Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, tačiau kai jis tampa nuolatiniu ir stipriu, gali peraugti į nerimo sutrikimą. Vienas iš nemalonių nerimo simptomų yra diskomfortas krūtinėje. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip sumažinti nerimą krūtinėje ir pagerinti bendrą savijautą.
Nerimo samprata
Nerimas gali būti ir naudingas, nes padeda mums pasiruošti pavojams ir motyvuoja veikti. Tačiau, kai nerimas tampa patologiniu, atsiradusiu be aiškios priežasties, jis gali trukdyti kasdieniam gyvenimui. Pagrindinis generalizuoto nerimo sutrikimo požymis yra nuolatinis ir generalizuotas nerimas, kuris nėra susijęs su konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis. Dominuojantys simptomai gali būti įvairūs, įskaitant nuolatinį nervingumą, virpulį, raumenų įtampą, prakaitavimą, galvos svaigimą, širdies plakimą, silpnumą ir diskomfortą epigastriume.
Nerimo rūšys
Nerimas nėra vienalytis. Yra įvairių nerimo sutrikimų, įskaitant:
- Generalizuoto nerimo sutrikimas: Kai žmogus nerimauja beveik dėl visko, kas gali atsitikti.
- Specifinės fobijos: Kai žmogus bijo tam tikro vieno dalyko, pavyzdžiui, vorų, šunų ar varlių.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas: Pasikartojančios įkyrios mintys ir veiksmai, skirti nerimui sumažinti.
- Panikos sutrikimas: Esminis sutrikimo požymis yra pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Kaip ir per kitus nerimo sutrikimus, dominuojantys simptomai yra širdies plakimas, krūtinės skausmas, dusimo pojūtis, svaigimas ir realybės pojūčio sutrikimas (depersonalizacija ir derealizacija). Dažnai kartu pasireiškia antrinė mirties, savitvardos praradimo ir baimė išprotėti. Jei tuo metu, kai patiriamas panikos priepuolis, pacientui diagnozuotas ir depresijos sutrikimas, panikos sutrikimas neturėtų būti pagrindinė diagnozė. Pirmas panikos priepuolis dažniausiai pasireiškia trečiojo dešimtmečio pradžioje (retai < 16 m.).
Stresas ir jo įtaka organizmui
Stresas - natūrali mūsų organizmo reakcija į įvairius gyvenimo veiksnius. Gyvenant šiandieniniu tempu, nuolat skubant ir bandant suspėti, daugelis žmonių ima jaustis pernelyg įsitempę ir nerimastingi. Streso metu mūsų organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį, kurie ilgainiui gali daryti neigiamą įtaką širdžiai ir smegenų veiklai.
Streso poveikis
Nuolatinis, chroniškas stresas gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai. Jis veikia mūsų imuninę sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, virškinimo sistemą bei nervų sistemą, todėl didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis, įskaitant širdies ligas, depresiją, virškinimo sutrikimus ir kt. Be to, ilgalaikis stresas gali paveikti mūsų emocinę gerovę, tarpasmeninius santykius ir gebėjimą susikaupti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Stresas ir širdies sveikata
Stresas yra viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Streso įtaka širdžiai gali būti skirtinga priklausomai nuo streso trukmės ir intensyvumo. Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą.
- Hormoninis mechanizmas: Streso metu smegenys išskiria hormonus - adrenaliną ir kortizolį - kurie padidina širdies plakimą, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
- Fiziologinis mechanizmas: Streso metu raumenys įsitempia ir sumažėja kraujotaka į organus.
- Elgesio mechanizmas: Streso metu žmonės dažniau linkę griebtis žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas arba nesveiko maisto valgymas.
Streso metu širdis ima plakti greičiau ir stipriau, o tai gali kelti nemalonų jausmą krūtinėje arba galvoje. Tačiau jei širdies permušimai yra dažni, stiprūs arba trunka ilgai, tai gali būti ženklas apie širdies ritmo sutrikimą arba kitą širdies problemą, kuris galėjo išsivystyti dėl pastovaus streso. Širdies permušimai dažnai yra lydimi dusulio, krūtinės skausmo, silpnumo arba pykinimo.
Būdai, kaip sumažinti nerimą krūtinėje
Yra daugybė priemonių mažinti nerimui. Ir mes galime daryti poveikį pasitelkdami įvairiausias sritis. Niekada nepavyks nerimą ir nerimavimą panaikinti visiškai. Mes to net ir nesiekiame, tačiau mes galime išgydyti nerimo sutrikimus. Ir kartais net nenaudodami vaistų. Ir dar kartą norime akcentuoti: daugumoje atvejų gydant nerimą neprireikia vaistų.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, bėgimas ar jogos praktika, padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą, kurie gali padėti kovoti su stresu ir padidinti teigiamus jausmus. Sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Kai kurios sporto rūšys yra puikios stresui mažinti - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
- Subalansuota mityba: Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį. Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra mažai riebalų, tačiau praturtintus maistinėmis medžiagomis, tokiais kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir liesa mėsa ar žuvis. Venkite maisto, turinčio daug cukraus. Venkite kofeino, nes jis gali tik dar labiau sustiprinti streso jausmą. Gerkite daug vandens.
- Pakankamas miegas: Užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai. Miegas yra svarbus mūsų smegenų ir kūno atsinaujinimui ir atsparumui stresui. Miegant kūnas turi galimybę atsigauti ir atsistatyti, todėl svarbu laikytis reguliaraus miego grafiko ir sukurti sau tinkamą aplinką miegui.
- Laiko valdymas: Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą. Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
- Santykiai su kitais: Palaikykite artimus ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus. Bendravimas su artimais žmonėmis gali padėti išreikšti emocijas, gauti paramą ir lengviau išgyventi stresą. Aiškinti išorės veiksnių įtaką nerimui (žinių ir kriminalinių laidų žiūrėjimas, bendravimas su negatyviais žmonėmis). Vengiančio elgesio mažinimas. Raminančios/malonios veiklos planavimas. Prisimink, kad nieko neveikimas stiprina nerimavimą.
Streso valdymo technikos
- Meditacija: Įvairios streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technika, gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą.
- Vizualizacija: Viena iš efektyviausių streso valdymo technikų - vizualizacija. Įsivaizduokite ramybę keliančius vaizdus arba malonias situacijas. Vizualizacija padeda sumažinti nerimą, atitraukti dėmesį nuo problemų ir sukelti teigiamas emocijas.
- Kvėpavimo pratimai: Esant stresinei situacijai, praktikuokite gilų ir lėtą kvėpavimą. Mokytis tinkamai kvėpuoti panikos priepuolio metu (nustoti kvėpuoti, stabdyti kvėpavimą, užsiimti nosį, kvėpuoti į maišelį, mokinti daryti kvėpavimo pauzes).
- Pomėgiai ir atsipalaidavimas: Skirkite laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui. Raskite veiklą, kuri jums suteikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti. Tai gali būti skaitymas, muzikos klausymas, žaidimas su gyvūnais, gamtos tyrinėjimas ar bet koks kitas veiklos būdas, kuris suteikia jums malonumo ir atitraukia nuo kasdienių rūpesčių.
- Minčių kontrolė: Kuo labiau stengiesi negalvoti apie nemalonius dalykus, tuo labiau protas galvoja apie tai. Pamatysi, kai sau neleisi galvoti apie rožinį krokodilą, jis vis iškils tau mintyse. Nes protas nuolat tikrinasi ar aš tikrai negalvoju dabar apie rožinį krokodilą.
Medicininės priemonės
- Intraveninė terapija: Intraveninė terapija yra naujas ir inovatyvus streso valdymo būdas. Jei gyvenate aktyvų ir intensyvų gyvenimo būdą, nuolat skubate ir nežinote, kaip atsigauti po streso, intraveninė terapija padės atstatyti energiją ir palengvins streso simptomus.
- Įveikos strategijos kortelė: Pasirašyti įveikos strategijos/įveikos kortelę, kurioje nurodyti, kas padeda suvaldyti panikos priepuolį.
Liaudiški vaistai
Natūralios priemonės, tokios kaip žolelių arbatos, gali padėti nuraminti nervų sistemą ir širdį. Taip pat populiarios priemonės su valerijono bei gudobelių ekstraktais, kurios veikia raminančiai bei padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, naudingi gali būti ir magnio papildai bei Omega-3.
Kreipimasis į specialistus
Kad ir koks būtų stiprus nerimo sutrikimas, kad ir kiek ilgai jis būtų trukęs, tokiems žmonėms, kurie visa tai patiria, galima padėti. Tokie žmonės gali padėti ir patys sau. Jeigu jūs atidžiau patyrinėsite Žmogaus instituto platfomą, ten rasite daugybę pasirinkimų. Mes nuolat rengiame edukacines, mokomąsias medžiagas apie nerimo ir kitų emocijų valdymą. Vienas iš tokių seminarų yra apie nerimą ir nerimavimą. Kviečiame neleisti ligai užvaldyti gyvenimo, kviečiame patiems valdyti savo ligą. Tikrai labai daug kas priklauso nuo mūsų.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Krūtinės skausmas kvėpuojant
Skausmas krūtinėje giliai kvėpuojant yra simptomas, kuris gali kelti nerimą ir neretai priverčia žmones susimąstyti apie širdies ar plaučių ligas. Tačiau tokio pobūdžio skausmas gali turėti daug įvairių priežasčių - nuo nekenksmingų raumenų patempimų iki rimtų sveikatos problemų, reikalaujančių skubios medicinos pagalbos.
Priežastys
Krūtinės skausmas kvėpuojant gali būti susijęs tiek su kvėpavimo, tiek su kraujotakos ar raumenų ir kaulų sistemomis. Viena dažniausių priežasčių - tarpkultūrinių raumenų patempimai, kurie atsiranda po intensyvaus fizinio krūvio, kosėjimo ar staigių judesių. Kitos dažnos priežastys - plaučių infekcijos, pleuritas, šonkaulių traumos. Jeigu skausmas atsiranda kartu su kosuliu, karščiavimu ar dusuliu, tai gali reikšti kvėpavimo takų infekciją arba plaučių uždegimą. Pleuritas - plaučius dengiančios pleuros uždegimas - dažnai sukelia aštrų skausmą kvėpuojant, kuris sustiprėja giliai įkvėpus arba kosint.
Nors širdies skausmai dažniausiai apibūdinami kaip spaudžiantys ar plintantys į kitas kūno vietas, kai kuriais atvejais skausmas giliai kvėpuojant gali būti susijęs su širdies ir kraujotakos sutrikimais. Pavojingiausios būklės - plaučių embolija, kai užsikemša plaučių kraujagyslės, arba širdies išemija. Kartais skausmas nėra pavojingas ir susijęs tik su raumenų įtampa ar šonkaulių pažeidimais. Net ir paprastas patempimas gali sukelti diskomfortą giliai kvėpuojant.
Kada kreiptis į gydytoją
Į gydytoją reikia kreiptis, jei skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, stiprėja, arba jį lydi papildomi simptomai: dusulys, karščiavimas, kosulys su krauju, sąmonės sutrikimai ar prakaitavimas.
Prevencija
Norint sumažinti krūtinės skausmo riziką, svarbu rūpintis bendru organizmo stiprinimu: reguliariai mankštintis, vengti rūkymo, kontroliuoti kūno svorį ir stiprinti imunitetą. Jei skausmas nestiprus ir greitai praeina - stebėti savijautą. Jeigu skausmas nesusijęs su rimtomis ligomis, gyvenimo būdo pokyčiai gali labai pagerinti savijautą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Nervinės kilmės širdies skausmas
Skausmas širdies plote dažnai sukelia nerimą ir baimę - juk tai sritis, susijusi su vienu svarbiausių organų. Tačiau ne visi skausmai krūtinėje yra širdies kilmės. Apie trečdalį visų atvejų sudaro vadinamieji nervinės kilmės (psichogeniniai) širdies skausmai, kai simptomus sukelia ne širdies raumens pažeidimas, o nervų sistemos įtampa, stresas ar emocinis išsekimas.
Kas tai yra?
Nervinės kilmės širdies skausmas (dar vadinamas neurogeniniu arba psichogeniniu kardialgijos sindromu) - tai skausmas širdies plote, kuris kyla ne dėl širdies raumens ar kraujotakos sutrikimų, o dėl nervų sistemos įtampos, streso ar emocinių veiksnių. Šis skausmas realiai jaučiamas, nors tyrimai dažnai nerodo jokių širdies patologijų - EKG būna normali, kraujospūdis stabilus, o kraujo rodikliai nesikeičia.
Priežastys
Šis skausmas dažniausiai atsiranda žmonėms, gyvenantiems nuolatinėje įtampoje, patiriantiems daug emocinio streso arba linkusiems viską „nešioti savyje“. Pagrindinės priežastys:
- Lėtinis stresas
- Nerimo sutrikimai ir panikos priepuoliai
- Depresija
- Miego trūkumas
- Autonominės nervų sistemos disbalansas
- Hormoniniai svyravimai
- Emocinis pervargimas
Kaip atskirti?
Pirmiausia reikėtų atmesti galimą fizinį širdies pažeidimą, todėl visada svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti EKG, echokardiogramą ar kraujo tyrimus. Jei rezultatai normalūs, o simptomai pasireiškia streso ar emocijų metu - tikėtina, kad skausmo priežastis yra nervinė.
Gydymo principai
Pagrindinis tikslas gydant tokį skausmą - nuraminti nervų sistemą, atkurti emocinę pusiausvyrą ir išmokti valdyti stresą. Tai nėra gydymas vien tabletėmis - veiksmingiausi rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį požiūrį, derinant medicininę, psichologinę ir gyvenimo būdo terapiją.
- Medicininis įvertinimas ir „raudonų vėliavų“ atmetimas
- Kvėpavimo ir nervų sistemos nuskausminimo technikos
- Trigerių žurnalas ir miego higiena
- Psichoterapija ir edukacija
- Tikslingas medikamentinis palaikymas
- Fizinis aktyvumas ir atkryčių prevencija
Širdies permušimai
Širdies permušimai - tai neritmiškas širdies plakimas, su kuriuo gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Nors daugeliu atvejų širdies permušimai yra nepavojingi ir net nereikalauja medicininės intervencijos, kai kuriais atvejais jie gali signalizuoti apie rimtesnes širdies ar kitų organų sveikatos problemas.
Kas yra širdies permušimai?
Širdies permušimai - tai pojūtis, kai širdis ima plakti nereguliariai, gali atrodyti taip, lyg širdis praleidžia dūžį, o po to staiga ima stipriai plakti. Žmonės tai dažnai apibūdina kaip nemalonų jausmą, kuomet atrodo, jog širdis “vartosi” ar “šokinėja”. Mediciniškai šie reiškiniai vadinami ekstrasistolėmis - tai priešlaikiniai širdies susitraukimai, kurie atsiranda, kai širdies impulsai vyksta neįprasta tvarka.
Priežastys
Širdies permušimai gali kilti dėl daugybės veiksnių - nuo visiškai paprastų, gyvenimo būdo nulemtų priežasčių iki rimtesnių medicininių sutrikimų. Vienas dažniausių kaltininkų yra stresas. Kofeinas, alkoholis ir nikotinas - kiti dažni širdies permušimų sukėlėjai.
Kada širdies permušimai yra pavojingi?
Nors dauguma širdies permušimų yra nekenksmingi, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi ir signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vienas iš pagrindinių rodiklių, jog širdies permušimai gali būti pavojingi, yra jų dažnumas ir lydintys simptomai. Jei permušimai pasireiškia labai dažnai, kartais net kelis kartus per minutę, arba jei juos lydi galvos svaigimas, alpimas, skausmas krūtinėje ar dusulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip atsikratyti širdies permušimų?
Visų pirma, verta pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių. Vienas svarbiausių žingsnių, vengti streso, nes emocinė įtampa yra dažnas permušimų sukėlėjas. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui ir palaikyti normalų širdies ritmą. Mityba taip pat turi didelę įtaką širdies sveikatai. Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie stimuliatoriai gali sustiprinti permušimų epizodus. Įtraukite į savo racioną daugiau maisto produktų, turinčių magnio ir kalio - šie mineralai yra būtini tinkamam širdies raumens darbui. Be jokios abejonės, fizinė veikla yra dar viena efektyvi priemonė.
Diagnostika
Pirmasis ir dažniausiai naudojamas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Tai greitas ir neskausmingas būdas užfiksuoti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti, ar yra kokių nors ritmo sutrikimų. Jei permušimai atsiranda tik retkarčiais, gydytojas gali paskirti Holterio monitoravimą - tai nedidelis prietaisas, kuris fiksuoja širdies veiklą 24 valandas, ir leidžia aptikti permušimus realiomis gyvenimo sąlygomis.
tags: #kaip #palengvinti #nerima #krutyneje