Neįtikėtini Girdimojo Suvokimo Lavinimo Būdai Vaikams: Pratimai Ir Žaidimai, Kurie Stebina!

Įvadas: Girdimojo Suvokimo Svarba

Girdimasis suvokimas - tai gebėjimas skirti ir atpažinti nekalbinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) bei kalbinius garsus. Šio įgūdžio lavinimas yra būtinas, jei vaikas painioja panašiai skambančius žodžius, neišskiria nurodyto garso iš kitų arba nekreipia dėmesio į savo tarimą. Paprastai daugeliui vaikų sunkumai rašant ir skaitant kyla dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo. Tėveliai gali padėti savo vaikui ugdydami jo girdimojo suvokimo įgūdžius.

Raudonos Vėliavėlės: Kada Kreiptis Į Logopedą?

Kaip ir ant kūdikio odos pamatę bėrimų, tuoj skambiname pediatrui. Jei vaikas vemia, viduriuoja - taip pat iškart skambiname gydytojui. Ir tai labai natūralu, juk tėvai, net ir prisiskaitę įvairios literatūros, straipsnių ar informacijos interneto forumuose, vis vien, dažniausiai, nerizikuoja sprendimo priimti patys ir gydytis savarankiškai. Kliaujamės specialisto, t.y. gydytojo, patarimais. O kaip atsitinka, jei trejų sulaukęs mažylis dar nekalba? Kalba nerišliai? Jei dvejų metukų vaikas neatsiliepia į vardą arba kalba tik kai nori, o prašomas pakartoti - užsirakina po devyniomis spynomis? Ar tada jau kreipiamės į logopedą? Ar dar bandome palaukti ir žiūrėti, kaip bus toliau? Tam, kad nepraleistumėte svarbių momentų vaiko kalbos raidoje - pateikiu “raudonas vėliavėles”, jei situacija Jums artima ar net labai gerai pažįstama - nebelaukite ir kreipkitės pagalbos.

Pusantrų Metų

Vaikas neatsiliepia į vardą: Jeigu mažylis neatsiliepia į vardą, kitus aplinkos garsus, garsius trinktelėjimus - galime įtarti klausos problemas, raidos sutrikimus. Kuo anksčiau atpažįstama problema - tuo lengviau galime ją spręsti, mažinti ar visai ištaisyti pasėkmės.
Nenori kartoti garsų, nemėgdžioja gyvūnų garsų: Jeigu Jūsų mažylis nelinkęs atkartoti, daugiau mėgsta tylėti, klausytis, tai nebūtinai rodo kalbos sutrikimą. Gal sulėtėjusią kalbos raidą. Vis dėlto, kiek yra skirtingų vaikų, tiek ir skirtingų atvejų. Norėdami plėtoti kalbos raidą - turėtume padėti vaikui suaktyvinti atkartojimo įgūdžius arba rasti priežastį, dėl ko vaikas kartoti nelinkęs. Plačiau apie tai pakomentuoti galės būtent logopedas.
Nesupranta prašymų (niam niam, ateik, išsižiok ir pan.): Šis momentas išduoda, kad gali strigti mažylio kalbos suvokimas. Tik pasitarę su specialistu žinosite, ar dėl to reikėtų nerimauti, ar, vis dėlto, pakaks atlikti nurodytų užduočių namuose ir taip savarankiškai ugdyti mažylio įgūdžius, plėsti žodyną, ugdyti suvokimą.
Nemėgdžioja gestų (pvz. ate ate, duok penkis), neatkartoja veiksmo (ploti, belsti ir pan.): Vaikas nenori kartoti žodžių. Ar jis nori atkartoti veiksmą? Tai kelias, kurį turi praeiti Jūsų tuoj dvimetukas, jei nori mokytis kalbėti ilgesniais, nei vieno žodelio sakiniais. Gal stringa smulki motorika? Vėlgi, tik specialistas Jums pakomentuos vaiko elgesį ir atsakys, ar toks veiksmų nekartojimas kelia problemų, ar, dar galite laukti ir skatinti atkartojimus namuose. Specialistas tikrai parodys, kokie žaidimai tiks būtent Jūsų atveju.
Nesidomi žaislais: Apskritai, vaikų smalsumas yra genetiškai užkoduotas, įprastai jo nereikia skatinti ar kitaip versti vaiką išsiaiškinti, kad slepiasi dėžutėse, stalčiuose ar lentynose. Tad jei pastebite, kad vaikas pasyvesnis, nesidomi žaislais arba domisi tik specifiniais (specifinis gali būti ir žaidimas, pvz. rikiavimas), vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Nereaguoja į garsus, neatsisuka į garso pusę: Kaip ir su vardu, taip ir su garsais, refleksiškai atsisukame į tą pusę, iš kurios sklinda garsas. Kur garsiai sudužo lėkštė ar kas paskambino į duris? Ten pasukame ausį. Jeigu matote, kad vaikutis nesidomi garsais ir į garso pusę neatsisuka, galime įtarti klausos ar raidos sutrikimą. Būtinai pasitarkite su specialistais.

Dvejų Metų Vaikas

Nesako dviejų žodžių junginių: Kad būtų paprasčiau suprasti, ar vaiko kalba vystosi tinkamai, savikontrolei vertinkite taip: vieneri metai - vienas žodis, dveji metai - du žodžiai, treji metai - trys ir t.t. Vadinasi, jei vaikutis, sulaukęs dvejų dar nesako tokių junginių: “mama duok”, “noriu apapa”, “duok gerti” ir panašių frazių, tai gali būti raudona vėliavėlė dėl kalbos raidos sulėtėjimo. Dar kartelį pasikartosiu, kiekvienas vaikas individualus ir kalbos raida taip pat, tad geriausia yra tartis su specialistais ir gauti rekomendacijų tolesniam darbui, arba, jei yra būtinybė, dirbti kartu su logopedu.
Nerodo prašomų daiktų (paveikslėlių, kūno dalių): “Parodyk, kur katė. O kur šuo? O kur namas? Va, namas! Puiku!” - taip ir panašiai mokome kalbos ir suvokimo mažylius. Nebūtinai knygutėse, juk ir aplinkoje, kieme galime žaisti tą patį žaidimą. O jeigu dvejų sulaukęs vaikutis neklauso ir nerodo prašomų paveikslėlių ar daiktų? Tada reikėtų sunerimti. Gali būti, kad mažylio pasyvus žodynas dar nėra pakankamas, kad jis galėtų Jums parodyti tinkamą paveikslėlį, gal jam sunkiau su kalbos suvokimu, gal jis prasčiau girdi? Atvejų yra įvairių. Geriausiai Jums į tai atsakys ir situaciją pakomentuos specialistas.
Nerodo pirštuku: Įprasta, kad nemokėdamas kalbėti vaikutis imasi piršto, ir visur vedžioja tėvus ir tuo pirštu rodo, ko jam reikia, ir ką jam paduoti. O jei nerodo pirštu ir niekaip nesugalvoja, kokios komunikacijos priemonės imtis? Pasitarę su specialistais tikrai rasite atsakymus, kodėl ir kaip vaikui galite padėti.
Nemėgdžioja aplinkoje matomų veiksmų: Mama verda valgyti? Mažylis irgi bando kažką maišyti puode. Mama tvarkosi? Žiūrėkit, tuoj ir mažylis žaidime imituoja siurbimą, šlavimą ar dulkių valymą. Šiuo mėgdžiojimo periodu labai patogu vaiką mokyti įvairių žodelių, garsų mėgdžiojimo, eilėraštukų ar pirštelių žaidinimų. Jeigu vaiko žaidime tokio kartojimo užuomazgų nematote, taip pat galite tartis su logopedu. Po konsultacijos gausite ne tik patarimų, bet ir platesnį kalbos vertinimą.

Nuo Dvejų Iki Trejų Metų

Vaikas netaria “K, G, V, F, T, D, P, B” garsų: Šie, lengvos artikuliacijos garsai, įprastai atsiranda ir atsipainioja iki trejų metų, mažyliui tyrinėjant savo kalbos padargus, žaidžiant garsais ir imituojant aplinką. Tai normaliai įvyksta iki trejų metų. Jei dar girdite “Tatė”, vietoje “Katė” arba “Dal” vietoje “Gal” - logopedo pagalba tikrai pravers. Žaidžiant įvairius artikuliacinius žaidimus, garselius nesunkiai gražinsite į vietas.

Trejų Metų Vaikas

Kalba sava kalba: Kaip matote, iki trejų metukų, mažylis jau susikrauna nemenką kalbos bagažą: žodyną, motoriką, garsus, suvokimą. Tad jei mažylis vis dar neaiškiai šnekasi su šeimos nariais, bendrauja tik jam (arba dar mamai) suprantama kalba, reikėtų pasitarti su logopedu ir padėti vaikui aiškiai ir rišliai komunikuoti ir su kitais žmonėmis (vaikais darželyje, seneliais, draugais). Trejų metų vaikučiai tikrai turi daug ką papasakoti, paaiškinti ir išsiaiškinti, o sulėtėjusi kalbos raida užrakina labai daug durų.
Painioja skiemenis vietomis: Ne “Kamuolys”, o “Makalys”, ne “Kiškis”, o “Šiškis” ir kitokie mažųjų kalbos perliukai tikrai gali prajuokinti ir didžiausią surūgėlį. Kad ir kaip mielai tai skambėtų, nereikėtų skatinti tokio netaisyklingo žodžių tarimo atkartojant “Makaliukas”. Priešingai, reikėtų kartoti taisyklingą variantą. Jei mažyliui vis tiek sunkiai sekasi atkartoti žodį taisyklingai, kaip ką tik išgirdo tėvelius sakant, pasikonsultuokite su logopedu dėl girdimojo vaiko suvokimo lavinimo ir ugdymo.
Kalba negramatiškais sakiniais: Daugelis gramatinių netaisyklingumų yra labai tikėtini būtent iki vaikui sulaukus trejų, trejų su puse. Jau vėliau, derinti daiktavardį su būdvardžiu ar skaitvardžiu (graži katė, didelis pilvas, dvi vazos, du šunys ir pan.) tikrai turėtų be vargo. Jeigu vaikui sekasi sunkiau - nedelskite ir pasikonsultuokite su logopedu.
Kalbėdamas liežuvį laiko tarp dantų: Manote, kad tai išaugama? Anaiptol. Tai ne tik neišaugama, bet dar ir stipriai gadina taisyklingą vaiko sukandimą. Tarpdantinė liežuvio pozicija išduoda apie silpnus liežuvio ar artikuliacinius raumenis, galimai silpną smulkią motoriką. Šis sutrikimas ne išaugamas, o taisomas koreguojant liežuvio padėtį ir stiprinant raumenis. Ir tik kartu su logopedu.

Link Ketverių

Dar negirdite garsų “Š, Ž, Č, L, S, Z”: Šie garsai jau sunkesnės artikuliacijos, tačiau, jei vaikas sulaukė ketverių metų, o minėti garseliai išėję iš rikiuotės - padėti gali aktyvios artikuliacinės mankštos, siekiant išmokyti taisyklingos liežuvio ir lūpų padėties, foneminės klausos lavinimas bei logopedo, tėvų ir vaiko bendradarbiavimas, sustatant viską į vietas.
Vaikas kalbėdamas užstringa, tęsia garsus, girdite pasikartojančius skiemenis, ar ilgas tylos pauzes: Arba kitaip - jei girdite vaiką mikčiojant. Jaunesniame amžiuje pradėjus korekcinį darbą, galima stirpiai sumažinti užsikirtimus, išmokyti vaiką kontroliuoti kvėpavimą, tarimą ir kitų korekcijos paslapčių.

Pratimai Ir Žaidimai Girdimajam Suvokimui Lavinti

Jau nusprendėt susėsti su vaiku draugėn ir imtis darbo, mokytis kalbėti? Mm… O tai nuo ko pradėti? :) Kad kankintų mažiau klausimų ir daugiau būtų darbo, prašau: žaidimai, vienas kitą papildantys ir visi ugdantys. Žodyno plėtimą, įvardinimą, kartojimą, sakinio formavimą, kalbos suvokimą, gesto mokymą, veiksmažodžių mokymą, smulkiosios motorikos ugdymą…. Visa tai, kas būtina tvirtam kalbos ir kalbėjimo pagrindui sudaryti.

Žaidimai, Lavinantys Kalbos Suvokimą

Įvardinimas:
Suvokimo ugdymas:
Gestas, imitacija ir veiksmo atkartojimas:
Kartojimas, sakinio formavimas:

Girdimojo Suvokimo Lavinimo Metodai

Garsų diferencijavimas: Svarbu, kad vaikas skirtų aplinkos garsus (tylus - garsus, aukštas - žemas, ilgas - trumpas, švelnus - šiurkštus ir pan.) ir kalbos garsus (mokyti skirti tuos garsus, kuriuos mažyliai taisyklingai ištaria).
Žaidimas „Kur skamba varpelis“: Vaikas ar suaugęs pasislepia ir skambina varpeliu.
Žaidimas su buteliukais: Pripildykite 2-3 buteliukus įvairia biria medžiaga.
Žaidimas „Kas skambėjo pirma, o kas paskui“: Stebuklinga lazdele pabarakinti į butelį ir į stalą.
Žaidimas „Kieno garsas“: Vaikai sėdi nusisukę, o suaugęs plėšo popierių, pila vandenį, beldžia kaladėle, maišo arbatą šaukšteliu, kerpa žirklėmis.
Žaidimas „Kas skambėjo“: Vaikai sėdi nusisukę, o suaugusysis groja vienu iš muzikinių žaislų (būgneliu, dūdele, varpeliu, švilpuku).
Žaidimas „Kieno balsas“: Vaikas nusisuka, o suaugusiojo parinktas vaikas šaukia jį vardu.
Žaidimas „Paklausyk ir padaryk“: Klausytis greito ir lėto beldimo, trepsėjimo.
Žaidimas „Kur subildėjo“: Įsiklausyti į 2-3 garsus (guminio žaisliuko cypsėjimas, beldimas, skambinimas varpeliu) ir parodyti garso kryptį ranka.
Žaidimas „Kur tu kalbi“: Įrašyti vaiko ir jo draugo balsus.

Konkrečios Užduotys Girdimajam Suvokimui Ugdyti

Surask žaisliuką: Uždenkite vaikui akis, paslėpkite kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turi rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą.
Tyliai - garsiai. Saulė ir lietus: Vaikas vaikšto po kambarį, jis imituoja gėlių skynimą pievoje, t.y. renka popierines gėles nuo grindų. Pasigirsta barškučio ar kito žaislo garsai, tai - lietus.
Garsai pievoje: Vaikas sėdi ant kilimo, jam paduodamas žalios spalvos popieriaus lapas - „pievelė“ ir paveikslėliai. Išgirdęs žaislinio paukštelio cypsėjimą, lapo viršuje padeda paukštelio paveikslėlį, išgirdęs varpelio skambėjimą, lapo viduryje padeda varpelio paveikslėlį, o išgirdęs barbenimą pirštais - „lietutį“, lapo apačioje padeda grybo paveikslėlį.
Stalas ar knyga: Vienu atveju su pieštuku barbenkite į stalą, kitu - į knygą. Išgirdęs barbenimą į knygą, vaikas iškelia knygos paveikslėlį, išgirdęs barbenimą į stalą - stalo paveikslėlį.
Tekštelėjimas: Vienu atveju į vandenį tekštelėkite akmenuką, kitu - šakelę.
Upelio tekėjimas: Vienu atveju į indą pilkite vandenį iš žemai, kitu iš aukštai.
Šmirinėja peliukas: Po kambarį šmirinėja peliukas. Vaikui pasiūlykite įsiklausyti į peliuko skleidžiamus garsus ir atspėti, ką jis veikia: beldžia pieštuku į stiklinę, barškina raktus, degtukų dėžutę, barškutį, skambina varpeliu, atidaro ir uždaro stalo stalčių, plėšo, glamžo, karpo žirklėmis popierių.
Tono ilgumo skyrimas: Jums reikės švilpuko, pūskite jį vienu tonu, po to staiga pradėkite pūsti stipriau, vienu tonu pakelkite.
Piešimas pagal ritmą: Kartu su vaiku klausykitės garso įrašo, kuriame skleidžiami gyvūnų garsai. Išklausius vaikas turi įvardyti, koks gyvūnas skleidžia šiuos garsus.
Garsų ilgumas: Tarkite kurį nors garsą (pvz., A). Vaikas garso tarimo ilgumą turi imituoti judesiais. Kai garsą tarsite ilgai, tegu vaikas rankas tiesia į šalis, kai trumpai - rankas suglaudžia.
Ilgi ir trumpi žodžiai: Reikės skirtingo ilgio juostelių: ilga juostelė žymi ilgus žodžius, o trumpa juostelė - trumpus. Išgirdęs žodį, vaikas pakelia žodžio ilgumą atitinkančią juostelę (žodžių pavyzdžiai: aš, traukinys, neš, telefonas, prieš, arbatinukas, mes).
Aidas: Būkite keliautojas, o jūsų vaikas aidas. Keliautojas eina per kalnus, šaukia draugų vardus, trumpus žodžius: imk, stok, eime, dėmesio, atsargiai, o aidas atkartoja.
Pasikartojantys žodžiai: Tarkite sakinius, o išklausęs vaikas turi pasakyti, koks žodis pasikartoja. Dieną šviečia saulė. Naktį šviečia mėnulis. Mano kambaryje šviečia lempa. Saulius prausia veidą.
Atspėk pagal vardo pradžią: Kurios lėlės man reikės - Agnės ar Ugnės? Tarkite pirmąjį lėlės vardo garsą, pagal kurį vaikas nustato, kuri lėlė reikalinga.
Atspėk, kokį žodį noriu pasakyti? Šuniuko vardas Sargis. Jums reikės žaislinio šuniuko.
Kuris žodis netinka? Rask įsibrovėlį: Tarkite skiemenų eilę, o vaikas, išgirdęs kitokį skiemenį, suploja: Za za za za da. Zė zė mė zė. Uz uz ur uz. Ba ba pa ba.
Kurie žodžiai vienodi? Tarkite skiemenis, o jūsų vaikas juos pakartoja: miau-mū, me-be, ga-ka, po-bo, ta-da, tū-dū, py-py-bum, pa-ba-po, ga-ka-go, mė-mie-mė, tuo-to-tuo, na-ta-ka, pa-pu-po, sa-se-sė, sa-za-ca, ak-op-um.
Išgirsk mane: Pavyzdžiui, mokant tarti garsą Š ir tikslinant akustinius jo požymius, svarbu, kad vaikas šį garsą išgirstų garsų eilėje: a, š, p, š, g, d, š, ū, t, š ir reaguotų į jį sutartiniu ženklu, pvz., suplotų rankomis, imituotų saulutę, pamojuotų pirštinaite, atsitūptų, imituotų pagavimo judesį, pašoktų ir suplotų, paskambintų varpeliu ar pabelstų pieštuku į stalą, į pirštinaitę įdėtų žetoną, pasistiebtų, arba atsistotų ir iškeltų abi rankas į viršų. Išmokus išgirsti Š kitų garsų eilėje, mokoma jį skirti skiemeų eilėje, pvz., as, aš, su, šu, zo, zū, cu, cū. Po to tariama žodžių eilė, o vaikas, išgirdęs nurodytą garsą, signalizuoja.
Užburti žodžiai. Užburti sakiniai: Pasakykite sakinį, kuriame vienas garsas pakeistas kitu. Vaikas turi nurodyti, kuris žodis negerai pasakytas ir ištaisyti. Bavasarį parskrenda paukščiai. Pamačiau raudoną palioną. Sode augo lėlės. Pievoje ganėsi kalvė. Tievelis kalbėjosi su kaimynais. Jau snėgas laukuose ištirpo.

Papildomi Patarimai

Artikuliacinės pratybos: Girdimojo suvokimo lavinimo pratybos paprastai siejamos su artikuliacinėmis pratybomis - vaikui siūloma mėgdžiojant pakartoti išgirstus garsus.
Garsų mėgdžiojimas: Girdimojo suvokimo užduotis papildo garsų mėgdžiojimo pratybos (pvz., k-k-k-k, a-a-a-a, lietaus lašai krenta - kap kap, krenta lapai, obuoliai, kaštonai - papt papt, lapai šnara - š-š-š-š, medžiai ošia - a-a-a-a, varpelis - din-din, tilin-tilin, būgnelis - bum-bum, bom- bom, dūdelė - dū-dū, tū-tū).
Paveikslėlių naudojimas: Rinkitės įvairius paveikslėlius, kuriuose nupiešti įvairius garsus skleidžiantys daiktai, aptarkite, pakartokite išgaunamus garsus.
Garsų įvairovė: Išgaukite įvairius garsus su daiktais (šaukštais, monetomis, žadintuvu, telefonu, buteliukais su žirniais ir kt.). Vaikas užsimerkia, nusisuka.
Tyla: Labai naudingas pratimas „Tyla“. Daug ką galime išgirsti tik tuomet, kai būna visiškai tylu. Tyla suteikia galimybę atmesti mums įprastą triukšmą ir išgirsti tuos garsus, kurių paprastai negirdime. Tyloje mes girdime tiksint sekundinę rodyklę, girgždantį medį, kartais girdime patys save, savo pulsą, skrandžio gurgimą, kvėpavimą ir t.t.
Veiksmų garsai: Šaudymas, dainavimas, švilpimas ir kt. Nepamirškite tuos garsus pavadinti, kad kitą kartą galėtumėte žaisti atvirkštinį žaidimą, kai pasakysite pirmiausia veiksmo pavadinimą, o paskui kartu su vaikais jį atliksite.

Erdvės Suvokimo Lavinimas: „Aukštai-Žemai“ Žaidimas

Žaidimas „Aukštai-Žemai“ yra puikus būdas lavinti vaikų erdvės suvokimą. Šis žaidimas gali būti įvairus ir pritaikomas pagal vaiko amžių bei gebėjimus.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Žaidimo Variacijos

Objektų dėliojimas: Paprašykite vaiko sudėlioti žaislus arba paveikslėlius aukštai (pvz., ant lentynos) ir žemai (pvz., ant grindų).
Kūno judesiai: Duokite komandas vaikui, pavyzdžiui, „pakelk rankas aukštai“ arba „pritūpk žemai“.
Paslėpti daiktai: Paslėpkite daiktus aukštai ir žemai, o vaikas turi juos surasti, vadovaudamasis jūsų nurodymais.
Paveikslėlių rūšiavimas: Paruoškite paveikslėlius, kuriuose pavaizduoti objektai aukštai (pvz., paukštis danguje) ir žemai (pvz., žolė ant žemės). Vaikas turi juos atskirti.

Patarimai Žaidžiant

Būkite kantrūs: Vaikai mokosi skirtingu greičiu, todėl būkite kantrūs ir palaikykite juos.
Naudokite įvairias priemones: Įtraukite įvairius žaislus, paveikslėlius ir kitas priemones, kad žaidimas būtų įdomesnis.
Skatinkite kalbėjimą: Skatinkite vaikus apibūdinti, ką jie daro, naudodami žodžius „aukštai“ ir „žemai“.

Smulkiosios Motorikos Lavinimas

Smulkioji motorika yra labai svarbi vaikų raidai, nes ji tiesiogiai susijusi su kalbos sritimis smegenyse. Smulkiosios motorikos lavinimas padeda vaikams geriau valdyti rankų ir pirštų judesius, o tai svarbu rašant, piešiant ir atliekant kitas užduotis.

Pratimai Smulkiajai Motorikai Lavinti

Piešimas ir spalvinimas: Piešimas ir spalvinimas padeda lavinti rankos ir pirštų koordinaciją.
Karpymas žirklėmis: Leiskite vaikams karpyti popierių žirklėmis, tai padeda stiprinti rankų raumenis.
Lipdymas: Lipdymas iš plastilino ar kinetinio smėlio yra puikus būdas lavinti smulkiąją motoriką ir kūrybiškumą.
Konstruktoriai ir kaladėlės: Žaidimas su konstruktoriais ir kaladėlėmis padeda lavinti rankų ir akių koordinaciją, erdvės suvokimą. Tai klasika, kuri niekada neatsibosta. Statydami mokomės erdvės sąvokų („aukštai“, „žemai“, „virš“, „po“) ir natūraliai komentuojame veiksmus: „Oho, koks aukštas bokštas!“, „Nukrito? Statom iš naujo!“.

Žaislų Įtaka Vaikų Kalbos Raidai

Šiandien parduotuvių lentynos lūžta nuo žaislų gausos, o televizijos reklamose aktyviai įrodinėjama, kad naujausias, aukštųjų technologijų, pypsintis, mirksintis prietaisas paskatins jūsų vaiko vystymąsi. Tačiau tyrimai rodo, kad pernelyg „triukšmingas“ žaislas gali tapti kliūtimi bendravimui.

Triukšmingi ir „Protingi“ Žaislai

Kai žaislas yra pernelyg „triukšmingas“ - mirga, groja ar nuolat skleidžia įvairius garsus, jis gali tapti ne pagalbininku, o trukdžiu bendravimui. Tyrimai rodo, kad žaidžiant su tokiais elektroniniais žaislais tėvai kalba mažiau, rečiau komentuoja vaiko veiksmus ir naudoja skurdesnį žodyną. Anthony V. Sosa (2016) atliktas tradicinių (be technologinių funkcijų) ir elektroninių (kalbančių, dainuojančių, šviečiančių) žaislų palyginimas patvirtina: tradiciniai žaislai suteikia gerokai palankesnes sąlygas kalbai vystytis. Žaidimo su elektroniniais žaislais metu pastebimi keli nuoseklūs reiškiniai:

Mažėja kalbos kiekis ir įvairovė: Tiek autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai, tiek neurotipiški vaikai, taip pat jų tėvai, žaisdami su elektroniniais žaislais pasako gerokai mažiau žodžių ir vartoja mažiau skirtingų, unikalių žodžių nei žaisdami su tradiciniais (Sturman, 2022).
Silpnėja abipusis bendravimas: Elektroniniai žaislai siejami su mažesniu natūralių pokalbio „ėjimų“ skaičiumi ir retesniu turiningesnių, su veiksmu susijusių žodžių vartojimu.
Žaislas ima dominuoti: Elektroninių žaislų kalbėjimas, dainelės, garsai ir mirksinčios šviesos dažnai nustelbia pačią sąveiką: pertraukia vaiko bandymus kalbėti, sumažina erdvę spontaniškam bendravimui.

Kaip Rinktis Žaislus?

Mažiau yra daugiau: Tyrimai rodo, kad mažesnis žaislų kiekis skatina gilesnį tėvų ir vaikų įsitraukimą. Nebūtina turėti daug, dažnai veiksmingiau žaislus rotuoti ir vienu metu palikti tik keletą.
Žaislo dizainas: Rinkitės žaislus, kurie yra vizualiai „ramūs“, be mirksinčių, itin ryškių ar chaotiškų elementų. Tokie žaislai skatina vartoti tikslesnį žodyną: ne „šitas“, o „arkliukas“, ne „čia“, o „tiltas“, „kėdė“, „puodelis“.
Žaislas kviečia pokalbiui: Apie kiekvieną žaislą verta pagalvoti: ką aš galėsiu su juo pasakyti, parodyti, veikti?
- Daug žodyno + daug veiksmo: ūkio rinkiniai, kaladėlės, lėlių namai.
- Daug žodyno + mažiau veiksmo: gyvūnų dėlionės.
- Mažai žodžių + mažai veiksmų: „fidget spinner“ tipo žaislai.

Alternatyvos Žaislams

Svarbu nepamiršti, kad žaislai kalbos raidai nėra būtini. Puikios dovanos yra kasdieniai dalykai: knygos, bendros rutinos, judrieji žaidimai, pasivaikščiojimai, išvykos į biblioteką ar zoologijos sodą. Net paprasti namų apyvokos daiktai - kartoninės dėžės, puodai ar keptuvės - gali tapti puikiomis kalbos ir vaizduotės priemonėmis. „Geras“ žaislas nėra tas, kuris šviečia ar kalba, tai žaislas, kuris be vaiko įsitraukimo yra tiesiog daiktas, o įsitraukus - virsta pasauliu, kuris skatina kurti, pasakoti, vaidinti.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

tags: #kaip #lavinti #girdimaji #suvokima