Emocinis intelektas, kurio lavinimo srityje sėkmingai darbuojasi tokie autoriai kaip Travis Bradberry, Jean Greaves ir Patrick Lencioni, pabrėžia savęs valdymo svarbą. Šiame straipsnyje apžvelgsime technikas, kurios padeda valdyti pasąmonę ir emocijas, remiantis įvairiais psichologiniais tyrimais ir praktiniais patarimais.
Kvėpavimo Technikos: Kelias į Ramybę
Daugelis žmonių kvėpuoja trumpais įkvėpimais, pilnai neužpildydami plaučių. Streso ar stiprių emocijų metu svarbu susikaupti ir giliai kvėpuoti. Gilus kvėpavimas, įtraukiant orą pro nosį, kol pajusite, kad pilvas išsipučia, ir lėtai iškvepiant per burną, padeda nuraminti nervų sistemą. Kvėpavimas yra glaudžiai susijęs su patiriamomis emocijomis, o kvėpavimo pratimai gali padėti paleisti savyje užgniaužtas emocijas.
Norėdami išlaisvinti emocijas, galite naudoti įvairias kvėpavimo technikas. Svarbiausia pasirinkti sau malonią praktiką ir ją atlikti reguliariai. Vienas paprasčiausių būdų: atsisėskite taip, kad jūsų nugara būtų tiesi, užsimerkite. Pradėkite lėtai, giliai kvėpuoti per nosį, įkvėpdami į pilvo sritį. Įprastai negatyvias emocijas (pyktį, liūdesį, pavydą ir kt.) galime pajusti tam tikrose kūno srityse kaip skausmą, spaudimą ar tempimą. Pabandykite atrasti, kurioje vietoje jaučiate emocinį krūvį. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu vis labiau atpalaiduojate tą vietą, pašalinate įtampą iš savo kūno.
Emocijos prieš Protą: Sąmoningumo Ugdymas
Emocijos dažnai veda mus viena kryptimi, o racionalus protas - kita. Sukurkite sąrašą, padalindami popieriaus lapą į dvi dalis. Kairiojoje pusėje surašykite, ką jums liepia daryti jūsų emocijos, dešiniojoje - ką protas. Po to paklauskite savęs dviejų svarbių klausimų: kur jūsų emocijos aptemdo protą ir kur jūsų protas ignoruoja jūsų emocijas? Svarbu suprasti, kad emocijos gali pridaryti bėdų, jei leisite joms jus vesti nepaisant proto, tačiau racionalus protas gali sukelti lygiai tiek pat problemų, jei būsite kaip bejausmis robotas.
Tikslų Pasidalinimas: Socialinė Parama
Pasakokite kitiems apie savo tikslus. Socialinė parama ir atsakomybė gali padėti siekti užsibrėžtų tikslų ir išlaikyti motyvaciją.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Skaičiavimas iki Dešimties: Impulsų Kontrolė
Kai jausitės, kad pradedate nervintis ar pykti, sustokite ir giliai įkvėpkite, iškvėpdami pradėkite skaičiuoti. Kvėpuokite ir skaičiuokite tol, kol pasieksite dešimt. Tai padeda atsitraukti nuo situacijos ir ramiau įvertinti aplinkybes.
Apsvarstymas: Laiko Svarba
Skirkite laiko problemoms spręsti. Gana dažnai papildoma diena, savaitė ar mėnuo reikalingi tam, kad apsvarstytumėte visą situaciją, prieš priimdami sprendimą, ir tai yra viskas, ko reikia, kad išlaikytumėte kontrolę. Viskas, ko reikia, yra tiesiog palaukti prieš pradedant veikti.
Pokalbis su Išmanančiu Savęs Valdymą: Patarimai iš Šalies
Pasikalbėkite su išmanančiu savęs valdymą. Patarimai iš šalies gali padėti pamatyti situaciją kitu kampu ir rasti efektyvesnius sprendimus.
Šypsena ir Juokas: Pozityvumo Galia
Šypsokitės ir juokitės. Juokas mažina stresą ir gerina nuotaiką, padeda valdyti emocijas ir išlaikyti pozityvų požiūrį.
Vidinės Kalbos Kontrolė: Savęs Palaikymas
Egzistuoja stiprus ryšys tarp to, ką galvojate ir kaip jaučiatės fiziškai ir emociškai. Nemažą laiko dalį kalbėjimas su savimi yra pozityvus ir padeda jums išgyventi dieną („Geriau pradėsiu rengtis susirinkimui“, „Labai laukiu vakarienės mieste“). Jūsų kalbėjimas su savimi sumažina jūsų galimybę save valdyti tuomet, kai tampa neigiamas. „Aš visada“ arba „aš niekada“ pakeiskite į „aš kartais“. Teisiančius sakinius, tokius kaip „aš idiotas“, pakeiskite į adekvatesnius, tokius kaip „aš suklydau“.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Vizualizacija: Sėkmės Įsivaizdavimas
Prieš einant miegoti vakare, tiesiog užmerkite akis ir įsivaizduokite save situacijose, kur jums sunkiausiai sekasi valdyti savo emocijas. Sutelkite dėmesį į detales, kurios trukdo jums išlaikyti kontrolę; susitelkite į vaizdus ir garsus, kuriuos patirtumėte, jei iš tiesų būtumėte ten, ir tai darykite tol, kol jūs iš tiesų pajusite tas pačias emocijas. Vėliau įsivaizduokite save elgiantis taip, kaip norėtumėte elgtis (tarkim, nusiraminti ir pasitikinčiai savimi dalyvauti pristatyme, ramiai bendrauti su jus iš kantrybės vedančiu žmogumi ir pan.).
Miego Reikšmė: Fizinė ir Emocinė Gerovė
Savęs valdymas reikalauja kantrybės, lankstumo ir budrumo - visų dalykų, kuriems yra būtinas geras nakties miegas. Rūpinkitės miegu, kad išlaikytumėte emocinę pusiausvyrą.
Laisvė prieš Apribojimus: Pozityvus Fokusavimas
Kai susitelkiate į apribojimus, tai tik demoralizuoja ir padeda išnirti neigiamiems jausmams, patvirtinantiems jūsų bejėgiškumą. Susitelkite į savo laisves, o ne apribojimus, kad išlaikytumėte pozityvų požiūrį.
Sinchroniškumas: Harmonija su Aplinka
Būkite sinchroniški su savo vidiniais poreikiais ir aplinka. Tai padeda išvengti konfliktų ir išlaikyti pusiausvyrą.
Emociškai Nepriklausomas Patarėjas: Objektyvus Požiūris
Pasikalbėkite su žmogumi, kuris nėra emociškai įsitraukęs į jūsų problemas. Kai iškils sudėtinga situacija, pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite ir jaučiatės saugiai, tačiau jis nėra asmeniškai įsitraukęs į jūsų padėtį. Tai suteikia galimybę pamatyti situaciją objektyviai.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Pamokos iš Kiekvieno Sutikto: Nuolatinis Tobulėjimas
Iš kiekvieno sutikto išmokite po pamoką. Kiekvienas žmogus gali suteikti vertingos patirties ir padėti tobulėti.
Emocinė Higiena: Savęs Priežiūra
Rūpinkitės savo emocine higiena. Tai apima reguliarų savęs analizavimą, emocijų išreiškimą ir streso valdymą.
Pokyčių Priėmimas: Adaptacija ir Lankstumas
Priimkite, jog pokyčiai yra neišvengiami. Pripažinkite sau, kad net ir stabiliausi, patikimiausi jūsų gyvenimo aspektai nėra visiškai priklausomi nuo jūsų. Skirkite laiko kas savaitę sudaryti sąrašą dalykų, kurie, tikėtina, gali pasikeisti. Palikite vietos šalia, kad galėtumėte užsirašyti galimus veiksmus, jei pokytis išties įvyks. Tuomet susirašykite idėjas, kaip galite pasirengti pokyčiui. Kokie yra ženklai, numatantys galimą pokytį? Ar yra kas nors, ką galėtumėte padaryti, kad pokytis nebūtų toks skaudus?
Užspaustos Emocijos: Išlaisvinimo Būdai
Užspaustos emocijos turi didelę galią nepastebimai mus kontroliuoti. Gamta mus apdovanojo natūraliais emocijų paleidimo mechanizmais - gebėjimu juoktis, verkti, rėkti, kalbėti, judėti ar miegoti. Polinkis slopinti jausmus ir neišreikšti jų sveiku būdu dažniausiai kyla iš ankstyvųjų patirčių. Pavyzdžiui, kai augančiam vaikui nuolatos sakoma: „neverk“, „patylėk“, „nusiramink“. Žinoma, emocijų slopinimas yra neišvengiamas, ir kiekvienas žmogus įvairiose situacijose su tuo susiduria. Tačiau emocijos yra energija, kuri turi išsiveržti. Užspaustos emocijos išsunkia jėgas, išderina, silpnina imuniteto funkcijas, didina nerimo, streso, depresijos lygį. Jos gali neigiamai paveikti savęs matymą ir vertinimą, santykius su aplinkiniais, inspiruoti perdėtą reaktyvumą ar destruktyvų elgesį stresinėse situacijose.
Klinikinė psichologė Beth Jacobs pabrėžia, kad laikas neišgydo užspaustų, neišgyventų emocijų. Užspaustos emocijos gimsta tada, kai, užuot leidę sau išgyventi skaudžią patirtį, bandome nuvyti nemalonius jausmus darbu, valgymu, žalingais įpročiais ar bet kokia kita veikla, kuri nukreiptų dėmesį nuo nuoskaudų, kompensuotų emocinę naštą. Somatinio patyrimo terapijos kūrėjas dr. Peteris A. Levine’as teigia, kad stresinėje situacijoje mumyse sukyla energija, kuri paruošia kūną reaguoti į grėsmę. Taigi nuslopintos emocijos niekur nedingsta ir visai nesvarbu, ar jas patyrėme vakar susibarę su partneriu, ar ankstyvoje vaikystėje susikivirčiję su tėvais. Anot S. Salow, kaskart, kai pasirenkame nuslopinti savo emocijas ir nusisukame nuo jų, atveriame kelią savo protui projektuoti patirtas nuoskaudas į dabartį ir ateitį.
Trumpalaikis emocijų slopinimas nėra kenksmingas, jei po kurio laiko sugrįžtame jas išgyventi, priimti ir paleisti. Dažnai taip ir įvyksta. Pavyzdžiui, kai pajutę liūdesį leidžiame sau išsiverkti, o susipykę su artimu žmogumi vienas kitam nuoširdžiai atleidžiame, atsiprašome. Deja, neretai susidūrę su negatyviomis, intensyviomis emocijomis, jų tinkamai neišreiškiame ir nepaleidžiame. Dėl to, net ir praėjus mus sukrėtusiai situacijai, jaučiamės išsiderinę, tarsi nesavi. Geriausias būdas išlaisvinti negatyvias emocijas - leisti sau visiškai jas išjausti, išbūti su jomis neužsiimant pašaline veikla.
Rašymo Terapija: Minties Galia
Rašymo terapija - daugumai lengvai prieinamas metodas emocijoms paleisti. Tam nereikia įvaldyti plunksnos ar turėti puikius rašymo gebėjimus. E. Sullivan teigimu, terapinis rašymas taip pat padeda atkurti proto, kūno ir dvasios ryšį. Išrašydami ranka tai, kas yra mūsų mintyse, įkūnijame vidinę patirtį.
Vienas populiariausių terapinio rašymo metodų emocijoms paleisti yra vadinamasis laisvas rašymas arba „ryto puslapiai“. Jo esmė - į tuščią popieriaus lapą rašikliu išrašyti viską, apie ką galvojame, kaip jaučiamės. Tai gali būti tiek abstrakčios mintys, tiek detalus įvykių, emocijų, jausmų aprašymas. Rašant nereikėtų galvoti apie sakinių struktūrą, gramatiką, minčių logiką ar stilių. Svarbu tai daryti visiškai necenzūruojant, neribojant savęs, leidžiant natūraliai lietis mintims. Dažniausiai rekomenduojama šiai terapijai skirti 15-20 minučių arba rašyti tol, kol mintys ištuštėja. E. Sullivan priduria, kad nereikėtų nerimauti, jei išrašome itin nepriimtinas, gąsdinančias mintis - daug naudingiau jas pripažinti, negu visai apie jas negalvoti, išstumti iš savęs.
Taip pat galite parašyti nuoširdų laišką praeities sau - ankstesnei savo versijai, kuri liūdėjo, pyko, buvo įskaudinta ar įžeista. Rašykite taip, lyg būtumėte geriausias savo paties draugas. Parodykite kitą medalio pusę, pagirkite, paskatinkite. Pasak mokslininkų Jameso W. Pennebakero ir Cindy K. Chung, kai žmonės savo emocines patirtis išreiškia jas išrašydami, jiems nebereikia jų slopinti, o jutiminės patirties įžodinimas paveikia suvokimą apie patirtus įvykius.
Fizinis Aktyvumas: Endorfinų Išlaisvinimas
Bet kokia fizinė veikla skatina laimės jausmą keliančių hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, o judėjimo metu pakilusi kūno temperatūra sumažina fizinį emocinio krūvio pojūtį. Ugdomojo vadovavimo trenerė S. Salow tikina, kad užspaustos emocijos yra mūsų kūnuose įstrigusi energija, kurią galime išlaisvinti sąmoningai judėdami. Sąmoningu judėjimu galime užsiimti tiek vaikščiodami, tiek atlikdami tempimo pratimus.
Pavyzdžiui, galite išbandyti intuityvaus judėjimo šokį. Raskite vietą, kur būsite netrukdomi, užsimerkite ir pradėkite judėti pagal muzikos ritmus ar širdies balsą. Judėkite be jokios struktūros, natūraliai ir laisvai, leisdami savo kūnui jus vesti į judesio kelionę. Galite suktis, šokinėti, kratytis, su kiekvienu iškvėpimu išleisti garsus, dūsauti ar rėkti. Judesiais įkūnykite patiriamas negatyvias emocijas ir įsivaizduokite, kaip jas paleidžiate. Negalvokite apie tai, kaip atrodote, kad ir kaip iš pradžių jaustumėtės keistai, nepatogiai ar kvailai. K. Vincent tikina, kad sąmoningai judėdami savo kūne sukuriame saugią erdvę susikaupusioms emocijoms paleisti.
Meditacija: Sąmoningas Buvimas
Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo. Meditacijos praktikų metu, būdami visiškoje ramybėje ir tyloje, koncentruodamiesi į kvėpavimą ar tiesiog stebėdami mintis, kūno pojūčius, mokomės atpažinti ir transformuoti negatyvias emocijas. Anot emocinio įgalinimo trenerio Danielio Dzikowskio, nebūtina turėti meditavimo patirties, kad pavyktų šia praktika išsilaisvinti iš emocijų. Tereikia susikurti tylią ir atpalaiduojančią erdvę, patogiai, tiesiai atsisėsti, užsimerkti ir leisti mintims tekėti natūralia vaga.
Emocinio įgalinimo treneris D. Dzikowskis siūlo keturių žingsnių emocijų paleidimo techniką:
- Susitelkite į savo būseną ir atsakykite į klausimą: kokia situacija, žmogus ar kitas stresą keliantis veiksnys sužadino jumyse negatyvias emocijas? Kaip tai nutiko? Kas už tai atsakingas? Prisiminkite, kad visi nemalonūs pojūčiai, emocijos ar jausmai kyla iš jūsų pačių.
- Priimkite visus šiuo metu patiriamus jausmus, emocijas ir jų sukeliamus kūno pojūčius. Nenuvertinkite, nenuneikite jų. Priimkite juos kaip vienodai svarbius, kaip jūsų dabartinės būsenos dalį.
- Ramiai sėdėdami ir stebėdami tai, kas vyksta jumyse, leidžiate pasireikšti visoms emocijoms ir jausmams, kurie yra jūsų patirtyje. Leiskite savo emocijoms stiprėti arba silpnėti ir stebėkite jas tarsi iš kito žmogaus perspektyvos. Stebėtojo pozicija leidžia neprisirišti prie istorijos, kurią priskyrėte tam tikrai emocijai, ir padeda žvelgti į patiriamas emocijas objektyviai.
- Paskutinio žingsnio etape emocinis paleidimas įvyksta automatiškai - jums nereikia nieko daugiau daryti. Sąmoningumas emocijų atžvilgiu, jų priėmimas ir leidimas sau jas išgyventi padeda natūraliai paleisti emocijas.
Sąmonė ir Pasąmonė: Psichikos Architektūra
Šios temos tikslas - išanalizuoti žmogaus psichikos atsiradimą, apimant sąmonę, pasąmonę ir savimonę. Nors žmogaus jutimų, atminties, išmokimo, emocijų, temperamento ir kai kurie kiti reiškiniai turi panašumų su atitinkamais žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškiniais, tačiau yra ir pakankamai skirtingi. Žmogaus psichiką skiria nuo kitų gyvūnų sąmonės ir savimonės reiškiniai. Tarkime, žmogus ne tik pažįsta tikrovę, bet ir žino apie savo pažinimą, supranta jo reikšmę individams ir grupėms.
XX amžiaus pradžioje austrų psichologas Z. Froidas atkreipė dėmesį į tai, kad žmogus nėra tik sąmoninga būtybė. Sapnai, hipnozės reiškiniai, vegetacinė organizmo veikla, įvairūs instinktiniai potraukiai rodė, kad psichikoje yra daug reiškinių, kurių žmogus nevaldo ir net nežino apie juos. Sapnai užima didelę reikšmę mūsų gyvenime. Bet kuris psichologas, išklausęs gausybę žmonių, pasakojančių savo sapnus, žino, kad sapnų simboliai kur kas įvairesni, negu fiziniai neurozės simptomai. Sapnai dažnai yra sudėtingos ir spalvingos fantazijos.
Yra tam tikrų įvykių, kurių sąmoningai mes nepastebime; vadinasi, jie lieka už sąmonės slenksčio. Jie įvyksta, bet jie suimami į save nesąmoningai, mums sąmoningai nežinant. Pavyzdžiui, ji gali pasirodyti sapno pavidalu. Apskritai bet kurio įvykio nesąmoningas aspektas atsiskleidžia mums sapnuose, kur jis pasirodo ne kaip racionali mintis, o kaip simbolinis vaizdas. Istorijos požiūriu, kaip tik sapnų tyrinėjimas pirmiausia ir leido psichologams tirti sąmoningų įvykių nesąmoningus aspektus.
Viena iš šiuolaikinio žmogaus bėdų ir yra tai, kad daugelis žmonių kenčia nuo tokio asmenybės susidvejinimo. Tai jokiu būdu ne patologinis simptomas; tai normalus reiškinys, pastebimas bet kada ir visur. Žmogus savo sąmonę plėtojo lėtai ir per vargą, daugybę amžių, kol tapo civilizuotas (sutarta tokiu laikyti rašto išradimą, apie 4000 m. pr. Kr.). Ir ši evoliucija toli gražu nesibaigė, nes didelės žmogaus psichikos sritys tebeskendi tamsoje. Tasai, kuris neigia pasąmonės egzistavimą, iš tikrųjų daro prielaidą, jog šiandien sielą esame visiškai pažinę. Ir šis įsitikinimas aiškiai yra toks pat klaidingas, kaip ir prielaida, jog žinome visą, ką reikia žinoti apie gamtos pasaulį. Mūsų siela yra gamtos dalis, ir jos paslaptis yra tokia pat beribė. Taigi mes negalime tiksliai apibrėžti nei sielos, nei gamtos. Tegalime konstatuoti, kad, mūsų manymu, jos yra (kuomet jas laikome esant), ir aprašyti, kiek sugebam, kaip jos funkcionuoja. Taigi, be medicinos surinktų įrodymų, yra ir stiprus loginis pagrindas, kad atmestume tokius teiginius kaip: „Nėra jokios pasąmonės“.
Šis pasipriešinimas minčiai apie nežinomą žmogaus psichikos dalį turi istorinių priežasčių. Sąmonė yra labai nesena gamtos įgija, ir ji tebėra „eksperimentiška“. Ji trapi, jai gresia specifiniai pavojai, ji lengvai pažeidžiama. Kaip pastebėjo antropologai, vienas iš labiausiai paplitusių psichinių sutrikimų, pasitaikančių tarp primityvių tautų, yra tai, ką jos vadina „sielos netekimu“ - tai reiškia, kaip rodo ir pavadinimas, matomą sąmonės suirimą (arba, specialiau tariant, disociaciją).
Tokie žmonės, kurių sąmonės išsivystymo lygis yra kitoks nei mūsų, „sielos“ (arba psychės) nejaučia kaip vientisos. Daugelis primityvų mano, kad žmogus, taip pat kaip savo, turi ir „miško sielą“, ir kad ši miško siela yra įsikūnijusi laukiniame gyvūne arba medyje, su kuriuo žmogus tam tikru būdu yra psichiškai tapatus. Kaip tik tai žymus prancūzų etnologas Lucianas Levis-Brulis (Levy-Bruhl) pavadino „mistiniu dalyvavimu“. Jis atsisakė šio termino priešiškos kritikos spaudžiamas, bet man regis, kad jo kritikai buvo neteisūs. Tai yra gerai žinomas psichologinis faktas, kad individas nesąmoningai gali būti tapatus su kitu asmeniu ar objektu.
Šis tapatumas primityvų tarpe įgyja daug formų. Jei miško siela yra gyvūno siela, pats gyvūnas yra laikomas tam tikru žmogaus broliu, pavyzdžiui, manoma, kad žmogus, kurio brolis yra krokodilas, gali saugiai sau plaukioti krokodilų knibždančioje upėje. Jei miško siela yra medis, tas medis tariamas kaip turįs tam individui kažką panašaus į tėvišką autoritetą. Kai kuriose gentyse manoma, kad žmogus turi keletą sielų; šis tikėjimas išreiškia kai kurių primityvių individų jausmą, kad jie yra sudaryti iš keleto sujungtų; bet skirtingų vienetų. Šią situaciją mes žinome iš antropologų studijų, bet ji nėra tokia jau netinkama ir mūsų pačių pažangiai civilizacijai, kaip gali atrodyti.
Mes irgi galime disocijuotis (suskilti) ir prarasti tapatumą. Mus užvaldo ir pakeičia nuotaikos, mes prarandame sugebėjimą mąstyti ir negalime prisiminti svarbių dalykų apie save ir kitus,- ir žmonės ima klausti: „Koks velnias į tave įlindo?“ Kalbam, jog sugebam „kontroliuoti save“, bet savitvarda yra reta ir nepaprasta dorybė. Nėra abejonės, net mūsų vadinamame aukštame civilizuotume žmogaus sąmonė dar nėra reikiamai vientisa. Ji tebėra pažeidžiama ir linkusi skilinėti. Sugebėjimas izoliuoti dalį savo psichikos iš tikro yra vertinga savybė. Galime susitelkti tuo momentu prie vieno dalyko, atmesdami visa kita, kam reikia mūsų dėmesio.
Taigi tokiame kontekste ir turime apžvelgti, kokie svarbūs yra sapnai - tos netvirtos, nepagaunamos, nepatikimos, neaiškios ir netikros fantazijos.
Individuali Pasąmonė ir Kompleksai
Individuali pasąmonė (personal unconscious) sudaro tuos dalykus, kurie kažkada buvo sąmoningi, tačiau buvo pamiršti arba išstumti dėl to, kad jie yra nebereikšmingi arba pernelyg skausmingi. Tačiau tarp individualios pasąmonės ir ego vyksta pastovus ryšys. Dauguma dalykų, esančių individualioje pasąmonėje, gali būti lengvai prieinami ir tuoj pat vėl užmirštami. Tačiau yra ir tokių, prie kurių sąmoningai prisikasti yra sunkiau. Vieni tokių yra kompleksai.
Kompleksas - tai emocijų, prisiminimų, minčių, suvokimų grupė, kuri telkiasi apie tam tikrą idėją ar bendrą temą - komplekso branduolį. Toks kompleksas nėra sąmoningai kontroliuojamas, bet pats gali įtakoti žmogaus elgesį, apspręsdamas, kaip žmogus suvokia pasaulį, kaip jis jame elgiasi. Pats žmogus, turintis kompleksą, sąmoningai nepastebi jo įtakos, nors kiti žmonės gali pastebėti jo jautrumą ir susitelkimą ties kuriuo nors dalyku - pvz.:, žmogus turintis jėgos kompleksą, pastoviai siekia valdžios ir viską matuoja tuo būdu, kiek jam tai naudinga jo karjerai, ir nors tai aiškiai matosi iš šono, jis pats nemano esąs karjeristas.