Rūkymas, kaip masinis reiškinys, gyvuoja jau keletą šimtmečių ir XXI amžiaus pradžioje yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga. Ši narkomanijos rūšis lemia daug sveikatos problemų ir pirmalaikių mirčių. Pasaulyje plintantis rūkymas tampa vis didesne problema, turinčia įtakos sergamumui ir mirtingumui nuo tabako sukeltų ligų. Rūkymas ne tik kenkia fizinei sveikatai, bet ir daro didelį poveikį psichinei būklei. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime rūkymo įtaką psichikai, priklausomybės mechanizmus, psichikos sutrikimus ir galimus gydymo būdus.
Rūkymo Priklausomybė: Psichologiniai ir Fiziologiniai Aspektai
Rūkymas yra sudėtingas psichosocialinis ir kultūrinis reiškinys. Specifinis nikotino poveikis nervų sistemai bei psichikai ir individuali organizmo reakcija į tabaką yra esminiai veiksniai, lemiantys priklausomybės atsiradimą, rūkymo intensyvumą bei problemas, susijusias su metimu rūkyti. Nikotinas, esantis tabake, yra stipriai priklausomybę sukelianti medžiaga. Užsirūkius, nikotinas pasiekia smegenis greičiau nei per 10 sekundžių. Iš pradžių jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o vėliau slopina. Noras rūkyti atsiranda sumažėjus nikotino koncentracijai kraujyje.
Tabake esantis nikotinas sukelia didelę priklausomybę. Dėl to jūsų smegenys išskiria cheminę medžiagą, vadinamą dopaminu. Kai nikotino kiekis jūsų kūne mažėja, jūsų smegenys trokšta daugiau dopamino. Kuo ilgiau rūkote, tuo daugiau dopamino jums reikia, kad jaustumėtės gerai. Kai būsite priklausomas nuo nikotino, be jo atsiras abstinencijos simptomų. Šie du dalykai - priklausomybė nuo nikotino ir nikotino abstinencija - verčia jus labiau rūkyti.
Klinikinės toksikologijos gydytoja Jūratė Margerienė pabrėžia: priklausomybė nuo nikotino yra tokia pat priklausomybė, kaip ir visos kitos, tai yra liga, o rūkymo pasekmės sveikatai, o per ją netiesiogiai - ir visoms kitoms gyvenimo sritims, yra didžiulės.
Pasak gydytojos, nuo nikotino žmogus tampa priklausomas ne iš karto. Nors pirma cigaretė dažnam gali pasirodyti atgrasi, kartojant šį veiksmą priklausomybė išsivystys - greičiau ar lėčiau, priklauso nuo amžiaus, genetikos, taip pat nuo to, kaip dažnai žmogus tą psichoaktyvią medžiagą pradeda vartoti. Priklausomybės greitis priklauso nuo malonumo, kurį jie pajaučia rūkydami. Nikotinas veikia smegenis, aktyvuodamas neurotransmitorių dopaminą, kuris yra labai susijęs su malonumo pojūčiu.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Rūkymo Poveikis Psichikos Sveikatai
Taip pat daugėja įrodymų, kad rūkymas turi neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Rezultatai supažindino su nemalonia statistika: psichikos sutrikimų turintieji rūko net 2-4 kartus dažniau nei tokių problemų neturintys. Tokie skaičiai lemia ir didesnį plaučių onkologinių ligų paplitimą tarp jų.
Rūkymas veikia ne tik fiziologinius, bet ir psichologinius aspektus. Rūkantys asmenys dažnai jaučia nuotaikų svyravimus, nerimą ir nervingumą. Ilgainiui, rūkymas gali sukelti ar paaštrinti depresiją, nerimo sutrikimus ir kitas psichikos problemas.
Sveiki, turiu šitą problema, rūkau jau 5 metus zole atsiranda noras mesti bandai mesti tampi ne valdomų psihu viskas erzina negali miegoti, šaltas prakaitas eina, minčių apie savižudybę dar nebuvo ačiū dievui bet tikiu kad kažkam priveda ir iki to. Bandysiu mesti visam laikui,. Tai kad chebra geriau nieko nevartokite ir džiaukitės blaiviu sveiku gyvenimu.
Deja, mano draugas jau 5 metus vartoja zole ir kai negauna 10 eur nusipirkti dozei tai jam kaip reikalas stogas vaziuoja, pasakoja apie didziulius skausmus ir nora zudytis del ji apemusios savijautos ir busenos. Susikalbeti neimanoma, nes viskas ji erzina, spaudzia galva, suka vidinius organus: kepenis ar inkstus, poto pratruksta ir rekia. Jaucia, kad jau ir ta zole nelabai padeda, nes kazka rimtai pazeide. Uzsirase pas psihoterapeuta.
Rūkymas ir Depresija
Tyrimai rodo, kad rūkantys asmenys dažniau patiria depresiją nei nerūkantys. Nikotinas veikia smegenų neurotransmiterius, įskaitant serotoniną ir dopaminą, kurie yra svarbūs nuotaikos reguliavimui. Ilgalaikis rūkymas gali išbalansuoti šias sistemas ir sukelti depresijos simptomus.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Rūkymas ir Nerimo Sutrikimai
Nors daugelis rūkančiųjų teigia, kad rūkymas padeda jiems atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą, iš tiesų nikotinas gali sustiprinti nerimo simptomus. Nikotinas yra stimuliatorius, kuris padidina širdies ritmą ir kraujospūdį, o tai gali sukelti nerimo jausmą. Be to, nikotino abstinencija tarp cigarečių taip pat gali sukelti nerimą ir dirglumą.
Rūkymas ir Šizofrenija
Yra nustatyta, kad sergantys šizofrenija rūko dažniau nei bendra populiacija. Manoma, kad nikotinas gali padėti sumažinti kai kuriuos šizofrenijos simptomus, tokius kaip dėmesio stoka ir kognityviniai sutrikimai. Tačiau, rūkymas taip pat gali sąveikauti su vaistais nuo šizofrenijos ir sumažinti jų efektyvumą.
Sveiki, norėčiau pasidalinti patirtimi, gyvenau Olandijoje, o dabar gyvenu su mini šizofreniją, besaikis rūkymas tikrai išugdo šiuos simtomus.
Rūkymo Metimo Sunkumai ir Abstinenecijos Simptomai
Metus rūkyti, daugelis žmonių patiria abstinencijos simptomus, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai. Fiziniai simptomai apima galvos skausmą, nuovargį, kosulį, gerklės skausmą ir virškinimo problemas. Psichologiniai simptomai apima dirglumą, nerimą, depresiją ir sunkumus susikaupti.
Sveiki, turiu šitą problema, rūkau jau 5 metus zole atsiranda noras mesti bandai mesti tampi ne valdomų psihu viskas erzina negali miegoti, šaltas prakaitas eina, minčių apie savižudybę dar nebuvo ačiū dievui bet tikiu kad kažkam priveda ir iki to. Bandysiu mesti visam laikui,. Tai kad chebra geriau nieko nevartokite ir džiaukitės blaiviu sveiku gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Rūkymo Prevencija ir Gydymas
Priklausomybė nuo nikotino yra liga, kurią galima gydyti. Yra įvairių būdų, kaip padėti žmonėms mesti rūkyti, įskaitant:
- Konsultacijos ir palaikymo grupės: Konsultacijos su specialistais ir dalyvavimas palaikymo grupėse gali padėti žmonėms suprasti savo priklausomybę ir išmokti įveikos strategijų. Jos teigimu, labai svarbu konsultuoti pacientą rūkymo metimo klausimais, supažindinti, kokių nutraukimo simptomų mesdamas rūkyti jis gali sulaukti, aptarti alternatyvius būdus, kaip susidoroti su stresinėmis situacijomis ar nerimu bei tabako priklausomybės gydymo būdus.
- Pakaitinė nikotino terapija: Nikotino pleistrai, kramtomoji guma, pastilės ir inhaliatoriai gali padėti sumažinti abstinencijos simptomus ir palengvinti metimo procesą.
- Vaistai: Yra keletas vaistų, kurie gali padėti žmonėms mesti rūkyti, mažindami potraukį nikotinui ir abstinencijos simptomus. Toksikologė aiškino, kad jeigu žmogus labai linkęs į nutukimą, pavyzdžiui, moterys per premenopauzę, gali reikėti skirti medikamentus, kuriuos vartojant neatsiranda svorio padidėjimo rizika. Įvertinus visas individualias rizikas bus parinktas geriausias būdas.
- Alternatyvūs metodai: Kai kurie žmonės randa pagalbą metant rūkyti naudojant akupunktūrą, hipnozę ar kitus alternatyvius metodus.
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką, o tai gali palengvinti metimo procesą.
Klinikinės toksikologijos gydytoja Jūratė Margerienė teigia: Metus rūkyti nauda pajuntama labai greit. Po 20 minučių stabilizuojasi širdies ritmas. Po 8 valandų 50 proc. sumažėja nikotino kiekis organizme ir padidėja deguonies kiekis. Po paros plaučiai išsivalo nuo anglies monoksido. Po 2 dienų nebelieka kvapo, skonio ir atsiranda šviežias burnos kvapas. Po 3 dienų darosi lengviau įkvėpti, mažiau dūstama, atsiranda lengvumo pojūtis. Po 2 savaičių - 3 mėnesių pradeda gerėti plaučių funkcija, mažėja infarkto rizika. Kas nerūko 1 metus, perpus sumažėja kraujagyslių ligų rizika, kas nerūko 5 metus, insulto rizika tampa tokia pat, kaip ir nerūkančio. Kas nerūko 10 metų, perpus sumažėja plaučių vėžio rizika, o onkologinių ligų ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika tampa tokia pati, kaip ir nerūkiusio asmens. Taigi, tikrai verta mesti rūkyti.
Rūkymo Žala Reprodukcinei Sistemai ir Psichikai
Moterų rūkymui reikia skirti daugiau dėmesio, nes tai kenkia ne tik jų reprodukcinei sistemai, bet ir psichikai bei fiziologiniam funkcionavimui. Moksliniai tyrimai patvirtina neigiamą rūkymo įtaką moters reprodukcinei funkcijai. Randama įrodymų, jog rūkantys asmenys (tiek vyrai, tiek moterys) daug dažniau turi vaisingumo problemų nei nerūkantys. Be to, remiantis klinikiniais duomenimis, net taikant dirbtinį in vitro apvaisinimą, rūkančios moterys pastoja sunkiau, o ir tikimybė, kad gimęs vaikelis turės sveikatos problemų, yra kur kas didesnė. Dėl cigaretės išskiriamų toksinų rūkančios moterys daug dažniau nei nerūkančios patiria persileidimą. Tyrimai rodo, kad rūkančių moterų šansai pastoti padidėja praėjus vos 2 mėn.
Nikotinas moterims veikia estrogenų, o vyrams - testosterono gamybą.
Kanapės (Žolė) ir Psichikos Sveikata
Apie žolės rūkymą diskutuojama itin daug, nes kai kuriose šalyse jis nėra draudžiamas. Kanapės yra labiausiai pasaulyje ir Europoje paplitęs augalinės kilmės narkotikas. Lietuvos Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, labiausiai šalyje tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra paplitęs kanapių vartojimas.
Poveikis psichinei būsenai yra pagrindinė priežastis, dėl ko žmonės nori rūkyti žolę. Būti “apsinešusiam” reiškia gana daug įvairių pojūčių. Žolės rūkymas vilioja tuo, kad sukelia atsipalaidavimą, savijautą, palyginamą su lengvu alkoholiniu apsvaigimu. Rūkantieji patiria nedielę euforiją, pradeda daugiau kalbėti, judėti, daugiau valgyti. Apsvaigimo būsenoje šiek tiek sutrinka judesiai, pablogėja realybės suvokimas ir atmintis.
Patrauklias emocijas žolės rūkymas sukelia vartojimo pradžioje. Pavartojus kanapių, atsiranda priklausomybė. Rūkant žolės dažniau, vartotojas pradeda nebekontroliuoti savęs, jis nuolat siekia apsvaigimo būsenos. Ypač žolės rūkymas yra pavojingas paaugliams - gali sutrikti jų psichinis ir fizinis vystymasis. Asmenims, turintiems polinkį į psichikos susirgimus, žolės rūkymas gali stimuliuoti psichinių ligų pasireiškimą.
Per pastaruosius dešimtmečius atlikta nemaža tyrimų ir sukaupta duomenų apie neigiamas žolės rūkymo pasekmes. O ir patys vartotojai neretai nurodo kanapes kaip savo sveikatos sutrikimo priežastį.
Vis dėlto, yra ir kita, per laiką pastebima marihuanos vartojimo pusė - gali atsirasti dėmesio koncentracijos ir atminties problemų, haliucinacijos, iliuzijos ir paranoja. Reguliarus didelio stiprumo kanapių vartojimas taip pat kelia psichozės riziką.
Marihuana turi galią žudyti smegenų ląsteles. Smegenų ląstelių, kurios žūsta, kiekis priklauso nuo asmens amžiaus ir suvartoto marihuanos kiekio. Portalo „Technology.org“ duomenimis, žmonės, pradėję vartoti marihuaną jauname amžiuje, vidutiniame amžiuje praranda nuo 6 iki 8 balų intelekto koeficiento. Įdomu tai, kad net nustojus vartoti marihuaną po paauglystės neatgaunami IQ taškai.