Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolat vyksta pokyčiai ir kyla nauji iššūkiai, asmenybės ugdymas mokykloje tampa vis svarbesnis. Mokyklos ir gimnazijos savo misijose ir vizijose deklaruoja, kad teikia ne tik kokybišką išsilavinimą, reikalingą egzaminams išlaikyti, bet ir ugdo laisvas, kūrybingas, savarankiškas, mąstančias asmenybes, atsakingus, visuomeniškai aktyvius piliečius, padeda atrasti individualius gebėjimus. Tačiau visuomenė ir patys mokiniai mokyklų pasiekimais ugdant asmenybę abejoja. Tad kokia yra reali situacija ir ką galima padaryti, kad mokykla taptų tikra asmenybės ugdymo erdve?
Problemos ir Iššūkiai
Ekspertai kaip kliūtis vardija dideles klases, vyrų bei jaunų mokytojų trūkumą, taip pat pačių suaugusiųjų kūrybingumo stoką. Pernelyg didelė atsakomybė, visuomenės spaudimas ir dažnai nepamatuoti tėvų lūkesčiai vaikus užgriūva it didžiulė sniego lavina. Neginčijamai didelę žalą vaiko asmenybės formavimuisi daro mokykloje „kalamos“ taisyklės, mokinys mokomas matematinių lygčių ar fizikos dėsnių, tačiau realiame gyvenime jų pritaikyti jis negali. Dažniausiai mokoma faktų ir reikalaujama mechaninio jų atkartojimo, bet neugdomas kūrybiškumas ir gebėjimas vertinti informaciją, savarankiškai kelti klausimus ir ieškoti atsakymų.
Psichologė Laura Morkūnienė iš Vyrų ir moterų santykių instituto, anksčiau dirbusi su grupėmis tėvų, auginančių vaikus, mano, kad mokyklose po truputį einama link asmenybės ugdymo, tačiau „mokiniai vis dar yra farširuojami labai dideliais kiekiais informacijos, kuri po eilinio žinių įvertinimo yra ištrinama iš atminties. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tokių problemų neįžvelgia. Kalbinti pašnekovai sutartinai tvirtina, kad asmenybės ugdymas mokykloje turėtų būti svarbesnis už žinių teikimą.
Bendravimo Stoka
Būtent šiltesnio mokytojų bendravimo su mokiniais Lietuvos mokyklose pasigenda ir Mokinių parlamentui vadovaujantis J. Vaidelis. „Svarbiausia, ką mokyklos turėtų daryti, - tai skatinti bendravimą tarp mokyklos darbuotojų ir mokinių. „Mokyklose jaunimas nėra ugdomas visuomeniškumo, bendravimo prasme. O tai ne mažiau svarbu nei išsimokslinimas, nes bendravimas yra vienas svarbiausių dalykų jauno žmogaus gyvenime. Vien savo bendravimu jis galės kažko pasiekti ateityje“, - mano Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Juozas Vaidelis, besimokantis Garliavos J.
Mokytojo Autoritetas Ir Pavyzdys
„Jeigu mokytojas bus pagarbus su mokiniu, jis bus autoritetas vaiko akyse, tai ir vaikas mokysis tos pagarbos“, - pabrėžia Vyrų ir moterų santykių instituto psichologė L. L. Morkūnienės teigimu, mokykla yra būtent ta vieta, kurioje mokomės socializuotis ir gerbti kitą žmogų - kitokį žmogų. Todėl bendra mokyklos atmosfera yra labai svarbi asmenybės formavimuisi. „Mano patirtis rodo, kad kai mokytojas sureikšmina dalyką, o nemato vaiko, atsiranda nesusikalbėjimas. Šiemet Metų mokytoja pripažinta A. Šventickienė, kuri bendrauja su visos Lietuvos lituanistais vesdama seminarus ir organizuodama egzamino vertinimą, svarsto, kad galbūt didesnį indėlį ugdant asmenybę kol kas įneša atskiros mokyklos ir atskiri mokytojai kiekvienoje mokykloje, kurie geba su vaikais bendrauti, įsiklausyti, ugdyti savo pavyzdžiu.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Patyčios
Tačiau N. Barauskienė iš ŠMM tvirtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas patyčių lygio mažėjimas. Šią tendenciją rodo kas ketverius metus atliekamas Lietuvos moksleivių sveikos gyvensenos tyrimas. Remiantis jo rezultatais, 1994 m. patyčias patyrė apie 40 proc. 11-15 metų paauglių, o 2010 m. - apie 26 proc. „Nuo 2008 m. Lietuvoje pradėta diegti Olweus patyčių prevencijos programa. Mokinių apklausa rodo, kad programą vykdančiose mokyklose per ketverius metus patyčių lygis sumažėjo nuo 30 proc. iki 17,5 proc.“, - teigia N. Barauskienė.
Sausas Kalimas Ir Kūrybiškumo Stoka
„Manau, švietimo sistemoje reikėtų kažką minimaliai pakeisti, kad būtų ne vien tas sausas kalimas ir kalbėjimas. Reikėtų pažvelgti į kiekvieną dalyką kiek kitaip, nes tiek matematika, tiek lietuvių kalba turi galybes užduočių, kuriomis galima ugdyti ne vien iš mokslinės pusės, bet ugdyti ir bendravimą“, - pritaria J. Vaikas klausia mamos: „Kodėl mokytojai klausinėja to, kas parašyta vadovėliuose? Jei jie būtų perskaitę, tai užduotų tokius klausimus, į kuriuos atsakymų aš negaliu susirasti.“ Tai galėtų būti verčiančios susimąstyti istorijos pradžia, bet, deja, tokia yra ne vieno mokinio realybė. Pati egzaminavimo sistema įstato į tokius rėmus - daugiausia vertinamos konkrečios žinios, bet ne gebėjimai, mokytojams būtina neatsilikti nuo „popierinių“ ugdymo planų ir suspėti „išeiti“ numatytą programą, ir dažnai neatsižvelgiant į tai, ar visi mokiniai tinkamai išmoko temą.
Galimybės Ir Sprendimai
Nepaisant iššūkių, yra daug galimybių, kaip mokykla gali tapti efektyvesne asmenybės ugdymo erdve. Svarbu suprasti, kad asmenybės ugdymas - tai neatsiejama ugdymo proceso dalis, kuri apima ne tik žinių teikimą, bet ir vertybių formavimą, socialinių įgūdžių ugdymą ir individualių gebėjimų atskleidimą.
Integruotas Ugdymas
ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja N. Barauskienė sutinka, kad asmenybė gali būti ugdoma dėstant dalyką per visas be išimties pamokas. „Net matematikos užduotys gali būti parengtos siekiant išmokyti vaiką ne tik skaičiuoti, bet ir bendrauti, suprasti kitą, dalintis. Mokyklose skatinama projektinė veikla, kai į vieną projektą integruojami skirtingi dalykai ir, pavyzdžiui, vaikai bendras žinias susieja su savo krašto istorija. Taip pat pamokos gali vykti ne tik mokyklose, bet muziejuose, parkuose, gamybos įmonėse - priklausomai nuo to, ko norima išmokyti“, - sako N. Anot ŠMM atstovės, vertybių ugdymui skiriama itin daug dėmesio ir įvairioje veikloje po pamokų.
Individualus Požiūris
Ugdant mokinio asmenybę labai svarbu pastebėti jo gebėjimus, nebūtinai susijusius su mokslais, ir paskatinti juos tobulinti, sako A. Šventickienė: „Turėjome mokinį, kuriam nelabai sekėsi mokytis, bet jis gražiai fotografavo. Aš organizavau ekskursiją kaip dovaną gabiems mokiniams ir jį įtraukiau. Jis atėjo tiesiog sutrikęs: aš gabus? Taip, nes gebi padaryti labai gražias nuotraukas.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Šeimos Ir Mokyklos Bendradarbiavimas
„Kartais klaidingai manoma, kad vaiką ugdo tik mokykla. Pirmiausia asmenybės formavimuisi didžiausią įtaką turi šeima, socialinė aplinka - santykiai šeimoje, mokyklos kultūra, bendravimas su bendraamžiais, mokytojo asmenybė. Vaikai mokosi ir ugdosi ne tik pamokų metu, bet ir stebėdami aplinkinių reakcijas, elgesį, santykius“, - sako ŠMM atstovė N. Kad šeima ugdymo procese turi eiti greta mokyklos, sutinka ir kitos pašnekovės. „Vaikui išėjus į mokyklą, tėvų vaidmuo nelieka antraeilis. Dažnai tenka išgirsti, kad vaiką sugadino mokykla, arba kartais galvojama, kad tam tikras vaiko ugdymo procese padarytas klaidas ištaisys mokykla. Tačiau vaikas į mokyklą jau išsineša stiprų asmenybės pamatą. Kai ieškome savo kompleksų arba mums nepriimtino elgesio priežasčių, pirmiausiai jas randame ankstyvoje vaikystėje. Taigi mūsų asmenybės pamatas suklojamas šeimoje. Paskui jis lipdomas nauja informacija, nauja patirtimi. Vaikui išėjus į mokyklą turėtų vykti mokyklos, mokytojų ir vaiko šeimos bendradarbiavimas“, - teigia psichologė L. „Net nedėčiau į eilę tos šeimos, nes tai yra kertinis dalykas. Kai stovi prieš 30 mokinių, iš karto matai: jeigu vaikas piktas, jam nėra gerai šeimoje, su juo pikti žmonės yra artimiausioje aplinkoje - ir todėl jis čia toks“, - sako A. Mokytoja teigia, kad jai nepatinka šiuolaikinių tėvų mintis, jog vaikas jau yra suaugęs ir tai jo paties problemos: „Vadinasi, tu nori gyventi ramiai, o vaikas tegul pats kapstosi. Taip neturėtų būti. Turim visi kartu šnekėtis. Jeigu susėdam - mokytojas, vaikas ir tėvai - ir šnekam, ieškom bendro sprendimo, visada - 99 proc. - jį randam. Bet jeigu pasikvieti tėvus ir jie ateina nusiteikę: mano vaikas tikrai labai geras ir viskas gerai, - tada jau sunkoka.
Asmenybės Pavyzdžiai
Amerikiečiai yra sukūrę ne vieną filmą, kaip „Laisvės puslapiai“ arba „Pavojingos mintys“, kurie paremti, teigiama, tikromis istorijomis, kai mokytoja ima mokyti klasę vaikų, augančių nusikaltėlių kvartale, nenorinčių mokytis ir nieko nebesitikinčių iš savo gyvenimo. Ar mokytojas, jei užsibrėžia tokį tikslą, iš tiesų gali pakeisti net itin „sunkių“ vaikų elgesį ir mąstymą? Psichologė sako, kad tikrai įmanoma. „Nesakau, kad mokykla, bet atskiros mokykloje dirbančios asmenybės - gali. Jeigu atsiranda žmogus, kuris tampa vaikui autoritetu, kuris vaiką priima tokį, koks jis yra, jeigu jį gerbia, pastebi jo stipriąsias savybes, o ne tik ieško klaidų, kas mūsų mokyklose būdinga vertinant mokinius, manau, vaiko asmenybei gali padaryti labai didelę įtaką. Jeigu vaikas neturi autoriteto, kuriuo gali sekti šeimoje, mokytojas tikrai gali tapti tuo autoritetu“, - sako L. Tokių sudėtingų klasių, kaip amerikiečių filmuose, Lietuvoje veikiausiai nėra, tačiau nenorinčių mokytis ir nelankančių mokyklos tikrai atsiranda. A. Šventickienė, kuri Vilniaus Žemynos gimnazijoje yra atsakinga už 1-2 klasių mokinių mokymąsi ir elgesį, sako, kad neretai užtenka visai paprastų dalykų: „Visaip žaidžiu. Pavyzdžiui, su tais, kurie nenori lankyti mokyklos, esam susitarę, kad kiekvieną rytą atsidaro mano kabineto duris ir sako: labas rytas, atėjau į mokyklą; po pamokų išeidamas atsidaro kabineto duris ir sako: viso gero, šiandien išsėdėjau visas pamokas ir nepabėgau.
Refleksija
Mokiniams nebūtina duoti konkrečių instrukcijų, kaip ir ką daryti. „Nesvarbu, kaip geriausiai išmokstame - girdėdami, matydami, veikdami ar kitais būdais, Harvardo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad geriausiai įsisaviname medžiagą, kai reflektuojame. Kita vertus, tai nieko naujo. Dar praeitame amžiuje amerikiečių edukologas John’as Dewey’us teigė, kad mes išmokstame ne patirdami, mes išmokstame reflektuodami patirtį. Iš tiesų, tie, kurie reflektavo, tyrimo metu pasiekė geresnių rezultatų. Refleksijos svarbą aktyviam ir savarankiškam mokymuisi atskleidžia ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje atliekami tyrimai. „Kūrybinių partnerysčių“ projekto tyrimų rezultatai parodė, kad būtent refleksija - ne kaip teorinis principas, bet kasdienė praktika, neatsiejama mokymosi proceso dalis - padėjo mokytojams ir mokiniams atsiverti, atrasti bendrą kalbą, suvokti mokymosi prasmę, įžvelgti sąsajas tarp įdėtų pastangų ir pasiektų rezultatų. „Gilus, sąmoningas mokymasis vyksta per praktinę veiklą ir jos apmąstymą. Reflektuodami mokiniai geriau suvokia žinias ir apmąsto užduotis, įvertina, kas buvo atlikta gerai, ką reikėtų tobulinti. Taip pat pastebi, kurios jų asmeninės savybės padeda mokytis, kurios trukdo, mokosi patys išsikelti mokymosi tikslus, planuoti laiką, apmąstyti pažangą.
Kūrybiškumas
„Kai mokiniai imasi dirbti prie kūrybinės užduoties, jie įsitraukia emociškai ir pradeda aktyviai mąstyti, nes reikia ieškoti ir atsirinkti informaciją, priimti daugybę sprendimų, formuluoti savo nepriklausomas žinutes, ieškoti joms išraiškos būdų. Suteikę mokiniams galimybę rinktis, kartu jiems perduodame ir atsakomybę už pasirinkimus. Tai mokinius motyvuoja ir sudomina, padeda pažinti save, atrasti, kas labiausiai sekasi, kas nesiseka. Aptardami nuveiktus darbus, mokiniai išsako savo nuomonę ir patirtį, daro savarankiškas išvadas, pamato, kaip ir kur žinias galima panaudoti kasdieniame gyvenime.
Mokymosi Džiaugsmas
Dar vienas geras pavyzdys, kaip motyvuoti mokinius ir skatinti juos atrasti mokymosi džiaugsmą, yra profesionalių kūrėjų ir Šiaulių r. Raudėnų mokyklos mokytojų kartu su mokiniais įgyvendinta „Lego“ iniciatyva. Mokiniai konstravo ir modeliavo geometrines figūras iš gofruoto kartono bei mokykloje kūrė ekspozicines, edukacines, bendravimo ir poilsio erdves. Ir čia mokytojai nebuvo proceso lyderiai, jie atliko pagalbininkų funkcijas, nuolat klausinėjo ir stengėsi išklausyti mokinius. Mokiniai pamatė, kiek reikia įdėti darbo, kad būtų įgyvendintos idėjos, ir kaip svarbu bendrauti, susitarti, dirbti komandoje.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
Pedagogų Supratimas
„Visų pirma, refleksijos svarbą turi suprasti pedagogai, nes jeigu jie tuo netikės, tai refleksija nevyks ir jie nemokys moksleivių, jog tai yra svarbu. Dažniausiai mokytojai teigia, kad jie neturi laiko ir galimybių, tačiau vien jau toks teiginys rodo, kad nėra aišku, jog refleksijai užtenka popieriaus lapo, pieštuko ir penkių minučių dienos pabaigoje. Mokiniams taip pat reikia aiškiai pasakyti, kad be aktyvaus mąstymo apie patirtis, tobulėjimas vyksta vos minimaliai. Išmokime pradėti užduoti paprasčiausius klausimus sau: „Kas man pavyko?“, „Ką reikėtų tobulinti?“, ir jau pradėsime tobulėti. Taip pat esu pastebėjusi, kad ir mokytojai, ir mokiniai dažnai užsisuka negatyviame rate, o refleksija suteikia struktūrizuotą būdą pagalvoti ne tik apie neigiamus dalykus. Pradėjus pastebėti, kad ir nedidelius laimėjimus, auga motyvacija ir pasitikėjimas savo jėgomis“, - sako A.
Mažos Klasės
A. Šventickienė teigia, kad nemaža kliūtis šiuo požiūriu yra didelės klasės, kuriose - 30 mokinių. „Aš per pamoką tegaliu skirti jiems po minutę. Pašnekovės nuomone, mokyklose taip pat trūksta vyrų bei jaunų mokytojų: „Amžiaus skirtumas vis tiek daro savo, kaip besistengi suprasti. Toliau trūksta vyrų.
Platesnis Požiūris
Psichologės L. Morkūnienės manymu, neretai patiems suaugusiesiems trūksta platesnio požiūrio į mokyklą ir mokymosi procesą: „Dažnai tenka girdėti, kad jei vaikų vertinimo sistema bus paremta ne žinių patikrinimu, tai kaip įvertinsime tą kūrybiškumą. Tai, manau, jau pačių suaugusiųjų kūrybiškumo ir požiūrio reikalas. Visada galime pasiteisinti, kad kažko neįmanoma padaryti. Manau, mums patiems reikėtų platesnio požiūrio į mokyklą, į mokymo procesą, nes vis dar esame įpratę galvoti apie mokyklą kaip apie įstaigą su griežtomis taisyklėmis, į mokytoją kaip į autoritetą savaime. Iš tiesų kiekvienas mokytojas yra formalus autoritetas klasėje, bet tai nereiškia, kad jis taps neformaliu autoritetu. Autoritetu turi tapti, tu nesi juo savaime.
Psichologijos Dalyko Svarba
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas. Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus. Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija), Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija), Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas. III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.
Sėkmės Ir Lyderystės Mokykla
Dabartinė vertinimo sistema slopina pasitikėjimą savimi, vietoje to, jog stimuliuotų jo pažinimo ir savirealizacijos poreikį, o juk tam, kad žmogus būtų sėkmingas, jis turi labai gerai save pažinti, turėti tam tikrų, su žiniomis visiškai nesusijusių, įgūdžių, turi mokėti pažinti ne tik save, bet ir kitą žmogų, bendrauti su juo“, - sako Kėdainių „Šviesiojoje“ gimnazijoje veikiančios „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ grupių kuratorė ir programų rengimo grupės narė, anglų kalbos mokytoja ekspertė Gitana Kaupienė. Buvo sukurta „Sėkmės ir lyderystės mokykla“, kurioje dėmesys skiriamas savęs ir aplinkinių pažinimui, savanorystės įgūdžių ir vertybinių nuostatų formavimui, mokėjimui inicijuoti ir prisiimti atsakomybę. „Siekiant įgyvendinti šią koncepciją, į mokyklą atvyksta žinomi Lietuvoje žmonės, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu įrodo, kad sėkmės istorija yra įmanoma, tik reikia tam ruoštis ir tobulėti. Mokymus ir kūrybines dirbtuves „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ ugdytiniams vedė aktorė Emilija Latėnaitė, rašytoja Renata Šerelytė, vyko mokymai su Pauliumi Egidijumi Kovu, žurnalistu, etiketo specialistu Giedriumi Drukteiniu, psichologu Tomu Lagūnavičiumi, profesionalia koučingo specialiste - asmenybės ugdymo bei juoko jogos trenere Kristina Laučiene, frakatalų piešimo lektore Aurelija Veršinine. Protinis intelektas ugdomas organizuojant praktines STEAM veiklas (gamtos mokslų, inžinerijos, technologijų, menų praktika), per robotikos užsiėmimus, taikant Feureusteino metodiką, žaidžiant praktinį „Eco Sim Meynard" nekilnojamojo turto žaidimą, kuriant simuliacines įmones. Bendraujant su mokiniais, naudojami netradiciniai ugdymo metodai: darbas komandose, kūrybinės ir patyriminės dirbtuvės, stovyklos, žygiai, praktiniai-psichologiniai žaidimai, simuliacijos“, - sako Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė.
Spotiself Platforma
Spotiself platformoje mokiniai gali intuityviai ir kūrybingai fiksuoti savo laimėjimus, auginti kompetencijas, išskirti savo talentus ir planuoti būsimą pažangą. Spotiself skaitmeninis įrankis padeda mokiniams lengvai, be klaidų sudaryti individualų ugdymo planą (IUP) ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) formą, o mokykloms - optimizuoti pasirinkimo procesą. Sistema užtikrina sklandų administravimą, leidžia valdyti pasirinkimų laiką, supaprastina tėvų patvirtinimą ir suteikia galimybę koreguoti pasirinkimus ateityje. Vaiko individualios pažangos stebėjimas padeda kiekvienam mokiniui išsikelti tikslus, analizuoti savo mokymosi eigą ir planuoti tolesnį tobulėjimą. Naudojant mokinio aplanką ir trišalius susitikimus su mokytojais bei tėvais, skatinama savirefleksija ir atsakingas požiūris į mokymąsį.
Mokyklos Bendruomenės Įsipareigojimas
Mokyklos visa bendruomenė pasirenka pamatines vertybes ir įsipareigoja jomis vadovautis ir laiko jas esminėmis gairėmis ugdant savo mokinių charakterį. Mąstymas, jautimas, veikimas (galva, širdis ir ranka) - tai nuolat kintantis procesas. Kai mokiniai supranta pamatinę vertybę, jie geriau geba ją pademonstruoti savo elgesiu, kuris atitinka žodžius, vartojamus jai apibūdinti. Mokykla iš anksto apgalvoja ir aktyviai sprendžia socialinių bei emocinių įgūdžių ir charakterio ugdymo klausimus. Formuodami ir konstruodami tobulo mokymosi ir elgesio modulį, besirūpinančios bendruomenės nariai išvysto atsakomybės vienas už kitą jausmą. Tai apima globėjiškus santykius tarp mokinių ir personalo, tarp mokinių, tarp darbuotojų ir tarp darbuotojų ir šeimų. Savanorystė suteikia mokiniams galimybę praktikuoti pamatines vertybes, parodyti intelektualias ir pilietiškas charakterio savybes. Norime, kad mokiniai būtų malonūs vieni kitiems dėl vidinio tikėjimo, kad gerumas ir geranoriškumas yra gerai, ir dėl vidinio troškimo būti geru žmogumi.
tags: #asmenybe #ir #mokykline #bendruomene