Agresija vaikystėje - dažnas reiškinys, keliantis tėvams nerimą. Svarbu suprasti, kad agresija yra normali emocija, tačiau svarbu išmokyti vaiką ją tinkamai išreikšti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti vaiko agresiją, kokios gali būti jos priežastys ir kaip tėvai gali padėti vaikui ją suvaldyti.
Agresijos Priežastys Vaikystėje
Nepaisant to, kad šiandieniniai tėvai nemažai žino ir skaito apie vaikų raidą, mažų vaikų elgesys, kai vaikas muša, kanda ar spiria, užtinka tiesiog kaip „perkūnas iš giedro dangaus“ ir labai išgąsdina.
Vaikų agresija gali būti sukelta įvairių priežasčių, įskaitant:
- Neišreikštas pyktis: Vaikai, kurie nemoka tinkamai išreikšti savo pykčio, gali jį išreikšti agresyviai.
- Frustracija: Dvimečiui ar trimečiui nesiseka žymiai dažniau negu suaugusiems. Ką mažylis besugalvotų, jam beveik niekas nesiseka iš pat pradžių. Per visą dieną jis atranda, kad vis jis kažko negali. Jei iš vaiko atimama, iš jo paimama, tos frustracijos bus per daug, tada jis tikrai bus ilgesnį laiką piktas, sunkiau nuraminamas ir demonstruos žymiai daugiau pikto elgesio.
- Dėmesio trūkumas: Vaikai gali elgtis agresyviai, kad atkreiptų į save dėmesį.
- Imitacija: Vaikai mokosi iš savo aplinkos, todėl, jei jie mato agresiją namuose ar kitur, jie gali ją imituoti. Tėveliai turėtų labai sekti savo elgesį, nes vaikai kaip veidrodukai - kokias emocijas „sugeria“, tą ir atspindi.
- Baimė ir nepasitikėjimas: Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka, kuri vaikui atrodo grėsminga, gali paskatinti agresiją.
- Ribų trūkumas: Jei vaikui nėra nustatytų taisyklių ir ribų, jis gali jaustis nesaugus ir prarasti kontrolę.
- Medicininės problemos: Kartais agresija gali būti susijusi su medicininėmis problemomis, tokiomis kaip autizmas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD), nerimo sutrikimai ir kt.
Kaip Atpažinti Vaiko Agresiją
Agresyvus elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Fizinė agresija: Mušimas, spardymas, kandžiojimas, stumdymas.
- Žodinė agresija: Šaukimas, rėkimas, įžeidinėjimas, grasinimas.
- Socialinė agresija: Apkalbos, ignoravimas, atstūmimas.
- Kūno kalba: Vaikas gali būti įsitempęs, nervingas, arba agresyvus kūno kalba.
Patarimai Tėvams, Kaip Suvaldyti Vaiko Agresiją
- Būkite ramus pavyzdys: Patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni, t.y. kai pykstate nerėkite ant vaikų, nes jie savo pykčio metu nukopijuos Jūsų elgesį ir supykę rėks ar trankys durimis. Dar vienas momentas - daug kas priklauso nuo to, kaip pyksta patys tėveliai. Ar jie šaukia ir rėkia kaip maži vaikai, ar jie moka pasakyti „aš supykau ant tavęs“. Idealus suaugusio pykčio išreiškimas - pasakyti tai žodžiais: „aš pykstu, kai tu taip elgiesi“. Kritiškai pažvelkite į save ir kitus šeimos narius - ar visi kontroliuoja savo agresiją? Juk vaikai gerai moka kopijuoti mūsų pačių elgesį.
- Reaguokite iš karto: Jeigu pastebėjote, kad atžala elgiasi agresyviai, į tai reaguokite iš karto.
- Būkite ramūs: Dauguma tėvų, pamatę agresyvią atžalos elgseną, patys pameta galvą. Norėdami, kad vaikas nurimtų, patys turite išlikti ramūs.
- Laikykitės plano: Kiek tai įmanoma, į agresyvius mažylio veiksmus visuomet stenkitės reaguoti vienodai kiekvieną kartą.
- Supraskite vaiko jausmus: Vaikas nežino, kas su juo vyksta. Jis tik jaučia, kad tai stiprus jausmas. „Supykai, nes tau nepasisekė statyti bokštą. Supykai, kad sesė atėjo labai arti prie tavęs. Supykai, kai aš atėjau ar neatėjau, kai tu mane šaukei“, - mes paaiškiname vaikui jo emociją. Yra labai svarbu, kad vaikas jaustųsi pažinus.
- Nenurimkite: Jeigu jis nenurimsta ir vis dar piktas, tai tada elgtis kaip su kūdikiu. Mama jį gali apkabinti, nuraminti, pasiūlyti pagalbą, pasakyti: „Aš matau, kad tau vis dar neramu, kad vis esi apimtas piktumo.
- Paaiškinkite, kas yra priimtina: Svarbu pasakyti, kad taip daryti negalima ne todėl, kad skauda kam nors.
- Mokykite alternatyvių pykčio išraiškos būdų: Jei kalbame apie piktumą, net mažam vaikui reikia pasakyti: „Aš matau, tu supykai, tikrai negalima kąsti, bet gali pasakyti žodžiais, gali patrepsėti kojytėmis, kai pikta, gali padaužyti pagalvytę rankyte, kai pyksti“. Turime parodyti, ką galima daryti. Specialistai pataria tėveliams jokiu būdu nedrausti vaikui pykti, o išmokyti pyktį reikšti tinkamu būdu. Reikia paaiškinti vaikučiui: „Jei tu pyksi, negali mušti kito, negali daužyti langų, bet tu gali šaukti, gali rėkti, gali trypti, net daužyti kai kuriuos daiktus“.
- Skatinkite tinkamą elgesį: Skatinti, jei jis supykęs kitaip pasielgs nei elgėsi prieš tai. Negalima trenkti, kai supyksti, bet gali nueiti į kampą ir patrepsėti, paspardyti tą pagalvę. Ir tą padaręs jis gautų paskatinimą ir pagyrimą. Apdovanoti už tinkamą elgseną. Reikėtų kreipti dėmesį ne tik į tai, ką vaikas daro ne taip, bet ir į tas situacijas, kai pasielgia tinkamai.
- Būkite nuoseklūs: Žinoma, šeimoje turi galioti aiškiai apibrėžtos taisyklės visur ir visada. Pavyzdžiui, negali būti taip, kad kažko negalima namie, o svečiuose gali elgtis kaip tinkamas, ar atvirkščiai.
- Aptarkite įvykius: Jeigu vaikas jau geba mintis išreikšti žodžiais, svarbu su juo aptarti įvykusį agresijos proveržį. Žinoma, ne iš karto, o kai mažasis nurims.
- Mokykite atsakomybės: Jeigu vaiko agresijos proveržis pridarė apčiuopiamos žalos, būtina įtraukti kaltininką ją atitaisant.
- Riboti laiką prie ekranų: Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad per daug laiko prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų praleidžiantys vaikai dažniau patiria pyktį, nerimą, jiems kyla agresija.
- Padėkite vaikui įsisąmoninti pyktį: Reikia padėti vaikui įsisąmoninti, pripažinti savo pyktį. Svarbu padėti suvokti, kad pykti nieko antgamtiško ar blogo (pavyzdžiui, padėti vaikui įvardinti: „Taip, aš pykstu ant mamos…“ ).
- Paaiškinkite, kad pyktis yra normalu: Būtina paaiškinti vaikui, kad pyktis - normalus, natūralus jausmas, kurį visi dažniau ar rečiau išgyvena.
- Eksperimentuokite su pykčio išraiškos būdais: Padrąsinkite vaiką priimti savo pyktį ir pamatyti jo padarinius. Eksperimentuokite su vaikais, mėgindami įvairiai išreikšti pyktį. Ieškokite konstruktyvių išraiškos būdų.
- Mokykite atpažinti kūno pojūčius: Mokinti atpažinti kūno pojūčius, kai vaikas pyksta. Pyktį suvaldyti tada, kai jis yra pačiame pike yra praktiškai neįmanoma, todėl svarbu mokinti vaiką savo pyktį pastebėti anksčiau ir jį išreikšti socialiai priimtinais būdais.
- Naudokite vizualizacijas: Naudokite vizualizacijas, kurios vaikui padės geriau suvokti savo pyktį ir jį valdyti.
- Nekaltinkite vaiko: Kai matote pykstantį savo vaiką, nepulkite į paniką, neskubėkite atsakyti pykčiu, įvairiais grasinimais. Duokite vaikui suprasti, jog neketinate jo smerkti, kad pyksta.
- Pažiūrėkite į save: Kaip dažnai vaikas pyksta? Kai Jūs busite ramesni, bus ramesni ir vaikai.
Ką Daryti, Jei Vaikas Muša Kitas Vaikus?
Jei vaikas muša kitus vaikus, svarbu:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Nedelsiant įsikišti: Paaiškinti, kad mušimas yra blogai ir kad reikia gerbti kitus žmones.
- Pagailėkite nuskriausto vaiko: Tokiu būdu Jūsų vaikas supras, kad būdamas „agresoriumi“ jis iš Jūsų dėmesio negaus.
- Ieškokite priežasčių: Vaikų muštynės yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis tėvų ir mokytojų. Kadangi vaikai dar nėra visiškai susiformavę, jie gali elgtis netinkamai arba agresyviai. Viena iš pagrindinių vaiko muštynių priežasčių yra emocinės problemas.
- Mokykite tinkamų bendravimo strategijų: Vaikai turėtų mokytis, kaip išreikšti savo jausmus ir reikalus be agresijos ir smurto. Svarbu mokyti vaikus empatijos, kad jie galėtų suprasti kitų žmonių jausmus ir reakcijas.
Kada Kreiptis į Specialistą?
Jeigu pastebite, kad vaiko agresija:
- Tęsiasi ilgą laiką.
- Stiprėja.
- Keliami pavojų jam pačiam arba kitiems.
- Trukdo jam mokytis ir bendrauti su kitais.
Tokiais atvejais svarbu kreiptis į specialistą (psichologą, psichoterapeutą), kuris padės nustatyti agresijos priežastis ir parinks tinkamą gydymo planą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas