Įvadas
Elgesio ir emocijų sutrikimai yra įvairialypė problema, paveikianti daugelį vaikų. Šie sutrikimai pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios ženkliai nukrypsta nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų. Tai nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas ir nuolat pasireiškia bent dviejose skirtingose vaiko gyvenimo srityse. Ši sutrikimų grupė apima keletą smulkesnių, tarpusavyje besiskiriančių kategorijų: elgesio sutrikimus, emocijų sutrikimus ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus. Nors šie sutrikimai skiriasi, jie visi daro didelę įtaką vaiko prisitaikymui kasdieniniame gyvenime. Maždaug pusei psichikos sveikatos sutrikimų pradžia yra iki keturiolikos metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant emocinius ir elgesio sunkumus vyresniame amžiuje ar net rimtesnius psichikos sveikatos sutrikimus.
Emocijų ir (ar) elgesio problemos yra dažnos daugelio žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo etapu. Dėl to kartais emocijų ir elgesio sutrikimo etiketė priklijuojama vaikui net tada, kai jo patiriami simptomai neatitinka sutrikimo apibrėžimo. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams. Todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, bet ir rasti efektyvią pagalbą. Priešmokykliniame amžiuje dažnai pasitaiko brandumo mokyklai problemų, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimų.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius vaikų elgesio sutrikimus, jų diagnostikos ypatumus, galimas priežastis ir gydymo būdus, taip pat autizmo spektro sutrikimus, kurių diagnostika turi savų niuansų.
Vaikų elgesio sutrikimai
Kaip rodo pavadinimas, elgesio sutrikimų atveju didžiausią iššūkį kelia vaiko elgesys - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Norint diagnozuoti šiuos sutrikimus, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius ir skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.
Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas
- Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys)
Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas
Šis sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, nuolatiniais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiaisiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusiųjų reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu maždaug 3-4 vaiko gyvenimo metais, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar netgi padažnėja vaikui augant, tai jau laikoma problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.
Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys)
Jam būdingas nuolatinis kitų teisių ir amžių atitinkančių visuomenės nustatytų elgesio normų pažeidimas. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.
Vaikų emociniai sutrikimai
Emociniai sutrikimai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, dažniausiai kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.
Emociniai sutrikimai skirstomi į dvi grupes:
- Nerimo sutrikimus
- Nuotaikos sutrikimus
Nerimo sutrikimai
Nerimo sutrikimai susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Nuotaikos sutrikimai
Nuotaikos sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas yra trečia sutrikimų grupė, sudaranti elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas, būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Norint diagnozuoti šį sutrikimą, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.
Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į:
- Dėmesio sutrikimą (būdinga silpna dėmesio koncentracija)
- Aktyvumo sutrikimą (būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas)
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas)
Autizmo spektro sutrikimai
Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką - ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą trunkančias kokybines socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas.
Autizmo spektro sutrikimams priskiriami:
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
- Aspergerio sindromas
- Rett sindromas
- Netipiškas autizmas
- Autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas)
Autizmo spektro sutrikimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau-Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus.
Autizmo paplitimas
Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad 4-5 iš 10 000 vaikų būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis, berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Autizmo priežastys
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veiklos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys:
- Pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas
- Nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos
- Limbines sistemos disfunkcija
- Kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija
Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz., fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Autizmo atpažinimas
Nustatant vaikų autizmą, rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas.
Elgesio ir emocijų sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai
Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai gali skirtis. Pavyzdžiui, dažniausiai įvardijama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiurkštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.
Svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.
Diagnostika ir gydymo galimybės
Pastebėjus, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru. Jei įtariate, kad jūsų vaikas susiduria su sunkumais, galite drąsiai kreiptis į specialistus.
Galimos gydymo galimybės:
- Psichoterapija
- Elgesio terapija
- Vaistai
Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie elgesio ir emocijų sutrikimai turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras, įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Dažnai rekomenduojama kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoterapeuto konsultacijos.
Medikamentinis gydymas
Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz., vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikams?
Šalia specialistų pagalbos yra nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnės savijautos. Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.
tags: #kaip #nustatomi #vaiko #elgesio #sutrikimas