Kaip Atpažinti Anoreksijos Požymius ir Paslėpti Juos – Išsamus Ekspertų Vadovas

Kas yra anoreksija?

Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu. Anoreksija yra valgymo sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį. Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei tiek psichinei sveikatai, su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms. Komplikuojasi nemiga, depresija, socialiai izoliuojasi. Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.

Anoreksijos priežastys ir rizikos veiksniai

Valgymo sutrikimų kilmė siejama su trauminėmis patirtimis vaikystėje, auklėjimo problemomis, impulsų kontrolės stoka, visuomenės lūkesčiais ir patiriama emocine įtampa. Jauni žmonės daug laiko praleidžia internete. Stingant brandos ir socialinės patirties, matomas idealus gyvenimas socialiniuose tinkluose iškreipia pasaulio ir savęs suvokimą, skatina siekti nerealistiškai tobulos išvaizdos ir izoliuotis ar atsiskirti. Izoliacija, atstūmimo baimė, dar labiau gilina santykių problemas, paskatina slapukavimą, mitybos problemų neigimą bei vengimą kreiptis pagalbos. Socialinės normos - asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai.

Kaip atpažinti anoreksijos požymius?

Sutrikimus pastebėti ypač sunku, tačiau juos įtarti leidžia nežymūs valgymo įpročių pokyčiai. Pavyzdžiui, nervinės anoreksijos atveju iš pradžių vaikas gali atsisakyti saldumynų, greitųjų angliavandenių, o vėliau po truputį siaurinti valgomų produktų racioną. Sergantiems dažnai nebetinka namuose gamintas maistas, todėl gaminasi atskirai arba valgo slapta, užsidarę vieni kambaryje. Kartu atsiranda ir kūno svorio pokyčių, kurių artimieji gali nepastebėti dėl nešiojamų plačių rūbų. Žmogus gali sumaniai paslėpti maistą, jį išmesti ar paprasčiausiai pameluoti, kad jau pavalgė. Įprastai krentantis svoris slepiamas po apkritusiais, per dideliais rūbais. Nusilpusi nervų sistema gali pasireikšti padidėjusiu dirglumu, nuotaikų kaita, nerimu. Persivalgymo sutrikimą turintys žmonės, patirdami stresą, nuolatinę įtampą, valgo itin daug ir valgo toliau, net jeigu jaučiasi sotūs. Žmogus gali jaustis praradęs savikontrolę panašiai kaip ir esant priklausomybės sutrikimams. Sergant bulimija, persivalgius žmonės skuba į tualetą slapta išsivemti. Valgymo sutrikimus pastebėti ypatingai sunku. Įtarti juos galima, kai žmogus dažnai išsako susirūpinimą savo išvaizda, svorio prieaugiu. Bulimijos sutrikimą turintys žmonės gali skųsti nusilpusiu imunitetu, prastu burnos kvapu, pabrinkimu žandikaulių ar skruostų srityje, pykinimu, padidėjusiu rūgštingumu, delno išoriniame paviršiuje dėl skrandžio rūgšties pažeistos odos neretai atsiranda bėrimas.

Taip pat atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Fiziniai požymiai:

Svorio kritimas
Nuolatinis nuovargis
Šaltumas net šiltuoju metų sezonu
Sunkumas susikaupti
Anemija
Kaulų tankio mažėjimas
Raumenų masės mažėjimas
Virškinamojo trakto problemos
Mėnesinių ciklo sutrikimai (mergaitėms)
Širdies ritmo sutrikimai

Elgesio požymiai:

Maisto ribojimas
Atsisakymas valgyti tam tikrus maisto produktus
Slaptas valgymas
Maisto išmetimas
Melavimas apie pavalgymą
Perdėtas domėjimasis sveika mityba
Maisto valgymas tik tam tikra tvarka
Ilgas maisto kramtymas
Dažnas svėrimasis
Kalorijų skaičiavimas
Perdėtas sportavimas

Psichologiniai požymiai:

Padidėjęs dirglumas
Nuotaikų kaita
Nerimas
Depresija
Perfekcionizmas
Jautrumas kritikai
Vienišumo jausmas
Žema savivertė

Kaip paslėpti anoreksijos požymius?

Svarbu pabrėžti, kad slėpti anoreksijos požymius yra labai pavojinga ir gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Vietoj to, reikėtų kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti šį sutrikimą. Tačiau, jei vis dėlto nusprendėte slėpti požymius, pateikiame keletą patarimų:

Apsirenkite laisvais drabužiais

Laisvi drabužiai padės paslėpti svorio kritimą.

Valgykite mažomis porcijomis

Valgykite mažomis porcijomis, bet dažnai, kad išvengtumėte alkio jausmo ir nepritrauktumėte dėmesio.

Gerkite daug vandens

Vanduo padės užpildyti skrandį ir sumažinti alkio jausmą.

Venkite maisto produktų, kurie, jūsų manymu, skatina svorio augimą

Atsisakykite saldumynų, greitųjų angliavandenių, riebaus maisto.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Sportuokite slapta

Jei sportuojate, darykite tai slapta, kad niekas nepastebėtų jūsų perdėto fizinio aktyvumo.

Meluokite apie pavalgymą

Jei kas nors siūlo jums maisto, sakykite, kad jau pavalgėte.

Venkite situacijų, kuriose reikia valgyti

Jei įmanoma, venkite situacijų, kuriose reikia valgyti, pavyzdžiui, vakarėlių ar susitikimų su draugais.

Anoreksijos gydymas

Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Šių sutrikimų gydymas - kompleksinis ir jo metu taikomi įvairūs gydymo metodai. Atsižvelgiant į valgymo sutrikimų sąsajas su emocijomis, ankstyvąja patirtimi, skiriama psichoterapija tiek individualiai, tiek grupinė ar visos šeimos. Kartais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, ypatingai, kai valgymo sutrikimą lydi ir kiti psichikos sutrikimai. Svarbu prisiminti, kad valgymo sutrikimų gydymas - ilgalaikis, o prognozė - individuali. Neretai gydymas užtrunka labai ilgai, bet pasitaiko, kai pacientas, suvokęs sutrikimo priežastis, yra pasiryžęs priimti pagalbą bei keisti ankstesnius įpročius, pasveiksta labai greitai. Gydant valgymo sutrikimus, dirba daugiadalykė komanda - gydytojai dietologai, psichiatrai, dietistai, kineziterapeutai ir kiti specialistai.

Ką daryti, jei įtariate, kad sergate anoreksija?

Jei įtariate, kad sergate anoreksija, svarbiausia kreiptis į specialistus. Kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo didesnė tikimybė pasveikti.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis gali jus nukreipti pas specialistus, kurie specializuojasi valgymo sutrikimų gydyme.
Kreipkitės į psichologą arba psichoterapeutą. Jie gali padėti jums suprasti savo emocijas ir mintis, kurios skatina anoreksiją.
Kreipkitės į dietologą. Jis gali padėti jums susidaryti sveiką mitybos planą.

Ką daryti, jei įtariate, kad jūsų artimasis serga anoreksija?

Jei įtariate, kad jūsų artimasis serga anoreksija, svarbiausia nepanikuoti ir elgtis ramiai.

Pasikalbėkite su juo. Pasakykite jam, kad pastebėjote jo elgesio pokyčius ir kad jums rūpi jo sveikata.
Nekaltinkite jo. Vietoj to, pasidomėkite, su kokiais sunkumais jis susiduria.
Pasiūlykite jam pagalbą. Pasiūlykite jam kreiptis į specialistus.
Būkite kantrūs. Gydymas gali užtrukti ilgai, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti savo artimąjį.

Kacheksija ir anoreksija: ryšys su onkologinėmis ligomis

Ne vienas iš mūsų kartais pasiskundžia, kad jaučiasi pavargęs, išsekęs, nenori nieko veikti, rytais sunku išlipti iš lovos, nesinori valgyti, maistas atrodo be skonio. Tačiau kartais šie simptomai gali būti susiję su liga, tuomet jie ne taip lengvai pašalinami, ypač jei liga onkologine. Kacheksija - tai organizmo išsekimas, kuris pasireiškia bendru fiziniu silpnumu, kūno svoriu mažėjimu, mažėjančia raumenų ir riebalų mase, apetito stoka, pykinimu, nuotaikos pablogėjimu. Kacheksija - dažnas anoreksijos, ypač užsitęsusios, padarinys. Anoreksija ir kacheksija - labai glaudžiai tarpusavyje susijusios problemos. Tai nėra savarankiškos ligos, bet kitų ligų padarinys. Navikas ryklėje, stemplėje ar padidėję tarpuplaučio limfmazgiai mechaniškai trukdo nuryti maistą, t.y. Onkologinei ligai gydyti naudojami chemoterapiniai vaistai dažnai sukelia nepageidaujamų poveikių, tokių kaip pykinimas, vėmimas, apetito stoka, kurie sutrikdo ligonio mitybą. Neretai šie vaistai sukelia ir stiprų burnos bei ryklės gleivinės uždegimą ar net išopėjimą, kas sukelia skausmą ryjant maistą. Tokių kūno sričių kaip pilvo, krūtinės ląstos organų spindulinė terapija gali būti apetito bei kūno svorio netekimo priežastis. Galvos ar kaklo srities, stemplės piktybinių navikų spindulinė terapija sukelia uždegiminę reakciją, kuri ypač sustiprėja gydymo pabaigoje. Tada pacientus dažnai vargina skausmas ryjant. Bet kokiu atveju - ar kai sergama išplitusia ir progresuojančia onkologine liga ir pacientą vargina pykinimas, vėmimas, valgymas sukelia skausmą, ar kai šie simptomai išsivysto kaip šalutinės gydymo reakcijos po chemoterapijos ar spindulinės terapijos - prarandamas apetitas. Jei tai užtrunka ilgesnį laiką, prasideda organizmo išsekimas. Mažai valgydamas pacientas silpsta, netenka jėgų, jaučia bendrą silpnumą, nuovargį, mažėja poodinis riebalų sluoksnis, vėliau išnyksta raumenys. Dažnai pacientai sako: neturiu sveikatos, nenoriu nieko valgyti, nėra apetito, maistas be skonio, krenta kūno svoris, nuolat jaučiu silpnumą, nuovargį, nenoriu nieko daryti, visą laiką noriu tik gulėti. Tai ir yra išsekimo simptomai. Esant vėžinei kacheksijai ar anoreksijai dėl nevisaverčio maitinimosi organizmas ne tik išsenka, susilpnėja visos jo gyvybinės funkcijos, bet prastėja kraujo rodikliai, vystosi anemija (mažakraujystė). Be to, esant išsekimui, prasčiau veikia priešvėžinis gydymas, jis blogiau toleruojamas. Susidaro užburtas ratas: chemoterapija, spindulinis ar chirurginis gydymas - būtinas gydant sergančiuosius onkologine liga, tačiau šie gydymo būdai gali sąlygoti apetito stoką ir išsekimą, kuris vėžio gydymą padaro mažiau veiksmingą. Išsekusiems ligoniams dėl didelės rizikos kartais netgi neskiriama chemoterapija ar radioterapija, t.y. Mokslininkai nustatė, kad vėžio gydymo rezultatai daug geresni, kai paciento apetitas geras, o svoris normalus. Kacheksija - tai ne tik fizinis, bet kartu ir psichologinis išsekimas. Psichologine paciento būklė turi didžiulės įtakos gydant anoreksiją ir kacheksiją. Kai žmogus sužino, kad serga onkologine liga, beveik visada pasireiškia mažesnio ar didesnio laipsnio depresija. Dalis pacientų sugeba nusiraminti, susitaikyti su likimu, išmokti gyventi su vėžio liga, bet daugumai prireikia medikamentinio gydymo. Pacientas galėtų padėti sau tuo, kad "nenumotų ranka" į atsiradusius simptomus, o pirmiausia visgi kreiptųsi į gydytoją, kuris padės išsiaiškinti priežastis, kodėl dažnai silpna, nesinori valgyti ir panašiai. Nustačius, kas gali sąlygoti minėtų simptomų atsiradimą, būtina su gydytoju aptarti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad simptomai išnyktų arba bent jau sumažėtų jų intensyvumas. Jei po chemoterapijos ar spindulinės terapijos ligonis nuolat jaučia pykinimą, vemia, galima sureguliuoti mitybos režimą, dietą ar skirti vaistų, galinčių padėti įveikti šiuos nepageidaujamus vėžio gydymo sąlygotus reiškinius. Jei ligoniui diagnozuojama depresija, turi būti skiriami atitinkami medikamentai, gali prireikti specialisto, psichologo ar psichiatro, pagalbos. Jei minėti simptomai atsiranda dėl piktybinio naviko pragaištingo poveikio, būtina gydyti pačią ligą. Jei maistui patekti į organizmą trukdo kliūtis virškinamajame trakte, reikia stengtis kuo skubiau pašalinti kliūtį pačiu prieinamiausiu būdu. Kiekvienu atveju reikia pasitarti su gydančiu gydytoju. Pašalinus priežastį, atsiranda apetitas, svoris pamažu didėja ir tampa normalus. Diskomfortas dėl silpnumo ar sulysimo sumažėja ar išnyksta. Pasireiškus vėžinei anoreksijai ar kacheksijai gali būti skiriamas ir efektyvus medikamentinis gydymas, padedantis įveikti šias problemas.

Patarimai, kaip pagerinti mitybą sergant anoreksija ar kacheksija:

Vartokite neriebius sausus pieno miltelius, kiaušinių miltelius kepiniams.
Įvairias sausas sriubas, pudingus skieskite pienu arba grietinėle, o ne vandeniu, papildomai pridėkite sausų pieno ar kiaušinio miltelių.
Į košes, varškę, vyniotinius dėkite razinų, riešutų, datulių, abrikosų.
Stenkitės, kad maisto kvapnumas, kvapų pobūdis, maisto paruošimo ir serviravimo būdas skatintų apetitą, sukeltų norą valgyti.
Jei gaminamo maisto kvapai atrodo labai stiprūs, jus dirgina, paprašykite maistą gaminti kitų, stenkitės nebūti virtuvėje ir arti jos.
Gerkite gėrimus, turinčius rūgšties - limonadus, apelsinų ar pomidorų sultis.
Stenkitės valgyti kompanijoje, o ne vienas.
Nuolat matomi maisto produktai gali sumažinti jūsų apetitą, todėl juos dėkite į šaldytuvą, spinteles.
Indai, kuriuose laikomas maistas, turi būti nepermatomi, gerai uždaryti.
Likus 30-50 min. iki valgymo, padarykite lengvą 10-15 min. mankštą, o jei jaučiatės pavargę, pailsėkite.
Jei apetitas geras, pamėginkite iš ryto suvalgyti 1/3-1/2 visos dienos maisto normos.
Jei jaučiate skausmus, 320-40 min.
Sverkitės 1 kartą per savaitę. Jei pastebite, kad sulysote, drabužiai, kuriuos paprastai dėvite tapo per dideli, pasisverkite - svarbu žinoti, kiek svorio per tam tikrą laiką netekote. Jei svarstyklės rodo, kad per 6 mėn.

Valgymo sutrikimai: karantino įtaka ir specialistų įžvalgos

„Karantino metu paaugliai turėjo daugiau laiko, negalėjo gyvai bendrauti su draugais, todėl savo dėmesį nukreipė į internetą, kuriame gausu informacijos, kaip susirgti valgymo sutrikimais ir slėpti pirmuosius simptomus“, - pastebi J. Baltrėnė.

Apie valgymo sutrikimus ir jų pavojų tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai kalbamės su J. Baltrėne.

- Gydytoja, kas yra valgymo sutrikimai?

- Valgymo sutrikimams priskiriama anoreksija, bulimija, persivalgymas ar vėmimas, susijęs su kitais psichologiniais sutrikimais. Praktikoje dažniausiai diagnozuojama anoreksija ir bulimija. Valgymo sutrikimai - dvilypiai, jie susiję su maistu ir kartu nėra susiję su maistu. Psichologiškai alkis gali būti susijęs su įvairių stimulų alkiu ar nepatenkintais emociniais poreikiais: pavyzdžiui, kai nuolat jaučiamas emocinės paramos, rūpesčio stygius. Suvalgomo maisto kiekio kontrolė labiau susijusi su saugumo, stabilumo poreikiu. Tai, simptominė išraiška, kuri kyla mėginant užslopinti ar sukontroliuoti vidinį diskomfortą lemiančius stiprius jausmus. Valgymo sutrikimų kaip simptominės išraiškos paplitimas nemažai susijęs ir su socialinių tinklų naudojimu, informacijos dalijimusi.

- Kuo anoreksija skiriasi nuo bulimijos?

- Anoreksija - žmogaus siekis sulieknėti, atsisakant įvairių maisto produktų, drastiškai mažinant maisto porcijas. Dažnai būna išreikšta stipri baimė priaugti svorio, pavalgius atsiranda nerimas, kaltės jausmas. Kartais pacientai gali sukelti ir vėmimą, bet skirtingai nuo bulimijos, persivalgymų, sergant anoreksija, nebūna. Bulimija - vienas dažniausių valgymo sutrikimų, kai žmogus epizodiškai persivalgo, o vėliau sau sukelia vėmimą. Kartais žmonės vartoja įvairias medžiagas ar medikamentus, kad sukeltų viduriavimą, pagreitintų turinio pasišalinimą iš žarnyno. Tokio elgesio tikslas - sutrikdyti maisto medžiagų įsisavinimą ir mažinti svorio augimą. Kitas populiarus valgymo sutrikimas - persivalgymo sutrikimas (angl. Binge eating disorder (BED) nuo bulimijos skiriasi tuo, kad žmogus po persivalgymo nevemia. Besaikis valgymas gali padėti trumpą laiką pasijusti geriau, nes smegenys gauna daugiau insulino, gliukozės. Dėl to sumažėja nerimas, pagerėja nuotaika, atsiranda energijos. Žinoma, toks persivalgymas lydi į nepasitenkinimą savo kūnu ir svoriu, ypatingai kai sergama bulimija.

- Kas lemia valgymo sutrikimų atsiradimą?

- Valgymo sutrikimų kilmė siejama su trauminėmis patirtimis vaikystėje, auklėjimo problemomis, impulsų kontrolės stoka, visuomenės lūkesčiais ir patiriama emocine įtampa. Jauni žmonės daug laiko praleidžia internete. Stingant brandos ir socialinės patirties, matomas idealus gyvenimas socialiniuose tinkluose iškreipia pasaulio ir savęs suvokimą, skatina siekti nerealistiškai tobulos išvaizdos ir izoliuotis ar atsiskirti. Izoliacija, atstūmimo baimė, dar labiau gilina santykių problemas, paskatina slapukavimą, mitybos problemų neigimą bei vengimą kreiptis pagalbos.

- Kokį pavojų kelia valgymo sutrikimai?

- Labiau nukritus svoriui, žmogui dažnai būna šalta net ir šiltuoju metų sezonu, trūksta energijos, sunkiau susikaupti, mokytis. Atsiranda įvairių sveikatos problemų: vystosi anemija, kaulai netenka tankio, prarandama raumenų masė, atsiranda įvairių virškinamojo trakto problemų, mergaitėms gali dingti menstruacijos. Ilgainiui gali būti pažeidžiami įvairūs organai, jų tarpe - širdis, gali sutrikti jos ritmas. Atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, galimi ir negrįžtami pokyčiai, mirtis. Anoreksija persipynusi su charakterio bruožais - perfekcionizmu, todėl šį sutrikimą turintys pacientai neretai siekia itin aukštų tikslų, jautriai reaguoja į kritiką ir gali jaustis labai vieniši. Taip pat šis sutrikimas yra savidestruktyvumo apraiška, todėl neretai žmonės gali būti linkę save nuvertinti, kritikuoti. Sergant persivalgymo sutrikimais, gali atsirasti refliuksas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Ilgainiui šis įprotis skatina svorio augimą ir metabolinių sutrikimų atsiradimą: didėja atsparumas insulinui, palaipsniui vystosi smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas, širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat intensyvėja uždegiminiai procesai organizme. Sukeldamas sau vėmimą, žmogus gana greitai gali pažeisti virškinimo sistemą: pažeidžiamas dantų emalis, vystosi dantenų ligos, seilių liaukų uždegimas, atsiranda gerklės, skrandžio skausmai. Virškinimo sistemos ligos gali komplikuotis itin grėsmingu stemplės ar skrandžio plyšimu. Taip pat dažnas vėmimas skatina dehidrataciją, išbalansuoja elektrolitus, kurie lemia raumenų silpnumą, nuovargio atsiradimą. Gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies nepakankamumo simptomai. Persivalgymo sutrikimai gali lemti inkstų veiklos sutrikimus, reprodukcinės funkcijos pokyčius ir daugybę kitų sutrikimų. Persivalgymo sutrikimų poveikis emocinei sveikatai susijęs su savęs nuvertinimu, savikalta. Bandymas save kontroliuoti, gali dar labiau didinti patiriamą įtampą, nerimą, neigiamai veikti nuotaiką. O vėl persivalgius, patiriamas beviltiškumas, bejėgystė ir nemalonių, nepriimtinų jausmų ratas tik dar labiau įsisuka. Valgymo sutrikimus dažnai lydi kiti psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar žalingas psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Kartais žmogus persivalgymą naudoja ir kaip savęs žalojimo metodą.

- Kaip atpažinti valgymo sutrikimus?

- Maisto ribojimo ir jo atsikratymo artimieji dažniausiai nepastebi, pirmasis pastebimas simptomas - svorio kritimas. Žmogus gali sumaniai paslėpti maistą, jį išmesti ar paprasčiausiai pameluoti, kad jau pavalgė. Įprastai krentantis svoris slepiamas po apkritusiais, per dideliais rūbais. Nusilpusi nervų sistema gali pasireikšti padidėjusiu dirglumu, nuotaikų kaita, nerimu. Persivalgymo sutrikimą turintys žmonės, patirdami stresą, nuolatinę įtampą, valgo itin daug ir valgo toliau, net jeigu jaučiasi sotūs. Žmogus gali jaustis praradęs savikontrolę panašiai kaip ir esant priklausomybės sutrikimams. Sergant bulimija, persivalgius žmonės skuba į tualetą slapta išsivemti. Valgymo sutrikimus pastebėti ypatingai sunku. Įtarti juos galima, kai žmogus dažnai išsako susirūpinimą savo išvaizda, svorio prieaugiu. Bulimijos sutrikimą turintys žmonės gali skųsti nusilpusiu imunitetu, prastu burnos kvapu, pabrinkimu žandikaulių ar skruostų srityje, pykinimu, padidėjusiu rūgštingumu, delno išoriniame paviršiuje dėl skrandžio rūgšties pažeistos odos neretai atsiranda bėrimas.

- Kaip gydomi valgymo sutrikimai?

- Šių sutrikimų gydymas - kompleksinis ir jo metu taikomi įvairūs gydymo metodai. Atsižvelgiant į valgymo sutrikimų sąsajas su emocijomis, ankstyvąja patirtimi, skiriama psichoterapija tiek individualiai, tiek grupinė ar visos šeimos. Kartais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, ypatingai, kai valgymo sutrikimą lydi ir kiti psichikos sutrikimai. Svarbu prisiminti, kad valgymo sutrikimų gydymas - ilgalaikis, o prognozė - individuali. Neretai gydymas užtrunka labai ilgai, bet pasitaiko, kai pacientas, suvokęs sutrikimo priežastis, yra pasiryžęs priimti pagalbą bei keisti ankstesnius įpročius, pasveiksta labai greitai. Gydant valgymo sutrikimus, dirba daugiadalykė komanda - gydytojai dietologai, psichiatrai, dietistai, kineziterapeutai ir kiti specialistai.

tags: #kaip #paslepti #anoreksija