Kaip kalbėtis su paaugliu, sergančiu depresija: patarimai tėvams ir artimiesiems

Depresija paauglystėje - tai rimtas nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesio jausmą, energijos trūkumą, nenorą domėtis bet kokia veikla, net jei ji anksčiau džiugino. Depresija stipriai veikia gebėjimą dalyvauti kasdienėje veikloje, gali paveikti įvairias gyvenimo sritis - nuo akademinių pasiekimų iki socialinių santykių. Nors depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, kalbėti apie ją būtent paauglystėje labai svarbu, kadangi šiuo laikotarpiu depresija ne tik gali pasireikšti netipiniais simptomais, bet taip pat ją gali būti sunku pastebėti dėl paauglystės laikotarpio ypatumų.

Paauglių depresijos paplitimas ir sudėtingumas

Įvairūs statistiniai duomenys teigia, kad depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas tokias, kaip pavyzdžiui, astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika.

Įvairūs tyrimai teigia, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi, nes paaugliams depresiją nustatyti sunkiau (lyginti su suaugusiaisiais). Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų. Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas.

Depresijos simptomai paauglystėje

Depresiją paauglystėje dažniausiai galima atpažinti iš šių emocinių ir elgesio požymių:

• Gilaus liūdesio arba beviltiškumo jausmo.
• Išnykusio susidomėjimo ar malonumo jausmo mėgstamoje, įprastoje veikloje.
• Dirglumo, pykčių protrūkių.
• Kaltės, nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės jausmo.
• Socialinio atsiskyrimo.
• Sunkumo organizuoti savo darbus, susikaupti, prisiminti informaciją.
• Pradingusio atsakomybės jausmo dėl nepadarytų darbų mokykloje ar namuose, pamokų nelankymo.
• Lėto mąstymo, kalbėjimo ar lėtų kūno judesių.
• Nuolatinio nuovargio, energijos trūkumo.
• Stipriai pasikeitusio apetito - padidėjusio arba sumažėjusio.
• Pasikeitusio miego - miegama arba per daug, arba per mažai.
• Fizinių negalavimų - galvos, pilvo skausmų.
• Savęs žalojimo ar minčių apie savižudybę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiniais simptomais, tokiais kaip mokymosi apleidimas, fiziniai skausmai ar dirgli/pikta, o ne liūdna nuotaika.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Savęs žalojimas ir savižudybės rizika

Savęs žalojimas arba savižudybės mintys ir veiksmai yra labiausiai susirūpinimą keliantys depresijos simptomai. Tokie paauglio pareiškimai, kaip jam ar jai būtų geriau nebūti čia arba būti mirus arba pastebėtos savęs žalojimo žymės (pvz., įpjovimai, nudeginimai įvairiose kūno vietose) turėtų skatinti tėvų susirūpinimą vaiko psichikos sveikata.

Sąmoningas savęs žalojimas - paplitęs reiškinys paauglių gretose. Tokiam elgesiui priskiriami veiksmai, kai asmuo save žaloja tyčia. Sąmoningo savęs žalojimo priežastys gali būti labai įvairios: savižudiškas ketinimas, noras išsivaduoti iš kankinamos vidinės būsenos, siekis parodyti kitiems, kaip blogai jaučiasi, pastangos suvaldyti tarpasmeninių santykių kaitą. Stebėjimai ir tyrimai rodo, kad toks paauglių elgesys byloja apie nepatenkintus jų poreikius. Nors laikoma, kad sąmoningas savęs žalojimas yra veiksmai, nesukeliantys mirties, tačiau pastebima, kad toks elgesys kartais veda į savižudybes. Kad ir kokios būtų šį elgesį skatinančios priežastys, jis turi būti vertinamas ypač dėmesingai ir atsakingai.

Kaip atskirti depresiją nuo paauglystės nuotaikų svyravimų?

Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Kai vaikai išgyvena paauglystę, jų migdolinis kūnas - smegenų sritis, susijusi su emocinėmis reakcijomis - išsivysto anksčiau už priekinės kaktinės skilties žievę - smegenų sritį, kuri reguliuoja elgesį ir pagrįstų sprendimų priėmimą. Dėl to paaugliai dažnai gali būti pernelyg emocingi, per daug jautriai reaguoti arba elgtis kitaip nei buvo įprasta. Vieną akimirką vaikas gali būti linksmas ir laimingas, o staiga ši būsena per trumpą laiką gali tapti pernelyg pikta ar liūdna. Nuotaikos svyravimai yra dažni paaugliams, tačiau tėvams dažnai kyla klausimas, kaip į juos reaguoti.

Depresija sukelia funkcinius trukdžius kasdieniame gyvenime. Funkciniai trukdžiai reiškia, kad įprastos užduotys tampa neįmanomos. Kiekvienas sveikas paauglys turi pomėgių. Depresija gali neturėti aiškios akivaizdžiai matomos priežasties ar šaltinio, sukeliančio didelį liūdesį ir kitus simptomus. Tuo tarpu nuotaikos svyravimai paauglystėje paprastai gali būti siejami su priežastimi (nesvarbu, ar tai negatyvios mintys, priekabiavimas, nesutarimas ir pan.).

Jei paauglio liūdesys, energijos trūkumas, sunkumas atlikti įprastus darbus ar kiti depresijai būdingi simptomai išlieka, nesikeičia dvi savaites, - tai jau gali būti depresijos požymis. Jei tėvai, mokytojai ar kiti paauglio aplinkoje esantys suaugusieji pastebi šiuos simptomus, svarbu įvardinti savo pastebėjimus pačiam paaugliui, paklausti apie jo savijautą, pasikalbėti. Gali būti, kad paauglys iškart neatsivers ir nepasidalins, kas slypi jo viduje, tačiau svarbu užtikrinti paauglį, kad Jums rūpi ir visada esate šalia, galite išklausyti. Taip pat, pastebint depresijai būdingus simptomus, labai svarbu kreiptis į specialistus ir pasitarti, kaip geriausia padėti juos patirinčiam paaugliui.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Priežastys, sukeliančios depresiją paaugliams

Paaugliai gali susirgti depresija dėl įvairių priežasčių. Kai kuriais atvejais depresijos atsiradimą lemia genetika - jei paauglio artimoje aplinkoje (tėvai, broliai, seserys) yra sergančių depresija, tai paaugliui susirgti taip pat yra didesnė tikimybė. Kartais depresija atsiranda susidūrus su sudėtingomis, traumuojančiomis patirtimis - tėvų skyrybomis, netektimi, smurtu ar kita nelaime. Šį sutrikimą taip pat gali sukelti hormonų pokyčiai, sveikatos būklė, tam tikri vartojami vaistai. Visgi, įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, labai svarbu ne tik ieškoti priežasčių, ieškoti kaltų, bet kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Vaikų depresijos riziką didinantys faktoriai:

• Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai
• Patyčios
• Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas
• Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai pvz. negalia; ADHD, autizmo spektro sutrikimas ir kt.
• Jausmų skirstymas į blogus/ gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus
• Genetinis polinkis į depresiją kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje)

Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, jūsų vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir taip būti patyręs sunkių gyvenimo įvykių.

Tėvų ir vaikų ryšio svarba

Svarbu paminėti, kad tėvai vaidina svarbų vaidmenį vaikui sergant depresija. Depresijos rizika mažėja, kai vaikų ryšys su tėvais yra šiltas, palaikantis ir bendradarbiaujantis (o tai yra pozityvios tėvystės požymis). Ir priešingai, depresijos rizika didėja, kai vaikų santykiai su mama ir tėčiu yra nebendradarbiaujantys ir vaikams trūksta paramos. Daugelis tyrimų rodo, kad tėvų elgesys yra vienas iš svarbių depresijos rizikos veiksnių.

Kaip palaikyti paauglį, kenčiantį nuo depresijos?

Vienas iš svarbių pagalbos būdų, kai paauglys kenčia nuo depresijos yra palaikymas, tad tėvų vaidmuo taip pat yra itin svarbus.

• Rekomenduojama nuoširdžiai domėtis paauglio savijauta, skirti jam visą savo dėmesį, kai jis nori kalbėtis.
• Svarbu prisiminti, kad paauglys, kuris kovoja su depresija, gali sunkiai komunikuoti, dažniau reaguoti pykčiu, tad svarbu būti kantriems, supratingiems ir palaikantiems.
• Dažni konfliktai su paaugliu gali mažinti tikimybę, kad paauglys norės atsiverti ir kalbėtis, todėl svarbu peržvelgti namie turimus reikalavimus ir stengtis nepriekaištauti dėl smulkmenų.
• Prisiminkite, kad depresija yra sutrikimas, kurio paauglys tikrai nepasirinko savo noru, tad nuoširdus buvimas šalia, supratimas ir palaikymas yra tai, ko paaugliui labiausiai reikia.

Patarimai tėvams, kaip kurti santykius su paaugliais:

1. Sustokite! Išgirskite, kokiu tonu kalbate su paaugliu. Ar dažnai jį teisiate už jo elgiasį? Kas trukdo jį suprasti? Prieš pradėdami kalbėti kiekvieną kartą paklauskite savęs, kokiu jį norite matyti?
2. Išklausykite savo vaikus nepratarę nei žodžio. Kai paauglys kalba, tiesiog klausykitės.
3. Svarbus yra jų požiūris, o ne jūsų. Kai paauglys kalba, klausykitės jo iš jo požiūrio taško. Įsijauskite, kaip jis jaučiasi būdamas paaugliu, kai jam tiek daug pareigų, reikalavimų, mokslų, savęs pažinimo. Jis juk tik pradėjo eiti gyvenimo keliu.
4. Suvokite, kad vykstantis pokalbis yra ne apie jus, o apie JUOS. Tai yra sunkiausia suprasti. Klausykitės ne iš viską žinančio pozicijos, o iš draugo pozicijos. Kalbėkite tik tada, jei turite ką nors konstruktyvaus ir palaikančio pasakyti, kas padėtų vaikui augti, judėti į priekį.
5. Koks paauglys bebūtų, reikia suvokti, kad jis vis tik yra mūsų vaikas ir jam reikia palaikymo. Tėvai yra už tai atsakingi.
6. Nustokite būti visur ir visada teisūs, tokie tikri teisuoliai. Visa tai yra ne apie teisingumą, o apie santykius ir jų sukūrimą.
7. Būkite pavyzdžiais savo vaikams. Pripažinkite savo netobulumą, mokinkitės kurti santykius šeimoje, ieškokite žinių apie tai. Pasižiūrėkite į save. Ar tai, ko reikalaujate iš savo paauglio, nėra koks nors blogas jūsų įprotis ar elgesys?
8. Kaip dažnai paaugliams sakote, kad gerbiate juos? Ar visgi dažniau didžiuojatės jais? Norime didžiuotis jais, pasigirti, bet ar gerbiame? Juk kai didžiuojamės, tai žiūrime tik iš savo perspektyvos, o kai gerbiame juos - tada iš jų pozicijos.
9. Pastebėkite, kaip dažnai mes savo vaikus giriame už jų savybes? Mes dažniau giriame už pasiekimus, gerą elgesį, gerus pažymius, įvykdytus gerus darbus, bet ne už jų savybes.
10. Linksminkitės kartu! Tai labai svarbu. Kada paskutinį kartą pramogavote kartu kokybiškai, juokėtės iki ašarų, žaidėte? Kaip dažnai tai vyksta?

Praktiniai patarimai, kaip rodyti emocinį palaikymą:

• Priimk depresiją kaip rimtą išgyvenimą. Suprask, kad depresija yra reali ir dažnai stipriai varginanti liga. Venk sakyti frazes, tokias kaip „visi kartais liūdime“ ar „tiesiog atsikratyk šio jausmo“. Vietoje to, sakyk: „Žinau, kad Tau tikrai sunku, ir noriu būti šalia, kad ir ką jaustum.“
• Leisk žmogui pasirinkti, kada jis nori kalbėtis. Kai kurie žmonės depresijos metu gali jaustis geriau išsikalbėdami, bet kiti gali norėti išlaikyti distanciją. Pasiūlyk: „Jei kada norėsi pakalbėti, aš visada pasiruošęs (-usi) išklausyti be vertinimo.“ Jei žmogus nesijaučia pasiruošęs kalbėti, būk kantrus (-i) ir parodyk, kad esi prieinamas (-a), kai jam ar jai prireiks.
• Būk kantrus (-i) su lėtais pokyčiais. Depresijos gijimo procesas gali būti labai lėtas ir kartais net beveik nepastebimas. Jei matai, kad artimasis pradeda rodyti nors menkiausius žingsnius link pagerėjimo, pagirk jį ar ją už šias pastangas. Pavyzdžiui, jei jis ar ji pagaliau susitvarkė savo kambarį ar išėjo pasivaikščioti, pasakyk: „Žaviuosi, kad nepaisant sunkumų, Tu vis tiek randi jėgų pasirūpinti savimi.“
• Padėk lengvuose kasdieniuose darbuose. Depresijos metu žmogus gali jaustis bejėgis net dėl paprastų kasdienių užduočių, tokių kaip maisto gaminimas ar kambario tvarkymas. Pasiūlyk savo pagalbą: „Norėčiau padėti Tau pasigaminti vakarienę, jei norėtum, galėtume tai padaryti kartu.“ Taip jis ar ji nesijaus vienas (-a) atliekant šias užduotis, o bendravimas suteiks daugiau saugumo.
• Atverk galimybes, bet nespausk atlikti veiklas. Kartais veiklos ir pomėgiai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, depresijos metu atrodo beprasmiai. Pasiūlyk veiklą kaip galimybę, bet nespausk. Sakyk: „Gal norėtum kartu nueiti pasivaikščioti, jei norėtum pabūti gamtoje. Tačiau jei šiuo metu nenori, viskas gerai.“ Svarbu, kad žmogus nejaustų, jog turi „pataisyti“ savo savijautą greitai.
• Skatink kūrybiškus išraiškos būdus. Depresija gali būti gilių jausmų ir minčių laikotarpis, todėl skatinimas išreikšti save kūrybiškai gali padėti žmogui susidoroti su išgyvenimais. Pasiūlyk piešti, rašyti dienoraštį arba net klausytis mėgstamos muzikos. Sakyk: „Jei norėtum, galėtum pabandyti išreikšti savo mintis ar jausmus piešimu ar rašymu. Kartais tai padeda atsipalaiduoti.“
• Skatink poilsį ir tinkamą miegą. Depresija dažnai trikdo miegą, todėl svarbu padėti artimam žmogui palaikyti sveiką miego rutiną, kad ir kaip sunku būtų. Galėtum pasiūlyti vakare atlikti atsipalaidavimo pratimus, išjungti ekranus prieš miegą arba eiti miegoti tuo pačiu laiku. Sakyk: „Miegas tikrai svarbus, ir jei nori, galėčiau padėti Tau rasti būdų, kaip lengviau užmigti.“

Kaip bendrauti su paaugliu be vertinimo:

• Venk nuvertinančių frazių. Venk sakyti frazių, tokių kaip „tiesiog pabandyk apie tai negalvoti“. Tokie pasakymai gali priversti žmogų jaustis nesuprastu ir gali sumažinti norą atsiverti. Geriau sakyk: „Suprantu, kad dabar Tau sunku. Galiu Tave išklausyti, jei norėtum pasidalinti.“
• Naudok atvirus klausimus. Atviri klausimai padeda žmogui lengviau išreikšti savo jausmus, nes leidžia jam pačiam apsispręsti, kaip daug nori pasakyti. Pabandyk tokius klausimus kaip: „Kaip šiuo metu jautiesi?“ arba „Kas Tave labiausiai slegia šiomis dienomis?“
• Pabrėžk, kad jo/jos jausmai yra svarbūs. Parodyk, kad supranti, jog jo ar jos jausmai yra tikri ir vertingi. Pavyzdžiui, jei jis arba ji dalinasi, kad jaučiasi labai pavargęs (-usi) ar prislėgtas (-a), sakyk: „Girdžiu, kaip Tau tai sunku. Tavo jausmai tikrai yra svarbūs, ir aš esu čia, kad Tave palaikyčiau.“
• Patikink, kad viskas, ką jis arba ji jaučia, yra normalu. Dažnai depresija išgyvenantys žmonės bijo, kad jų jausmai yra „nenormalūs“. Parodyk, kad Tu priimi jo ar jos emocijas kaip natūralią reakciją į sudėtingą būklę. Sakyk: „Tavo jausmai visiškai suprantami. Net jei jie labai sunkūs, tai yra dalis to, ką Tu išgyveni dabar.“
• Klausykis aktyviai, parodydamas (-a) dėmesį. Aktyvus klausymasis padeda žmogui jaustis suprastam ir išgirstam. Kai kalbi su artimu žmogumi, palaikyk akių kontaktą, parodyk susidomėjimą galvos linktelėjimu ir atsakyk raminančiais žodžiais, pvz.: „Suprantu“ arba „Aš čia, jei nori toliau kalbėtis.“
• Rodyk susidomėjimą per mažas detales. Parodyk žmogui, kad Tavo dėmesys sutelktas į jo pasakojimą, pastebėdamas mažas detales. Jei jis arba ji dalinasi jausmais, galėtum pasiteirauti apie tai plačiau. Pavyzdžiui: „Tu minėjai, kad jautiesi bejėgis (-ė) - ar galėtum daugiau papasakoti, kaip tas jausmas atrodo Tavo kasdienybėje?“
• Naudok empatiją patvirtinančias frazes. Kartais depresiją išgyvenantis žmogus jaučiasi nesuprastas. Todėl įterpk empatijos patvirtinančias frazes, tokias kaip: „Aš matau, kaip Tau tai yra svarbu, ir labai vertinu, kad pasidalinai šiuo jausmu.“
• Suteik erdvę išreikšti bet kokius jausmus. Depresijos metu gali pasireikšti įvairūs jausmai: nuo liūdesio iki pykčio, nusivylimo ar net kaltės. Leisk jam ar jai išreikšti visus šiuos jausmus, net jei jie atrodo skausmingi ar nesuprantami. Sakyk: „Neabejoju, kad šie jausmai gali būti labai sunkūs. Tu turi teisę juos jausti ir pasidalinti, jei to norėtum.“
• Padrąsink jį/ją būti nuoširdžiu (-ia) apie tai, ko jam/jai reikia. Niekas kitas geriau nežino, ko reikia žmogui depresijos metu, kaip jis arba ji pats. Skatink artimą žmogų nuoširdžiai pasakyti, ar jam/jai reikia erdvės, ar norėtų daugiau bendravimo, ir kokios pagalbos norėtų. Galėtum sakyti: „Aš norėčiau būti šalia taip, kaip Tau būtų geriausia. Jei žinai, kas Tave palengvintų, būtinai pasakyk.“
• Leisk žmogui išsikalbėti savo tempu. Kai kurie žmonės depresijos metu yra linkę kalbėti lėtai arba gali prireikti laiko prieš pradedant dalintis. Kantriai leisk jam ar jai pačiam išsakyti savo mintis. Galėtum sakyti: „Niekur neskubame, turime laiko - aš esu šalia ir klausausi.“
• Padėk suvokti, kad yra erdvė jaustis saugiai ir kalbėti atvirai. Dažnai žmogui gali būti sunku patikėti, kad gali jaustis saugus. Patikink, kad jam ar jai nereikia bijoti pasisakyti ar pripažinti savo silpnumų. Galėtum sakyti: „Tu gali dalintis viskuo, kas Tave slegia. Aš čia tam, kad išklausyčiau ir suprasčiau, be jokių vertinimų.“
• Palaikyk emocinį ryšį per fizinį kontaktą (jei jis pageidaujamas). Kai kurie žmonės sunkiais momentais jaučiasi geriau tiesiog turėdami fizinį artumą. Jei jaučiate, kad žmogui tai priimtina, gali padėti paprastas peties paglostymas arba laikymas už rankos. Pasitikrink: „Ar būtų gerai, jei laikyčiau Tave už rankos?“

Gydymas ir pagalba

Įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichiatru. Jei depresijos diagnozė yra patvirtinama, sudaromas gydymo planas, kurį paprastai sudaro medikamentinis gydymas bei psichoterapija. Gydant depresiją taip pat rekomenduojami miego grafiko pokyčiai bei didesnė fizinė veikla.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Kaip paskatinti kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą:

• Kalbėk apie pagalbą kaip apie normalų žingsnį.
• Padrąsindamas (-a) artimą žmogų kreiptis į psichologą, padėk jam suprasti, kad pagalbos prašymas yra visiškai normalus žingsnis. Galėtum sakyti: „Labai daug žmonių eina pas psichologus, kad susitvarkytų su jausmais, ir tai yra labai svarbus savęs rūpinimosi būdas.“
• Pasidalink savo ar kitų patirtimi.
• Kartais depresiją išgyvenantys žmonės bijo stigmos, susijusios su pagalbos prašymu. Galėtum pasidalinti savo ar kitų žmonių istorijomis (be vardų ar detalių), kurios parodys, kad kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą yra normalu ir efektyvu. Sakyk: „Pažįstu žmonių, kurie kreipėsi į psichologą ir jiems tai labai padėjo. Jie jautėsi labiau suprasti ir rado būdų, kaip lengviau susitvarkyti su savo jausmais.“
• Pasiūlyk pagalbą surandant psichologą.
• Jei matai, kad artimajam sunku imtis praktinių žingsnių, pasiūlyk padėti jam ar jai surasti tinkamą specialistą. Galėtum sakyti: „Aš galiu padėti Tau rasti psichologą arba pasitikslinti, kokios yra galimybės. Man būtų malonu kartu tai išsiaiškinti.“
• Pasiūlyk galimybę kreiptis į pagalbą internetu.
• Kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių gali nenorėti eiti į fizinį susitikimą, todėl verta pasiūlyti galimybę pradėti nuo nuotolinių konsultacijų. Sakyk: „Yra puikių specialistų, kurie konsultuoja internetu, jei taip Tau būtų lengviau pradėti.“
• Sukurk saugią erdvę, kurioje žmogus gali atvirai kalbėti apie savo baimes.
• Kartais depresija sergantis žmogus gali jaustis nesaugiai galvodamas apie specialistą, bijodamas, kad bus vertinamas ar nesuprastas. Sukurk erdvę, kurioje jis ar ji gali atvirai pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą. Galėtum sakyti: „Jei dėl ko nors nerimauji kreipdamasis į psichologą, mielai Tave išklausysiu. Visada geriau aptarti, kas Tau kelia nerimą.“
• Primink, kad tai yra savęs rūpinimosi aktas.
• Padėk jam ar jai suprasti, kad kreipimasis pagalbos - tai rūpinimasis savo gerove, o ne silpnumo ženklas. Galėtum sakyti: „Visi mes kartais turime pasirūpinti savimi, ir kreiptis pagalbos yra didelis rūpinimosi savimi žingsnis.“
• Nespausk - leisk pačiam priimti sprendimą.
• Svarbu, kad žmogus pats nuspręstų, kada jis pasirengęs žengti šį žingsnį. Nesiūlyk pagalbos per dažnai ir neskubink, nes tai gali sukelti pasipriešinimą. Jei jis ar ji kol kas nėra pasirengęs (-usi), parodyk, kad tai yra visiškai priimtina: „Kai ir jei nuspręsi, kad norėtum pagalbos, aš būsiu čia ir palaikysiu Tavo sprendimą.“

Rūpinkitės savo emocine sveikata

Kai padedi artimam žmogui, kuris išgyvena depresiją, natūralu jausti didelę atsakomybę, rūpestį ir norą jam padėti. Tačiau labai svarbu prisiminti, kad ir Tavo emocinė sveikata yra tokia pat svarbi. Nuolat rūpindamasis (-i) kitais, gali lengvai pats (-i) emociškai išsekti, prarasti energiją ar net pajusti savotišką kaltę, jei žmogui, kuriam padedi, negerėja taip greitai, kaip tikėjaisi. Rūpinimasis savimi leis Tau būti išlikti geru palaikytoju ir suteikti artimam tikrą, ilgalaikį palaikymą.

Patarimai, kaip rūpintis savimi, kai padedi artimam žmogui su depresija:

• Leisk sau išgyventi savo jausmus.
• Padėti žmogui, kuris išgyvena depresiją, gali būti labai emociškai sunku. Leisk sau jausti visus jausmus - ar tai būtų nerimas, baimė, bejėgiškumas ar net pyktis. Tu turi teisę į savo jausmus, ir pripažindamas (-a) juos, galėsi lengviau susitvarkyti. Sakyk sau: „Tai, kad man sunku, nereiškia, kad esu silpnas (-a) ar blogas (-a) artimas.“
• Pasidalink savo jausmais su kitais.
• Kai rūpiniesi artimu žmogumi, gali būti naudinga turėti žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti ir pats (-i). Tai gali būti draugas, šeimos narys ar net psichologas. Nereikia jaustis kaltam (-ai), jei nori kalbėtis apie tai, kas Tau kelia nerimą.

tags: #kaip #uzmegzti #pokalbi #su #paaugliu #kuris