Kaip pranešti apie psichologinį smurtą: pagalbos linijos ir svarbi informacija

Smurtas - tai ne tik fizinis smūgis. Tai tylus žvilgsnis, aštrus žodis, kontrolė, baimė, kuri apsigyvena žmogaus viduje ir nebeišeina. Tai patirtis, apie kurią dažnai vengiama kalbėti. Smurto pasekmės - ne tik mėlynės ar randai. Auka dažnai jaučiasi sutrikusi, pažeminta, išsigandusi. Ilgainiui gali išsivystyti depresija, nerimo sutrikimai, o kartais net potrauminio streso sindromas. „Kodėl ji/jis neišeina?“ - dažnas klausimas, kylantis aplinkiniams. Smurtas nėra tik viena scena - tai ilgas, nuoseklus procesas, kuriame auka palaipsniui netenka savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, o smurtautojas kuria kontrolės sistemą. Netylėti. Palaikyti. Šviesti. Padėti kreiptis pagalbos. Lietuvoje veikia pagalbos linijos, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, kurie teikia nemokamą teisinę bei psichologinę pagalbą. Smurtas - tai ne privačios šeimos problemos, tai visos visuomenės atsakomybė. Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi be baimės, be skausmo, su pagarba. Tyla maitina smurtą, bet žodis gali ją nutraukti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti psichologinį smurtą, kur kreiptis pagalbos ir kokios priemonės yra prieinamos Lietuvoje.

Psichologinis smurtas: kas tai?

Psichologinis smurtas - dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių. Tai - depresija, nerimas, panikos priepuoliai, pasitikėjimo savimi praradimas, pažeidžiamumas, miego, dėmesio sutrikimai. Tai gali būti nuolatinė kritika, grasinimai, įžeidinėjimai, kontrolė, manipuliavimas ar kitos formos elgesio, kurios žemina žmogaus orumą ir kenkia jo psichinei sveikatai. Psichologinį smurtą atpažinti sudėtingiausia, nes turi daugybę formų.

Psichologinio smurto formos:

• Žodinis smurtas: įžeidinėjimai, šaukimas, nuolatinė kritika, grasinimai.
• Emocinis manipuliavimas: kaltės jausmo sukėlimas, melas, ignoravimas, atskyrimas nuo draugų ir šeimos.
• Kontrolė: per didelis pavydas, nuolatinis tikrinimas, sprendimų priėmimas už kitą asmenį, finansinė kontrolė.
• Izoliacija: draudimas susitikti su draugais, šeima, apribojimas prieigos prie informacijos.
• Gaslighting'as: neigimas aukos suvokimo apie tikrovę, bandymas įtikinti, kad auka yra beprotė.

Pagalba pranešant apie psichologinį smurtą Lietuvoje

Jei patiriate psichologinį smurtą arba įtariate, kad jį patiria kažkas iš jūsų aplinkos, svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos. Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, teikiančios nemokamą ir konfidencialią pagalbą smurto aukoms.

Pagalbos linijos ir centrai:

• Pagalbos moterims linija: Tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Linijos savanorės suteikia reikiamą informaciją apie tolesnės pagalbos būdus moterims ir merginoms, patiriančioms bet kurios rūšies - fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį - smurtą, prekybą žmonėmis ar seksualinį išnaudojimą prostitucijos tikslais, išgyvenančioms psichologines krizes ir savižudybės riziką. Kiek įmanoma greičiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens fizinei ir psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms. Tad lengvai prieinama nemokama psichologinė pagalba bet kurioje šalies vietoje ir bet kuriuo paros metu yra itin svarbi ir aktuali.
  • Kontaktai:
    • Telefonu: skambučiai yra anonimiški
    • Internetu: Pasikalbėti internetu (angl. chat) adresu pagalbosmoterimslinija.lt, paspaudus „Pokalbiai internetu“, visomis savaitės dienomis 14-22 val.
    • El. paštu: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Atsakysime per 24 val.
• Specializuotos pagalbos centrai: Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje - su jais susisiekti galima bendru numeriu 8 700 55516. Jei kyla rizika dėl smurto patiems ar nerimaujama dėl grėsmės artimiesiems, galima paskambinti ir policijos informacijos telefono numeriu 8 700 60000. Į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis.
• Policija: Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui. Jei kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, nedelsiant skambinkite 112. numeriu išsikviesti pagalbą SMS žinute. Taip galima pasiekti pagalbą, net jei smurtautojas yra netoliese, jeigu turite kalbos ar klausos negalią.

Kaip pranešti apie smurtą?

1. Saugumas pirmiausia: Jei esate pavojuje, pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu. Jeigu patiriate baimę, ieškokite saugaus būdo pranešti apie situaciją.
2. Kreipkitės į pagalbos liniją: Paskambinkite į vieną iš aukščiau išvardytų pagalbos linijų. Specialistai suteiks jums emocinę paramą, informaciją apie jūsų teises ir galimybes.
3. Praneškite policijai: Jei smurtas yra sistemingas ir kelia grėsmę jūsų ar kitų asmenų saugumui, praneškite policijai. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui.
4. Ieškokite teisinės pagalbos: Pasikonsultuokite su teisininku dėl savo teisių ir galimybių. Nemokamą teisinę pagalbą teikia Specializuotos pagalbos centrai.
5. Palaikykite auką: Jei žinote, kad kažkas patiria smurtą, išklausykite juos, patikėkite jų istorija ir skatinkite kreiptis pagalbos. Niekada nekaltinkite aukos ir nesistenkite pateisinti smurtautojo. Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad, norint padėti skriaudžiamam žmogui, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos: draugų, pažįstamų, kaimynų, kolegų darbe.

Smurtas darbe: kur kreiptis?

Darbas - ne vieta psichologiniam smurtui, kažkokiam terorizavimui, engimui ar panašiems dalykams. Tad natūralu, jog čia norime jaustis maksimaliai saugūs, dirbti emociškai palankioje aplinkoje. Anot jo, kalbėjimas, netylėjimas, problemų įvardijimas padės keisti ne pačias geriausias tradicijas ir formuoti kitokią darbo kultūrą, skatinti pasitikėjimą bei padėti daugiau žmonių. Darbe neturi kliudyti jokie asmeniškumai, kažkieno principai ar klaidingas hierarchijos supratimas. Jei patiriate psichologinį smurtą darbe (mobingą), svarbu apie tai pranešti.

Kur kreiptis pagalbos dėl smurto darbe:

• Darbdavys: Pirmiausia pabandykite išspręsti problemą viduje įmonės. Praneškite apie smurtą savo tiesioginiam vadovui arba personalo skyriui.
• Darbo inspekcija: Jei darbdavys nereaguoja į jūsų pranešimą arba pats dalyvauja smurte, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją.
• Psichologinė pagalba: Kreipkitės į psichologą arba psichoterapeutą, kad gautumėte emocinę paramą ir išmoktumėte, kaip susidoroti su smurtu darbe.

Prevencija ir švietimas

Siekiant sumažinti smurto šeimoje ir artimoje aplinkoje mastą, būtina vykdyti prevenciją ir šviesti visuomenę. Mokyklos, darbdaviai ir bendruomenės organizacijos turi skatinti švietimą apie smurto prevenciją ir ugdyti empatiją. Ugdymo įstaigos ATSAKOMYBĖS: Žinoti smurto formas ir smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijus, išmanyti prevencijos ir intervencijos priemonių sistemą saugiai nuo smurto ir patyčių aplinkai kurti. Pastebėję smurto prieš vaiką požymius, imamės tokių VEIKSMŲ: Darbuotojas, įtariantis, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas apie tai praneša vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Kai smurtu kaltinami įstaigos darbuotojai ar įstaigos teritorijoje esantys asmenys, imamės tokių VEIKSMŲ: Personalas nedelsdamas praneša vadovui. Jei kaltinamas vadovas - vadovo pavaduotojui, jei kaltinamas vadovo pavaduotojas - vadovui.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Svarbu:

• Skatinti lyčių lygybę: Smurtas prieš moteris yra glaudžiai susijęs su lyčių nelygybe.
• Ugdykite pagarbą: Mokykite vaikus gerbti vieni kitus, nepriklausomai nuo lyties, rasės, religijos ar kitų skirtumų.
• Skatinkite atvirą bendravimą: Kurkite aplinką, kurioje žmonės jaustųsi saugūs kalbėti apie savo problemas.
• Būkite budrūs: Reaguokite į smurto požymius ir praneškite apie juos atitinkamoms institucijoms.

Smurtas karantino metu

Jau antrą kartą Lietuvoje paskelbtas karantinas situaciją dar labiau paaštrino - visiems esant namuose, smurtą patiriančiam žmogui tapo sudėtinga pranešti apie savo situaciją. Paprastai smurtą patyrę žmonės laukia, kol smurtautojas išeis į darbą, o vaikai - į mokyklas ir tik tada, pavyzdžiui, pabėga pas gimines ar draugus. Per karantiną, kai šeimos nariai dažniausiai lieka namuose, tokių galimybių sumažėjo.

Kaip pranešti apie smurtą karantino metu:

• Naudokite SMS žinutes: Numeriu 112 galima išsikviesti pagalbą SMS žinute. Taip galima pasiekti pagalbą, net jei smurtautojas yra netoliese, jeigu turite kalbos ar klausos negalią.
• Kreipkitės į pagalbos linijas internetu: Pasinaudokite internetinėmis pagalbos linijomis, pokalbiais internetu arba el. paštu.
• Susitarkite su kaimynais: Jei jaučiatės nesaugiai, susitarkite su kaimynais, kad jie iškviestų pagalbą, jei išgirstų įtartinus garsus.

Smurtas prieš vyrus ir vaikus

Nors dažniau smurto aukomis tampa moterys, vyrai taip pat gali patirti fizinį ar psichologinį smurtą. Vaikai, matantys ar patiriantys smurtą, taip pat laikomi aukomis. Pagalba teikiama visiems, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

tags: #kaip #pranesti #apie #psichologini #smurta