Kaip Ugdyti Savigarbą: Efektyvūs Patarimai ir Veiksmingos Strategijos

Šiais laikais daug kalbama ir rašoma apie savigarbą, mat nuo jos priklauso žmogaus pasitikėjimas savimi, mokėjimas priimti iššūkius ir rizikuoti, gebėjimas susidoroti su kylančiais sunkumais, bendrauti su kitais žmonėmis ir netgi būti laimingiems! Savigarba atlieka labai svarbų vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime, turbūt nei vienas tėvas nenorėtų, kad jų vaikas neturėtų savivertės jausmo. Pasitikintys savimi vaikai yra linkę išbandyti naujas veiklas ir didžiuotis savo pasiekimais.

Kas yra savigarba?

Savigarba - tai savęs vertinimo, pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmas. Tai tam tikra emocinė būsena, kai žmogus jaučia pasitenkinimą savimi.Savigarba yra žmogaus savęs suvokimas - ką jis apie save mano ir kaip jaučiasi. Savęs įsivaizdavimas gali būti teigiamas (esu protingas, draugiškas, patrauklus ir pan.) ir neigiamas (esu niekam tikęs, neįdomus, negražus, nemokantis bendrauti ir pan.). Atrodo, viskas labai paprasta: tereikia apie save gerai galvoti, ir vertinsi save teigiamai. Tačiau iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau. Yra nemažai žmonių, kuriems pasakyti apie save "aš esu puikus" labai sunku, o dar sunkiau nuoširdžiai tuo patikėti. Žmogaus savęs vertinimas formuojasi visą gyvenimą, bet jo pagrindus kiekvienas gauname jau vaikystėje. Savigarba apima savivertę ir meilę sau net ir tada, kai patiria sunkumų ar suabejoja savimi.

Savigarbos svarba

Pagarba sau labai svarbi, nes ji tiesiogiai veikia mūsų gerovę. Pagarba sau kuria pasitikėjimą. Žmonės, turintys stiprią savigarbą, paprastai yra patikimi. Kai žmonės gerbia save, jie gali užsitarnauti ir kitų pagarbą. Pagarba yra pasitikėjimo kūrimo ir veiksmingo bendravimo su kitais pagrindas. Pagarba sau padeda žmonėms rasti vidinę ramybę. Galite susidurti su žmonėmis, kurie su jumis nesutinka, jus liūdina ar net skaudina, tačiau būtent pagarba sau gali suteikti jums pasitikėjimo savimi ir stumti į priekį nepaisant iškilusių kliūčių. Pagarba sau leidžia labiau atsiskleisti jūsų vertybėms. Savigarba neleidžia pamiršti jūsų pamatinių vertybių ir moralinių nuostatų net ir labai kebliose ir sudėtingose situacijose. Tvirtai save gerbiantis žmogus priimdamas sprendimus gali lengviau laikytis savo asmeninių vertybių ir įsitikinimų. Pagarba sau palaiko psichinę sveikatą. Savivertės ugdymas yra rūpinimosi savimi forma. Savigarbos trūkumas gali sukelti žemą savigarbą ir neigiamai paveikti psichinę sveikatą.

Amerikiečių mokslininkas L. Kaplanas, apibendrinęs 10 metų trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo 9 300 moksleivių, priėjo prie išvados, kad žema savigarba teigiamai koreliuoja beveik su visais elgesio sutrikimais. Kitaip tariant, tokie vaikai, kurių žema savigarba, dažniau įsivelia į blogas kompanijas, meluoja, vartoja svaigalų, agresyviai elgiasi. Todėl galima drąsiai teigti, kad daugelis palankiai vertinamų mūsų savybių yra ne kas kita, kaip sveikos savigarbos rezultatas. Būtent savigarba leidžia iš tiesų gerbti aplinkinius ir drauge apginti savo poziciją, nuomonę, nieko neskaudinant.

Ankstyvosios vaikystės svarba savigarbai

Vaikystėje suformuota savigarba išlieka reikšminga visą gyvenimą. Dar ankstyvajame amžiuje susiformavę įsitikinimai lemia tai, kaip žmogus tenkins buvimo svarbiam poreikį savo paties sukurtoje šeimoje, tarp draugų ir darbo aplinkoje. Ar žinojote, kad nuo gimimo iki maždaug pusantrų metų kūdikis mokosi pasitikėti savimi, suaugusiaisiais ir aplinka? Nuo pusantrų iki trejų metų atkakliai bando įveikti savarankiškumo krizę? O nuo trejų iki penkerių metų ugdo bendravimo įgūdžius? Tai jautrieji raidos periodai, kurių metu patirtis kaupiama itin sparčiai. Šios ankstyvosios patirties bei tėvų gebėjimo užtikrinti bazinius meilės, saugumo, priklausymo poreikius pagrindu formuojasi mažylio įsitikinimas apie tai, kad jis yra svarbus, mylimas ir pajėgus.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Kūdikystė: saugumo jausmas

Kūdikiui svarbiausia jaustis saugiam. O saugumas užtikrinamas rūpinantis jo fiziologiniais poreikiais: maitinimu (tik pagal vaiko biologinį laikrodį, o ne pagal suaugusiųjų nustatytą tvarką ar mamos nuotaikas), ramiu miegu (taip pat pagal kūdikio norą miegoti ar nemiegoti, o ne pagal tėvų dienotvarkę), šiluma, švara (vėlgi atsižvelgiant į vaiko poreikius), fiziniu kontaktu (reikia nebijoti imti vaiko ant rankų, sūpuoti, glostyti ir visaip kitaip myluoti - tikrai jo neišlepinsite, nes šiame amžiuje prisilietimų nebūna per daug). Jausdamasis saugus, kūdikis išmoksta pasitikėti žmonėmis, kurie juo rūpinasi.

Ankstyvasis amžius: savarankiškumo skatinimas

Šio amžiaus vaikai labai nori viską daryti patys. Labai svarbu nestabdyti vaiko iniciatyvos, leisti jam reikštis savarankiškai, skatinti jo aktyvumą ir norą kažką veikti. Jeigu ryte trimetukas susigalvojo apsirengti pats, nepulkite jam padėti todėl, kad nėra laiko. Geriau atsikelkite keliolika minučių anksčiau, o vaikui susidorojus su užduotimi - visi kartu pasidžiaukite. Ypač nemažai pavyzdžių galima pririnkti "iš virtuvės gyvenimo", mat šio amžiaus vaikai labai mėgsta ten šeimininkauti. Leiskite vaikui supjaustyti daržoves (galbūt pasiūlę nelabai aštrų peilį), sutepti sumuštinius, išplauti indus ar grindis. Žinoma, rezultatas turbūt nepradžiugins: salotos supjaustytos milžiniškais gabalais, o ten, kur plautos grindys, - didžiulė vandens bala. Tik jokiu būdu netaisykite vaiko darbo jam matant, tai padarysite, kai jis užmigs. Kuo daugiau šiame amžiuje vaikas sulauks pagyrimų, pastiprinimo, palaikymo ir iniciatyvos skatinimo, tuo labiau stiprės jo savigarba.

Ikimokyklinis amžius: kompetencijos ugdymas

Jiems labai svarbu pasiekti kokių nors aiškių savo darbo rezultatų. Svarbiausias iššūkis - artėjanti mokykla ir su tuo susijęs noras būti kompetentingam, kažką gebančiam ir mokančiam. Svarbiausia pastebėti vaiko stipriąsias puses, jokiu būdu nepabrėžti to, kas nesiseka. Jei pirmokas dar neaiškiai skaito ar jam nelabai sekasi skaičiuoti, reikia pasistengti atrasti ir išryškinti sritį, kurioje jis gabus. Gal jis puikiai piešia, o gal yra sportiškas? Vaikas turi jausti, kad netgi tada, kai jam nesiseka mokslai, tėvai jį vis tiek myli ir palaiko. Taip pat kuo dažniau suteikite vaikui progų nuveikti ką nors šeimos labui, pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę (kai vaikas pats tam pribręs), skirkite tam tikrų pareigų: tvarkyti kambarius, prižiūrėti naminį gyvūną ar pan., nes tai stiprina vaiko savigarbą, leidžia jam pasijusti reikalingam ir svarbiam.

Auklėjimo stiliai, kurie menkina savigarbą

Kiek šeimų, tiek ir auklėjimo stilių. Tai, kas tinka vieniems, ne visada pasiteisina kitiems.

„Pavyzdingo“ vaiko auklėjimas: Tėvų noras užauginti savo vaiką labai pavyzdingą dažnai būna susijęs su nepasitenkinimu savo padėtimi, su noru įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones per vaiką. Kartais gali būti atvirkščiai - tėvai, užėmę aukštą socialinę padėtį, daug patys pasiekę, nenori, kad jų vaikai būtų nevykėliai, ir taip pat iš jų per daug reikalauja. Pernelyg dideli tikslai, neatitinkantys vaiko galimybių, įsuka jį į nesėkmių verpetą ir suformuoja žemą savigarbos lygį.Trečia priežastis - tėvai patys yra labai neramūs ir kiekvieną mažiausią nesėkmę vertina kaip katastrofą, savo vaikui neleidžia padaryti net mažiausios klaidos. Tokie tėvai atima iš vaiko galimybę mokytis iš savo klaidų, jas ištaisyti ir gerbti save už tai. Retkarčiais priminkime sau, kad negalime, o ir nereikia, mėginti išspręsti visų vaiko sunkumų. Jis turi mokytis pats su jais tvarkytis. O kaip kitaip jis sužinos, kad kažką gali ir sugeba?
Perdėta vaiko globa: Tėvai labai stengiasi apsaugoti vaiką nuo visų įmanomų gyvenimo ,,guzų ir mėlynių“, augina jį tarsi šiltnamio gėlelę. Ir toks vaikas, atėjęs į darželį ar mokyklą, skausmingai suvokia, kad ne jis pasaulio centras. Ir kad niekas čia juo taip nesididžiuoja ir nesidžiaugia kaip namie. Ir kad ne viskas jam puikiai sekasi. Yra vaikų, gebančių daugiau už jį. Tokiam būti už šeimos ribų esanti aplinka nepalaiko pernelyg aukšto savęs vertinimo. Stiprus skriaudos, nepripažinimo išgyvenimas gali sukelti menkavertiškumo jausmą.
Nenuoseklus auklėjimas: Vaikai tarsi supasi tėvų besikeičiančių nuotaikų sūpuoklėse. Čia jie giriami, čia peikiami, vienąkart už tą patį prasižengimą baudžiami, kitąkart lieka ,,nepastebėti“. Tokioje situacijoje vaikai jaučiasi sutrikę, jiems sunku suprasti, ką daro gerai, o ką blogai. Vaikai nebežino ir kaip save vertinti - kokie jie iš tiesų yra?
Pernelyg griežtas auklėjimas: Vaikai ne skatinami, o dažniausiai baudžiami. Toks auklėjimo stilius suformuoja savęs niekinimą, menkinimą. Ne veltui sakoma: ,,Daug kartų pakartotas melas tampa tiesa.“ Vaikas, kuris nuolat girdi priekaištų, ir pats pradeda manyti, kad yra niekam tikęs.

Veiksniai, kurie žemina vaiko savigarbą

Smurtas.
Lepinimas.
Perdėta globa, kontrolė.
Vaiko, kaip asmenybės ir vertybės, nepriėmimas. Nepripažįstami vaiko jausmai, norai, poreikiai: neleidžiama jam liūdėti, verkti, bijoti, pykti, neišklausoma arba pasijuokiama iš jo svajonių, norų. Blogai, kai vaikas paverčiamas įrankiu tėvų norams ir lūkesčiams išpildyti: jis verčiamas lankyti būrelius, rinktis draugus, kurie patinka tėvams, o ne jam pačiam.

Kaip stiprinti vaiko savigarbą?

Konkretūs, aiškūs pagyrimai: "Kaip džiugu, kad suplovei indus", "Kaip tvarkingai susitvarkei savo stalą", "Kokios skanios kavos man paruošei" ir pan.
Laikas, praleistas kartu su šeima: kelionės, tvarkymasis kartu, maisto gaminimas ir valgymas, pokalbiai.
Būti pavyzdžiu. Maži vaikai nuolat kažko mokosi ir daugiausia tai daro stebėdami savo tėvų elgesį. Todėl vienas iš būdų stiprinti vaiko savigarbos jausmą - puoselėti pagarbą sau. Tai galima daryti įvairiai: drąsinant save už pastangas, ne tik pasiekimus: Na taip, virtuvė neatrodo tobulai, bet džiaugiuosi, kad tapo švariau. Pripažįstant asmenines stiprybes: Gal aš ir ne siuvėja, bet gaminu išties skaniai. Puoselėjant pomėgius, humoro jausmą, priimant savo klaidas, leidžiant sau būti netobulam: Panašu, kad virdama košę įpyliau per daug dribsnių. Kitą kartą įpilsiu mažiau.
Meilės rodymas. Turbūt svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti mažylio gyvenime - tai rodyti, kaip stipriai jį mylite. Pildyti savo vaiko „meilės indą“ galima įvairiai: tiesiog sakant, kad jį mylite ir darant tai be jokios priežasties. Taip pat meilę parodo ir jūsų veiksmai - priglaudimas, paglostymas, apkabinimas. Įrodyta, kad fizinis kontaktas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris smegenyse sužadina saugumo ir laimės pojūtį.
Įtraukimas. Mažylio savigarba auga tuomet, kai jis jaučiasi naudingas. Puoselėkite mažylio pastangas patenkinti priklausymo poreikį leisdami jums padėti buityje, jaunesnio brolio ar sesers priežiūroje ir kitose panašiose jo amžių ir galimybes atitinkančiose kasdienėse situacijose. Tikrai verta išdrįsti prašyti savo mažojo draugo pagalbos ir ją priimti. Tai netgi gali tapti jūsų šeimos ritualu. Pavyzdžiui, ikimokyklinukas tikrai gali padėti padengti stalą vakarienei ar sudžiaustyti drabužius ant džiovyklės. Ir to visai nebūtina atlikti tobulai.
Drąsinimas ir tikėjimas. Mažylis gali išmokti gerbti kitus. Ypač tuomet, kai pagarbiai elgiamasi su juo. Visi žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, yra verti žmogiškosios pagarbos. Dažna kritika, priekaištavimas, žeminimas, lyginimas ir kitos panašaus pobūdžio bausmės formuoja menkavertiškumo jausmą.
Savarankiškumo skatinimas. Mažyliai jaučiasi stiprūs ir pajėgūs tuomet, kai gali įvaldyti naujus įgūdžius savarankiškai. Tai jiems didžiulis džiaugsmas. Mažylių savigarba auga, kuomet jiems svarbūs žmonės skatina prigimtinį poreikį tyrinėti, pažinti, atrasti, taip pat sudaro sąlygas saugiai įvaldyti naujus gebėjimus, patiriant pasididžiavimo savimi pojūtį: Tu jau didelis! Tu gali! Pirmyn! Tik pažiūrėk - tau pavyko pataikyti batuką ant kojytės!

Kaip gerbti save: būdai ugdyti pagarbą sau

Norėdami sustiprinti savigarbą, išbandykite šiuos patarimus:

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Būkite su žmonėmis, kurie jus myli. Jūsų draugai ir šeima jus labiausiai supras ir mylės, todėl bus lengviau jaustis vertinamiems ir matomiems. O tai sukels didesnę laimę.
Praktikuokite tai, kas jums teikia džiaugsmo. Jogos praktika, žygiai pėsčiomis ar naminio valgio gaminimas gali suteikti daug džiaugsmo ir padėti save labiau mylėti ir gerbti. Skirkite laiko maloniai veiklai, kad jaustumėtės geriausiu būdami tiesiogsavimi.
Pirmenybę teikite savigarbai. Kiekvieną dieną skirkite laiko sau ir užsiimkite tuo, kas leidžia jaustis gerai. Nesvarbu, ar tai SPA diena, ar ilgas pokalbis su mylimu žmogumi - tai leis jums pasikrauti energijos ir būti geriausia savo versija.
Pašalinkite negatyvą iš savo gyvenimo. Jums gali tekti nutraukti arba pakeisti santykius su žmonėmis, kurių požiūris nėra teigiamas, taip pat turėtumėte pasakyti „ne“ veiklai ar darbui, kurie neatitinka jūsų vertybių.
Surašykite visas savo teigiamas savybes ir gebėjimus, kuriais didžiuojatės. Švęskite tai, kas jums patinka savyje. Turėkite šį sąrašą prieš akis, ypatingai blogomis dienomis, kai liūdna, kai imate abejoti savimi.

Papildomi patarimai, kaip ugdyti pasitikėjimą savimi

Pakeiskite aprangos stilių. Jei būsite gražiai ir reprezentatyviai apsirengę, jūs ir jausitės atitinkamai. Renkitės taip, kad kiekvieną dieną jaustumėtės iti užtikrintai, ir retsykiais keiskite aprangos stilių, kad išvengtumėte monotonijos.
Pažvelkite į save. Atsistokite prieš veidrodį ir pažiūrėkite į save. Raskite savyje tai, kas jums patinka, ir atvikščiai - kas nepatinka.
Mąstykite teigiamai. Jūs galite savyje pakeisti vieną dalyką, o pasikeis visas jūsų gyvenimas. Pamėginkite pakeisti savo mąstymą. Pažvelkite į save ir jus supantį pasaulį kitu žvilgsniu: ramesniu ir labiau teigiamu. Nekaltinkite nei savęs, nei kitų.
Tapkite asmenybe. Jūs turite išmokti savarankiškai galvoti, kalbėti ir veikti. Daugelis žmonių plaukia pasroviui ir mąsto kolektyviškai. Pabandykite išsiskirti iš minios, ir pasitikėjimas savimi pradės augti.
Pažinkite save. Norint nugalėti priešą, reikia jį gerai pažinti. Jūs nenugalėsite baimės, jeigu nepažvelgsite jai į akis. Rašykite dienoraštį, fiksuokite savo mintis, būkite sąžiningi su savimi. Vėliau išanalizuokite paskutinės savaitės įvykius ir mintis. Kai tai padarysite, pradėkite galvoti apie save teigiamai, apsvarstykite, ką norėtumėte savyje pakeisti.
Būkite geri ir malonūs. Būti geru kitiems yra galingas ginklas, norint pagerinti pasitikėjimą savimi.
Žinokite savo principus ir tikslus. Ar turite kokių nors principų? Ant kokių įsitikinimų pamato statote savo gyvenimą? Ko jūs siekiate? Kokie jūsų tikslai? Jeigu jums sudėtinga atsakyti į šiuos klausimus, tuomet susimąstykite, kas jūs esate ir kam atėjote į šį pasaulį.
Kalbėkite ramiai ir aiškiai. Toks, atrodytų, paprastas dalykas, bet jis gali turėti įtakos tam, kaip jus priima kiti žmonės. Stiprūs žmonės kalba ramiai ir lėtai, jie tiki, kad kiti jų klausosi. Pabandykite padirbėti su savo kalba. Pašalinkite iš jos bereikšmes pauzes (aaa, eee, mmm ir pan.) ir žodžius „parazitus“ (ta prasme, tipo, jo…). Nepulkite į kraštutinumą, nekalbėkite pernelyg lėtai ir tyliai.
Pagerinkite savo laikyseną. Stenkitės nugarą laikyti tiesiai, nesikūprinkite. Kai jūs einate tiesiai, kai žiūrite į priekį, o ne nuleidę akis į žemę, tai ne tik suteikia jums pasitikėjimo, bet ir gerai atrodo iš šalies. Lygiai taip pat svarbu sėdėti nesikūprinant.
Užsibrėžkite sau nedidelį tikslą ir pasiekite jį. Žmonės dažnai daro didelę klaidą: nusistato sau aukštus tikslus, o kai kas nors nepavyksta - nuleidžia rankas. Verčiau užsibrėžkite sau realesnius tikslus ir stenkitės juos pasiekti.
Pakeiskite kai kuriuos įpročius. Nesiimkite vieno didelio įpročio, pavyzdžiui, rūkymo. Verčiau užsiimkite mažais įpročiais, pavyzdžiui: atsikelkite 30 minučių anksčiau negu įprasta, išeikite iš darbo laiku - ką nors tokio, ką jūs tikrai sugebėsite padaryti.
Sutelkite dėmesį į problemų sprendimą. Jeigu jums patinka skųstis ir susitelkti į problemas, tuoj pat liaukitės tai daryti. Jeigu nuolat galvojate: „Koks aš tinginys/tinginė“, kaip tai jums padės?
Šypsena. Pradėkite dažniau šypsotis. Jūsų gyvenime viskas nėra taip blogai, kaip jums atrodo, ir visada yra priežastis nusišypsoti ar kuo nors pasidžiaugti. Būkite džiaugsmingi ir pozityvūs.
Būkite dėkingi. Būkite dėkingi gyvenimui už tai, ką turite, ką jis jums davė.
Mokykitės ir tobulėkite. Investicijos į save yra bene geriausias būdas išsiugdyti pasitikėjimą savimi. Galite tai daryti įvairiai, bet pats patikimiausias būdas praplėsti savo galimybes - mokymasis.
Stebėkite save. Atkreipkite dėmesį, kaip jūs gestikuliuojate, kaip judate ir stovite. Žiūrėkite pašnekovui į akis. Ar pertraukinėjate jį? Ar mėgstate dalyti patarimus kitiems, o patys skųstis gyvenimu?
Būkite aktyvūs. Ką nors daryti yra visada geriau negu nieko nedaryti. Žinoma, ką nors darydami jūs galite suklysti, jums gali nepavykti, bet klaidos yra gyvenimo dalis, iš jų mokomės. Jeigu neįveiksite problemų ir klaidų, netapsite stipresni. Nesijaudinkite ir nebijokite, tiesiog pradėkite ką nors daryti. Sportuokite, tapykite, keliaukite, mokykitės kalbų, pradėkite savo verslą - viską, ko širdis geidžia.
Būkite pirmose eilėse. Dažniausiai žmonės užima paskutines eiles: ar tai paskaita, ar pristatymas, ar susirinkimas. Taip yra dėl baimės būti pastebėtam.
Bendraukite. Mokykitės bendrauti, žengti pirmą žingsnį, užmegzti naujas pažintis.
Kalbėkite viešai. Viešas kalbėjimas puikiai padeda ugdyti pasitikėjimą savimi.
Nelyginkite savęs su kitais. Nėra prasmės lyginti savęs su kitais ir užsiimti savigrauža.
Pagirkite vienas kitą. Deja, mes retai sulaukiame komplimentų ir pagyrimų, nors to ir nusipelnome. Dėl to smarkiai nukenčia mūsų pasitikėjimas savimi.

Savigarbos ugdymas ikimokyklinėse įstaigose

Ugdymo kokybės samprata pradėta kurti bendromis pedagogų, vadovų, vaikų ir jų tėvų pastangomis. Samprata yra nuolat atnaujinama, tobulinama, atsižvelgiant į ugdytinių ir visos bendruomenės poreikius, naujus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo dokumentus.

Ikimokyklinėse grupėse ugdymo procesas organizuojamas pagal įstaigos pedagogų parengtą ikimokyklinio ugdymo programą. Programoje numatomi ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.

Programa remiasi kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingais vaiko raidos požymiais bei vaiko ugdymosi logika. Programa padeda tenkinti prigimtinius, socialinius, pažintinius ir kultūrinius vaiko poreikius, turinys - svarbus ir naudingas vaikui. Ugdymo(si) turinys yra pritaikytas spontaniškai vaiko veiklai. Kokybišką ugdymo turinio įgyvendinimą užtikrina dvikryptė pozityvi demokratiška pedagogo-vaiko sąveika, ugdytinio ir ugdytojo dialogas, grindžiamas asmenine pagarba, vaiko unikalumo pripažinimu, svarbiausiomis vertybėmis, pozityviomis emocijomis.

Ugdymo turinys

Įstaigoje ugdomasis turinys suprantamas, kaip procesas, kurio metu išskiriami du ugdymo(si) turinio lygmenys: planuojamas ugdymo(si) turinys ir pasiektas ugdymo(si) turinys. Ugdymo(si) turinys sudarytas iš 18-os vaiko ugdymo(si) sričių, kuriose išskiriamos esminės nuostatos ir esminiai gebėjimai. Taigi, ugdymo(si) turinyje atspindima: vaikų veiksenos, esminės nuostatos, esminiai gebėjimai. Žinias ir patirtį vaikai įgyja veikdami: žaisdami, judėdami, pažindami, bendraudami ir kt. Ugdymo(si) turinys sudarytas ankstyvajam ir ikimokykliniam amžiui, pasitikint pedagogo kompetencija, atrenkant turinį skirtingo amžiaus vaikams ir paliekant jam interpretacinę laisvę. Priešmokyklinis ugdymas vyksta pagal "Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą". Darželio pedagogės ugdydamos vaikus integruoja įvairių metodikų elementus, visose grupėse plačiai naudojamas projektinis metodas.

Priešmokyklinis ugdymas ir programa „Zipio draugai“

Nuo rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas yra privalomas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 m. Priešmokyklinėje grupėje įgyvendinama tarptautinė programa „Zipio draugai“, kurios tikslas - padėti 5-7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, netektį, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kreiptis paramos ir ją priimti, padėti aplinkiniams. Padeda ne tik nesileisti būti patyčių aukomis, bet ir patiems netapti priekabiautojais. Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė kitų prevencinių programų tarpe.

tags: #kaip #ugdyti #savigarba