Įvadas
Darbuotojų motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis organizacijos sėkmę. Motyvuoti darbuotojai yra produktyvesni, lojalesni ir labiau linkę siekti aukštų rezultatų. Šiame straipsnyje apžvelgiama darbuotojų motyvacijos problematika, remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atliktais tyrimais. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs motyvacijos aspektai, įskaitant teorinius modelius, motyvaciją skatinančius veiksnius ir jų sąsajas su vadovavimo stiliumi.
Motyvacijos samprata ir teoriniai aspektai
Motyvacija - tai procesas, skatinantis žmogų veikti tam tikra kryptimi, siekiant patenkinti poreikius ar pasiekti tikslus. Mokslinėje literatūroje egzistuoja įvairių motyvacijos teorijų, kurios bando paaiškinti šį sudėtingą reiškinį. Kai kurios iš jų akcentuoja vidinius motyvus, tokius kaip savirealizacija ir asmeninis augimas, o kitos - išorinius, pavyzdžiui, atlyginimą ir pripažinimą.
Darbuotojus motyvuojantys veiksniai
Darbuotojų motyvaciją įtakoja daugybė veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: piniginius ir nepiniginius.
Piniginiai motyvatoriai
Tyrimai rodo, kad darbo užmokestis yra vienas svarbiausių piniginių motyvatorių. Renatos Ragauskaitės magistriniame darbe nustatyta, kad 80,6 proc. respondentų darbo užmokestis yra labai svarbi piniginė motyvavimo priemonė. Taip pat svarbūs priedai prie darbo užmokesčio, nors kuro sąnaudų ar telefono išlaidų apmokėjimas respondentams visiškai nesvarbu.
Nepiniginiai motyvatoriai
Nepiniginiai motyvatoriai taip pat vaidina svarbų vaidmenį skatinant darbuotojų motyvaciją. Socialinės garantijos yra labai svarbios 69,1 proc. tyrimo dalyvių. Kituose tyrimuose nustatyta, kad asmeniška ir vieša padėka už gerai atliktą darbą, dovanos darbuotojams bei jų šeimos nariams taip pat yra efektyvios motyvavimo priemonės.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Motyvacijos sąsajos su vadovavimo stiliumi
Vadovavimo stilius daro didelę įtaką darbuotojų motyvacijai. Demokratinis vadovavimo stilius, kai darbuotojai įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą, skatina didesnį įsitraukimą ir motyvaciją. R. Ragauskaitės tyrime nustatyta, kad 86,9 proc. respondentų motyvuotų demokratinis vadovavimo stilius.
Visuomenės sveikatos specialistų motyvacija
Tyrimai atskleidė, kad visuomenės sveikatos specialistų motyvaciją labiausiai skatina priedai prie atlyginimo (98,3 proc.), kvalifikacijos kėlimo galimybės (95,7 proc.) ir atlyginimo didėjimas priklausomai nuo darbo stažo (90,4 proc.). Taip pat nustatyta, kad viešas pagyrimas už gerus darbo rezultatus bei tiesioginio vadovo domėjimasis, kaip sekasi, labiau motyvuoja Kauno rajono biuro darbuotojus lyginant su Kauno miesto biuro darbuotojais.
Skirtumai tarp privačių ir viešųjų įstaigų
Tyrimai parodė, kad privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojams suteikiama daugiau laisvės darbo metu, vertinami darbuotojų pasiūlymai ir daugiau įsiklausoma į darbuotojų lūkesčius negu viešosiose įstaigose.
Demotyvuojantys veiksniai
Be motyvaciją skatinančių veiksnių, svarbu atsižvelgti ir į demotyvuojančius veiksnius. Per didelis darbo krūvis, kritika ir bausmės, priimant sprendimus neįsiklausoma į darbuotojo nuomonę gali neigiamai paveikti darbuotojų motyvaciją.
Kartų skirtumai
LSMU atliktas kokybinis tyrimas atskleidė, kad skirtingos kartos (X, Y ir Z) turi skirtingus požiūrius į darbą ir motyvaciją. X kartos atstovai yra labiau pesimistiški dėl ateities, Y kartos atstovai pasižymi dideliu vidiniu motyvacija ir teigiamu požiūriu į komandinį darbą, o Z kartos atstovai kritiškai vertina sveikatos priežiūros sistemą ir svarsto apie darbą užsienyje.
Taip pat skaitykite: Darbo motyvacijos analizė
Taip pat skaitykite: Organizacijos ir psichikos sveikata
tags: #darbuotoju #motyvacija #lsmu