis, lygina save su bendraamžiais. Taigi ypatingai domisi savo kūnu ir net nežymius nukrypimus nuo jam neaiškios bei sunkiai nusakomos „normos“ suvokia kaip grėsmę. Kūno pojūčių įsisąmoninimas ir įtraukimas į kūno schemą, savojo kūno vaizdinių ir nuostatų į jį visumą - viena svarbiausių paauglio asmenybės tapatumo problemų. Dėl brendimo variacijų ir paaugliams būdingo savęs lyginimo su bendraamžiais ar kokiais nors etalonais jiems sunku save adekvačiai vertinti, o pernelyg aukštas ar žemas vertinimas gali tapti agresyvaus ar depresyvaus elgesio paskata, lemti neurotiškas reakcijas, anoreksiją. Abiejų lyčių paaugliai savo antrinius lytinius požymius laiko visavertiškumo patvirtinimu, tačiau gali negatyviai reaguoti į pirminių lytinių požymių raidą.
Lėtai bręstantiems paaugliams labai sunku varžytis su bendraamžiais, pavyzdžiui, nedidelis ūgis neleidžia pasiekti gerų rezultatų sporte. Ankstyvas brendimas mergaitei tampa našta, nes ji išsiskiria iš kitų, o jai norisi būti tokia, kokios yra bendraamžės. Dėl to ji gali susirgti anoreksija arba bulimija.
Emocinis ir socialinis vystymasis
Paauglystėje emocinis ir protinis patyrimas persitvarko, elgesys pasidaro savarankiškas, atsikratoma vaikiškos priklausomybės, mėginama į pasaulį pažvelgti suaugusiųjų požiūriu. Eriksono teorija paauglystę apibūdina kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodą. Paauglys ieško savo asmeninio tapatumo, nors šis procesas ir nėra vertinamas vienareikšmiškai. Norint visiškai suprasti paauglio tapatumo raidą, reikia atsižvelgti į daugelio raidos procesų tarpusavio sąveiką: fizinį brendimą, socialinį patyrimą, kognityvinę raidą. Paaugliui įveikti tapatumo krizę padeda naujas mąstymo būdas, kuriame realybė tampa antraeile. Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes, kurios išlaikė laiko išmėginimus ir vis dar atlieka savo funkcijas, ir socialines struktūras arba papročius, kurie palengvina šį perėjimą. Paauglys, išsilaisvinęs iš tėvų, vis daugiau prisiima bendraamžių vertybes. Grupių struktūra priklauso nuo amžiaus. Paauglių draugystė darosi vis pastovesnė. Šeima taip pat yra svarbi formuojantis paauglio tapatumui.
Paauglio poreikiai artėja prie suaugusiojo poreikių. 12-14 metų paaugliai yra komformistiški, jie labiau orientuojasi į bendraamžius, o todėl jų savirealizacijos poreikis silpnesnis. Poreikiai priklauso ir nuo lyties. Paaugliui reikia tėvų meilės. Nepaisant to, kad fiziškai sūnus ar dukra jau gali atrodyti subrendę, emociškai jie tebėra vaikai, kuriems reikia jausti, kad yra mylimi ir svarbūs savo tėvams net ir tada, kai jų elgesys yra nepakenčiamas. Paauglys - kaip veidrodis: jis daugiau atspindi jam teikiamą meilę, negu pats ją skleidžia. Jeigu paaugliui rodoma meilė - jis ją grąžina, jei pyktis - jis ir gražina pyktį. Paauglys nori jaustis saugus, bet nevaržomas. Paauglystė - savo nepriklausomybės ribų plėtimo amžius. Protestas prieš tėvų įkyrią kontrolę, griežtų taisyklių laužymas yra būdas įrodyti pasauliui, kad jie yra, nes kitaip to išreikšti dar nesugeba, bet protingos, argumentuotos taisyklės, užtikrinančios paauglių saugumą, parodo, kad jie tėvams rūpi. Per didelė kontrolė skatina protestą ar pasyvumą, visiška laisvė - palieka paauglį vienišą ir pažeidžiamą. Paauglys nori gerbti savo tėvus. Paauglystė - santykių šeimoje pertvarkymo laikas. Jei vaikas klausė tėvų todėl, kad jie yra tėvai, tai paauglys klausys tik tada, jei reikalavimai bus logiški ir argumentuoti. Priversti galima tik bijoti, o pagarbą reikia nusipelnyti. Paauglys nori būti vertinamas ir gerbiamas. Ko jie bijo labiausiai - tai ne nuomonių skirtumo, o pykčio, pajuokos, nuvertinimo. Jei į netinkamą sūnaus ar dukros elgesį sureagavote grubiai, per stipriai, dera atsiprašyti. Nuoširdumas, drąsa pripažinti savo klaidas, sugebėjimas nekritikuoti yra elgesio stilius, kurio paaugliai išmoksta iš tėvų. Jausdamas tėvų pagarbą sau, paauglys išmoksta gerbti ir vertinti save bei aplinkinius. Paauglys turi teisę atvirai ir tiesiogiai reikšti savo jausmus. Jei nuolat kartosite savo supykusiam paaugliui „Nedrįsk su manimi taip šnekėti!“, jis liausis tą sakyti tiesiogiai, bet išreikš, pats to nesuvokdamas, jus liūdinančiu elgesiu: iššaukiančia šukuosena, blogais pažymiais mokykloje, galbūt alkoholiu ar narkotikais. Paaugliai dažnai netinkamu elgesiu netiesiogiai išreiškia priešiškumą mums, kai draudžiame jį išreikšti žodžiais.
Paauglių raidos apžvalga atskleidė ir kai kuriuos paaugliui būdingesnius sunkumus. Dalis jų susijusi su raidos variacijomis (pvz.: spartesnis ar lėtesnis nei bendraamžių kūno augimas paprastai apsunkina fizinių pokyčių priėmimą, stabdo asmeninio tapatumo paieškas; spartesnis lytinis brendimas skatina aplinkinius griežčiau kontroliuoti paauglį ir kliudo šiam eksperimentuoti autonomija ir atsakomybe). Kokių nors brendimo normų nustatymas yra itin sąlygiškas, ir daugelis paauglių vienu ar kitu brendimo aspektu išsiskiria iš bendraamžių, tad su paminėtais, tačiau skirtingo masto sunkumais susiduria kone visi paaugliai. Dėl šių priežasčių sudėtinga vienareikšmiai atskirti paauglių psichinę normą ir patologiją, nes ir statistiniai, ir idealios raidos kriterijai paaugliams sunkiai pritaikomi.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Paaugliai taip pat išgyvena ir nemažai psichosocialinių konfliktų. Nagrinėjant pastaruosius pirmiausiai dera pastebėti, jog savarankiškumo įgijimo laikotarpis nuolat ilgėja, todėl psichologinė, fizinė ir socialinė brandos raida gali būti netolygi. Tai skatina konfliktus, kuriuos, kalbant apie paauglystę, reikėtų vertinti kaip normą. Paauglys paprastai konfliktuoja su artima socialine aplinka.
Paauglio mąstymo ypatumai
Bandant suvokti paauglių raidos ypatumus, svarbiausia yra suprasti jų mąstymą. Paauglystėje vykstantis formalusis operacinis mąstymas laikomas nauja kognityvine raidos stadija. Formaliajam operaciniam mąstymui būdingas sugebėjimas abstrakčiai mąstyti nepriklausomai nuo faktų. Dėl to paaugliai gali laisvai diskutuoti, geriau argumentuoti savo idėjas, vartoti metaforas, palyginimus. Paauglystėje daugiausiai dėmesio skiriama ne realybei, o galimybei. Jų sugebėjimas mąstyti apie tai, kaip viskas turėtų būti, užuot apsiribojus tuo kas yra, leidžia jiems būti idealistais. Piaget nuomone paauglio reikalavimas, kad realybė paklustu jo idealizmui, rodo atsiradus naują egocentrizmo formą. Formalus operacinis egocentrizmas pasireiškia paaugliui rigidiškai tvirtinant, kad pasaulis taps geresne vieta gyventi tik įgyvendinus jo idealistinę pasaulio sampratą. Paauglys tiki, kad yra labai ypatingas, nepanašus į jokį kitą kokį kada nors gyvenusį asmenį. Tačiau jie negali atskirti, kas jų išgyvenimuose, mintyse yra išties unikalu, nauja visai žmonijai, o kas yra nauja tik jiems patiems. Dėl tokios savivokos paaugliui atrodo, kad jo emocijos ir jausmai kitokie, intensyvesni ir skausmingesni nei kitų.
Psichologinė parama paaugliams ir jų šeimoms
Nors psichologinio paauglių konsultavimo, psichologinės paramos jiems praktika remiasi skirtingais teoriniais modeliais, ją vienija vienodi paramos tikslai: vidinių problemų įveikimas, santykių su bendraamžiais korekcija, socializacijos skatinimas. Šiuos tikslus paauglys dažnai netiksliai suvokia. Todėl psichologas susiduria su priešiškai nusiteikusiu arba nemotyvuotu konsultuojamuoju, lengviausiu atveju konsultuojamuoju, kuris dėl nepakankamo savęs pažinimo ar drovumo nurodo savo sunkumus pernelyg apibendrintai, nepilnai ir iškreiptai. Be to, paauglys gali priskirti psichologą prie „suaugusiųjų“, kuriuos jis vertina kritiškai ar negatyviai. Todėl psichologui svarbu parodyti, jog jis domisi ne tik paauglio sunkumais, bet ir jo asmenybe ir vertybėmis, parodyti pagalbą paaugliui, pripažinti iš pirmo žvilgsnio menkas jo problemas, garantuoti prielaidas, kurios padėtų paaugliui įsisąmoninti, kad psichologinis konsultavimas remiasi psichologo ir konsultuojamojo ryšiu, kuriame svarbiausias vaidmuo tenka konsultuojamajam, t.y. psichologo ir paauglio bendradarbiavimas yra esminė paauglio sunkumų įveikimo sąlyga.
Paauglys emancipuojasi nuo šeimos ir tuo pat metu patiria stiprią jos įtaką. Dauguma šeimų augina nepakankamą gyventojų atkūrimui reikalingą vaikų skaičių (taigi joje augantis paauglys nepatiria įvairiapusių globos ir globojamojo santykių, neįgyja pakankamos patirties); daug šeimų yra nestabilios arba išyra (taigi paauglys gyvena aplinkoje, nepalankioje jo emocinei raidai ir lytinei identifikacijai); daug šeimų nepakankamai materialiai aprūpintos (taigi paauglys negali pilnavertiškai ilsėtis, plėtoti savo gabumus, o kartais net nepakankamai tenkinami jo fiziologiniai poreikiai). Paaugliams iš tokių šeimų dažniausiai ir reikia psichologo pagalbos. Santykiai su bendraamžiais - savita pasirengimo gyventi visuomenėje „mokykla“. Paauglystėje bendraamžių grupės įtaka itin išauga, nesutarimai su ja išgyvenami ypač skaudžiai. Antra vertus, paaugliui reikia įgyti ne tik priklausymo grupei, bet ir konfliktų su bendraamžiais ir jų sprendimo patirties. Paauglystėje ypač suaktyvėja ir pasidaro aktualus savęs vertinimas ir savo kūno vaizdo formavimasis. Vaikinai ir merginos paprastai turi savo idealą, į kurį nori būti panašūs. Matydami, kad neatitinka idealo, labai dėl to kremtasi. Paaugliui vis svarbesnis darosi vienmečių vertinimas. Savęs vertinimas būna jau iš dalies susiformavęs tėvų, kitų suaugusiųjų vertinimų ir paties vaiko patirties įtakoje. Jis kai kada trukdo teisingai suprasti draugų vertinimus. Kartais paauglys net ir teigiamą draugų vertinimą gali suvokti kaip neigiamą, jei jau iš anksčiau yra įsitikinęs savo menkavertiškumu. Dar blogiau, kai dėl savo nepasitikėjimo savimi jis nedrįsta padaryti to, ką sugebėtų.
Kita šios paramos krypties atmaina - bendravimo su priešinga lytimi tobulinimas. Kad ši problema pakankamai aktuali, patvirtina ir demografinė statistika, kuri leidžia konstatuoti, jog mažėjant bendram gimstamumui, jo rodikliai didėja 15-18 metų amžiaus moterų grupėje. Tai tarsi kraštutinė problemos išraiška, patvirtinanti, jog bendravimo su kita lytimi sunkumai būdingi didelei daliai jaunimo. Paaugliams reikia spręsti asmeninio tapatumo, o drauge ir lytiškumo suvokimo uždavinius, įgyti bendravimo ir bendradarbiavimo su kita lytimi patirties, susikurti santuokinio partnerio idealą.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Nuo gimimo būdamas tam tikroje šeimyninių ryšių sistemoje, nesąmoningai perėmęs jai įprastus emocijų reiškimo būdus ir bendravimo stereotipus, vaikas negali turėti didelės įtakos šeimos situacijai. Paauglio galimybės tai padaryti taip pat nėra didelės. Didesnės įtakos jis gali turėti mokyklai, nors ir šiuo atveju paauglio sprendimai didesnės reikšmės neturi, tačiau jis bent jau gali pasirinkti kitą mokymosi įstaigą. Paauglio įtaka bendraamžiams lygi pastarųjų įtakai jam, o bendraudamas su kita lytimi paauglys jau sąmoningai renkasi tam tikrą elgesį ir vaidmenį. Dar didesnės jo galimybės įveikti savo vidinius sunkumus. Toks atskyrimas pasiteisina dėl skirtingų psichologinės paramos metodų, nors visi jie remiasi unikaliu, emociškai reikšmingu, intensyviu psichologo ir paauglio bendravimu, sukuriančių prielaidas paaugliui keistis. Pastarosios atsiranda dėl asmeninio ryšio, užsimezgančio tarp psichologo ir paauglio, bei specialių psichologinio poveikio paaugliui procedūrų. Tai neatsiejami dalykai, nors vieni teoriniai psichologinio poveikio, konsultavimo, psichologinės paramos modeliai labiau akcentuoja asmeninį psichologo ir konsultuojamojo kontaktą, o kiti - tikslų poveikio metodų panaudojimą. Pirmieji kelia didesnius reikalavimus psichologo asmenybei, o antrieji - jo profesinėms žinioms bei įgūdžiams. Paauglio psichologiniai sunkumai gali būti ir jo brendimo, ir jo asmenybinės krizės ar konflikto, kilusio bendraujant su reikšmingais paaugliui žmonėmis, pasekmė. Būdingos paauglio krizės - tai savęs ir savo galimybių suvokimo bei vertinimo sunkumai, nevisavertiškumo jausmas, identiteto problemos, disfunkcinė patirtis. Be subjektyvių nepasitikėjimo savimi ir savo unikalumo perdėjimo jausmų, paauglys susiduria su ilgalaikių tikslų pasirinkimo, dorovinio apsisprendimo, santykių su bendraamžiais, kita lytimi, šeima ir mokymosi institucijomis problemomis, kurias dar pagilina paaugliui būdingos protesto reakcijos, autoritetų neigimas ir lojalumo paieškos.
Smegenų pokyčiai paauglystėje
Roberto Sapolskio knygoje „Elgesys“ teigiama, kad paauglystėje smegenys nėra nei pusžalės suaugusiųjų smegenys, nei per ilgai ne šaldytuve laikytos vaikų smegenys. Paskiausiai subręstanti smegenų sritis yra kaktinė pusrutulių žievė. Daugiausia tarp paauglystės ir suaugystės besikeičianti galvos smegenų dalis yra būtent kaktinė pusrutulių žievė. Visa, ką žinome apie paauglystę, reikia vertinti ne iki galo išsivysčiusios kaktinės žievės kontekste. Jei turėsime omenyje, kad paauglių limbinė sistema, autonominė nervų sistema ir endokrininiai mechanizmai jau veikia visu pajėgumu, o kaktinės skilties žievė dar net nebaigta konstruoti, paaiškės, kodėl paaugliai yra impulsyvūs, įkvepiantys, destruktyvūs, kenkiantys sau, altruistai, savanaudiški, nepakenčiami ir gebantys keisti pasaulį.
Paauglystėje ir ankstyvoje suaugystėje esama didžiausios tikimybės, kad asmuo žudys, bus nužudytas, visam laikui paliks gimtuosius namus, išras naują meno rūšį, prisidės prie diktatoriaus nuvertimo, išžudys kaimo gyventojus etninio valymo pagrindais, paaukos savo laiką ir pastangas stokojantiems, taps priklausomas nuo substancijų, susiras antrąją pusę už savo visuomenės grupės ribų, visam laikui pakeis fizikos mokslą, ims rengtis siaubingai neskoningais drabužiais, pramogaudamas susilaužys kaklą, paskirs gyvenimą Dievui, gatvėje apiplėš senutę arba patikės, jog visa iki tol vykusi pasaulio istorija atvedė iki šios svarbiausios, pavojingiausios, perspektyviausios akimirkos, ir kad jis tiesiog privalo kaip nors prisidėti ir palikti savo pėdsaką. Kitaip tariant, tai laikotarpis, kai daugiausia rizikuojama, ieškoma naujovių, stengiamasi užmegzti ryšius su bendraminčiais.
Paauglių smegenyse išauginama daug daugiau neuronų, nei vėliau būna suaugusiojo galvoje. Vėlyvoje vaisiaus vystymosi stadijoje smegenyse vyksta aršios varžybos, kurias laimėję neuronai nukeliauja į jiems skirtą galvos smegenų vietą ir ima formuoti sinapsių jungtis. Su nepakankamai kokybiškomis nervinėmis ląstelėmis įvyksta „užprogramuota ląstelių mirtis“ - suaktyvinami genai, pamažu sunaikinantys nebereikalingus neuronus, tuomet jų sudedamosios dalys perdirbamos į žaliavas ir panaudojamos kitur. Tas pats vyksta ir su paauglių smegenų kaktine žieve. Paauglystės pradžioje tą smegenų dalį sudaro daugiau pilkosios medžiagos (ir tai netiesiogiai reiškia daugiau neuronų ir dendritų atšakų) ir daugiau sinapsių nei suaugusiųjų smegenis, per vėlesnį dešimtmetį pilkoji medžiaga praretėja - neoptimalios dendritų atšakos ir jungtys „išgenimos“. Pirmiausia subręsta seniausiai evoliucijos eigoje išsivysčiusios kaktinės žievės dalys, o štai pati naujausia, už pažinimą atsakinga viršutinė šoninė kaktinės skilties prieškakčio žievė (PKŽ) tik vėlyvoje paauglystėje pradeda atsikratyti perteklinės pilkosios medžiagos. Taigi, galvos smegenų kaktinė žievė paauglystės metu bręsta siekiant smegenų efektyvumo, o ne masės.
Aksonai mielinizuojami visą paauglystę, o tai leidžia neuronams komunikuoti sparčiau ir labiau koordinuotai. Paauglių smegenų dalys ištiesia pagalbos ranką tebesivystančiai kaktinei žievei ir prisiima funkcijas, kurioms ši dar būna nepasirengusi. Dar vienas neapsiplunksnavusiai kaktinei žievei pagalius į ratus kaišantis veiksnys - lytiniai hormonai: estrogenas ir progesteronas mergaitėms ir testosteronas berniukams. Šie hormonai turi įtakos smegenų struktūrai ir funkcijai, taip pat jie paveikia ir galvos smegenų kaktinę žievę: čia lytiniai hormonai turi įtakos mielinizacijos procesui ir įvairių neuromediatorių receptorių kiekiui. Paauglių merginų lytinis brendimas iki galo pražysta ne sulig pirmosiomis mėnesinėmis. Pirmus kelerius metus tik maždaug kas antro ciklo metu patiriama ovuliacija ir estrogeno bei progesterono bangos. Taigi, ankstyvojoje paauglytėje mergaitės ne tik išgyvena pirmuosius ovuliacijos ciklus, bet ir daugiau netikrumo, ar tie ciklai ir atitinkama organizmo reakcija apskritai pasireikš.
Paauglystės metu stabiliai gerėja veiklioji atmintis, gebėjimas lankščiai taikyti taisykles, vykdomasis klasifikavimas ir kaktinės žievės slopinimo reguliavimas (pvz., gebėjimas persiorientuoti nuo vienos užduoties prie kitos). Paaugliams taip pat geriau sekasi mentalizuoti (pažvelgti į situaciją kažkieno kito akimis). Vyresni paaugliai patiria stipresnes emocijas nei vaikai ar suaugusieji. Paauglystėje vis geriau išmokstame taikyti pakartotinio įvertinimo strategiją, logiška, tai lemia tam tikri neurobiologiniai pokyčiai. Ankstyvojoje paauglystėje dryžuotojo kūno apatinę skiltis stengiasi padėti ir perimti kai kurias kaktinės žievės funkcijas (tik jai nelabai sekasi, šiaip ar taip, vargšelė dirba ne pagal savo kompetenciją). Tame raidos etape iš naujo vertinant situacijas darbuojasi būtent dryžuotojo kūno apatine skiltis: kuo labiau ji triūsia, tuo mažiau sužadinamas migdolinis kūnas ir tuo geriau valdome savo emocijas.
Priimant rizikingus sprendimus paauglių galvos smegenų kaktinė žievė darbuojasi mažiau nei suaugusiųjų, o tai lemia prastesnį gebėjimą vertinti riziką. Sužinoję geras naujienas, paaugliai savo prognozes pakoreguoja kaip ir suaugusieji, tačiau informacija, kad reali įvykio tikimybė ne jų pusėje, jaunuoliams įtakos beveik nedaro. Paaugliai daugiau rizikuoja ir nemoka rizikos vertinti. Tačiau viskas nesibaigia didesniu polinkiu į riziką. Negalima teigti, kad paaugliai ir suaugusieji vienodai trokšta nuveikti ką nors rizikingo ir suaugusieji paprasčiausiai pasirenka to nedaryti, nes jų kaktinė žievė labiau subrendusi. Šis noras persmelkia visą paauglystę. Juk būtent šiame etape paprastai susiformuoja stabilus muzikinis ir mados skoniai, o vėliau atvirumas naujovėms menksta.
Patarimai mergaitėms brendimo laikotarpiu
Brendimas - tai laikas, kai mergaitės kūnas pradeda keistis ir labiau panašėti į suaugusios moters kūną. Tai trunka apie 5-7 metus. Šiuo laikotarpiu kiaušidėse pradeda bręsti pirmieji folikulai, kurie gamina moteriškąjį hormoną - estrogeną. Šiame etape labai svarbi subalansuota mityba ir pakankamas vitaminų bei mineralų kiekis. Galimas galvos svaigimas ar net alpimas - tai susiję su greitu augimu. Kūno temperatūra gali šiek tiek svyruoti, nes brendimo metu ją reguliuojantis smegenų centras (hipotalamas) dirba intensyviai. Pasikeičia emocinė būsena - gali būti nuotaikų kaita, dirglumas, mieguistumas, greitesnis nuovargis. Reikia rūpintis taisyklinga laikysena. Dar vienas ne itin malonus pokytis, kurį gali pastebėti - spuogai ant veido ar nugaros. Visi šie pokyčiai rodo, kad kūnas ruošiasi reprodukcinei funkcijai. Brendimo trukmė ir sparta gali būti kitokia nei draugių. Jei pradedama bręsti anksčiau ar vėliau, tai nieko bloga, nes visos esame labai skirtingos. Apkūnesnės mergaitės dažniau pradeda bręsti anksčiau, kai itin liekno sudėjimo - vėliau. Kai pradedama sparčiai augti tiek į ūgį, tiek ir į plotį, turėtum tai priimti kaip savo moteriškėjimo procesą, todėl jokiu būdu nekankink savęs dietomis arba atvirkščiai - neįnik į nesveiką maistą ir pastovų užkandžiavimą. Kenkia ir pernelyg didelis fizinis krūvis. Pavyzdžiui, jei kasdien intensyviai sportuojama po 2-4 valandas, gali išnykti mėnesinės. Kai krūtys išryškėja, paprašyk, kad mama nupirktų liemenėlę. Liemenėlė neturi veržti, varžyti judesių, trukdyti kvėpuoti, jos paskirtis krūtis tik prilaikyti. Jei jautiesi nejaukiai, kad krūtys pradėjo dygti anksčiau nei tavo bendraklasėms, nenori liemenėlės, vaikštai susikūprinusi, įtraukta krūtine, žinok, kad šių natūralių pokyčių nėra ko gėdytis. Atkreipk dėmesį ir į kelnaites. Svarbu, kad jos būtų pasiūtos iš natūralaus pluošto - medvilnės, tencelio modalo, bambuko ir pan. Tavo grožis neatsiejamas nuo švaros. Šiuo periodu labai svarbi tavo higiena. Tikriausiai kiekvieną rytą ir vakarą nusiplauni veidą ir išsivalai dantis, bet nuo šiol pradėk plauti ir savo pažastis bei pėdas. Kitaip nemalonų kvapą gali užuosti aplinkiniai. Vakare nuplauk ir savo vulvą (tavo išoriniai lytiniai organai) bei užpakaliuką (išangę). Mėnesinių metu apsiprausk ir dienos metu esant galimybei. Jei galva pradėjo dažniau riebaluotis, nevaikščiok riebaluotais plaukais - tai nėra gražu, o dar ir atrodysi netvarkinga. Būtinai trink plaukus, kada jie susiriebaluoja.
tags: #psichologiniai #pokyciai #paauglysteje #berniuku #ir #mergaiciu