Psichikos sveikatos priežiūra yra specializuota sveikatos priežiūra, vykdoma pagal LR vyriausybės patvirtintus standartus. Psichiatrijos stacionaras yra svarbi psichikos sveikatos priežiūros sistemos dalis, kurioje pacientams teikiama intensyvi ir kompleksinė pagalba. Šiame straipsnyje aptariami bendravimo metodai, taikomi psichiatrijos stacionaruose, siekiant užtikrinti efektyvų gydymą ir gerinti pacientų savijautą.
Psichikos sveikatos priežiūros organizavimas Lietuvoje
Lietuvoje psichikos sveikatos priežiūra organizuojama trimis lygiais:
- Pirminė psichikos sveikatos priežiūra: Teikiama psichikos sveikatos centruose (PSC) arba pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų psichikos sveikatos priežiūros kabinetuose. Šių centrų uždaviniai apima psichikos sveikatos priežiūrą ir socialinės pagalbos teikimą psichikos ligoniams.
- Antrinė psichikos sveikatos priežiūra: Paslaugos teikiamos apskričių psichiatrinėse ligoninėse arba apskričių ligoninių psichiatrijos skyriuose, psichiatrijos ligoninių konsultacinėse poliklinikose ir dieniniuose psichiatrijos stacionaruose.
- Tretinė psichikos sveikatos priežiūra.
Psichiatrijos, kaip ir visos sveikatos priežiūros sistemos, reformos pagrindinė kryptis yra stacionarinio gydymo mažinimas, ambulatorinio gydymo svorio didinimas. Ambulatorinės pagalbos decentralizavimas steigiant psichikos sveikatos centrus didžiųjų miestų poliklinikose ir rajonuose įgalina kiek galima priartinti psichiatrijos pagalbą prie gyventojų ir realiai gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Aktyvus gydymas psichiatrijos stacionare
Aktyviu gydymu laikomas kompleksinis ir intensyvus gydymas stacionare, dieniniame stacionare arba ambulatoriškai, kai derinami įvairūs psichikos sutrikimų gydymo būdai: psichofarmakoterapija, skiriant adekvačias dozes, elektros impulso terapija, psichoterapija ir kiti. Aktyvus gydymas reikalingas, kai pablogėja paciento būsena. Dienos stacionaras - tai tarpinė grandis tarp stacionarinio ir ambulatorinio gydymo arba dalinė hospitalizacija. Dienos stacionare turi būti darbuotojų kabinetai, procedūrų kabinetas, 5-7 lovų palata (jei taikoma infuzinė terapija ar didelės psichotropinių vaistų dozės). Be minėtų, turėtų būti grupinė psichoterapijos, meno terapijos, muzikos terapijos, darbo terapijos ir kt. patalpos. Psichofarmakoterapija - tai gydymas psichotropiniais preparatais. Šeimos konsultavimas - tai gydytojo darbas su ligonio šeimos nariais, informavimas apie ligonio sveikatą, ligos ypatumus, gydymo taktiką, palaikomojo-priešrecidyvinio gydymo būtinumą, bendravimo su ligoniu ypatumus.
Stacionarinio gydymo svarba
Dauguma TLK-10 skyriuje F00-F99 išdėstytų sutrikimų yra lėtiniai. Dalis psichikos sutrikimų tęsiasi visą gyvenimą. Stacionarinis gydymas yra būtinas, kai pacientui reikalinga intensyvi priežiūra ir nuolatinis stebėjimas. Tai ypač svarbu esant ūmioms psichozėms, depresijai ar kitoms sunkioms psichikos būklėms.
Taip pat skaitykite: Asmenybės įtaka bendravimui
Priėmimas į ligoninę ir paciento teisės
Ligoninėse yra taisyklės apie bendrus ligoninės veiklos principus ir pacientų teises ir pareigas. Pacientas turi teisę sužinoti apie savo sveikatos būklę, gydymosi galimybes, numatomas gydymo pasekmes, gydymo trukmę ir galimą riziką. Ligoninės skyriuje paciento laisvės neturi būti ribojamos. Tačiau daugelyje ligoninių neleidžiama gerti iš namų atsineštų vaistų, nepasitarus su slaugytoja ar gydytoju. Pacientas gali perdozuoti vaistus ar gerti vienus su kitais nesuderinamus vaistus.
Apskritai ligoninė neturi varžyti paciento laisvės. Tačiau ligoninėje besigydantys pacientai išeidami iš skyriaus ar ligoninės turi pranešti personalui ir grįžti laiku, kaip buvo susitarta. Visi tyrimai turi būti atliekami taip, kad nepažeistų pacientų teisės į anonimiškumą. Pacientas turi teisę susipažinti su savo medicinine dokumentacija. Kadangi dažnai medicininės formuluotės yra nelengvai suprantamos, pacientas turi teisę kreiptis į gydytoją ar slaugytoją, kad jie paaiškintų dokumentuose pasitaikančius terminus. Psichiatrijoje - dalinai, nes tai gali kenkti paciento sveikatai.
Pacientų hospitalizavimo tvarka
Pacientai hospitalizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu. Pacientai, kurie hospitalizuojami savo pačių prašymu, turi teisę bet kada palikti psichiatrijos įstaigą, jeigu nereikia taikyti prievartinio gydymo. Asmuo sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti priverstinai gydomas tik tada, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalos savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Tokiais atvejais, ligoniai priverstinai hospitalizuojami ir priverstinai gydomi psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip 2 paras be teismo leidimo. Apie prievartinį gydymą ir hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša ligonio artimiesiems ar atstovui ir kreipiasi į teismą dėl prievartinio hospitalizavimo ir prievartinio gydymo. Teismas turi teisę priimti sprendimą dėl ligonio prievartinio gydymo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei praėjus vienam mėnesiui prievartinį gydymą reikia tęsti, ligoninės administracija vėl kreipiasi į teismą dėl gydymo pratęsimo, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Jei teismas nusprendžia, kad ligonis gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, gydymas, kuriam ligonis nedavė sutikimo, turi būti nutraukiamas ir be jo sutikimo negali būti tęsiamas.
Bendravimo metodai psichiatrijos stacionare
Efektyvus bendravimas psichiatrijos stacionare yra būtinas siekiant sukurti pasitikėjimo atmosferą, sumažinti paciento nerimą ir užtikrinti sėkmingą gydymą. Toliau aptariami pagrindiniai bendravimo metodai:
Terapeutinis bendravimas
Terapeutinis bendravimas yra pagrindinis metodas, naudojamas psichiatrijos stacionare. Tai apima empatijos, aktyvaus klausymo ir pagarbos demonstravimą pacientui. Svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje pacientas jaustųsi patogiai išreikšti savo mintis ir jausmus.
Taip pat skaitykite: Terapinio bendravimo metodai
Šeimos konsultavimas
Šeimos konsultavimas - tai gydytojo darbas su ligonio šeimos nariais, informavimas apie ligonio sveikatą, ligos ypatumus, gydymo taktiką, palaikomojo-priešrecidyvinio gydymo būtinumą, bendravimo su ligoniu ypatumus. Šeimos įtraukimas į gydymo procesą gali padėti pagerinti paciento būklę ir sumažinti ligos atkryčio riziką.
Psichoterapija
Psichoterapija - tai žodiniu ir nežodiniu psichoterapeuto ir paciento bendravimu, mokslinėmis psichologijos teorijomis, psichoterapeuto ir paciento sąveikos psichologinių mechanizmų supratimu pagrįsti gydomojo poveikio metodai. Psichoterapija - psichoterapijos teorijos ir poveikio metodų visuma, apimanti asmenybės struktūros, normalaus asmenybės vystymosi supratimą, asmenybės patologinių pokyčių ir psichoterapinio poveikio aiškinimą ir specifinius šios krypties psichoterapinio poveikio metodus. Psichoterapijos seansas - betarpiškas psichoterapeuto ir paciento bendravimas individualiai ar grupėje, kurio metu žodiniais ir nežodiniais metodais siekiama paciento pasikeitimo.
Tretinio lygio psichoterapijos seansus teikia gydytojai psichoterapeutai ar psichologai-psichoterapeutai, turintys profesinės kvalifikacijos pažymėjimus, liudijančius apie mokymąsi pagal draugijų (asociacijų) programas. Pacientams psichoterapijos seansus skiria gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu. Psichologas-psichoterapeutas pacientus į psichoterapijos seansus priima tik po gydytojo psichiatro ar gydytojo psichoterapeuto konsultacijos. Individualios psichoterapijos seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už 24 seansus vienam pacientui per kalendorinius metus. Grupinės psichoterapijos seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už 24 seansus vienam pacientui per kalendorinius metus. Mokėjimo suma skaičiuojama už kiekvieną asmenį, dalyvaujantį grupiniame seanse. Mokama tik už faktiškai įvykusius psichoterapijos seansus.
Aplinkos terapija
Aplinkos terapija - tai bazinė vaikų ir paauglių stacionaruose taikoma programa. Konkrečiam vaikui ir vaikų grupei sukurta aplinkos terapija padeda saugiai jaustis, moko suvokti elgesio pasekmes ir sąmoningai rinktis tinkamus elgesio būdus bei įsisavinti įgūdžius, būtinus socialinei kompetencijai atstatyti. Socialinė kompetencija - tai žmogaus įgūdžiai ir gebėjimai, kurie būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui. Aplinkos terapija galima įtakoti asmenį veikiančius stresorius, patologiją, pareigas, lankstumą, aplinkos apsaugos veiksnius ir įgūdžius bei gebėjimus. Aplinkos terapiją taiko vaikų priežiūros darbuotojai, vadovaujami vaikų ir paauglių psichiatrų bei medicinos psichologų.
Kitos terapijos
Pacientams taikomą medikamentinį gydymą papildo įvairiomis užimtumo ir meno terapijos veiklomis (meno terapija, muzikos terapija, pokalbių ir diskusijų terapija, žaidimų ir dramos terapija, filmų terapija, biblioterapija). Paslaugos teikiamos kaip grupinė veikla, esant poreikiui, dirbama individualiai. Pacientai dalyvauja 6-15 užsiėmimų cikle, dalyvių grupės sudaromas pagal nustatytas psichikos sutrikimų diagnozes, užsiėmimų trukmė nuo 1 iki 1,5 val. Ergoterapeutai padeda rasti sprendimo būdus iškilusiems sunkumams bei įvairiems sutrikimams spręsti. Padeda įgyti socialinius ar darbinius įgūdžius, reikalingus mokykloje, darbe ar bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su gydytoju
Krizių intervencija
Krizių intervencija - ypač intensyvi specialistų komandos pagalba paciento krizių laikotarpiu. Trunka 5-7 dienas, kurių metu, įvertinus būklę ir nustačius diagnozę, pacientas perkeliamas į kitus sveikatos priežiūros skyrius, kitas institucijas arba grąžinamas į šeimą.
Mobilioji komanda
Mobilioji komanda - tai vaikų-paauglių krizių intervencijos skyriaus struktūrinė dalis. Pagrindinė mobilios komandos funkcija - skubi psichiatrinė - psichologinė pagalba krizinės situacijos vietoje.
Specialistų komanda
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros specialistų komandą sudaro vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas. Pirminės vaikų psichikos sveikatos priežiūros specialistų tikslas - bendradarbiaujant su bendrosios praktikos gydytojais, pediatrijos tarnyba, švietimo, socialinės rūpybos, vaikų teisių apsaugos, policijos ir kitomis institucijomis, išaiškinti psichikos ir elgesio sutrikimus, organizuoti ir taikyti efektyvias prevencijos, gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos priemones bei, esant indikacijų, nukreipti į kitas sveikatos priežiūros įstaigas. Jei psichikos sveikatos centre šiuo metu nedirba vaikų ir paauglių psichiatras, vietoj jo vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugas laikinai teikia gydytojas psichiatras.
Psichikos sveikatos slaugytojas - tai asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantis slaugant psichikos ligonius, mokantis sveikos gyvensenos, įtraukdamas į slaugą šeimos narius, globotojus, turintis valstybės pripažintą dokumentą (slaugos praktikos licenciją), liudijantį apie teisę užsiimti slaugos praktika. Psichikos sveikatos slaugytoju gali dirbti asmuo, baigęs aukštesniąją ar aukštąją medicinos mokyklą ir gavęs jos baigimo diplomą.
Socialinė reabilitacija
Socialinė reabilitacija - tai priemonių, gerinančių socialinį paciento funkcionavimą (darbinių įgūdžių mokymą, finansinę paramą, pagalbą kasdieniniame gyvenime ir t.t.), kompleksas. Psichosocialinė reabilitacija - tai pagalba asmenims, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, padedant jiems atstatyti dėl ligos prarastus emocinius, socialinius, buitinius, darbinius įgūdžius, ryšius su aplinka, artimaisiais.
Individualus reabilitacijos planas
Specialistų komanda įvertina paciento psichosocialinės reabilitacijos galimybes. Paciento galimybės vertinamos pokalbių su gydytoju psichiatru, psichologu, psichikos sveikatos slaugytoju, socialiniu darbuotoju metu užpildant tam tikras skales (bendro veiklos vertinimo, Kembervelo poreikių skalę). Kiekvienam pacientui sudaromas individualus reabilitacijos planas. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos Aleksoto ir Marių sektoriaus stacionaro skyriuose besigydantiems pacientams, ar lankantiems Dienos stacionarą.
Konfidencialumas ir etika
Visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento sutikimą. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Konfidenciali informacija laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas.
Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tendencijos
Psichiatrijos, kaip ir visos sveikatos priežiūros sistemos, reformos pagrindinė kryptis yra viena - stacionarinio gydymo mažinimas, ambulatorinio gydymo svorio didinimas. Ambulatorinės pagalbos decentralizavimas steigiant psichikos sveikatos centrus didžiųjų miestų poliklinikose ir rajonuose įgalina kiek galima priartinti psichiatrijos pagalbą prie gyventojų ir realiai gerinti teikiamų paslaugė kokybę.
Valstybinės programos
Pagrindinė Valstybinės psichikos ligų profilaktikos programos idėja - psichikos sutrikimų prevencija, ankstyvas išaiškinimas, kokybiškas gydymas ir socialinė reabilitacija. Strateginis programos uždavinys - pirminės, antrinės ir tretinės profilaktikos vykdymas. Valstybinė psichikos ligų profilaktikos programa leidžia įgyvendinti PSO programos ,,Sveikata visiems 21 amžiuje” 6 (psichinės sveikatos gerinimas) ir 12 (alkoholio, narkotikų ir tabako žalos mažinimas) siekinius. Įgyvendinant Valstybinę alkoholio kontrolės programą, numatyta ištirti alkoholio žalą žmogaus sveikatai ir šalies ekonomikai, supažindinti su tyrimo rezultatais visuomenę, atliki tyrimus, padedančius nustatyti alkoholio paplitimą, jo priežastis. Svarbiausias šios programos tikslas - vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu mažinti alkoholio pasiūlą ir vartojimą. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir prevencijos programa parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės programos rekomendacijomis.
tags: #bendravimas #psichiatrijos #stacionare