Kaip atpažinti, įveikti ir užkirsti kelią psichologiniam smurtui: išsamus vadovas

Psichologinis smurtas - tai subtilus, bet griaunantis reiškinys, paliekantis gilias žaizdas žmogaus sieloje. Šis straipsnis siekia išsamiai apibrėžti psichologinį smurtą, aptarti jo pasireiškimo formas, poveikį aukoms ir pabrėžti svarbą atpažinti bei kovoti su šia smurto rūšimi.

Kas yra psichologinis smurtas?

Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Tai tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.

Psichologinio smurto formos ir požymiai

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:

• Nuolatinė kritika: nuolatinis aukos kaltinimas, menkinimas, jos veiksmų ir sprendimų kritika.
• Izoliavimas: aukos atskyrimas nuo šeimos, draugų ir kitų socialinių kontaktų, siekiant ją padaryti priklausomą nuo smurtautojo. Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
• Baimės sėjimas: bauginimas, grasinimai, agresyvus elgesys, sukeliantis aukai baimę ir nerimą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
• Menkinimas: nuolatinis aukos žeminimas, jos vertės neigimas, įžeidinėjimai ir patyčios.
• Manipuliavimas: aukos jausmų ir emocijų išnaudojimas, siekiant ją kontroliuoti ir paveikti. Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
• Kontroliavimas: aukos veiksmų, judėjimo, finansų ir socialinių kontaktų ribojimas.

Anot teisininko, trečdalis psichologinio smurto atvejų pasireiškia iš moterų pusės, likusi - iš vyrų: „Jie nori dominuoti, jaučiasi kaip valdovai.“

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

V.Molis dalyvauja daugybėje skyrybų bylų. Dažniausiai tokiose bylose kalbama apie psichologinį smurtą. Teisininkas atkreipė dėmesį į kelis psichologinio smurto būdus:

1. Psichologinis smurtas gali pasireikšti tylėjimu. „Psichologiniu požiūriu vieni yra stipresni, kiti silpnesni. Vienas nori pakalbėti, o kitas nekalba. Jei viena pusė tyli, jau prasideda problemos“, - sakė V.Molis.
2. Liguistas pavydas, persekiojimas taip pat yra psichologinis smurtas.
3. Kartais spaudimą sutuoktiniams kita pusė daro per vaikus, grasina, kad neleis matyti vaiko. „Jei žmona taip grasina, vyras gali kreiptis į institucijas“, - aiškino teisininkas. Bet kokie kiti grasinimai ir bauginimai irgi laikomi psichologiniu smurtu.
4. Kartais sutuoktiniai smurtauja, remdamiesi ekonominiais koziriais. Jie grasina, kad išmes sutuoktinį iš namų, atims automobilį, drabužius. Tai - ekonominis spaudimas, kuris virsta ekonominiu smurtu ir gali pasireikšti net namų spynų pakeitimu ar išdeklaravimu iš buto.
5. Psichologiškai dažnai smurtauja ne tik sutuoktiniai, bet ir jų tėvai - uošviai. Ypač, jei šeimos gyvena tėvų namuose ir jie aktyviai įsitraukia, stodami į savo dukros ar sūnaus pusę.
6. Dažnas atvejis, kai sutuoktiniai pasitelkia patyčias, nuolatinį ujimą. Advokatas pastebėjo, kad konfliktas šeimoje dažniausiai kyla dėl girtuokliavimo, narkotikų, negydomų psichikos ligų. Krizes paskatina neištikimybės, ekonominiai nepritekliai.

Kitos smurto formos

Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria psichologiniam smurtui, svarbu paminėti ir kitas smurto formas, kurios gali egzistuoti kartu:

• Fizinis smurtas: Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas.
• Ekonominis smurtas: Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
• Seksualinis smurtas: Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
• Pasyvus smurtas (nepriežiūra): Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.

Psichologinio smurto poveikis

Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Jis gali sukelti:

• Emocines problemas: stresą, nerimą, depresiją, panikos atakas, savivertės sumažėjimą, kaltės jausmą, bejėgiškumą.
• Fizines problemas: nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, nuovargį, imuninės sistemos susilpnėjimą. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas.
• Socialines problemas: izoliaciją, sunkumus kuriant ir palaikant santykius, pasitikėjimo kitais žmonėmis praradimą.
• Psichologines traumas: potrauminio streso sindromą (PTSS), disociaciją, atminties ir koncentracijos sutrikimus.
• Savižudybės riziką: ypač sunkiais atvejais, kai auka jaučiasi visiškai bejėgė ir neturi vilties.

Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.

Kaip atpažinti ir reaguoti į psichologinį smurtą?

Svarbu atpažinti, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

• Pasitarti su patikimu žmogumi: Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
• Nustatyti ribas: Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
• Rūpintis savimi: Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.
• Kreiptis į specialistus: Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Psichologinis smurtas darbe

Psichologinis smurtas darbe - tai rimtas pažeidimas, kurį svarbu nedelsiant fiksuoti ir spręsti.

Kas yra psichologinis smurtas darbe? 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimams, Lietuvoje buvo įteisintas smurto, įskaitant psichologinio, ir priekabiavimo draudimas bei šių reiškinių sąvokos. Smurto sąvoka labai plati - tai bet koks nepriimtinas elgesys arba jo grėsmė, nesvarbu, ar toks elgesys pasireiškia vieną kartą, ar kartojasi. Nepriimtinu elgesiu gali būti siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, kuris gali būti tiesioginis arba potencialus, įžeidžiantis asmens orumą ar sukuriantis bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Psichologiniu smurtu laikomi priešiški, neetiški, žeminantys, agresyvūs, užgaulūs ar įžeidžiantys veiksmai darbo aplinkoje, kuriais kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą arba siekiama jį įbauginti, sumenkinti ar pastatyti į bejėgę padėtį. Dažniausiai psichologinis smurtas pasireiškia įvairiomis netinkamo elgesio formomis, pavyzdžiui, įžeidinėjimu, žeminimu, grasinimais, nekonstruktyvia ir žeminančia kritika.

Svarbu pabrėžti, kad psichologinis smurtas gali pasireikšti bet kurioje darbo vietoje ir paveikti bet kurios grandies darbuotoją, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, veiklos srities ar užimamų pareigų. Tačiau tyrimai rodo, kad tam tikruose sektoriuose - sveikatos priežiūros, švietimo, viešojo valdymo, prekybos ir transporto srityse - pavojus susidurti su psichologiniu smurtu yra ženkliai didesnis.

Pasiteiravus, ar psichologinį smurtą dažniausiai patiria pavaldiniai, o jį sukelia aukštesnes pareigas užimantys asmenys, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė patvirtino, kad taip - dažniausiai psichologinį smurtą darbuotojai patiria iš aukštesnes pareigas užimančių darbuotojų ar vadovų. Vis dėlto psichologinį smurtą gali taikyti ir kolegos, einantys to paties lygio pareigas, o retesniais atvejais - pavaldiniai savo vadovų atžvilgiu.

Įrodymai apie psichologinį smurtą darbe. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl skundai dėl psichologinio smurto dažnai lieka nepatvirtinti, yra objektyvių įrodymų, leidžiančių pripažinti psichologinio smurto faktą, nebuvimas arba jų nepakankamumas. „Dažnai darbuotojų skundai būna grindžiami tik jų subjektyvia nuomone, įsitikinimais ir teiginiais, tačiau neturint jokių realių įrodymų. Todėl asmuo, manantis, kad su juo elgiamasi netinkamai, turi būti aktyvus - siekiant apginti savo teises būtina rinkti visus įmanomus objektyvius įrodymus, galinčius pagrįsti netinkamo elgesio faktus”, - atkreipia dėmesį Liudmila Mironovienė. Tokiais įrodymais gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, taip pat liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą elgesį, parodymai. Svarbu žinoti, kad Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai taip pat turi teisę išreikalauti iš darbdavio tam tikrus dokumentus, kuriuos darbuotojas nurodo kaip galinčius patvirtinti psichologinį smurtą bei apklausti jo nurodytus liudytojus. Vis dėlto, pašnekovės teigimu, viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria VDI inspektoriai, tiriant darbuotojų skundus, yra tai, kad kolegos, galintys patvirtinti psichologinio smurto buvimo faktą, dažnai atsisako liudyti.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Skundo nagrinėjimo trukmė ir tvarka. VDI skundą dėl galimo psichologinio smurto paprastai išnagrinėja per 20 darbo dienų. Tačiau jei dėl objektyvių priežasčių šio termino nepakanka, nagrinėjimo laikotarpis gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Svarbu žinoti, kad VDI nagrinėja ne visus gaunamus skundus dėl psichologinio smurto - vertinama, kas taiko smurtą ir ar apie situaciją buvo informuotas darbdavys. Jei darbuotojas patiria nepriimtiną kolegos ar net tiesioginio vadovo (bet ne juridinio asmens vadovo) elgesį, jis pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį. Tai turi būti daroma pagal įmonėje nustatytą tvarką, o jeigu tokios tvarkos nėra arba darbuotojas su ja nebuvo supažindintas - raštu kreipiantis į įmonės vadovą. Pranešime svarbu kuo išsamiausiai aprašyti situaciją ir pateikti visus turimus įrodymus. Tik tuo atveju, jei darbdavys nesiima jokių veiksmų psichologinio smurto atvejui tirti arba jei pats juridinio asmens vadovas taiko netinkamą elgesį, darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI. Nustačiusi teisės pažeidimus, inspekcija gali taikyti administracinę atsakomybę juridinio asmens vadovui. VDI inspektorių veiksmai ar priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba administraciniam teismui.

„Taip pat verta paminėti, kad jeigu darbdavys neužtikrina saugios darbo aplinkos ir dėl to darbuotojas patiria turtinę ar neturtinę žalą, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją (DGK) dėl žalos atlyginimo. Nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbuotojas gali jį apskųsti bendrosios kompetencijos teismui”, - aiškina Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Veiksmai nustačius psichologinio smurto faktą. Svarbu suprasti, kad VDI yra kontrolės institucija, kurios pagrindinė funkcija - prižiūrėti, kaip darbdaviai laikosi Darbo kodekso, kitų darbo teisės normų bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Tačiau VDI nekontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi vidinių įmonės taisyklių, įskaitant draudimą taikyti psichologinį smurtą - už tai atsakingas pats darbdavys. Jeigu VDI nustato, kad psichologinį smurtą taikė juridinio asmens vadovas, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau jeigu smurtą taikė ne vadovas, o kitas įmonės darbuotojas, tolimesnius sprendimus dėl drausminių priemonių (pavyzdžiui, įspėjimo, atleidimo iš darbo) turi priimti pats darbdavys.

Be teisinių pasekmių, darbdavys taip pat privalo pasirūpinti darbuotojo, patyrusio psichologinį smurtą, gerove. Tai gali apimti galimybę pasinaudoti psichologo, psichiatro, teisininko ar kitų specialistų pagalba, kuri gali būti apmokama įmonės lėšomis, laikantis protingumo principo. Priklausomai nuo situacijos, darbuotojui gali būti suteiktos papildomos atostogos, galimybė pereiti į kitą darbo vietą ar skyrių, arba taikomos kitos pagalbos formos, atsižvelgiant į jo patirtą emocinį poveikį.

Svarbu atsiminti. Psichologinis smurtas darbe - tai rimtas pažeidimas, kurį svarbu nedelsiant fiksuoti ir spręsti. Darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį, o jei šis nesiima veiksmų arba smurtą taiko pats juridinio asmens vadovas - į Valstybinę darbo inspekciją. Nustačius pažeidimus, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, tačiau dėl žalos atlyginimo darbuotojas turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK). Kaip kreiptis į DGK, galite skaityti čia. Svarbiausia - nelikti abejingam ir ginti savo teises. VDI konsultacijų telefonas +370 5 213 9772.

Smurtautojo elgesio keitimas

Atpažinus, kad smurtaujate, labai svarbu pasistengti pakeisti savo elgesio modelius, kad aplinkiniai nekentėtų. Smurtautojas keisis, kai pats(pati) to norės ir kreipsis pagalbos į specialistus.

Pagalba patiriantiems psichologinį smurtą

Jei manote, kad patiriate emocinį prievartą, pirmiausia pasitikėkite savo nuojauta.

• Nebandykite taisyti smurtautojų. Galbūt jums kils noras jiems padėti, tačiau smurtaujantiems žmonėms dažnai sunku pakeisti savo elgesį be profesionalų pagalbos.
• Venkite savęs kaltinimo. Atminkite, kad niekada nenusipelnėte prievartos, nesvarbu, ką pasakėte ar padarėte.
• Teikite pirmenybę savo poreikiams. Skirkite laiko susitelkti į savo poreikius ir atsigavimą.
• Venkite bendrauti su smurtautojais. Neatsakinėkite į jų trumpąsias žinutes, telefono skambučius ar elektroninius laiškus. Nuspręskite, kaip vengsite reaguoti į manipuliacijas ar būti įtraukti į ginčus.
• Nustatykite asmenines ribas. Išsakykite šias ribas piktnaudžiavimo taktiką naudojančiam asmeniui ir jų laikykitės.
• Pasitraukite iš santykių ar aplinkybių. Aiškiai pasakykite, kad santykiai baigėsi, ir, jei įmanoma, nutraukite visus ryšius.
• Duokite sau laiko pasveikti.

Gana dažnai terapijoje atpažįstame, jog tie, kurie patiria psichologinį, emocinį smurtą, prieš tai yra turėję ir daugiau tokių situacijų bei sudėtingų santykių su kitais žmonėmis. Norint išsilaisvinti iš toksiškų santykių ir padėti sau, labai svarbu apsispręsti laikytis savo vertybių ir, nepaisant smurtaujančiojo manipuliacijų, daryti nuoseklius žingsnius dėl savęs ir savo ateities.

Palikti smurtaujančius santykius dažnai būna sunkiau, jei esate susituokę, turite vaikų ar bendro turto. Jei jūsų situacija būtent tokia, tinkamiausias sekantis žingsnis - kreiptis teisinės pagalbos. Jis pasakojo, kad dėl psichologinio smurto bylos keliamos retai, tačiau šį smurtą dažnai lydi fizinis ar ekonominis. Todėl dažniau teismuose sprendžiamos problemos tų šeimų, kuriose jau smurtaujama fiziškai. „Kartais problema būna taip toli pažengusi, kad vienam iš sutuoktinių jau būna draudžiama artintis prie namų. Pas mus priimta kentėti tyliai ir niekam nesakyti, kas blogo dedasi namuose. Dažnai smurtą žmonės slepia nuo aplinkinių, nes dar tikisi išsaugoti šeimą. Todėl apie tai kalbama retai“, - pasakojo advokatas. Kita problema - įrodymų trūkumas. Šeimose konfliktai užsiplieskia, kai šalia nėra pašalinių žmonių - liudininkų. O jei tokių ir pasitaiko, tai tie „pašaliniai žmonės“ būna vieno ar kito sutuoktinio artimieji, kurie teisme būna šališki. Todėl svarbu patiriant smurtą, kviesti į pagalbą liudininkų - kaimynų ar pareigūnų. Advokatas siūlė nedelsti - pagalbos ieškoti iškart. Patiriant smurtą, kviesti vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją. Jei situacija dar nėra įsisiūbavusi ir sutuoktiniai dar sutaria, jis siūlė porai kreiptis į psichologą.

Įrodymų rinkimas

Advokatas pabrėžė, kad psichologinio smurto atveju būtina įrašinėti pokalbius, kurie vėliau įrodytų tokį smurtą buvus.„Teismas daugiausia remiasi rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, policijai pateiktais pareiškimais, apžiūroms. Bet ir SMS žinutės, elektroniniai laiškai su grasinimais, garso įrašai - visa tai gali tapti įrodymais bylose dėl psichologinio smurto“, - tikino teisininkas.Jei nukentėjusysis prašo, o teismas sutinka, liudininkais gali būti kviečiamas ir psichologas. Ypač, jei pas specialistą konsultavosi abu sutuoktiniai. „Įrodymais gali tapti net ir skambučiai, kuriuos įrašė telefoninę psichologinę pagalbą teikiančios organizacijos. Įrašai - tai vienas iš įrodymo būdų“, - aiškino V.Molis. Kartais apie psichologinį smurtą kviečiami liudyti vaikai. Likę vieni su teisėju, vaikai papasakoja apie šeimoje tvyrojusią atmosferą, kaip tėvas ar motina keiksnoja kitą, negražiai vienas ant kito kalba, rėkia, stumdosi ar dar blogiau. „Vaikai dažniausiai būna atviri, nemeluoja“, - sakė advokatas.Gali būti skiriamos ir medikų ekspertizės. „Kartais yra ryšys tarp psichologinio smurto ir psichikos ligos. Tarkime, vyras liguistai įtarinėja žmoną, kad ji turi meilužį. Dažnai pasirodo, kad pats vyras yra neištikimas ir sprendžia pagal save“, - dėstė teisininkas.

Teisinė atsakomybė

Bausmės už psichologinį smurtą priklauso nuo jo pobūdžio. Jei yra grasinama nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, terorizuojama, bausmė gali būti laisvės apribojimas, bauda, viešieji darbai ar laisvės atėmimas iki dvejų metų. Sunkiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 4 metų - skiriama, kai smurtautojas grasina padegti, susprogdinti ar sistemingai baugina naudodamas psichinę prievartą. Anot advokato, psichologinis smurtas pažeistą žmogų gali privesti ir prie savižudybės: „Asmeniškai tokių atvejų neturėjau, bet dar sovietmečiu buvo kelios bylos. Kai žmogus nuolat ujamas, kankinamas, jam grasinama, jis netenka gyvenimo prasmės.“

Emocinis smurtas

Apie fizinį ir seksualinį smurtą bei jo žalą kalbama daug ir daugeliui aišku, kad tai - rimta problema. Tuo tarpu emocinis smurtas yra kur kas mažiau matomas ir vis dar neretai vertimas nepakankamai rimtai. Emocinis (arba psichologinis) smurtas - tai ilgą laiką besitęsiantis nuolatinis tyčinis žmogaus menkinimas siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja žmogaus savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje. Nors manoma, kad santykiuose dažniau smurtauja vyrai prieš moteris, lygiai taip pat smurtauti gali ir moterys prieš savo antrąsias puses. Emocinis smurtas gali pasireikšti kito asmens žeminimu, kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo - blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu. Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų. Emocinį smurtą patiriantis žmogus vengia bendrauti, jaučiasi nesaugus, nuolat stengiasi įtikti kitiems, nemoka ir bijo paprašyti pagalbos, yra nuolat prislėgtas. Dėl emocinio smurto gali prasidėti depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kiti psichologiniai sunkumai. Be to, emocinis smurtas gali būti fizinio smurto pradžia. Blogiausia, kad emocinio smurtautojo auka neretai ima tikėti, kad tai, ką sako smurtautojas - tiesa. Deja, daug moterų ir vyrų, patiriančių antrosios pusės emocinį smurtą, nesitraukia iš tokių santykių. Pirmiausia, dėl baimės: neretai smurtautojas būna įbauginęs auką ir auka bijo palikti smurtautoją, kad nebūtų dar blogiau. Antra, emocinio smurto aukos įtiki, kad yra kaltos dėl tokio antros pusės elgesio ir nenutraukia santykių (ar santuokos), nes netiki, kad su kitu žmogumi gali būti geriau. Apskritai, smurtas neretai ima atrodyti „norma“: mažiau patyrę žmonės (ir ypač tie, kurie susidūrė su smurtu vaikystėje) mano, kad tokie santykiai yra normalūs. Be to, emocinio smurto aukos gali nuoširdžiai tikėti, kad kontroliavimas, pamokymai, priekaištai yra meilės išraiška: „Aš jam rūpiu, dėl to jis neleidžia man išeiti su draugėmis“; „Ji tik nori man parodyti, ką aš darau ne taip“; „Jis mane verčia daryti, ko nenoriu, nes myli ir tikisi, kad aš pasikeisiu į gerą“. Dar viena priežastis dėl kurios žmonės (ypač moterys) nesiryžta palikti smurtaujančio sutuoktinio yra vaikai - moterys jaučia kaltę, kad iš vaikų „atims tėvą“. Kai kurioms moterims gėda palikti savo sutuoktinį, nes baisu, ką pamanys ar pasakys artimieji. Galiausiai, su smurtautoju auka neretai lieka iš meilės ir prisirišimo. Neretai prasidėjus santykiams nepastebima, kad antroji pusė yra linkusi smurtauti. Be to, smurtautojas nebūtinai yra visiškai blogas asmuo - jis/ji gali turėti nemažai gerų, antrai pusei priimtinų savybių, panašias vertybes ir pan. ir tuo pačiu visiškai neturėti supratimo, kaip valdyti savo jausmus bei kaip jo/jos elgesys veikia aplinkinius. Kitaip tariant, emocinio smurto auka gali vienu metu ir mylėti, ir bijoti antrosios pusės ir tai ypatingai komplikuoja situaciją. Smurtautojui ieškoma pateisinimų, bandoma prisitaikyti prie smurtautojo ar smurtautoją užjausti.

tags: #kaip #parasyti #psichologi