Sprendimas kreiptis į psichiatrą pirmą kartą gali būti didelis žingsnis link geresnės psichikos sveikatos. Šis straipsnis padės jums suprasti, ko tikėtis, kaip pasiruošti ir ką daryti toliau.
Kada kreiptis į psichiatrą?
Svarbiausia pagalba, kurią galite suteikti artimajam, yra padėti jam kreiptis profesionalios pagalbos. Nesulaukiant pagalbos, būsena linkusi sunkėti, o sveikimas tuo greitesnis ir lengvesnis, kuo anksčiau pradedamas gydymas. Galima kreiptis į psichiatrą arba psichologą/psichoterapeutą. Jei jūsų artimasis dvejoja, ar nori susitikti su psichinės sveikatos specialistu, galite pasiūlyti už jį paskambinti ir sutarti tinkamą jam laiką. Jei pirmą kartą kreipiantis į gydytoją / psichologą jūsų artimasis nesijautė saugus, paskatinkite jį ieškoti kito specialisto. Bloga konsultavimosi patirtis gali dar labiau išmušti iš vėžių. Gydytojai ir psichologai yra skirtingi, kartais gali prireikti nueiti pas kelis, kad rastumėte tą, su kuriuo saugiai jaučiatės ir galite pasitikėti. Ir jums, ir artimajam prireiks nemažai kantrybės. Gydymo poveikis yra palaipsnis, o kartais ir banguojantis. Priklausomai nuo pasirinkto gydymo, gali tekti palaukti ir kelis mėnesius, kol pastebėsite gerėjimą. Tad nepraraskite vilties, jog gydymas bus veiksmingas.
Psichiatras - tai gydytojas, turintis medicinos išsilavinimą ir specializaciją psichiatrijos srityje. Norėdamas praktikuoti, jis turi būti baigęs penkerių metų rezidentūrą ir išlaikęs psichiatrijos atestacijos egzaminą. Kai kurie psichiatrai papildomai specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdžiui, vaikų psichiatrijoje ar priklausomybių gydyme.
Į psichiatrą vertėtų kreiptis tada, kai emocinė ar psichinė kančia tampa tokia stipri, kad jaučiate, jog be vaistų ar medicininės pagalbos sunku susitvarkyti.
Psichiatras gali padėti esant šioms būklėms:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Sunki depresija ar nerimas
- Miego ir nuotaikos sutrikimai
- Valgymo ar priklausomybės problemos
- Ryšio su realybe praradimas
- Arba kiti lėtiniai psichikos sutrikimai
Jei jaučiate, kad jūsų būklė trukdo kasdieniam gyvenimui, nesidrovėkite kreiptis - profesionali pagalba gali būti pirmas žingsnis į geresnę savijautą.
Kuo skiriasi psichiatras nuo psichologo ir psichoterapeuto?
Svarbu suprasti skirtumus tarp psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto, kad galėtumėte pasirinkti tinkamą specialistą:
- Psichiatras: Gydytojas, specializuojasi psichikos ligų gydyme, gali skirti vaistus ir taikyti medicininius gydymo metodus.
- Psichologas: Netaiko vaistų, bet atlieka psichologinius vertinimus ir psichoterapiją, padeda pacientams spręsti emocines ir elgesio problemas. Psichologai konsultuoja ir teikia psichologinę pagalbą ieškant atsakymų į ramybės neduodančius klausimus, sunkiai pakeliamus jausmus. Psichologinė pagalba rekomenduojama tais atvejais, kai siekiama emocinio palengvėjimo, pokyčių savo asmeniniame gyvenime ar tarpasmeniniuose santykiuose. Šie specialistai gali atidžiai išklausyti, siekdami gauti reikiamą informaciją - užduoti klausimus, padėti surasti išeitį iš probleminių situacijų, nusiraminti, suprasti savo jausmus ir pan. Psichologas gali padėti spręsti vaikų ir paauglių psichologinės raidos, santykių su partneriu, vaikais, bendramoksliais ar bendradarbiais problemas. Psichologo pagalbos gali prireikti ir patyrus stichinę nelaimę, sunkią traumą, netekus artimo žmogaus ar jam sunkiai sergant, turint problemų darbe ar jį praradus. Psichologai gali specializuotis tokiose srityse, kaip klinikinė psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt.
- Psichoterapeutas: Specializuojasi emocinių ir psichologinių problemų sprendime, dažnai taikydamas įvairias terapijas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija (KET) ar psichoanalitinė terapija.
Kaip pasiruošti pirmajam vizitui pas psichiatrą?
Pirmas žingsnis - nuspręsti kreiptis pagalbos. Pirmas žingsnis, kurį jau padarėte, - pripažinote sau, kad jūsų problemai išspręsti jūsų pačių įžvalgų ar jėgų nepakanka ir nusprendėte kreiptis pagalbos. Jums padėti gali psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras.
Štai keletas patarimų, kaip pasiruošti pirmajam vizitui:
- Užsirašykite simptomus: Prieš vizitą užsirašykite visus simptomus, kuriuos patiriate, įskaitant jų pradžią, trukmę ir intensyvumą.
- Pagalvokite apie savo medicininę istoriją: Būkite pasiruošę papasakoti apie savo medicininę istoriją, įskaitant bet kokias fizines ar psichines ligas, vaistus, kuriuos vartojate, ir alergijas.
- Apgalvokite savo gyvenimo įvykius: Pasiruoškite aptarti svarbius gyvenimo įvykius, kurie galėjo turėti įtakos jūsų psichinei sveikatai, tokius kaip traumos, netektys ar dideli stresai.
- Suraskite psichiatrą: Galite kreiptis tiesiai į gydytoją psichiatrą artimiausiame psichikos centre (kurie dažniausiai yra priskirti poliklinikoms).
- Būkite atviri: Labai svarbu su specialistu būti visiškai atviriems, nors tai padaryti ir nelengva, ypač kai žmogų matote pirmą kartą. Tačiau privalote prisiminti, kad tik būdami atviri sulauksite būtent mūsų situacijai tinkamo atgalinio ryšio ir pagalbos. Tad jeigu ateinate dėl nerimo ar depresyvios nuotaikos, bet nesakote, kad piknaudžiaujate narkotinėmis medžiagomis, nebūnate visiškai atviri, psichoterapijos procesas gali pasunkėti.
Ko tikėtis per pirmąjį vizitą?
Pirmasis vizitas pas psichiatrą paprastai trunka ilgiau nei įprastos konsultacijos. Jo metu gydytojas:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Užduos klausimus: Psichiatras užduos jums klausimus apie jūsų simptomus, medicininę istoriją, gyvenimo įvykius ir šeimos istoriją.
- Atliks psichikos būklės įvertinimą: Gydytojas atliks psichikos būklės įvertinimą, stebėdamas jūsų elgesį, kalbą, nuotaiką ir mąstymo procesus.
- Aptars galimus gydymo būdus: Remdamasis surinkta informacija, psichiatras aptars galimus gydymo būdus, kurie gali apimti vaistus, psichoterapiją ar kitus metodus.
Pirmo susitikimo metu gaunate galimybę papasakoti apie save, o psichologas ar psichoterapeutas gali užduoti kiek daugiau klausimų, nei įprasta psichoterapijoje. Visa tai daroma, norint sužinoti kuo daugiau tikslingesnės informacijos apie žmogų, kad galėtų nuspręsti, ar tikrai gali jam padėti.
Gydymo galimybės
Priklausomai nuo jūsų būklės, psichiatras gali rekomenduoti įvairius gydymo būdus:
- Vaistai: Psichiatrai gali skirti vaistus, tokius kaip antidepresantai, nerimą mažinantys vaistai, antipsichoziniai vaistai ar nuotaikos stabilizatoriai. Medikamentinis gydymas (šalia psichoterapijos ir kitų gydymo metodų) yra būtina gydymo dalis daugelio psichikos ligų atveju. Taip pat svarbu suprasti, kad daugelio ligų atvejais (pavyzdžiui, šizofrenijos) vaistus būtina vartoti nuolatos. Tai reiškia, kad net jeigu pajautėte palengvėjimą, vaistų vartojimo negalite nutraukti, nes ligos simptomai atsinaujins.
- Psichoterapija: Psichoterapija, arba pokalbio terapija, apima reguliarius susitikimus su psichiatru ar kitu psichikos sveikatos specialistu, siekiant aptarti jūsų mintis, jausmus ir elgesį. Pokalbio terapija - ne tik paprastas pokalbis. Sumanius išbandyti pokalbio terapiją, turite du pasirinkimus - vieną iš giluminės psichoterapijos šakų (Lietuvoje lengviausia rasti yra psichodinaminę, egzistencinę, Geštalto, Jungistinę), arba kognityvinę elgesio terapiją.
- Kiti gydymo būdai: Kai kuriais atvejais psichiatras gali rekomenduoti kitus gydymo būdus, tokius kaip elektros impulsų terapija (EIT) arba transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Elektros impulsų terapija yra saugi visame pasaulyje taikoma neskausminga procedūra (atliekama tik gydytojų komandai įvertinus paciento būklę bei taikant nejautrą). - gydymui atsparia depresija (t.p. Elektros impulsų terapija taikoma pacientui išaiškinus šio gydymo principus ir tik gavus informuoto paciento sutikimą. Pagrindiniai (tačiau nebūtinai pasitaikantys) šalutiniai EIT reiškiniai - trumpalaikiai atminties sutrikimai, galvos svaigimas, pykinimas. TMS - galvos smegenų stimuliavimo metodas, naudojamas psichikos ligoms gydyti. Tai ypač modernus, neinvazinis, beskausmis gydymo metodas, naudojamas nervų sistemos ligų diagnostikai bei gydymui. TMS leidžia kryptingai stebėti ir pakeisti smegenų veiklą, nesukeliant ilgalaikių neigiamų komplikacijų.
Giluminė psichoterapija vs. Kognityvinė elgesio terapija
Svarbu suprasti, jog podiplominių studijų metu specialistai patys privalo pereiti tam tikrą psichoterapijos sesijų skaičių (giluminėje psichoterapijoje tai gali svyruoti nuo dviejų iki kelių šimtų valandų, priklausomai nuo pakraipos), kas nėra įtraukta į psichologijos magistro studijas. Tai padeda užtikrinti, kad specialistas bus išsprendęs kiek įmanoma daugiau asmeninių problemų, giliau save pažinos ir tokiu būdu galės efektyviau padėti klientui, mat jau pats bus nuėjęs tam tikrą dalį savęs pažinimo kelio. Būtent todėl, mes patariame, jei įmanoma, rinktis vieną iš giluminės psichoterapijos krypčių terapeutų.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra trumpalaikė (kartais gali apsiriboti 6-20 susitikimų) ir yra orientuota į strategišką minčių ir elgesio keitimą, su tikslu pašalinti simptomus per limituotą laiko tarpą. Iš gelmių psichologijos perspektyvos, KET gali pašalinti simptomus, tačiau neišsprendžia problemos iš pamatų - problema gali atsinaujinti ir pasireikšti per kitokius simptomus. To priežastys, anot gelmių psichologijos specialistų, gali būti tai, kad KET neatsižvelgia į žmogaus pasąmonę, o koncentruojasi į paviršių. Nors užduotys, kurias rekomenduoja KET specialistai, gali būti puikūs savipagalbos ir prevencijos būdai, jos neanalizuoja gilesnių žmogaus psichikos sluoksnių. Tuo tarpu įrodymų apie giluminės psichoterapijos metodų efektyvumą daugėja. Tyrimai rodo, kad giluminė psichoterapija turi ilgalaikį ir gilesnį poveikį nei vien kognityvinė (pažinimo) ar bihevioristinė (elgesio) terapijos.
Giluminė psichoterapija dažniausiai yra ilgalaikė psichoterapija (nors tų pakraipų specialistai neretai siūlo ir trumpalaikes konsultacijas). Giluminės psichoterapijos šakos unikalios, nes atsižvelgia į pasąmonę ir jos ryšį su sąmone. Šios psichoterapijos tikslas yra žvelgti giliau, su tikslu išanalizuoti žmogaus asmenybę iš pagrindų. Nors skirtingos giluminės psichoterapijos šakos turi skirtingus metodus, dažniausiai viskas priklauso nuo paciento būdo. Mat paciento pasąmonė dažnai yra matoma kaip terapijos eigos vedlė.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
KET vyksta konfrontacija su pasąmone, o giluminė psichoterapija bendradarbiauja su ja. Nors KET ir giluminės psichoterapijos atstovai neretai „kariauja“, svarbu suprasti, kad abi pokalbio terapijos šakos turi savo unikalią paskirtį. Pavyzdžiui, KET gali būti naudinga gydant valgymo sutrikimus ar priklausomybių problemas, kartu sujungus ją su gilumine psichoterapija. Taip pacientas išmoksta tam tikrų įgūdžių ir susipažįsta su savo mąstymu (KET). O giluminėje psichoterapijoje paliečiami gilesni psichikos sluoksniai, iš kurių sutrikimas ir kyla.
Meno terapijos
Taip pat labai veiksmingos gali būti dailės, kūno, judesio ir šokio terapijos. Neretai jos netgi gali būti pranašesnės už pokalbio terapiją, nes kūnas ar piešinys niekada nemeluoja. Tuo tarpu pokalbio terapijoje galime pasimesti žodžiuose, o ne įkūnyti tiesą ir patirtis. Itin gerai veikia pokalbio terapijos kartu su meno terapijomis - jos gali papildyti viena kitą, pagreitinti procesus. Pavyzdžiui, kūno terapija gali padėti įkūnyti pokalbio terapijoje atrastus suvokimus. Ir atvirkščiai - pokalbio terapija gali padėti integruoti kūno terapijoje iškilusias traumas. Šios terapijos veiksmingos įvairiausiais atvejais, nepriklausomai nuo žmogaus problemos ar sutrikimo.
Kur ieškoti pagalbos?
Čia galite rasti Lietuvos psichoterapijos asociacijos psichoterapeutų sąvadą. Jame yra beveik 300 giluminės psichoterapijos podiplomines studijas baigusių psichoterapeutų. Sąvade taip pat rašomas miestas ir psichoterapijos paradigma, pagal kurią specialistas dirba - tai labai palengvina paieškas. Tuomet tereikia „pasigooglinti“ pagal specialistų vardus ir pavardes - paieškoti jų asmeninių tinklalapių, paskaityti išsamiau, kad būtų lengviau apsispręsti, ar specialistas gali jums tikti. Svarbu paminėti, kad ne visi psichoterapeutai yra šiame sąvade - jame trūksta specialistų, kurie nepriklauso Lietuvos psichoterapijos asociacijai.
Jeigu finansinės galimybės neleidžia pasirinkti specialisto privačiai, daugiau informacijos apie nemokamas paslaugas valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose arba profesinės savanorystės pagrindu veikiančiose organizacijose rasti galite rasti čia ir čia.
Didžiausioje ir įvairiapusiškas psichiatrijos paslaugas teikiančioje ligoninėje teikiama pagalba visais psichikos ligos periodais: tiek pirmą kartą pasireiškus simptomams ir siekiant nustatyti tikslią diagnozę, tiek norint sugrįžti į pilnavertį gyvenimą jau pažengus ligos atveju ar esant atkryčiams.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis specialistą:
- Į specialisto išsilavinimą. Kaip anksčiau minėta, psichologas mažiausiai turi turėti psichologijos bakalauro ir magistro laipsnį. Psichoterapeutas turi būti baigęs savo psichoterapijos pakraipos podiplomines studijas (jeigu renkatės iš minėto psichoterapeutų sąvado - dėl to jaudintis nereikia). Kūno arba meno (dailės, šokio ir panašiai) terapeutai turi turėti atitinkamą magistro laipsnį arba būti pabaigę mokslus atitinkamuose institutuose. Kiti specialistai (pavyzdžiui, psichiatrai, kinezoterapeutai, dvasiniai mokytojai t. t.) gali padėti jų specializacijos erdvėje (tarkime, psichiatras - išrašyti vaistų), bet konsultuoti psichologijos srityje gali tik turėdami bent vieną iš aukščiau minėtų išsilavinimų.
- Į tai, kokiose srityse specialistas specializuojasi. Pavyzdžiui, jeigu įtariate, kad turite valgymo sutrikimų, ieškokite specialisto, kuris savo aprašyme yra paminėjęs, jog tai yra viena iš jo specializacijos sričių.
- Į konsultacijos laiką. Konsultacija neturėtų trukti trumpiau nei 45-50 minučių ir ne ilgiau negu valandą.
- Į patį žmogų. Svarbu dėmesį atkreipti, kaip jaučiatės pasiskaitę apie specialistą - ar manote, o gal net jaučiate, kad norėtumėte giliau susipažinti su šiuo žmogumi, ir kad jis giliau pažintų jus.
- Į tai, kokios pakraipos psichoterapiją specialistas praktikuoja. Svarbiausia, kad psichoterapeutas būtų aiškiai įvardijęs pagal kokią psichoterapinę paradigmą dirba. Tuomet galima pasiskaityti apie tą paradigmą, ir apsispręsti, ar manote, kad ji galėtų jums tikti. Nors pakraipų metodai skiriasi, visos giluminės terapijos paradigmos turi didelį potencialą atskleisti ir padėti atrasti asmenybę iš pamatų.
Tiesa, gali būti, kad specialistas, pas kurį apsilankėte, jums netiks. Tačiau tai nereiškia, kad jums netinka terapija ir viską reikia mesti. Gali būti, kad kol surasite sau tinkamiausią, jums teks išbandyti du ar daugiau specialistų ar terapijos rūšių. Šios paieškos - visiškai normalios.
Finansinis aspektas dažnai gali būti lemiantis, kokios pakraipos psichoterapiją pasirinksite. Pavyzdžiui, Jungistinės arba transpersonalinės psichoterapijos kainos gali būti didesnės (vien dėl to, kad šių specialistų Lietuvoje yra mažiau) negu psichodinaminės ar egzistencinės psichoterapijos. Jeigu finansai neleidžia rinktis būtent tos pakraipos psichoterapijos, kuria esate susidomėję, nusiminti nereikia, nes psichoterapijoje pats svarbiausias aspektas (svarbesnis negu metodas, kuriuo naudojamasi), nuo kurio priklauso viso proceso sėkmė, yra santykis tarp kliento ir psichoterapeuto.
Pirmasis susitikimas
Jeigu pirmasis susitikimas jums kelia nerimą, tai yra visiškai normalu. Galite nustebti sužinoję, kad ir psichologas neretai šiek tiek nerimauja prieš pirmąjį susitikimą - juk ir jam tai pažintis su nauju žmogumi. Tokie jausmai - visiškai natūralūs.
Labai svarbu su specialistu būti visiškai atviriems, nors tai padaryti ir nelengva, ypač kai žmogų matote pirmą kartą. Tačiau privalote prisiminti, kad tik būdami atviri sulauksite būtent mūsų situacijai tinkamo atgalinio ryšio ir pagalbos. Tad jeigu ateinate dėl nerimo ar depresyvios nuotaikos, bet nesakote, kad piknaudžiaujate narkotinėmis medžiagomis, nebūnate visiškai atviri, psichoterapijos procesas gali pasunkėti.
Psichiatro pažymą gali išduoti:
- Gydymo įstaiga, kurioje esate registruotas
- Psichikos sveikatos centras, kuriame esate registruotas
- arba klinika, kurioje užsakote medicininę pažymą
Psichikos sveikatos centras savaime priskiriamas užsiregistravus gydymo įstaigoje, nebent patys pasirinkote kitą centrą.
Procedūra:
- Psichikos sveikatos centras patikrina, ar per pastaruosius 3 metus nebuvote įrašytas į psichikos sveikatos įskaitą.
- Jei įskaitoje nebuvote, pažyma išduodama be papildomos konsultacijos.
- Jei buvote ar esate įtrauktas į įskaitą, reikės apsilankyti pas psichiatrą, kuris įvertins sveikatos būklę ir priims sprendimą dėl pažymos išdavimo.
- Konsultacija paprastai trunka apie 15-20 min.