Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys ar prislėgta nuotaika. Tai rimta liga, kuri paveikia visą kūną, įskaitant ir smegenis. Sergant depresija, tampa sunku dalyvauti kasdieniame gyvenime, o artimieji dažnai nesupranta jos simptomų. Dėl ribotos mokslo pažangos, medikamentinis gydymas gali sukelti stiprius šalutinius poveikius, kurie sunkina ligos simptomus. Tačiau nepaisant visų sunkumų, depresiją galima įveikti. Naujausi moksliniai atradimai neurologijos srityje atveria naujas gydymo galimybes.
Depresija ir Neuroplastiškumas: Naujas Požiūris į Smegenų Veiklą
Daugelį metų buvo tikima, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų disbalansas smegenyse. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad liga yra daug sudėtingesnė. Pastaruosius kelis dešimtmečius neurologijos moksle vyko revoliucija, paneigusi mitą, kad suaugusios smegenys nebegali keistis. Smegenų gebėjimas keistis reaguojant į mokymąsi, išorės ir vidaus poveikį vadinamas neuroplastiškumu. Neuroplastiškumas skirstomas į funkcinį (neuronų tarpusavio ryšių stiprinimą) ir struktūrinį (smegenų gebėjimą auginti naujus neuronus). Sergant depresija, neuroplastiškumas yra sutrikdytas. Stresas, miego sutrikimai ir neigiami teiginiai verčia smegenis išmokti tokį veiklos būdą vis geriau.
„Neurons that fire together, wire together“ - kartu suveikę neuronai susijungia tarpusavyje. Kuo dažniau kartojame kažkokį minčių ar veiksmų šabloną, tuo sunkiau jį pakeisti. Kitaip tariant, kuo dažniau kartu aktyvuojami tam tikri neuroniniai tinklai, tuo didesnė tikimybė, kad jie aktyvuosis vėl. Taip galime pakliūti į pozityvų arba negatyvų mąstymo ratą.
Pasyvios Veiklos Neuroninis Tinklas ir Depresija
Kad smegenys būtų pasirengusios keistis, jos turi būti sutelktos kažkokiai užduočiai. Nieko nedarydami, mes verčiame jas naudotis vadinamu "pasyvios veiklos neuroniniu tinklu". Tai skirtingos smegenų dalys, kurios aktyvios tada, kai neveikiame nieko. Smegenys projektuoja praeities ir ateities vaizdinius, rodo atsitiktinius prisiminimus, mums svarbius veidus, kiekvieną akimirką primena mūsų susikurtą savo asmenybės paveikslą. Sergant depresija, šis tinklas daro didelę meškos paslaugą, nes "automatinis" smegenų rėžimas sąmonėje transliuoja negatyvius, savivertę, emocijas, nuotaiką ir motyvaciją veikiančius teiginius.
Gerai žinoma, kad pacientai, kuriems būdingas dažnesnis neigiamų minčių „atrajojimas“, dažniau rodo didesnį numatytojo režimo tinklo aktyvumą, palyginti su kitais tinklais ramybės būsenoje - tiesiogine prasme jie tampa mažiau reaguojantys į juos supantį pasaulį.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Nuotaika Priklauso Nuo Veiksmų
Vienas iš būdų įsilaužti į neigiamą smegenų veiklos šabloną yra kažko darymas. Prieš imdamiesi kažkokios užduoties, mes visada jaučiame didesnį ar mažesnį stresą. Jį sukelia svarbus neurotransmiteris - noradrenalinas. Viena iš jo funkcijų: kūno ir smegenų mobilizavimas kažkokiai sąmoningai pasirinktai užduočiai, kurią reikia prisiversti atlikti. Sėkmingai atlikta užduotis sukelia dopamino (kito neurotransmiterio) padidėjimą smegenyse. Dopaminas yra labai svarbus mokymosi procesui - tai yra malonumo jausmą sukeliantis hormonas, kuriuo smegenys save apdovanoja atlikus kažkokią susitelkimo ir pasiryžimo reikalaujančią užduotį.
Dažnai sergant depresija, mes imamės save motyvuoti kažką daryti, o motyvuoti save labai sunku. Neurologai sako, kad traukinį šiuo atveju galime pastatyti prieš garvežį, ir save priversti kažką daryti, nesukant galvos dėl motyvacijos. Save priversti padaryti du atsispaudimus, tada keturis, tada šešis. Save priversti atlikti kažkokią susitelkimo reikalaujančią užduotį, kuriai atlikti nejaučiame jokios emocinės motyvacijos. Jei užduotis pabaigiama, o vėliau tas procesas kartojamas, mes aktyvuojame neurocheminius procesus, kurie skatina smegenis užduoties atlikimą ar įgūdžio įgavimą priskirti pastoviems pasikeitimams. Smegenys yra labai efektyvus organas, todėl visada stiprinami tik naudojami neuroniniai ryšiai, ir silpninami nenaudojami. Atlikdami susitelkimo reikalaujančią užduotį mes nenaudojame pasyvios veiklos smegenų tinklo, kuris sergant depresija veikia kaip neigiamas užkalbėtojas.
Miego, Sporto ir Mitybos Svarba
Kad mokymosi procesas veiktų, smegenims turi būti suteikta galimybė. Neuronai ypač intensyviai persitvarko gilaus miego metu. Jei nemiegame, visos mūsų neuroplastiškos pastangos gali būti bergždžios. Kadangi nemiga yra vienas iš depresijos simptomų, miego trūkumas apsunkina pastangas mokyti savo smegenis (tiesti naujus neuronų tinklus).
Sportas ir tinkama mityba. Gal banalu ir daug kartų girdėta, tačiau gydantis nuo dvasinių ligų labai svarbu likti fiziškai aktyviems. Sportas skatina struktūrinį ir funkcinį neuroplastiškumą, o mityba svarbi dėl žaliavos neuronų, ir neurotransmiterių gamybai. Taip pat, mokslininkai atrado, kad depresiją gali sukelti net uždegiminiai procesai žarnyne.
Norėdami neuroplastiškumą išnaudoti, turėtumėm sukurti teigiamų pasikeitimų priežastį, imtis susitelkimo bei pastangų reikalaujančių veiksmų, juos kartoti, ir sporto, miego, bei sveikos mitybos deriniu galime sudaryti galimybę savo smegenims keistis. Kadangi neuroplastiškumą skatina visos jutiminės patirtys, psichoterapija yra labai naudinga.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Nauji Depresijos Gydymo Būdai
Kartais, jei liga labai sunki, tiesiog nesigauna pradėti teigiamų pokyčių grandinės. Tais atvejais gali padėti psichiatrai, sėkmingai pritaikę medikamentus. Jei visi klasikiniai būdai įveikti depresijai pasirodo neefektyvūs, neuroplastiškumas skatinamas ir naudojantis naujai išrastais metodais: elektrokonvulsinė terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija, akių judesių terapija.
Anot Kauno klinikų gydytojo psichiatro E. Diržiaus, daliai žmonių depresija atsiranda be aiškiai įvardijamų priežasčių, pasižymi sunkumu veikti, užsiimti bet kokia veikla. Žmonės negali atsikelti iš lovos savaitėmis, sunku net praustis, dingsta energija, suprastėja dėmesio koncentracija, pakinta apetitas, skonio pojūtis. Daliai žmonių suteikus pagalbą pavyksta išjudėti iš šio taško gana greitai.
Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija
2021 metais Kauno klinikose pradėta taikyti transkranialinė magnetinė stimuliacija, kuri padeda kovoti su depresijos forma, atsparia gydymui. Dažniausiai pirmiausia rekomenduojama psichoterapija, psichosocialinės intervencijos, gyvenimo būdo pokyčiai. Jeigu šios pagalbos nepakanka, pradedamas medikamentinis gydymas ir vertinama, koks atsakas, ar žmogaus savijauta atsistato.
E. Diržius komentuoja: „Transkranijinės magnetinės stimuliacijos metu aktyvinama ta per mažai aktyvi smegenų sritis, atstatomas jos funkcionavimas, per gilesnius ryšius atsistato visų smegenų funkcionavimas. Procedūros metu uždedama specifinio tipo ritė ir vyksta impulsacija, nustatoma specifiniu dažniu, kad aktyvintų nervų sistemos veiklą. Taip sąveikos smegenyse atsistato ir žmogus išeina iš depresinės būsenos“. Dažniausiai rekomenduojama bent 20 transkranialinės magnetinės stimuliacijos seansų.
Psichodeliniai Preparatai
Šiuo metu sėkmingai vykdomi klasikinių psichedelikų naudojimo gydyti vaistams atspariai depresijai tyrimai. Pastaraisiais metais didelis dėmesys buvo nukreiptas į psichodelinius preparatus, tokius kaip aktyvus psilocibino junginys, dažnai pasitaikantis „stebuklinguose“ grybuose. Ko gero, daugeliui žinoma, kad psilocibinas yra haliucinogenas, pakeičiantis smegenų reakciją į cheminę medžiagą, vadinamą serotoninu.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Kai kurie tyrimai parodė, jog naudojant funkcinį smegenų skenavimą, psilocibinas geba sumažinti aktyvumą medialinėje prefrontalinėje žievėje - smegenų srityje, kuri padeda reguliuoti daugybę pažintinių funkcijų, įskaitant dėmesį, kontrolę, įpročius bei atmintį. Galiausiai aktyvus ryšys tarp šių dviejų smegenų sričių paprastai yra smegenų numatytojo režimo tinklo ypatybė, reiškianti, kad toks tinklas yra aktyvus, kuomet ilsimės, galbūt prisimename praeitį, įsivaizduojame ateitį ar galvojame apie save bei aplinkinius.
Be to, kai kurie tyrimai, susiję su psilocibino įtaka - kai psilocibiną vartojančių depresija sergančių žmonių grupė buvo lyginama su tais, kurie vartojo tam tikrą antidepresantą - parodė, jog, praėjus vos vienai dienai po pirmosios psilocibino dozės, bendra smegenų įvairių tinklų jungtis kiek padidėjo (ši gi įprastai sumažėja sergantiesiems sunkia depresijos forma). Tiesa, dozė vieniems žmonėms padidino ryšį labiau nei kitiems, tačiau žmonių, kurių ryšys tarp tinklų buvo didžiausias, simptomai labiausiai pagerėjo po šešių mėnesių. Kita vertus, antidepresantą escitalopramą vartojančių žmonių smegenyse nepakito ryšys tarp numatytojo režimo ir kitų smegenų tinklų praėjus šešioms savaitėms nuo gydymo pradžios.
Psichikos sveikatos specialistai palaikė abi gydymo grupes tyrimo metu ir po jo. Visgi verta pabrėžti, kad psilocibino sėkmė labai priklauso nuo aplinkos, kurioje jis vartojamas. O tai reiškia, jog jokiu būdu netinka jį naudoti savigydai.
Holistinis Požiūris į Depresijos Gydymą
Holistiniu požiūriu, asmuo turi būti gydomas visapusiškai: fiziškai, emociškai, dvasiškai ir socialiai. Neuroplastiškumą skatinančias, psichedelines sąmonės būsenas galima pasiekti ir naudojantis kiek įprastesniais būdais: meditacija, kvepavimo pratimais, naudojant plūdrumo kapsules (Šias priemones reiktų rinktis atsargiau tik turint polinkį į psichozę). Sąmoningo buvimo (mindfulness) technikos leidžia į savo emocijas žiūrėti kaip pašaliniam stebėtojui o ne būnant jų auka. Yra nedidelės apimties mokslinių tyrimų ir daug liudijimų, kad maudynės lediniame vandenyje irgi skatina smegenų sugebėjimą keistis: kai visą tavo kūną žnaibo ledinis vanduo, smegenys persijungia į išgyvenimo rėžimą, o išlipus į krantą apima maloni šiluma ir ramybė.
Depresija ir Širdies Ligos: Abipusis Ryšys
Depresija veikia visą kūną, ne tik smegenis. Kaip ir nerimas bei stresas, depresija gali būti sukelta sudėtingų gyvenimo aplinkybių. Depresija taip pat, atrodo, didina uždegimą, žinomą cholesterolio pripildytų apnašų kaupimosi arterijose kaltininką. Be to, ji sukelia kraujo ląstelių fragmentų, žinomų kaip trombocitai, „lipnumą“ ir didesnę tikimybę, kad jie sudarys krešulius kraujotakoje.
Širdies ligos diagnozė gali išprovokuoti depresijos epizodą. Kai kurie sutapimai kyla dėl bendrų gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip fizinio aktyvumo trūkumas ir nesveika mityba. Šių problemų sprendimas gali teigiamai paveikti tiek jūsų nuotaiką, tiek širdies sveikatą.
Depresija ir Nerimas: Skirtingas Poveikis Smegenims
Mokslininkai ištyrė apie 10 tūkstančių žmonių, kad išsiaiškintų depresijos ir nerimo poveikį smegenims. Tyrimo metu jie išsiaiškino, kad šie sutrikimai smegenis veikia skirtingai, kai žmogų kamuoja vienu metu.Ankstesni tyrimai neatsižvelgė į tai, kad didelė dalis depresija sergančių žmonių kenčia ir nuo nerimo. Mokslininkų nuostabai, paaiškėjo, kad kai žmogus serga depresija ir nerimo sutrikimais, jo smegenų migdolinė sritis padidėja. Tuo tarpu kitų regionų mažėjimas nėra toks pastebimas, lyginant su atvejais, kai žmogus serga tik depresija.
Tai reiškia, kad kiti tyrimai, ieškantys ryšio tarp smegenų tūrio ir depresijos, gali pateikti netikslius duomenis. Taip paaiškėjo, kad depresija smegenų tūrį mažina labiau nei manyta anksčiau.
Astrocitų Svarba Depresijos Patologijoje
Nauji tyrimai pateikia papildomų įrodymų, kad astrocitai, specializuotas žvaigždės formos smegenų ląstelių potipis, gali vaidinti svarbų vaidmenį sergant depresija. Kanados Makgilio universiteto mokslininkai padarė skrodimą 20-čiai vyrų, kurių pusė sirgo depresija ir nusižudė, o kita pusė mirė staiga ir dėl kitų priežasčių. Pažvelgę į tris skirtingus smegenų regionus - dorsomedialinę prefrontalinę žievę, užpakalinį uodeguotąjį branduolį ir mediodorsalinę gumburo sritį, jie atrado, kad depresija sergančių žmonių smegenyse yra žymiai mažiau Vimentin-Immunoreactive (VIR-IM) astrocitų.
„Daugelio depresija sergančių suaugusiųjų smegenų regionuose radome sumažėjusį astrocitų skaičių, - pranešime teigė Nagibas Mechawaras, vyresnysis tyrimo autorius ir Makgilio universiteto Psichiatrijos katedros profesorius. - Šios žvaigždės formos ląstelės yra svarbios, nes palaiko optimalią smegenų neuronų funkciją. Mūsų išvados patvirtina ir pratęsia ankstesnius tyrimus, kuriuose astrocitai buvo įtraukti į depresijos patologiją.“
Depresijos Poveikis Vadovams ir Vykdomosioms Funkcijoms
Depresija - tai ne tik psichologinė būsena, bet ir sudėtingas neurobiologinis sutrikimas, ypač aktualus vadovams, patiriantiems intensyvų stresą. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip lėtinis stresas ir intensyvus darbo tempas sistemiškai veikia smegenų funkcijas - tai būtina suprasti norint efektyviai užkirsti kelią depresijai ir ją gydyti. Vykdomųjų funkcijų sutrikimai (planavimas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas) yra vieni ryškiausiai profesinį funkcionavimą veikiančių depresijos simptomų. Tai tiesiogiai paveikia lyderių gebėjimą efektyviai vadovauti organizacijai.
Kognityvinis nuovargis, dažnai patiriamas vadovų, priimančių daugybę sprendimų per dieną, gali būti tiek depresijos priežastis, tiek pasekmė. Knight et al. (2018) tyrimas atskleidė, kad depresijos metu pasireiškia kognityvinio funkcionavimo sutrikimai, apimantys darbinę atmintį, dėmesį bei informacijos apdorojimo greitį. Šie sutrikimai išlieka net ir po depresijos simptomų išnykimo, trukdydami ilgalaikiam funkciniam atsigavimui.
Vadovai, dirbantys nuolatinės kognityvinės perkrovos sąlygomis, ypač jei turi genetinį polinkį depresijai, yra didesnėje rizikoje. Polinkio ir streso modelis (angl. Diathesis-stress model), aprašytas Dean & Keshavan (2017) tyrime, patvirtina, kad genetinis polinkis depresijai išryškėja tik veikiant stresoriams. Tai pabrėžia prevencijos svarbą - ypač organizacijų vadovams, kurių šeimos istorijoje buvo depresijos atvejų. Tokiais atvejais rekomenduojama prioritetizuoti streso valdymo strategijas.
Skaitmeninė Detoksikacija: Sveikas Santykis su Ekranų Pasauliu
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos yra neatsiejama gyvenimo dalis, svarbu suprasti, kaip ekranai veikia mūsų smegenis ir psichiką. Nuolatinis naršymas internete gali sukelti priklausomybę, sumažinti dėmesio koncentraciją ir pabloginti miego kokybę.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkas, Skaitmeninės etikos centro ekspertas dr. Julius Burkauskas teigia, kad naršymo metu mūsų smegenys patiria stimuliaciją, kurią provokuoja gaunama informacija. Tam tikro pobūdžio internetinės veiklos, pavyzdžiui, įsitraukimas į socialinius tinklus, yra susijusios su mūsų smegenų atlygio ar apdovanojimo sistemos aktyvacija. Kiekvieną kartą, kai gauname naujas, mums įdomias patirtis, mūsų smegenyse išsiskiria dopaminas. Smegenys, greitu būdu gavusios malonumo, nori jo dar ir dar. Taip patenkame į užburtą, greito malonumo siekimo ratą, kuris formuoja įprotį vėl ir vėl grįžti prie naršymo.
Dr. Burkauskas rekomenduoja riboti vaikų ir paauglių laiką prie ekranų, renkantis saugų pagal amžių ekranų laiką galima vadovautis taisykle 0-1-2-3 valandų skaičius pagal amžių. Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnė PIN (probleminis interneto naudojimas) rizika suaugusiems atsiranda, kai internetas naudojamas daugiau nei 4-6 val. per dieną.
Pagalba Sau ir Artimiesiems: Kur Kreiptis?
Jeigu jaučiate, kad jums ar jūsų artimajam pasireiškia depresijos simptomai, nedelskite ir kreipkitės į specialistus. Psichoterapija, medikamentinis gydymas, transkranijinė magnetinė stimuliacija ir kiti nauji gydymo būdai gali padėti jums susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems.