Sėkmės paslaptis nėra jokia paslaptis, ji žinoma ir taikoma tūkstančius metų. Didžiausią sėkmę istorijoje pasiekia ne tos asmenybės, kurios nuolankiai susitaiko su jas supančia tikrove, o tos, kurios svajoja apie geresnę tikrovę ir taip nuoširdžiai ja tiki, kad iš tikrųjų sugeba sukurti naują realybę - pakeisti aplink egzistuojantį pasaulį. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias technikas ir metodus, padedančius paveikti pasąmonę, kad galėtumėte sąmoningai kurti norimą gyvenimą.

Įvadas į Pasąmonės Pasaulį

Pasąmonė - tai informacinis laukas, kuriame saugoma visa informacija apie žmogų, įskaitant praeities patirtis, įsitikinimus ir emocijas. Ji veikia už sąmoningo suvokimo ribų, tačiau daro didžiulę įtaką mūsų mintims, jausmams ir elgesiui. Pasąmonė yra tarsi didžiulė atminties saugykla, kaupianti mūsų gyvenimo patirtis, įsitikinimus ir mokymosi rezultatus. Mūsų smegenys tokios galingos, kad geba talpinti tiek informacijos, kiek 2007 m. pasaulyje buvo internete. Žmogaus smegenys turi apie 90 mlrd. neuronų. Anot neurolingvistinio programavimo specialistų, kiekvieną sekundę mūsų smegenis atakuoja per 2 mln. bitų informacijos. Dauguma mūsų įsitikinimų ir suvokimų, koks turėtų būti pasaulis, formuojasi esant 2-7 m. amžiui.

Kodėl Svarbu Paveikti Savo Pasąmonę?

• Likimo formavimas: Įprastinis mąstymas ir svajonės formuoja, modeliuoja ir kuria jūsų likimą.
• Problemų sprendimas: Pasitelkite stebuklingą jėgą ir be jokių kliūčių tvarkykite kasdienius reikalus, spręskite verslo problemas ir džiaukitės harmoningais šeimos santykiais.
• Asmeninis augimas: Išmokite paprastos metodikos, kaip reikia paveikti savo pasąmonę. Pasukite nauju tiesiausiu keliu į neišsemiamą lobyną.
• Sveikata ir gerovė: Pasąmonė pasižymi ypatinga galia. Geras patarimas, kurį gavau iš pagyvenusio savo draugo daktaro, leido staiga suvokti, kad visiškai natūralu, jog tas kuriantysis protas, kuris sukūrė visus mano organus, suformavo kūną ir privertė plakti širdį, gali išgydyti savo paties rankų darbą.

Sąmonė ir Pasąmonė: Esminiai Skirtumai

Sąmonė - tai mūsų gebėjimas suvokti ir reaguoti į aplinką. Tai mūsų mintys, pojūčiai, suvokimas ir mūsų sąveika su išoriniu pasauliu. Tai būsena, kurioje mes esame budrūs, sąmoningi, galime analizuoti informaciją, priimti sprendimus ir sąmoningai veikti. Sąmonė yra vienas iš sudėtingiausių ir labiausiai mįslingų reiškinių, tyrinėjamų filosofijoje, psichologijoje ir neurologijoje.

Pasąmonė yra kitas mūsų protinis lygmuo, kuris veikia už sąmoningumo ribų. Tai mūsų instinktai, įpročiai, automatiškos reakcijos, užslėpti jausmai ir mintys. Pasąmonė yra kaip didžiulė atminties saugykla, kuri kaupia mūsų gyvenimo patirtis, įsitikinimus ir mokymosi rezultatus. Mūsų vidiniai įsitikinimai apie tai kokie mes esame, ką galime, kas mums įmanoma, ko esame verti, apie žmones, gyvenimą ir pasaulį lemia kaip mes jaučiamės įvairiose situacijose, ką apie jas manome, kokius sprendimus priimame ir kaip elgiamės.

Efektyvūs Metodai Pasąmonei Paveikti

Yra įvairių metodų, leidžiančių paveikti savo pasąmonę ir sąmoningai formuoti savo gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

1. Malda ir Tikėjimas

Tikėjimas trumpai gali būti apibendrintas kaip jūsų mąstymas. Nuo to, ką žmogus galvoja, jaučia ir kuo tiki, priklauso jo psichinė bei fizinė būklė ir materialinė padėtis. Technika, metodika, kurios pagrindinis principas yra suvokti tai, ką jūs darote ir kodėl darote, padės jūsų pasąmonei įkūnyti visus gerus dalykus, kuriuos galite gauti iš gyvenimo.

• Malda kaip sąmonės ir pasąmonės sąveika: Tiksli malda yra harmoninga sąmoningo ir pasąmoningo proto lygmenų sąveika, tiesiogiai nukreipta į konkretų tikslą.
• Tikėjimo dėsnis: Priešingai negu mano daugelis tikinčiųjų, į žmogaus maldas atsako ne tas, kuriuo tikima. Atsakymo į maldas sulaukiama tada, kai į galvoje kilusį vaizdinį ar mintį sureaguoja pasąmonė. Šis tikėjimo dėsnis yra slaptas visų pasaulio religijų veikimo pagrindas.
• Malda kaip pagalba: Malda yra visada pasiekiama pagalba nelaimės ištiktam žmogui. Bet kam laukti nelaimės, kad malda taptų neatskiriama jūsų gyvenimo dalimi?

2. Vizualizacija

Vizualizacija - raktas į sėkmę. Proto ir kūno sąsajos. Pasąmonė yra mūsų sąjungininkė. Proto lavinimas nėra vienkartinis dalykas. Vizualizacijoms rekomenduojama skirti 10-15 min.

3. Meditacija

Meditacija yra ne tik nusiraminimo būdas, bet ir kelias į komunikaciją su pasąmone. Kai atsikratote kasdienių rūpesčių, pamirštate nepabaigtus darbus, nemalonius pokalbius ar dienos įvykius, susitelkiate ties tuo, kas svarbu jums, kaip asmenybėms. Meditacijos nauda: Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo.

4. Hipnozė ir Hipnoterapija

Nuo seno žinoma, kad vienas veiksmingiausių būdų užmegzti kontaktą su pasąmone yra hipnozė. Hipnozės metu pasąmonėje įsijungia paties organizmo savigydos procesai. Psichiatras, psichoterapeutas atskleidė, kodėl žmogus yra paveikus kito įtaigai ir kas su juo vyksta hipnozės metu. Hipnozė žinoma nuo labai senų laikų. reiškia miegą. būsena, panaši į miegą. sau gali sukelti šią būseną. - Nebūtinai - tikrai ne visus žmones galima užhipnotizuoti. gydomąją hipnozės procedūrą, tai turi vykti abiejų pusių sutikimu. vieną tašką. netaikomi. objektą, į mintį ar kūno pojūčius. atsiriboja nuo išorinių dirgiklių, kad galėtų pasinaudoti savo galiomis. ir visa paslaptis. kvėpavimo ritmu kalba. Jūs jaučiate vis didesnį atsipalaidavimą ir ramybę.“ Ir viskas. reikalas. Gydomasis hipnozės procesas yra savotiška savigyda. Tačiau hipnozė tikrai tinka ne visiems. paaiškinu, kad to daryti negalima. rūšis būtų išnykusi dar urvinio žmogaus laikais. kuris pradžioje neišvengiamai yra. įves kokias nors neigiamas programas, pavyzdžiui, lieps ką nors nužudyti. mitas. - Iš kur atsiranda savigydos resursai mūsų pasąmonėje? Nesiūlyčiau į ją ir lįsti. galima pasakyti ir apie pasąmonę. vykstančius procesus, lįsti į ją per daug pavojinga. naudos. savijautai labai svarbus kvėpavimas. valdome tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai. minutę reikia įkvėpti ir iškvėpti. jis keičiasi, jeigu mums karšta, šalta, užuodžiame kokį nors kvapą ir pan. sąmoningai - stengiamės iškvėpti kuo lėčiau. krūtinės ląsta, kvėpavimas padažnėja ir užsiveda ydingas ratas. kvėpuojama. Jeigu norime šį ydingą ratą nutraukti, turime pakeisti kvėpavimą: bent tris kartus atsidusti, kad pradėtume kvėpuoti diafragma, nes pilvinis kvėpavimas susijęs su ramybe. Todėl hipnozės metu mano pagrindinis tikslas - išmokyti žmogų kvėpuoti diafragma, pilvu. Štai ir visa paslaptis. - Ar taikant hipnozę taikoma dar ir psichoterapija žodžiu? - Tai priklauso nuo kliento norų, tačiau pirmo susitikimo metu visada žmogaus klausiama, kokia yra jo problema, kaip jis tą problemą įvardija ir ką jis norėtų su ja daryti. Ir šie jo žodžiai seanso metu yra atkartojami. Taigi specialistas nieko nekuria nuo savęs, jis grąžina klientui jo paties žodžius, o ką jis su jais daro, tai jau jo šventas reikalas.

Hipnoterapija suteikia galimybę patirti tuos pačius transpersonalius išgyvenimus, kurie leidžia pakeisti suvokimą apie save ir apie supantį pasaulį. Žmogus įgauna džiaugsmo, ramybės pojūtį, atsiranda gyvenimo skonis.Hipnoterapija turi ypatingą terapinį potencialą. Transpersonalūs išgyvenimai yra labai svarbūs kūrybiškumui ir turi ypatingą terapinį potencialą.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

• Pasąmonė - tai, kas slypi už mūsų žinojimo ribų, bet veikia kasdien.
• Sąmonė - su tuo, ką žmogus supranta, bet dažnai negali pakeisti.
• Nesąmoninga dalis - giliausi įrašai, refleksai, kūno reakcijos.
• Kūnas - jo atmintis, įtampos, skausmai, reakcijos.
• Giminės sistema - perduoti šeimos įrašai, lojalumai, traumos, vaidmenys.
• Vidinės asmenybės - mūsų skirtingos dalys, kurios nori skirtingų dalykų.
• Emocinės žaizdos - tai, kas nebuvo atreaguota kitaip ir užstrigo.
• Kaukės - vaidmenys, kuriuos dėvime norėdami būti „priimti“.
• Tuštumos pojūtis, nerimas, įtampa - visa tai tampa įėjimo taškais į giluminį darbą.

Hipnoterapija ne moko galvoti kitaip, o leidžia jaustis kitaip. Ir kai pasikeičia būsena - keičiasi viskas: sprendimai, veiksmai, gyvenimas.

Regresija Hipnoterapijoje

Regresija - tai darbas su pasąmone, kai žmogus sąmoningai grįžta į ankstesnius savo gyvenimo momentus, kuriuose susiformavo gilūs vidiniai blokai. Šie blokai dažnai veikia iki šiol: sukelia nerimą ir įtampą be aiškios priežasties, trukdo kurti artimus santykius arba pritraukiami tie patys skaudūs scenarijai, sukelia nepaaiškinamą kaltės ar gėdos jausmą, blokuoja veiksmą - žmogus lyg žino, ką reikia daryti, bet nieko nekeičia, pasireiškia kaip chroniškas nuovargis, jėgų nebuvimas, sukuria vidinę tuštumą, kurią nesėkmingai bandoma užpildyti darbu, valgymu, santykiais, alkoholiu, trukdo išdrįsti kalbėti, rodyti save, prašyti, nustatyti ribas.

Darbo metu pirmiausia aiškinamės, kokia vidinė būsena slypi po problema - ar tai įtampa, susikaustymas, tuštuma, sustingimas, kontrolė, nuolatinis nerimas. Ir svarbiausia - kaip ta būsena jaučiasi kūne. Iš ten žmogus leidžiasi į praeitį, kur pirmą kartą tai atsirado. Kai randamas šaltinis - dirbama su juo: vidinė žaizda išklausoma, paleidžiama, perrašoma. Tai leidžia kūnui ir pasąmonei išsilaisvinti iš senų programų.

Ką tai duoda? Jeigu anksčiau buvo žema savivertė - atsiranda tikėjimas savimi ir noras veikti. Jei buvo baimė kalbėti - atsiranda drąsa pasisakyti, prašyti, parodyti savo nuomonę. Jei buvo tuštuma - grįžta vidinis pilnatvės jausmas, atsiranda ryšys su savimi.

5. Silvos Metodas

Ar norėtum pagerinti atmintį, lengviau susikaupti, mažiau stresuoti ir nerimauti, kūrybiškiau spręsti problemas, geriau suprasti save, turėti daugiau motyvacijos, ramiau miegoti, pagerinti savo sveikatą ir santykius? Pasak Chosė Silvos, visa tai įmanoma praktikuojant Silvos minčių valdymo metodą.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

6. Sąmoningas Sapnavimas ir Sapnų Analizė

Norinčius stebėti savo pasąmonę iš arčiau, kviečiame susipažinti su aktyviomis technikomis. Aktyvios technikos, jeigu atliekamos tinkamai, gali atnešti neįtikėtinai daug naudos ir suvokimų, tačiau tai pasiekti gali būti nelengva - yra nemažai sunkumų ir pavojų, kuriems reikia pasiruošti. Prieš pritaikant technikas svarbu naudotis sveiku protu ir įvertinti savo psichologines galimybes. Praeitame straipsnyje paminėtos sapnų analizės technikos gali būti naudojamos aktyvių technikų rezultatams interpretuoti.

Aktyvios Vaizduotės Technika

Populiarioji Jungo aktyvios vaizduotės technikos esmė - savo vaizduotėje sugrįžti į sapną ir jį tęsti, bendrauti su sapno veikėjais ir dalyvauti sapne, išlaikant savo budrumą. Aktyvios vaizduotės technika geriau sekasi su meditacijomis ir vizualizacijomis susipažinusiems žmonėms arba tiems, kurie yra natūraliai linkstantys į vaizdinius ar fantazijas. Lengviausia šią techniką daryti pameditavus - tuomet protas būna tylesnis, o žmogui lengviau įeiti į procesą. Svarbu nespausti savęs, jeigu nepavyksta; kai kurie specialistai teigia, kad net tokia, iš pirmo žvilgsnio nekalta technika, visgi yra konfrontacija su pasąmone. Atliekant aktyviosios vaizduotės praktiką gali kilti baimė ar kiti nemalonūs pojūčiai - nieko tokio, jeigu taip atsitinka ir neužtenka vidinių resursų išbūti su tuo, kas kyla, visuomet galima nutraukti procesą ir atsitraukti. Lengvesnis ir mažiau invazinis šios technikos būdas - nupiešti sapną ir papildyti piešinį tuo, kas kyla.

Pagrindinis aktyvios vaizduotės minusas yra didžiulė tikimybė, kad tai, kas patiriama tėra mūsų ego projekcija. Šis spąstas gali mus labai stipriai apgauti, nes pats procesas vyksta iš ego perspektyvos - reiškia, kad ego yra aktyvus, „neišjungtas“, taigi gali projektuoti išorinį pasaulį į vidinį pasaulį. Negana to, jeigu ego yra stipriai įsitraukęs į kokią nors teoriją (psichoanalitinę, jungistinę ar panašiai), žmogus pradeda projektuoti teoriją į pasąmonę („štai, čia šešėlis“ arba „štai, Edipo kompleksas“) ir susitinka ne su pasąmone, o su teorijos introjekcija.

Šio spąsto išvengti padeda du dalykai. Visų pirma, mes (ego) generuojame fantazijas, kai pasąmonės informacija ateina į mus ir tuomet mes ją interpretuojame. Atvirkštiniu atveju, kai mes einame į pasąmonę, procesas būna kitoks. Būtent apie tai yra dvi technikos, apie kurias dabar ir pasakosime.

Netradicinio Sąmoningo Sapnavimo Technika

Tradiciniame sąmoningame sapnavime sapnuotojas galvoja, kad gali kontroliuoti sapną, jo aplinką ir panašiai. Tačiau iš tikrųjų neįmanoma įrodyti, kad tai - tiesa - sapnavimas yra organinė būsena, tai nėra įprasta sąmonės būsena. Tai reiškia, kad ir sapno ego (mes sapne) nėra įprastos sąmonės ego. Tas įsitikinimas, kad galima kontroliuoti sapną, yra tai, su kuo sapno ego bando įprasminti patirtį. Anot psichoterapeuto Steve Richards, jeigu esate sąmoningas sapne ir per savo sapno ego (kuris, dar kartą paminime, tėra arčiausias variantas mūsų sąmoningam ego, palyginus su kitais sapno veikėjais) pradeda kaitalioti dalykus taip, kaip nori, sapnas galiausiai išgaruos ir išmes jus iš ten, nes tokie veiksmai neveikia kartu su psichikos savireguliacijos funkcija. Kitais žodžiais, tie, kurie praktikuoja sąmoningą sapnavimą ir sapne keičia patirtis, nedaro nieko kito, kaip tik įmeta į sapną savo išorinio pasaulio projekciją ir vadina tai sąmoningu sapnavimu.

Netradicinio sąmoningo sapnavimo technika skiriasi nuo tradicinės tuo, kad šiame variante reikia paleisti įsitikinimą ar galvojimą, kad galime ką nors sapne keisti. Tikslas - nuolankiai būti sapne, stebėti ir daryti kažką tik tuomet, kai pasąmonė leidžia tai daryti. Atsiskyrimas nuo ego (priešingai negu aktyvios vaizduotės technikoje) leidžia budriai, su pagarba patirti tai, ką pasąmonė mums nori pateikti. Po to, kai pabundama, ta informacija, kurią pateikė pasąmonė, nusinešama į ego - „kelionei“ į pabudimą reikalinga stipri emocija (afektas), tačiau pabudus svarbu patirtį perkelti į kogniciją (bent jau pabudus mintyse žodžiais pergalvoti, kas įvyko), o ne laikytis užkibus už emocijos - juk ji buvo reikalinga tik informacijos pernešimui.

Vienintelis dalykas, ką tradicinis ir netradicinis variantas turi bendro, tai treniravimasis, kaip išmokti tapti sąmoningu sapne. Tam padėti gali realybės tikrinimo įpročio išsiugdymas, pavyzdžiui, galima kuo dažniau pradėti skaičiuoti savo pirštus (bent keliolika kartų per dieną), arba pažiūrėti į laikrodį, nusukti akis ir vėl pažiūrėti (yra ir kitokių tikrinimo būdų, ne tik šie du).

Jeigu ant rankų turime 10 pirštų arba jei laikas nepasikeitė, kai pažiūrėjome į laikrodį antrą kartą, - nesapnuojame. Svarbu mintyse sau įsivardinti - nesapnuoju. Kai tai taps įpročiu, šis įprotis persikels į sapnus - atsidursite situacijose, kai skaičiuosite pirštus, o ten jų gerokai per daug, arba laikas bus neadekvačiai daug pasikeitęs per antrą žvilgtelėjimą į laikrodį. Tame momente, kai suvokiama, kad sapnuojama, sąmoningumas įnešamas į sapną ir tuomet galima nuolankiai priimti informaciją iš pasąmonės.

Technika Prieš Užmiegant

Biopsichosocialinio modelio atstovai Steve ir Pauline Richards drąsuoliams, norintiems giliau pažinti savo pasąmonę siūlo išmėginti šią techniką. Tam reikėtų būti susipažinus su savo sapnais ir turėti mintyje bent porą senų sapnų, kuriuos esate užsirašę ir gerai prisimenate. Ši technika gali būti sunkesnė žmonėms, neturintiems patirties su vizualizacijomis, meditacija ar patiriantiems sunkumus, bandant išlaikyti dėmesį. Būtinai perskaitykite instrukcijas iki galo ir vadovaukitės sveiku protu, bandydami nuspręsti, ar ši technika jums tinkama.

Instrukcija: prieš užmiegant reikia pabandyti išlaikyti sąmoningumą kuo ilgiau. Patekus į perėjimo tašką (kai atrodo, kad tuoj užmigsite), pabandyti prisiminti seną sapną ir jį įvesti į šią erdvę. Į sapno ego įdėti likusį savo sąmoningą budrumą ir įdėti sapno naratyvą. Užmiegant sąmoningumas mažinamas palaipsniui, tad gaunama galimybė stebėti šį procesą, kuriame yra daug įvairių sąmonės lygmenų. Juose mąstymo procesai po truputį praranda racionališkumą, tampa chaotiški, bet tuo pačiu dar tebėra kažkiek sistematizuoti. Pavyzdžiui, būna etapas, kai kyla mintys, kurios vis dar sukonstruotos sakinio forma, bet kontekstas būna visiškai beprasmis. Šių procesų stebėjimas mus gali supažindinti su mąstymo procesais.

Tuo momentu, kai jau jaučiame, kad tuoj užmigsime ir įšoksime į sapno prisiminimą, išprovokuojama pasąmonė. Jeigu šis procesas pavyksta, susikuria tarsi sapnų kraštovaizdis arba žemėlapis - pasisukę pasižiūrėti aplink, galbūt ten, kur originaliame sapno varianto nebuvome pasisukę, galime pamatyti, kad kur nors laukia kitas sapnas. Galima net nespėti pastebėti, kaip atsiduriame tam tikrame sapne, kuris neturi nieko bendro su prisiminimo sapnu arba tuo kraštovaizdžiu, bet sąmoningumas lieka išlaikytas.

Svarbu įsidėmėti, kad šios technikos atlikimas gali iššaukti daug baimės - yra didelis šansas įkristi į miego paralyžių, košmarą ar patirti panašius nemalonius pojūčius. Užsiimantiems sąmoningu sapnavimu, giliomis meditacijomis arba ypač intuityviems žmonėms tai gali būti lengviau valdoma ir mažiau baisu. Taip pat šios technikos praktikuotojams reikia pakankamai stabilaus ego (sąmoningojo „aš“), nes kitaip pabudus kitą rytą galima pastebėti, kad prie sąmoningumo prikibo kažkokių nematytų pasąmoningų dalykų, kurių anksčiau nebuvo (mintys, emocijos, pojūčiai).

Anot šią techniką reguliariai praktikuojančio S. Richards, šis procesas dažniausiai būna baisus nepriklausomai nuo to, kiek save tam ruošite.

7. Pasąmonės Dėsniai

Senovės žmonės, sužinoję apie vėjo galią, išrado malūną. Tą patį galima padaryti ir su mūsų pasąmone: supratę jos veikimo principą, galite išmokti ją valdyti. Taigi yra septyni pasąmonės dėsniai:

• Pakeitimo dėsnis;
• Atsipalaidavimo dėsnis;
• Pasąmonės aktyvumo dėsnis;
• Praktikos ir kartojimo dėsnis;
• Atleidimo dėsnis;
• Dualumo dėsnis;
• Augimo dėsnis.

Pabandykime atidžiau pažvelgti į šiuos pasąmonės dėsnius ir suprasti, kaip jie veikia. Raktai nuo mūsų pasąmonės spynų yra įrankis, padedantis pakeisti ne tik save, bet ir aplinkinį pasaulį. Egzistuoja nuomonė, kad pasaulį matome per savo pasąmonės prizmę, ir pakanka tik pakeisti savyje esančias tendencijas ir polinkius, ir aplinkinis pasaulis stebuklingai pasikeis.

Pakeitimo Dėsnis

Šis dėsnis rodo, kad mes negalime nustoti galvoti apie kažką tik todėl, kad nenorime apie tai galvoti. Iš karto į galvą šauna vienas psichologinis žaismingas triukas: žmogaus prašoma negalvoti, pavyzdžiui, apie rožinį dramblį. Žinoma, vienintelis dalykas, apie kurį žmogus pagalvos, yra rožinis dramblys.

Pakeitimo dėsnis mums sako, kad norėdami nustoti galvoti apie kažką, turite savo dėmesį nukreipti į kažką kitą. Gamta nemėgsta tuštumos, o norint atsikratyti neigiamų minčių, reikia išmokti mąstyti pozityviai.

Atsipalaidavimo Dėsnis

Norint dirbti su savo pasąmone, būtina atsipalaiduoti arba, paprasčiau tariant, pasiekti meditacijos būseną. Norint, kad teigiamos nuostatos ir mintys būtų įsisavintos, svarbu su jomis dirbti atsipalaidavus.

Norėdami susikoncentruoti į bet ką, pirmiausia turite atsipalaiduoti. Taigi antrasis dėsnis papildo pirmąjį, tiksliau, yra jo pagrindas.

Pasąmonės Aktyvumo Dėsnis

Svarbu suprasti, kad mūsų protas visada yra aktyvus. Mūsų protas visada mokosi. Ir tik mūsų pasirinkimas, kuo jį maitinti. Jei skaitome naudingą knygą ar klausomės klasikinės muzikos, tai mūsų pasąmonė sugeria ir tai tampa mūsų dalimi. Jei žiūrime muilo operą, kovojame su kuo nors ar susikoncentruojame į ką nors neigiamo, mūsų pasąmonė taip pat tai sugeria.

Kaip minėta aukščiau, mūsų pasąmonėje esanti informacija lemia mūsų ateitį. Taigi kiekvieną minutę kuriame savo ateitį, įdėdami informaciją į pasąmonę.

Praktikos ir Pasikartojimo Dėsnis

Yra geras posakis: „Jei žmogui tūkstantį kartų pasakys, kad jis kiaulė, jis sukriuksės“. Ši taisyklė veikia su mūsų pasąmone, tik daug stipriau. Psichiatrijoje yra tokia liga kaip „hipochondrija“, kitaip tariant, padidėjęs nerimas dėl savo sveikatos. Toks ligonis gali įteigti sau bet ką - nuo peršalimo iki vėžinių navikų, o medicinoje yra daug to pavyzdžių.

Ir tai yra ryški praktikos ir pasikartojimo dėsnio iliustracija. Hipochondrikai gali savaitėmis nerimauti dėl savo sveikatos, įtarinėdami, kad serga viena ar kita liga ir (o, stebuklas!) ši liga iš tiesų prasideda. Taip veikia pasąmonė.

Prancūzų psichologas ir vaistininkas Émile'as Couet sugalvojo unikalų bet kokios ligos gydymo būdą. Ir tai yra prieinama visiems. Parduodamas vaistus savo pacientams vaistinėje, Emile Couet perduodavo tokią meditacijos praktiką: kiekvieną kartą vos prabudęs ir prieš miegą pacientas turėjo dvidešimt kartų ištarti frazę: „Kiekvieną dieną jaučiuosi vis geriau ir geriau“. Kitas vertimo iš prancūzų kalbos variantas: „Kiekvieną dieną man visokeriopai vis geriau ir geriau“. Galima daryti prielaidą, kad pirmasis variantas labiau tinka ligoms gydyti, tačiau antrasis variantas - perprogramuoti savo asmenybę, atsikratyti žalingų įpročių, blogų charakterio savybių ir pan.

Pakartojimų skaičiavimui Emile Couet rekomendavo naudoti dvidešimties mazgų virvę. Tačiau tam tinka ir paprasti rožinio karoliukai, o jei jų nėra, galite tiesiog sulenkti pirštus. Ir įdomiausia, kad metodas tikrai veikė, o tai patvirtina šimtai dėkingų Emile Coue pacientų atsiliepimų. Ir šiandien jo technika plačiai naudojama psichologijoje.

Atleidimo Dėsnis

Atleidimas yra stipriausia iš visų pergalių. Tas, kuris sugebėjo atleisti, yra stipresnis už karį, laimėjusį tūkstantį mūšių. Mūsų patiriamos nuoskaudos pirmiausia kenkia mums patiems. Medicinoje jau seniai pripažįstama, kad pasipiktinimas yra daugelio fizinių ligų priežastis. Kai ką nors laikome blogiu, mes sutelkiame dėmesį į neigiamą, ir, kaip minėta aukščiau, mūsų gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo to, į ką mes sutelkiame dėmesį.

Yra žmonių, kurie ilgus metus ar net dešimtis metų laiko nuoskaudas vienas kitam, ir dažniausiai liūdna žiūrėti į tokius žmones: dažniausiai jie turi visą ligų „puokštę“, o jų gyvenimas yra nudažytas tamsiomis spalvomis. Dažnai tokie žmonės yra taip giliai pasinėrę į savo nuoskaudas, kad mato pasaulį per savo neigiamos patirties prizmę. Pavyzdžiui, nesėkmingai ištekėjusi mergina dabar mato tik neigiamas priešingos lyties žmonių savybes. Taigi jos apmaudas jai tik kenkia.

Paslėpti pyktį - tai lyg plikoje rankoje laikyti karštą anglį. Skirtumas tik tas, kad anglis palaipsniui atvėsta, tačiau su nuoskaudomis dažnai atsitinka atvirkščiai: bėgant metams jos gali tik dar labiau išryškėti.

Dualumo Dėsnis

Šis dėsnis mums sako, kad mūsų pasąmonė padarys būtinus pakeitimus, kai mums tikrai reikės šių pokyčių. Mūsų pasąmonė yra galingas įrankis, galintis pakeisti tikrovę. Tačiau norint suaktyvinti šią galingą jėgą, reikia dviejų signalų - minties ir emocijų. Ir kai mintis sutampa su emocija, pasąmonė pradeda savo darbą.

Pavyzdžiui, kaip dirba tikri gyduoliai? Ne tie, kurie išvalo karmą už porą tūkstančių, o tie, kurie tikrai gydo ir gydo ne kūną, o pirmiausia sielą. Taigi, norėdami išgydyti žmogų, jie sukuria reikiamą minties formą ir sustiprina ją atitinkamomis emocijomis. Tai yra, gyduolis skiriasi nuo paprasto žmogaus tuo, kad jis gali paremti savo mintis stipriu emociniu užtaisu. Tai lemia gydymo sėkmę.

Ir tokiu būdu kiekvienas gali tapti gyduoliu: pakanka išmokti valdyti savo mintis ir emocijas ir, svarbiausia, išmokti jas sinchronizuoti.

#

tags: #kaip #pakeisti #pasamone