Motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis vaiko sėkmę mokykloje ir jo bendrą gerovę. Kai vaikui trūksta motyvacijos, tai gali turėti neigiamos įtakos jo rezultatams ir psichologinei savijautai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip padidinti vaiko motyvaciją mokytis, remiantis ekspertų įžvalgomis ir praktiniais patarimais.
Individualus Dėmesys ir Nuoširdus Pokalbis
Atsižvelgiant į tai, kad visi esame skirtingi, priemonės motyvacijai kelti nebūtinai visiems galios tos pačios. Papildomos ugdymo studijos „3 banginiai“ vadovė Jurgita Skominienė teigia, jog sužadinti vaiko motyvaciją pirmiausia galima skiriant individualų dėmesį pačiam vaikui: jo mokymosi poreikiams, mokymosi tempui, mokymosi galimybėms. „Dažniausiai padeda paprasčiausias nuoširdus tėvų pokalbis su vaiku. Ne paprastas klausimas - kaip šiandien sekėsi mokykloje, o gilesni, į tolimesnę diskusiją su vaiku įtraukiantys klausimai apie naujus įdomius per pamokas sužinotus dalykus, apie tai, kaip nauja informacija bus naudinga kasdieniniame gyvenime ar pravers ateityje“, - teigia J. Skominienė.
Mokymasis Per Žaidimą
Galima pastebėti, kad kūdikiai ir maži vaikai visko išmoksta žaisdami. Atkreipdama į tai dėmesį, J. Skominienė pabrėžia, jog labai svarbu ir vėliau to nepamiršti. „Žinoma, nesiūlau mokymosi paversti žaidimu, tačiau tiek mokykloje, tiek namuose naudojant tam tikrus žaidybinius elementus galima ne tik padidinti motyvaciją mokytis, bet ir pagerinti mokymosi rezultatus. Mokytis bus įdomiau, jei mokymasis bus praturtintas aktyviomis ir įtraukiančiomis veiklomis, smagiosios edukacijos knygomis, animacija ir kino filmais, interaktyviais edukaciniais žaidimais“, - pataria J. Skominienė. Pavyzdžiui, jei tai daugybos lentelė, žaiskite domino daugindami lentelėje esančias akis. Sutarkite, kad laimės tas, kuris per sutartą laiką surinks daugiau teisingų atsakymų ir lentelių.
Smagioji Edukacija
Pasitelkite pasakas, edukacines knygeles reikiama tema ar net filmukus ir daineles. Linksmosios edukacijos gausu ir internete, ir knygynuose.
Stiprybių Pabrėžimas
Didžiausią dėmesį reikia atkreipti į vaiko stiprybes. J. Skominienės teigimu, mokymosi motyvacijai augti labai padės, jei ir mokytojai, ir tėvai pabrėš ne konkretaus vaiko „silpnąsias vietas“ ar taisytinas spragas, kaip dažnai būna, bet iškels jo stiprybes. Galbūt vaikui sunkiau sekasi įsiminti daugybos lentelę, tačiau jis puikiai skaito? Į tai ir reikėtų sutelkti didžiausią dėmesį.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Veiksniai, Mažinantys Motyvaciją
Vis dėlto, kai kurie suaugusiųjų veiksmai slopina tolesnę vaiko motyvaciją. J. Skominienė atkreipia dėmesį į klaidas, kurios neigiamai veikia vaiko motyvaciją. „Motyvaciją mokytis vaikai gali prarasti dėl daugybės priežasčių: neįdomus, neįtraukiantis, nesuprantamas mokymosi turinys, per didelis užduočių kiekis pamokų metu, nepakankama tėvų, mokytojų parama ar pagalba atsiradus mokymosi sunkumams. Intensyvus mokymosi tempas taip pat vaidina nemažą vaidmenį mokymosi motyvacijos mažėjime. Na, ir, žinoma, negalima ignoruoti pagrindinio naujosios kartos bruožo - nuolatinio skaitmeninių priemonių naudojimo. Dažnas mokinys grįžęs namo nepuola ruošti pamokų, mieliau renkasi socialinius tinklus ar kompiuterinius žaidimus. Čia labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą, leisti vaikui naudotis skaitmeninėmis priemonėmis yra būtina, tačiau saikingai“, - pabrėžia J. Skominienė. Anot jos, labai svarbu padėti vaikui, kai jam reikia pagalbos, tačiau namų darbų ruošimas už vaiką - ne ta pagalba, kurios jam išties reikia. Vaiko įtraukimas į mokymosi procesą, jo pačio įgalinimas prisiimti atsakomybę už mokymąsi, jo rezultatus, suteiks daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir tuo pačiu didins motyvaciją mokytis.
Sėkmės Patirtis
Motyvacijai mokytis reikšminga patiriama sėkmė. Psichologė, knygų apie atsakingą tėvystę autorė Asta Blandė teigia, kad vaiko motyvacijai įtakos turi įvairūs veiksniai ir pamini reikšmingiausius. „Vienas svarbių variklių yra, ar tai, ko jis mokosi, siejasi su realiu jo gyvenimu, ar jam tai atrodo svarbu ir prasminga išmokti. Šios kartos vaikai dažnai kelia klausimą: ar man to reikia arba kodėl to reikia. Taip pat vaikams svarbus yra santykis su tuo, kas juos moko: jei mokytojas yra kantrus, žaismingas, įsiklausantis ir padrąsinantis - paprastai to žmogaus aplinkoje vaikai nori ko nors naujo išmokti“, - teigia psichologė. Ji pastebi, kad įtakos vaiko motyvacijai turi ir jo ankstesnė mokymo ir mokymosi patirtis: ar keliami lūkesčiai ir užduotys buvo įveikiamos, ką vaikas dažniau patyrė - sėkmę ar nusivylimą savimi, kaip į mokymo ir mokymosi pasiekimus reagavo aplinkiniai. „Patiriama sėkmė mokymosi procese turi būti dažnesnė, jei norime, kad mažas ar didelis žmogus turėtų motyvacijos mokytis“, - pabrėžia A. Blandė.
Dažniausi Motyvaciją Žudantys Veiksniai
Galima pastebėti, kad kai kurie vaikai motyvacijos mokytis neturi, jiems jos trūksta. Kodėl taip nutinka? Ką ne taip daro mokytojai, tėvai ir patys vaikai, kad turime tokią situaciją? Psichologė įvardija 5 dažniausiai sutinkamus veiksnius, kurie labiausiai slopina motyvaciją:
- Per aukšti arba per maži tėvų lūkesčiai. Kai vaikas negali pakelti per didelių ir neįveikiamų užduočių arba negali realizuoti savo galimybių, nes tėvai tų galimybių nepastebi arba nepripažįsta ir nepažadina.
- Atsainus šeimos požiūris į mokymą(si). Manoma, kad vaikas mokosi tik mokykloje, tad ši veikla namuose nesulaukia deramo dėmesio, įvertinimo ar pagalbos.
- Nesusiklostę vaiko ir mokytojo santykiai, sunkumai šeimos ir mokyklos bendradarbiavime. Kuo mažesnis vaikas, tuo svarbesnis ir pirminis motyvacijos šaltinis yra palankus ryšys su tuo, kuris moko.
- Mokytojo nuovargis, o kartais ir perdegimas. Ypač mokslo metų antroje pusėje, kai vis nauji reikalavimai jam, didelės klasės, kartais nepamatuoti tėvų norai ar paties asmeniniai sunkumai trukdo mokymosi procesą paversti įdomiu, motyvuojančiu, o jis pats prieš klasę stovi tik todėl, kad reikia.
- Silpni vaiko savarankiškumo gebėjimai, mokymo(si) įgūdžiai, žemas pasitikėjimas savimi. Šios vaiko ypatybės šeimoje kartais per menkai stiprinamos ir mokykloje jų stoka trukdo imtis iniciatyvos, drąsiai tyrinėti ir atrasti.
Psichologė įsitikinusi, kad atsakomybės, savarankiškumo, pareigos jausmą vaikuose nuo pat mažų dienų turi ugdyti jo artimiausia aplinka - šeima. „Atsakingi tėvai stengiasi pažinti savo vaiką, pastebėti jo galias ir sudaryti sąlygas, kad tos galimybės būtų panaudojamos bendram šeimos narių labui. Vaikui svarbu jaustis reikalingu, todėl pareigos ir atsakomybės, jei jas įmanoma įgyvendinti, dažnai su noru priimamos. Tiesa, kartais vaikui reikia priminti, jį paskatinti, padėti, kas, beje, neretai reikalinga ir suaugusiems“, - pastebi A. Blandė.
Kaip Motyvuoti Savo Vaiką Labiau Stengtis Mokykloje?
Tai dažnas tėvų ir pedagogų rūpestis. Tėvams ar globėjams svarbu suprasti, kad motyvacija nėra pastovus faktorius. Ji kinta ir ją galima ugdyti bei lavinti. Motyvacija dažnai neatsiejama nuo gerų akademinių rezultatų. Ji yra tarsi varomoji jėga, lemianti mokinio veiksmus, tikslus ir pasiekimus. Vidinė motyvacija, kaip ir sako pats pavadinimas, užgimsta ir gyvuoja mokinio viduje. Tai noras užsiimti veikla dėl jos teikiamo pasitenkinimo ir asmeninio malonumo. Šios motyvacijos požymiai - iniciatyvumas, žingeidumas, proaktyvus žinių siekimas. Na, o išorinė motyvacija, tai apdovanojimų, pagyrimų ar pripažinimo siekis.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Praktiniai Patarimai
- Padėkite vaikui išsikelti realius ir pasiekiamus tikslus.
- Sukurkite palankią aplinką, skatinančią mokytis. Dažniausiai kalba eina apie mokymosi erdvę, kurioje jūsų vaikas galėtų susikaupti ir sutelkti dėmesį į mokyklinius darbus. Užtikrinkite, kad jiems būtų lengvai prieinama reikiama medžiaga ir ištekliai. Čia jau gali reikėti ir papildomos pagalbos. Ją suteiks lietuvių kalbos, chemijos, matematikos ar biologijos korepetitorius.
- Pažadinkite vaiko smalsumą, supažindindami jį su įvairiais būreliais ir veiklomis.
- Naudingas grįžtamasis ryšys gali būti tas dalykas, kuris sustiprina arba visiškai atima motyvaciją iš vaiko. Jūsų dėmesys turėtų būti sutelktas į jo pastangas ir pažangą, o ne tik į rezultatą.
- Savo veiksmais, ne tik žodžiais parodykite vaikui išsilavinimo ir mokymosi vertę gyvenime. Pasidalykite istorijomis apie savo mokymosi patirtį, įveiktus iššūkius ir atlygį už sunkų darbą.
- Į mokymosi procesą verta įtraukti pačius vaikus: palikti tam tikrus klausimus neatsakytus ar užduotis neišspręstas. Atsakymus į juos vaikai gali rasti savarankiškai ir paskui drauge viską apibendrinti. Tuomet vaikai jaučiasi svarbūs, tokie pat protingi kaip ir tėvai.
- Rodykite dėmesį - jei vaikas matys, kad jums įdomūs vieni ar kiti dalykai, ir pats jais nejučia susidomės. Tad kas vakarą būtinai pasiteiraukite ne tik, kaip sekėsi mokykloje, bet ir paklausinėkite išsamiau: ką veikė, ką naujo sužinojo, kas buvo įdomu, o kas nepatiko ir kodėl. Aptarkite jo išsakytas mintis, padiskutuokite, kodėl jam pateikta informacija bus naudinga ir pravers kasdieniame gyvenime.
- Sudominkite - jei pastebėjote, kad vienas konkretus mokomasis dalykas pradėjo sektis prasčiau, atkreipkite į tai dėmesį ir kartu sugalvokite linksmų veiklų ta tema.
Stereotipai ir Mokymosi Procesas
Kartais girdime sakant, kad humanitarams tikslieji mokslai yra „tamsus miškas“. Ar iš tikrųjų taip yra, o gal tai tiesiog eilinis stereotipas, įaugęs į mąstymą? Kembridžo universiteto neuromokslininkė dr. R. Šiugždaitė sako: „Naujausi mokslininkų, taip pat ir mano pačios, tyrimai rodo, jog vaikų padalinimas į filologus ir matematikus yra stereotipinis ir net žalingas, nes riboja jų vystymąsi. Ankstyvame amžiuje suskirstę vaikus pagal momentinius testus ar asmeninius pasirinkimus, mes treniruojame vienus gabumus, visiškai apleisdami kitus. Todėl laikui bėgant atotrūkis tarp šių gebėjimų didėja, o susidomėjimas bei pasitikėjimas savo žiniomis mažėja. Be abejo, yra 5-10 proc. vaikų, kurie turi sunkumų su matematika, panašus procentas turi kalbos problemų. Tačiau tie procentai sėkmingų specialistų intervencijų dėka su amžiumi gali sumažėti“.
Neuroplastiškumas
Pašnekovė pasakoja, kad mokydamiesi keičiame savo smegenis. Mokantis naujų dalykų, kuriasi naujos ir stiprėja senos jungtys - tai vadinama neuroplastiškumu. „Anksčiau buvo manoma, kad smegenų pusrutuliai yra vienareikšmiškai atsakingi kiekvienas už savo sritį - kairysis už kalbą, o dešinysis už matematinius gabumus. Tačiau, pasitelkus medicininio smegenų vaizdavimo technikas ir vis didesnes tiriamųjų grupes, kaskart vis labiau įsitikiname, kad panašūs smegenų tinklai reikalingi ir kalbinėms, ir matematinėms užduotims atlikti. Į klausimą, kodėl vieniems vaikams geriau sekasi tikslieji mokslai, o kitiems - humanitariniai ar socialiniai, dr. R. Šiugždaitė atsako, kad paslaptis paprasta - vaikams sekasi tie dalykai, kurie jiems patinka.
Dopaminas ir Motyvacija
„Už visa tai atsakingas dopaminas - smegenyse išsiskiriantis cheminis neurotransmiteris, dar kitaip vadinamas geros savijautos chemine medžiaga (angl. feel-good brain chemical) arba „motyvacijos molekule“. Dopaminas vaidina svarbų vaidmenį, kai jaučiame pasitenkinimą ir džiaugsmą, todėl jis yra gyvybiškai svarbus mūsų gebėjimui planuoti ir mąstyti. Dr. R. Šiugždaitė pateikia keletą patarimų, kaip paskatinti dopamino išsiskyrimą ir taip padidinti mokinių norą bei motyvaciją mokytis. Suaktyvinti dopaminą galima visų pirma gerai išsimiegojus, reguliariai sportuojant ar klausantis mėgstamos muzikos, o tuo kiekvienas žmogus gali pasirūpinti individualiai. Kitas labai paprastas būdas pamotyvuoti vaikus yra per žaidimą. Parodyti įdomiajai mokymosi, ypač tiksliųjų mokslų, pusei Lietuvoje jau yra taikomi įvairūs įtraukiojo ugdymo principai, tokie kaip STEAM (angl. science, technology, engineering, art, maths).
Ankstyvas Mokymasis
Kartais laikomasi nuomonės, kad vaikams svarbu pradėti mokytis kuo anksčiau, nes pradėjus tai daryti vėliau - bus sudėtinga pasiekti gerų rezultatų. „Vyresniems žmonėms netgi rekomenduojama treniruoti smegenis mokantis kalbų, naujų veiklų, kad smegenys išliktų plastiškos. Pastebėta, kad mokymasis pasiekus vyresnį amžių naudingas ne tik smegenims, bet ir bendrai psichinei bei fizinei sveikatai, socialiniam bendravimui.
Pasyvus ir Aktyvus Mokymas
„Ypač labai didelis skirtumas stebimas tarp pasyvaus ir aktyvaus mokymo. Pasyvus mokymas yra klasikinis „mokytojas kalba - mokinys klauso“ metodas. Aktyvus mokymas įtraukia moksleivius į mokymo procesą ir gali būti įvairiausių formų - diskusijos, debatai, projektinės veiklos ir panašiai. Pirmasis etapas yra susijęs su informacijos paieška - kur rasti mokymuisi reikalingos informacijos. Kitas etapas - šios informacijos apdorojimas arba mokymasis. Trečiasis etapas - supratimas ir pasitikslinimas, ko buvo išmokta mokantis.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Efektyvus Mokymasis
Pirmiausia reikia planuoti namų darbus ir padalinti juos taip, kad būtų pakankamai laiko juos visus atlikti. Antra, prisėdus daryti namų darbų šalia neturi būti jokių kitų dirgiklių, tokių kaip telefonas, nes atėjusi žinutė iš karto išblaško dėmesį. Trečia, būtina mokantis daryti pertraukėles. „Labai svarbus dar vienas mokymosi aspektas, apie kurį gal net nelabai žinoma - baigus namų darbus mokiniai turėtų pergalvoti, ko išmoko ir kur tai būtų naudinga pritaikyti gyvenime. Neradus pritaikymo būdo, vertėtų apie tai pasisakyti kitos pamokos metu - tai galėtų tapti pagrindu įdomiai diskusijai“, - įsitikinusi dr. R. Šiugždaitė.
STEAM Mokslai
„Mums reikia daugiau“ - VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti mokyklose populiarinti STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) mokslų kryptis, bendradarbiauti su STEAM centrais bei tarpusavyje. Norint siekti rezultatų svarbus ne tik galutinis įdėtų valandų skaičius. Ne ką mažiau svarbus ir mokymosi efektyvumas. Jeigu žino, kaip efektyviai mokytis, bet koks mokinys pasieks geriausių įmanomų rezultatų ir tam išnaudos dar mažiau jėgų. Tai - idealus scenarijus vaiko raidai, nes tada jam(-ai) liks daugiau jėgų užklasinei veiklai ar papildomam tobulėjimui. Tačiau tikrai ne visi vaikai ir tėvai žino, kaip reikia mokytis efektyviai.
Kaip Mokytis Efektyviai?
- Konkretūs tikslai. Dažnai tėvai pateikia vaikams lūkesčius, kurie nėra konkretūs. Jie nori, kad vaiko pažymiai pagerėtų, vidurkis pakiltų, tačiau čia nėra aiškumo. Kiek balų vaikui reikia gauti? Koks turi būti jo(-s) vidurkis? Keldami konkrečius, bet pasiekiamus tikslus ne tik semestrams, bet ir kiekvienai mokymosi sesijai, galite išlaikyti vaiko koncentraciją ir motyvaciją. Pavyzdžiui, šiandien reikėtų išspręsti 10 papildomų uždavinių arba paskaityti 2 privalomos knygos skyrius.
- Struktūruotas tvarkaraštis. Mokiniams labai svarbu susikurti gerai struktūruotą mokymosi tvarkaraštį bei jo laikytis. Konkretus laikas mokymuisi turėtų tapti tarsi ritualu, būti nejudinama, prioritetinė veikla. Nuoseklumas padeda susikurti rutiną ir paverčia mokymąsi įpročiu, o ne prievarta.
- Tinkama aplinka. Susiraskite vaikui tinkančią mokymosi aplinką. Tai gali būti ramus kampelis namuose, biblioteka ar net kavinė netoli mokyklos. Svarbiausia rasti vietą, kurioje atžala turėtų galimybę susikaupti ir maksimalią koncentraciją sutelkti į darbą.
- Pertraukėlės. Ieškant, kaip geriau mokytis, reikia išvengti vadinamojo akademinio pervargimo, kuris pasitaiko pakankamai dažnai. Tam būtina daryti reguliarias pertraukėles. Trumpos pertraukėlės mokymosi sesijų metu leis atgauti jėgas.
- Prioritetai. Nustatykite prioritetus ir naudokitės tokiomis priemonėmis kaip planuokliai ar programėlės telefone.
- Mokymasis kartu. Mokymasis drauge gali būti naudingas. Mes kalbame ne tik apie tėvų įsitraukimą, bet ir tas situacijas, kai vaikai mokosi kartu.
- Realūs pavyzdžiai. Labai daug geriausių mokytojų ir korepetitorių siekia su savo mokomais dalykais susieti realaus pasaulio pavyzdžius.
- Kartojimas. Sakoma, kad kartojimas - visų mokslų motina.
- Sveikata. Sergantis, išsekęs ar net alkanas mokinys nepajėgs atlikti visko maksimaliai gerai.
- Viena užduotis. Vienu metu sutelkite vaiko dėmesį į vieną užduotį.
- Mokymosi stilius. Pritaikykite mokymosi metodus, kad jie atitiktų vaiko mokymosi stilių. Tai gali būti regimasis, girdimasis ar net kinestetinis būdas.
- Realistiški lūkesčiai. Realistiškų lūkesčių nustatymas padeda sumažinti stresą ir išvengti nusivylimo. Tėvams reikėtų susitaikyti, kad kliūčių ir sunkumų išvengti nepavyks.
- Žinios. Jeigu turite žinių ar kompetencijos, padėkite vaikams mokytis perteikdami savo žinias.
- Inventorius. Mokymosi inventorius visada turėtų būti organizuotai laikomas ir lengvai randamas. Priešingu atveju vaikas veltui gaiš daug laiko arba patirs bereikalingą stresą.
Motyvacijos Stygiaus Priežastys Paauglystėje
Išlaikyti moksleivį motyvuotą ilgą laiką yra nemenkas iššūkis ne tik mokytojams, bet ir tėvams, todėl nenuostabu, kad yra tam tikrų periodų, kai susiduriama su motyvacijos stygiumi. Ši problema itin dažnai pasireiškia paauglystėje, kuomet susiduriama ir su kitais sunkumais, susijusiais su šiuo gyvenimo tarpsniu - įtampa šeimoje, atsiradę psichologiniai barjerai, nepasitikėjimo savimi ir nesaugumo jausmas.
Jungtinių Amerikos Valstijų paauglių psichologijos specialistė Judy Schepps Battle teigia, kad dauguma ugdymo metu kylančių problemų yra siejama su žemu motyvacijos lygiu. Moksleiviai, kuriems trūksta motyvacijos, dažnu atveju demonstruoja nemenką atotrūkį tarp savo gebėjimų ir akademinių rezultatų. Praradus motyvaciją jauname amžiuje susiduriama su sunkumais ir iššūkiais vėlesniuose mokymosi etapuose. Itin svarbu, kad moksleivių motyvacija būtų suinteresuoti ne tik mokytojai, bet ir tėvai.
Kada Krenta Motyvacija Mokytis?
- Kuomet moksleivis nemato prasmės ir realios vertės mokomajame dalyke. Tokiu atveju svarbu įvardinti realias naudas, kurias teikia vieno ar kito mokomojo dalyko žinios. Pavyzdžiui, norint padidinti motyvaciją mokytis užsienio kalbų vertėtų akcentuoti ateities perspektyvas siejant tai su karjeros galimybėmis.
- Kai moksleivis yra įsitraukęs į kitas veiklas ir akademinėms žinioms nelieka laiko. Svarbu ugdyti laiko planavimo įgūdžius ir prioritetiškai paskirstyti skirtingiems užsiėmimams skiriamą dėmesį.
- Kai moksleivis jaučia, kad mokymo metodas jam yra netinkamas, neįtraukiantis. Kitaip tariant, stengiamasi prisiversti mokytis. Mokykloje mokiniams trūksta individualaus dėmesio, taip pat pedagogų parinkti ir visuotinai pripažinti ugdymo metodai tinka ne visiems. Norint patenkinti specifinius mokinių poreikius stiprinant jų esamus gebėjimus ir formuojant naujus, patartina pagrindinį mokymo modelį derinti su alternatyvomis - užklasinėmis veiklomis ar papildomo ugdymo užsiėmimais, kuriuose vaikas gautų ne tik daugiau praktinių žinių, bet ir susilauktų asmeninio dėmesio.
- Kai moksleivis nesupranta mokomojo dalyko. Dažnu atveju tai sukelia daug streso ir didina nepasitikėjimą savimi, kuris dar labiau mažina motyvaciją ir norą mokytis. Šiuo atveju rekomenduotina kuo greičiau taisyti turimas spragas, kurios ilgainiui tapo prastų akademinių rezultatų priežastimi.
- Kuomet moksleivis mano, kad mokomasis dalykas jam yra per lengvas. Pasikartojanti sėkmė ir geri rezultatai yra puiki išorinė motyvacija trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje iššūkių nebuvimas kelia nuobodulį.
- Kuomet pats moksleivis ar jo artima aplinka kelia per aukštus reikalavimus, kurių negali išpildyti dėl gebėjimų trūkumo ar kitų priežasčių. Svarbu rasti pusiausvyrą ir išsikelti realius tikslus bei lūkesčius, kurie motyvuotų, tačiau būtų pasiekiami.
Kaip Motyvuoti Vaiką Mokytis?
- Tinkamo mokymosi būdo pasirinkimas sudominant moksleivį mokomuoju dalyku. Kiekvienas turime skirtingą informacijos įsisąmoninimo būdą - regimąją, girdimąją, kinestezinę, motorinę atmintį. Parinkus efektyviausią mokymosi metodą moksleiviui ims labiau sektis ir tai didins jo motyvaciją mokytis.
- Nustatymas realistiškų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, kuriuos pasiekęs moksleivis patirtų aiškią naudą ir jaustųsi apdovanotas už pasiekimus. Čia svarbiu aspektu tampa pripažinimas ir didžiavimosi savimi jausmas. Rekomenduotina taikyti ir „apdovanojimo“ už pasiektus rezultatus sistemą, kuri motyvuotų išsikelti ir įgyvendinti naujus tikslus.
- Kreipimasis pagalbos į papildomo ugdymo mokyklas, galinčias suteikti profesionalią pagalbą sprendžiant kasdienes mokyklines užduotis ar ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams. Aukštesni rezultatai motyvuos nesustoti ir siekti dar didesnių tikslų. Papildomo ugdymo mokytojai sudaro aiškų mokymo planą, kurio laikomasi visų užsiėmimų metu, o užduotys ir klausimai sprendžiami pasitelkiant interaktyvias ugdymo priemones. Tokiu būdu įprasta teorinė medžiaga paverčiama įtraukiančia praktinių užsiėmimų dalimi.
- Kreipimasis pagalbos į psichologus, kurie padėtų identifikuoti motyvacijos trūkumo priežastis ir jas šalinti. Vaikų ir paauglių psichologas teikia emocinę paramą ne tik pačiam vaikui, bet ir tėvams, suteikdamas patarimų ir rekomendacijų, kaip tinkamai skatinti vaiką. Esant gretutinėms žemos motyvacijos priežastims - nepasitikėjimui savimi, užslopintai emocinei raiškai ar žemai savivertei, psichologas padeda pamatyti vaiko stipriąsias puses ir įveikti vidinius barjerus.
Skaičiavimo Mokymas
Pradėti galima nuo skaičiavimo žaidimų, pirštų naudojimo, objektų grupavimo ir paprastų užduočių, pavyzdžiui, skaičiuojant žaislus ar daiktus. Skaičiavimas yra svarbus ir naudingas įgūdis, kuris padeda vaikams vystyti loginį mąstymą. Vienas iš būdų mokytis skaičiuoti yra naudoti perforuotas korteles arba dėžutę su kaladėlėmis.
#
tags: #kaip #padidinti #vaiko #motyvacija #mokytis