Įvadas
Žmogaus raidos psichologija yra psichologijos šaka, kuri nagrinėja žmogaus elgesio ir psichikos pokyčius viso gyvenimo eigoje, nuo pat gimimo iki senatvės. Ši disciplina apima platų spektrą temų, įskaitant fizinę, kognityvinę ir psichosocialinę raidą, bei siekia suprasti, kaip žmonės keičiasi normatyviai ir individualiai visą savo gyvenimą. Raidos psichologija apima vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, subrendusio žmogaus psichologiją ir gerontopsichologiją.
Raidos Psichologijos Esmė
Žmogaus raidos psichologija tiria žmogaus psichikos, elgesio plėtrą, lemia asmens genetinių, biologinių, fizinių ir socialinės aplinkos sąlygų sąveika. Raidos psichologija apima fizinės raidos, kognityvinius arba pažintinius ir psichosocialinius mokslinius tyrimus.
Fizinė Raida
Apima kūno pokyčius, motorinius gebėjimus ir kitus fizinius aspektus.
Kognityvinė Raida
Susijusi su mąstymo, kalbos, atminties ir kitų pažintinių funkcijų vystymusi.
Psichosocialinė Raida
Apima emocijų, asmenybės ir socialinių santykių formavimąsi.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
Raidos Psichologijos Uždaviniai
- Nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatybes, procesus, asmenybės savybių susidarymo ir raidos dėsnius.
- Aprašyti, kaip žmonės normatyviai (bendri raidos dėsningumai, pobūdis) ir ideografiškai (individualios variacijos) keičiasi.
Pagrindiniai Raidos Laikotarpiai ir Jų Ypatumai
Žmogaus raidos psichologija apima daugybę laikotarpių, kiekvienas iš jų pasižymi unikaliais iššūkiais ir galimybėmis. Šie laikotarpiai apima:
- Prenatalinį laikotarpį (nuo apvaisinimo iki gimimo)
- Kūdikystę (0-2 metai)
- Ankstyvąją vaikystę (2-6 metai)
- Vėlyvąją vaikystę (6-12 metai)
- Paauglystę (12-18 metų)
- Jaunystę (18-40 metų)
- Suaugusio amžiaus laikotarpį (40-65 metai)
- Senatvę (65 metai ir vyresni)
Kritiniai (Sensityvūs) Periodai
Tam tikri amžiaus tarpsniai, vadinami kritiniais arba sensityviais periodais, yra palankiausi kokiai nors emocinei ar socialinei patirčiai įgyti, asmenybės bruožams, įgūdžiams susidaryti. Neišnaudojus šių kritinių periodų vėliau gali būti sunku ar neįmanoma susidaryti tam tikrus įgūdžius, ko nors išmokti.
Jautrūs periodai (sensityvūs) tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėmis pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota.
Vystymosi Krizės
Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta lėtai, o kai kuriuose pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Kiti teigia, kad krizės atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida. Svarbu skirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių, nes vystymosi.
Raidos Psichologijos Teorijos
Žmogaus raidos psichologija remiasi įvairiomis teorijomis, kurios padeda suprasti, kaip vystosi žmogus. Tarp svarbiausių teorijų yra:
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
- Psichoanalitinė teorija (Sigmund Freud, Erik Erikson)
- Kognityvinė teorija (Jean Piaget, L.S. Vygotskis)
- Bihevioristinė teorija (John B. Watson, B.F. Skinner)
- Socialinio išmokimo teorija (Albert Bandura)
- Humanistinė teorija (Abraham Maslow, Carl Rogers)
Psichoanalitinė Teorija
Psichoanalitinė teorija, kuri remiasi Froido teorija prisilaiko determinizmų požiūrų į žmogaus prigimtį ir teigia, kad asmenybė motyvuoja vidinį biologinį potraukį. Pagal Froidą žmogaus elgesį apsprendžia visų pirma biologiniai potraukiai apimant seksualinius ir agresijos. Psichoanalitikai koncentruojasi ankstyvoje vaikystėje nuo 0- 5 metų. Jie mano, kad šie metai yra svarbiausi ir šie požymiai nulems žmogaus elgesį.
Erikas Eriksonas (1902-1994) neofroidistu. Svarbu socialiniai santykiai ir išskyrė psichosocialinės raidos stadijas, t.y.
Bihevioristinė Teorija
Šių teorijų šalininkai mano, kad dauguma elgesių normų yra įgyjama išmokimo dėka. Visą apimantis procesas. Vaikas nuo paauglio skiriasi tuo, kad daugiau moka, žino. Bioheviorizmas (angliškai reiškia elgesys).
Humanistinė Teorija
Humanistinė psichologija susiformavo Xxa., kaip trečia optimistiškesnė jėga asmenybės tyrimuose. Ji atsirado kaip reakcija į išorinį determinizmą, kuri atstovavo mokymosi teorijas ir visinio determinizmo seksualinio ir agresyvių instintyvių poreikių teoriją siūloma Z. Humanistinė psichologija siūlo holistinę asmenybės teoriją ir yra artimai susijusi su egzenstalizmo filosofija, egzenstalizmas - tai šiuolaikinės filosofijos kryptis, kurios dėmesio centre žmogaus siekis rasti savo asmeninio egzistavimo prasmę ir siekis gyventi laisvai ir atsakingai, neprieštaraujant etinėms principams. Jie mano, kad žmogus pats sprendžia kaip gyventi. Humanistai aukščiau visko laiko žmogiškąjį potencialą.
Kognityvinė Teorija
Atstovas - Pjažė (1896-1980) laikomi struktūralistai, tai struktūrinio požiūrio psichologiniai šalininkai, kurie kėlė sau tikslą protines struktūras tirti ir informacijos apdorojimo būdus vidiniame plane.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
- Sensomotorinė nuo 0 -1,5 /2 metų.
- Konkrečių operacijų nuo 7 - 11 / 12 metų vaikai pradeda logiškai mąstyti, klasifikuoja objektus pagal kelis požiūrius, operuoja matematinėmis sąvokomis.
L.S. Vygotskis (1896-1934) buvo rusijos psichologas, jis įveda sąvoką - kaip aartimiausios plėtros zoną.
Raidos Psichologija Lietuvoje
Lietuvoje žmogaus raidos psichologija pradėta plėtoti 20 a. pradžioje. Problemas tiria Vilniaus, Lietuvos edukologijos universitetai, Švietimo plėtotės centras.
Raidos Psichologijos Tyrimų Metodai
Raidos psichologijoje naudojami įvairūs tyrimų metodai, siekiant suprasti žmogaus raidą.
- Stebėjimą
- Eksperimentus
- Apklausas
- Interviu
- Longitudinius tyrimus
- Skerspjūvio tyrimus
Tyrimų Principai
- Objektyvumo principas - jį labai sunku pasiekti, gali veikti pavyzdžiui išankstinė nuomonė / rasizmas.
- Turiningų klausimų uždavimas - klausinėti konkrečiai, tikslingai. Lyginti kas yra svarbu, neturi būti padrikas klausinėjimas.
- Hipotezės patikrinimas - surenkant duomenis, fiksuojant.
Tyrimų Planai
- Longitudinis planas - (ilgalaikis) tai tyrimo organizavimas, kuriam esant tie patys tiriami stebimamieji tam tikrą laiko tarpą.
- Išilginis pjūviometodas -skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu.
- Kombinacinis planas - tai 2 ar daugiau grupių, individų, giminių skirtingu laiku, pakartotinai tyrimai, tam tikrais laiko tarpais.
Raidos Psichologijos Taikymas
Raidos psichologijos žinios yra plačiai taikomos įvairiose srityse, įskaitant:
- Švietimą
- Sveikatos priežiūrą
- Socialinę politiką
- Tėvystę
- Psichoterapiją
Raidos Psichologija Švietime
Raidos psichologijos principai padeda pedagogams suprasti, kaip vaikai mokosi ir vystosi skirtingais amžiaus tarpsniais. Šios žinios leidžia pritaikyti mokymo metodus ir programas, kad jos atitiktų vaikų poreikius ir galimybes.
Raidos Psichologija Sveikatos Priežiūroje
Raidos psichologijos žinios yra svarbios sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais. Daugiausiai raidoje sąveikauja socialiniai ir biologiniai pradmenys kartu.
Aplinkos Įtaka Žmogaus Raidai
Aplinka daro nuolatinę įtaką žmogaus raidai. Gali būti laikina (liga), ilgalaikė.
- SOCIALIZACIJA - tai visiems bendras procesas, kurio dėka žmogus tampa socialinės grupės nariu (t.y. bendruomenės, šeimos). Perima, supranta ko tikisi ta grupė iš jo. Vyksta visą gyvenimą. Socializacija yra dvipusis procesas.
- LAIKO FAKTORIUS - brendimo ir mokymosi sąveika priklauso nuo to koks amžius.
Bronfenbrennerio bioekologinis modelis:
- 1 lygis - MIKROSISTEMA - vidurį pats žmogus, jo požiūris, sąveikauja su mezosistema.
- 2 lygis - MEZOSISTEMA - mezosistema susiformuoja sąveikaujant 2 mikrosistemoms. Šeima irgi gali būti mikrosistema, kaimynai, sąveika vyksta visom kryptim.
- 3 lygis - EKZOSISTEMA - tais ocialinės aplinkos ar visuomenės struktūros lygiai, kurie netiesiogiai veikia individo patirtį, bet įtakoja jo gyvenimą , pvz.; tai ttėvų darbo vieta, vaiką tai netiesiogiai tai veikia. Priklausyti platesnei giminei, kai pataria kaip auklėti. Priklauso žiniasklaidai daro įtaką ir mokyklai, ir šeimai, ir kaimynams.
Baltes (’87) teigė, kad individo eiga gyvenimo eiga įtakoja ne tik sąveika tarp augimo pokyčių ir istorinių pokyčių.
Išvados: rasė, lytis, socialinė priklausomybė, tautybė, sąlygoja socialinį tipą ir įtakoja efektą.