Pažaislio vienuolynas, vienas iškiliausių brandžiojo baroko architektūros pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, per savo ilgą istoriją patyrė įvairių laikotarpių. Šiame straipsnyje apžvelgiama Pažaislio psichiatrijos ligoninės istorija, įterpta į platesnį vienuolyno ir Lietuvos psichiatrijos kontekstą.
Pažaislio vienuolyno istorijos vingiai
Pažaislio vienuolynas įsikūręs netoli Kauno marių, ant Pažaislio kalvos. Šventovę įkūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621-1684), apgyvendinęs čia vienuolius kamaldulius. 1712 m. Pažaislio bažnyčia buvo pašventinta ir pavadinta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo vardu.
Vienuolynas išgyveno įvairius etapus. Pradžioje čia gyveno ir savo misiją atliko vienuoliai kamalduliai. Tačiau 1812 m. vienuolyną nusiaubė Napoleono armija. 1831 m. Rusijos caras įsakė vienuolyną likviduoti, o vienuoliai kamalduliai, apkaltinti 1830-1831 m. sukilimo rėmimu, buvo perkelti į įvairius Mogiliovo srities vienuolynus.
Vėliau šeimininkavo stačiatikių vienuoliai. 1832 m. visas Pažaislio vienuolyno turtas buvo perduotas naujai įkurtam stačiatikių Uspensijos vienuolynui. Liturginiais sumetimais buvo naikinamos vienuolyno meninės vertybės, o pastatai perstatinėjami ir pritaikomi naujai paskirčiai.
Tarpukariu čia atsikraustė seserys kazimierietės. 1921 m. apleistą Pažaislio vienuolyną Lietuvos vyriausybė perdavė iš Čikagos atvykusioms Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Tarybiniais metais vienuolyne veikė įvairios įstaigos - archyvas, turistų bazė ir psichiatrijos ligoninė. 1948 m. sovietų valdžia įsakė seserims kazimierietėms išsikraustyti ir vienuolyną likvidavo. 1948-1967 m. Pažaislio vienuolyno pastatai atiteko besikeičiantiems šeimininkams: valstybiniam archyvui, turistų bazei, psichiatrijos ligoninei.
Tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vienuolynas buvo grąžintas Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. 1967-1992 m. Pažaislis buvo Valstybinio M. K. Čiurlionio meno muziejaus filialas. Šiuo laikotarpiu pradedamas restauruoti pastatų interjeras ir eksterjeras. 1992 m. atkurtos nepriklausomos Lietuvos valdžia grąžino Pažaislio vienuolyną Šv. Kazimiero kongregacijos seserims, kurios stengiasi čia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus religinėms iškilmėms bei renginiams, naujoms visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo apraiškoms, su valstybės parama įrengti piligrimų reikmėms skirtus Svečių namus.
Nepaisant daugybės istorinių etapų ir niokojimų, vienuolynas ir toliau žavi savo šešiakampe forma, išlikusiais lipdiniais ir drožiniais, atkurtomis freskomis ir paveikslais.
Psichiatrijos ligoninė Pažaislio vienuolyne
1948-1967 m. Pažaislio vienuolyno pastatai, be kitų įstaigų, buvo naudojami ir kaip psichiatrijos ligoninė. Šis laikotarpis buvo sudėtingas tiek vienuolyno istorijai, tiek Lietuvos psichiatrijos raidai.
Psichiatrijos ligoninės įkūrimas vienuolyno patalpose rodo, kaip keitėsi požiūris į psichikos ligas ir jų gydymą sovietų Lietuvoje. Vienuolyno pastatai, pritaikyti medicinos reikmėms, tapo prieglauda žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių psichikos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Lietuvos psichiatrijos istorijos bruožai
Lietuvos psichiatrijos istorija siekia XVIII a., kai Vilniaus universitete pradėtos skaityti paskaitos apie psichikos ligas. Tačiau pirmosios psichiatrijos įstaigos Lietuvoje atsirado gerokai anksčiau.
- Ankstyvieji psichiatrijos ženklai: Nuo XVI a. Lietuvoje buvo keliamos „raganų“ bylos, kurių aukomis dažnai tapdavo psichikos liga sergančios moterys, apkaltintos burtininkavimu ar raganavimu. Tai rodo, kad psichikos ligos buvo nesuprantamos ir stigmatizuojamos.
- Pirmosios psichiatrijos įstaigos: Pirmoji psichiatrijos ligoninė Lietuvoje buvo įkurta 1635 m. Vilniuje, prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. Ligoniai buvo tik vyrai ir juos gydė vienuoliai bonifratai. Vėliau, 1725-1743 m., rokitų iniciatyva buvo steigiamos špitolės, o 1728 m. bonifratai įsteigė įstaigą Gardine. 1750 m. Kaune rokitų įsteigtoje įstaigoje minimas pirmas psichiatras Lietuvoje, tačiau jo pavardė nežinoma.
- Psichiatrijos dėstymas ir mokslas: Psichiatrijos dėstymo ir mokslo istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus universitetu bei Vilniaus krašto psichiatrų darbais. Pirmoji psichiatrijos monografija buvo išleista 1772 m. Ją parašė Vyriausiosios Lietuvos mokyklos Medicinos skyriaus prof. Laurynas Bizio.
- XIX-XX a. psichiatrijos raida: XIX a. pradžioje Bonofratų ligoninėje pradėjo dirbti pirmasis Lietuvos gydytojas psichiatras Kožontkovskis, o vėliau - A. Mališevskis. 1903 m. Naujojoje Vilnioje įkurta 1000 lovų apygardos ligoninė, kurios direktoriumi buvo paskirtas psichiatras N. Krainskis. Ši ligoninė gyvavo iki I pasaulinio karo.
- Psichiatrija nepriklausomoje Lietuvoje: 1926 m. Nepriklausomos Lietuvos valdžia ligoninę perkėlė į Suvalkų Kalvariją, kur buvo 500 lovų. Ligoninei vadovavo J. Kairiūkštis, kurio vadovavimo metu elgesys su ligoniais buvo humaniškas. 1927 m. Vilniuje, Vasaros g. 5, buvo įsteigta psichiatrijos ligoninė. 1934 m. netoli Vilniaus, buvusiame Kairėnų dvare, buvo atidaryta psichiatrinė „kolonija“, priklausiusi Vilniaus psichiatrijos ligoninei. Ten buvo įkurdinti aktyvaus gydymo reikalingi pacientai.
- Pokario psichiatrija: 1955 m. Utenos psichiatrinė ligoninė buvo atidaryta buvusio kalėjimo patalpose. 1956 m. atidaryta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, o 1974 m. - Rokiškio psichiatrijos ligoninė.
Žymūs Lietuvos psichiatrai
Lietuvos psichiatrijos istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino žymūs gydytojai ir mokslininkai:
- Laurynas Bizio: Parašė pirmąją psichiatrijos monografiją Lietuvoje.
- N. Krainskis: 1903 m. N.Vilnioje įkurtos apygardos psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas, daug dėmesio skyręs epilepsijos studijoms.
- J. Blažys: Kauno universiteto Nervų ir psichikos ligų katedros vedėjas, paskelbęs per 50 mokslo darbų, daug dėmesio skyręs psichiatrinės pagalbos organizavimui, protinio darbo higienai, psichoterapijai.
- A. Smalstys: Dirbo Kalvarijoje, Pažaislyje, Vilniuje, Utenoje, rašė mokslo straipsnius, domėjosi psichikos ligonių gydymo gerinimu.
- J. Šurkus: Kauno medicinos instituto Neurologijos ir psichiatrijos katedros vedėjas, Lietuvos neurologų ir psichiatrų mokslinės draugijos pirmininkas.
- N. Indrašius: Vilniaus universiteto Nervų ir psichikos ligų katedros vedėjas, tyręs EIT taikymo gydant psichikos ligas galimybes.
Psichikos sveikatos priežiūra šiandien
1990 m. vietoje buvusios Lietuvos Neurologų ir psichiatrų mokslinės draugijos buvo įkurta Lietuvos psichiatrų asociacija. 1999 m. įkurtas savarankiškas Valstybinis psichikos sveikatos centras.
Pažaislio psichiatrijos ligoninės istorija yra tik dalis Lietuvos psichiatrijos istorijos. Ši istorija atspindi požiūrio į psichikos ligas raidą, gydymo metodų kaitą ir žymių psichiatrų indėlį į psichikos sveikatos priežiūros gerinimą.
Kunigo Arvydo Petro Žygo indėlis
Atskirai verta paminėti kunigą Arvydą Petrą Žygą, kuris, nors ir nebuvo tiesiogiai susijęs su Pažaislio psichiatrijos ligonine, bet reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kultūros ir visuomenės gyvenimo. Jo veikla, susijusi su ateitininkijos atkūrimu, jaunimo ugdymu ir moksliniais tyrimais, paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Kunigas A. P. Žygas buvo tas žmogus, kuris daugiausia prisidėjo prie ateitininkijos atsikūrimo Lietuvoje. Jaunimas jam buvo labai svarbus, o kaimo šokių vakarėliuose net mokė šokti „Malūnėlį“ bei kitus liaudies šokius. Dar geležinės uždangos laiku jis nebijojo giedoti „tikrojo“ Lietuvos himno, pasakoti apie VLIK-ą ir kitus dalykus.
1989-1993 metais prof. dr. A. P. Žygas dėstė antropologiją ir biochemiją Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1990 m. įstojo į Jėzuitų naujokyną. 2000 m. birželio 29 d. Arvydas Petras Žygas priėmė kunigo šventimus ir buvo paskirtas Kauno arkikatedros bazilikos vikaru, o po poros mėnesių kun. Arvydas buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu. Čia jis tęsė savo, kaip mokslininko, veiklą, ėjo antropologijos asocijuoto profesoriaus (1996-2006), pastoracinės teologijos profesoriaus pareigas (2000-2006) VDU, tuo pat metu buvo ir Kauno medicinos universiteto kapelionas.
Kun. Arvydas mokė - gyvulį paglostyti, žmogų prakalbinti, nesigėdyti parodyti gerumą ar švelnumą kitam, nes taip rodysite meilę ne tik žmogui, bet ir Dievui.
tags: #pazaislyje #psichiatrijos #ligonine