Valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė bulimija, pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sureguliuoti mitybą sergant bulimija, kad ji taptų dalimi sveikimo proceso.
Kas yra bulimija?
Bulimija yra psichikos sveikatos sutrikimas, priskiriamas valgymo sutrikimų kategorijai. Tai būklė, kai asmeniui pasikartoja rimti valgymo priepuoliai, per kuriuos suvalgo didžiulį kiekį maisto per trumpą laiką, ir vėliau jaučia didelį kaltės ar gėdos jausmą. Tam, kad sumažintų svorio prieaugio riziką arba "atšauktų" persivalgymo pasekmes, asmuo gali imtis kompensacinių priemonių, pavyzdžiui, sukelti vėmimą, piktnaudžiauti vidurius laisvinančiais vaistais, dirbtinai badauti ar per daug sportuoti.
Nervinė bulimija ir jos požymiai
Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija, nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.
Sergant bulimija, elgesio požymiai gali būti įvairūs ir sudėtingi, nes sutrikimas veikia tiek psichologinę, tiek fizinę asmenybės dalį, o jo simptomai dažnai būna paslėpti, kadangi asmuo stengiasi slėpti savo elgesį nuo kitų. Pagrindinis bulimijos bruožas yra pasikartojantys persivalgymo priepuoliai, per kuriuos asmuo per trumpą laiką suvartoja objektyviai didelį kiekį maisto, jausdamas mažai arba visai nejaučiantis kontroliuojantis savo valgymo elgesį. Šie priepuoliai dažnai vyksta slaptai ir yra planuojami, asmuo gali netgi pirkti maistą specialiai persivalgymui. Po persivalgymo priepuolių asmuo jaučia stiprų kaltės, gėdos ar nevilties jausmą, kuris skatina kompensacinius veiksmus, pavyzdžiui, sukelti vėmimą, pernelyg intensyvų fizinį krūvį, badavimą ar piktnaudžiavimą vidurius laisvinančiais vaistais ir diuretikais, siekiant išvengti svorio prieaugio. Šie kompensaciniai veiksmai taip pat paprastai vykdomi slaptai.
Asmenys, sergantys bulimija, dažnai patiria nuolatinę obsesiją dėl savo svorio ir kūno formos, praleisdami daug laiko prie veidrodžio vertindami savo išvaizdą, svėrimąsi ir kalorijų skaičiavimą. Jie gali rodyti pernelyg didelį susidomėjimą dietomis, maisto apribojimais ir fitneso programomis. Tarp bulimijos sergančių asmenų taip pat paplitę nuotaikų svyravimai, depresija ir nerimas, taip pat izoliacija ir atsitraukimas iš socialinio gyvenimo, ypač po persivalgymo priepuolių.
Taip pat skaitykite: Moderni psichoterapija Šiauliuose
Bulimijos atsiradimo priežastys
Tiksli bulimijos priežastis nežinoma. Aplinkos veiksnių derinys.
Bulimija yra kompleksinis valgymo sutrikimas, kuriam įtakos turi įvairūs psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai. Psichologiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį bulimijos vystymuisi. Tai apima žemą savęs vertinimą, perfekcionizmą, jausmų valdymo sunkumus, adaptacinių įgūdžių stoką bei nepalankias praeities patirtis, pavyzdžiui, emocinę ar fizinę patyčias. Asmenys, sergantys bulimija, dažnai turi problemų su savo tapatybe ir savęs įvaizdžiu, kas skatina jų nepasitenkinimą savo kūno išvaizda ir svoriu.
Socialiniai veiksniai taip pat yra svarbūs suprantant bulimijos atsiradimo kontekstą. Tai apima visuomenės standartus, susijusius su grožiu, lieknumu ir sėkme, kurie yra stipriai įsitvirtinę visuomenėje ir skatinami per žiniasklaidą, socialinius tinklus ir asmeninius santykius. Šie lūkesčiai gali sukelti didelį spaudimą žmogaus savęs vertinimui ir kūno įvaizdžiui.
Biologiniai veiksniai, įskaitant genetiką ir smegenų cheminės pusiausvyros pokyčius, taip pat yra svarbūs suprantant bulimiją. Tyrimai rodo, kad bulimija gali būti šeimose, o tai leidžia manyti, kad genetiniai veiksniai gali padidinti asmenų pažeidžiamumą šiam sutrikimui. Be to, neurotransmiterių, tokie kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansas gali turėti įtakos emociniam stabilumui, apetitui ir sotumo jausmui, kas gali prisidėti prie valgymo sutrikimų atsiradimo.
Socialinės normos - asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai.
Taip pat skaitykite: Sveikimas nuo anoreksijos
Mitybos plano svarba gydant bulimiją
Mitybos planas yra svarbi gydymo dalis, padedanti atkurti sveiką santykį su maistu ir stabilizuoti valgymo įpročius. Jis padeda:
- Reguliuoti valgymo ritmą: Nustatytas valgymo grafikas padeda išvengti alkio jausmo, kuris gali išprovokuoti persivalgymą.
- Sumažinti persivalgymo ir valymosi epizodus: Subalansuota mityba su pakankamu kalorijų kiekiu padeda sumažinti norą persivalgyti.
- Atkurti normalų sotumo jausmą: Reguliarus valgymas padeda atkurti organizmo gebėjimą atpažinti sotumo signalus.
- Pagerinti fizinę sveikatą: Subalansuota mityba aprūpina organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kurių trūkumas gali būti sukeltas bulimijos.
- Sumažinti nerimą dėl maisto: Mitybos planas padeda sumažinti nerimą ir baimę dėl maisto, nes asmuo žino, ką ir kada valgys.
Pagrindiniai mitybos plano principai
Reguliarumas: Valgykite reguliariai, kas 3-4 valandas. Praleidžiant valgymus, gali sustiprėti alkis ir padidėti persivalgymo rizika.
Subalansuotas maistas: Kiekvienas valgymas turėtų apimti baltymų, angliavandenių ir riebalų šaltinius.
Pakankamas kalorijų kiekis: Kalorijų kiekis turėtų būti pakankamas, kad patenkintų organizmo poreikius ir išvengtų alkio. Tai individualus dalykas, kurį geriausia nustatyti su dietologu.
Sveiki užkandžiai: Tarp pagrindinių valgymų valgykite sveikus užkandžius, tokius kaip vaisiai, daržovės, riešutai ar jogurtas.
Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio lentelės nauda
Venkite griežtų apribojimų: Griežti apribojimai gali sukelti priešingą efektą ir paskatinti persivalgymą.
Atsargumas su "uždraustais" produktais: Leiskite sau retkarčiais mėgautis mėgstamais produktais, bet saikingai.
Sąmoningas valgymas: Valgykite lėtai, susitelkite į maistą ir mėgaukitės juo. Atkreipkite dėmesį į savo kūno signalus, kada esate alkanas ir sotus.
Pavyzdinis mitybos planas
Šis pavyzdinis planas yra skirtas tik orientacijai. Individualus mitybos planas turėtų būti sudarytas atsižvelgiant į jūsų individualius poreikius, pomėgius ir sveikatos būklę, konsultuojantis su dietologu.
- Pusryčiai (7:00-8:00): Avižinė košė su vaisiais ir riešutais, stiklinė pieno arba jogurto.
- Užkandis (10:00-11:00): Vaisius (obuolys, bananas) arba daržovė (morka, agurkas) su riešutų sviestu.
- Pietūs (12:00-13:00): Vištienos krūtinėlė su rudaisiais ryžiais ir daržovėmis.
- Užkandis (15:00-16:00): Jogurtas su uogomis arba saujelė riešutų.
- Vakarienė (18:00-19:00): Žuvis (lašiša, tunas) su keptomis daržovėmis ir bulvėmis.
- Prieš miegą (21:00-22:00): Stiklinė pieno arba arbatos su medumi.
Svarbu paminėti, kad jei atsiranda bulimija, mityba tampa labai chaotiška. Persivalgymai būdavo pas draugus, namuose, per visas šventes. Nesimėgaujama maistu, tai nebuvo persivalgymai, kokie būna sveikiems žmonėms, kurie tiesiog suvalgo daug skanaus maisto. Bulimiškas persivalgymas yra toks, kai išnyksta viskas aplinkui, maistas tarsi eina kiaurai, nejaučiamas joks sotumo jausmas ir mažiausiai valandą-dvi labai greitai kemšama viskas iš eilės, kol ima siaubingai skaudėti arba tiesiog nebelieka, ką dar suvalgyti. Nebuvo svarbu, ką valgyti, tiesiog reikėjo nuslopinti tą žvėrišką alkį, kuris kamavo visą parą. Valgydavau net nevirtas kruopas, kad tik kaip nors pasisotinti. Po persivalgymų, kurie būdavo kiekvieną dieną, ir jų metu suvalgydavau iki 10 000 kalorijų per vieną kartą, badaudavau ir degindavau kalorijas sportuodama po 3 valandas kasdien.
Ką daryti, jei atsiranda persivalgymo priepuolis?
- Nebauskite savęs: Atleiskite sau už klaidą ir nesijauskite kaltas.
- Nebandyti kompensuoti: Venkite valymosi, badavimo ar per didelio sportavimo.
- Pasikalbėkite su kuo nors: Kreipkitės į draugą, šeimos narį arba terapeutą.
- Analizuokite situaciją: Pabandykite išsiaiškinti, kas išprovokavo priepuolį, kad galėtumėte išvengti tokių situacijų ateityje.
Kiti svarbūs aspektai
- Psichoterapija: Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), yra labai svarbi gydant bulimiją. Ji padeda išspręsti emocines problemas, susijusias su valgymo sutrikimu, ir išmokti sveikų įveikos mechanizmų. Daugumai žmonių siūloma individuali terapija, tačiau tiems, kurie serga persivalgymo sutrikimu, labiausiai gali pasitarnauti grupinė terapija. Psichoterapijos metu stengiamasi pašalinti pagrindines ligos priežastis.
- Vaistai: Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti antidepresantų, kurie padeda sumažinti depresiją ir nerimą, dažnai lydinčius bulimiją. Nors nėra specialių vaistų nuo valgymo sutrikimų, vaistai gali padėti valdyti kai kuriuos fizinius valgymo sutrikimų simptomus, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą.
- Šeimos parama: Šeimos narių parama yra labai svarbi sveikimo procese. Jie gali padėti laikytis mitybos plano, palaikyti emociškai ir padėti ieškoti profesionalios pagalbos.
- Savipagalbos grupės: Dalyvavimas savipagalbos grupėse gali suteikti papildomos paramos ir supratimo.
Kur kreiptis pagalbos?
Sergant bulimija, svarbu žinoti, kad pagalbos ieškojimas yra žingsnis į sveikimą ir kad yra įvairių šaltinių, kurie gali suteikti reikiamą paramą ir gydymą. Ankstyvas kreipimasis dėl pagalbos ir tinkamo gydymo pradžia yra labai svarbūs veiksniai, lemiantys palankesnes gydymo perspektyvas ir gerą sveikatą.
- Pirminės sveikatos priežiūros specialistai: Pirmasis žingsnis paprastai yra kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas gali įvertinti paciento sveikatos būklę, atlikti būtinus tyrimus, kad nustatytų galimas fizines sveikatos problemas, susijusias su bulimija, ir nukreipti pacientą į tolimesnę specializuotą pagalbą. Jie taip pat gali teikti pagrindinę informaciją apie sutrikimą ir jo gydymą.
- Psichikos sveikatos specialistai: Psichoterapeutai, psichologai, psichiatrai yra specialistai, turintys reikiamą išsilavinimą ir patirtį, kad galėtų teikti specializuotą pagalbą valgymo sutrikimams, įskaitant bulimiją. Jie gali pasiūlyti individualią terapiją, pvz., kognityvinę elgesio terapiją (KET), kuri yra viena iš efektyviausių bulimijos gydymo formų, grupinę terapiją, šeimos terapiją, ir, jei reikia, medikamentinį gydymą.
- Valgymo sutrikimų centrai: Yra specializuoti valgymo sutrikimų gydymo centrai, kurie siūlo įvairias paslaugas, įskaitant dienos stacionarą, pilną stacionarą ir ambulatorinį gydymą. Šie centrai teikia integruotą priežiūrą, kurioje dalyvauja įvairių sričių specialistai: psichoterapeutai, psichiatrai, dietologai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai.
- Paramos grupės: Dalyvavimas paramos grupėse gali suteikti svarbią emocinę paramą ir supratimą, kad nesi vienas. Paramos grupėse dalyvaujantys asmenys dalijasi savo patirtimis, iššūkiais ir pergalėmis, kas gali būti labai vertinga sveikimo proceso dalis. Kai kurios organizacijos ir centrai teikia specializuotas bulimijos paramos grupes.
- Internetiniai ir telefoniniai ištekliai: Yra keletas patikimų internetinių šaltinių ir telefoninių linijų, kurie teikia informaciją, paramą ir nukreipimą į gydymo paslaugas.
Valgymo sutrikimų gydymas
Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Susitikimas su mitybos specialistais gali padėti susitvarkyti su maistu, kūnu ir svoriu susijusiomis griežtomis mintimis. Taip pat pravartu susidaryti mitybos planą, atitinkantį jūsų mitybos poreikius - taip lengviau pasieksite užsibrėžtą tikslą.
Kokie ženklai rodo galimus valgymo sutrikimus?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.
Kaip padėti artimajam, įtariant valgymo sutrikimą?
Jei nerimaujate, kad jūsų artimasis turi valgymo sutrikimų, gali būti sunku nuspręsti, ko imtis. Šie žmonės gali nesuvokti, kad turi valgymo sutrikimų.
- Mokykitės apie valgymo sutrikimus.
- Praneškite jiems, kad nerimaujate dėl jų, ir paskatinkite juos apsilankyti pas šeimos gydytoją.
- Venkite pernelyg supaprastintų frazių. Atsigavimas po valgymo sutrikimo nepriklauso nuo valios jėgos.
- Venkite nuosprendžio. Pasakykite savo artimajam, kad valgymo sutrikimo nėra ko gėdytis.
Atsigavimo kelias
Visiškai pasveikti nuo valgymo sutrikimo yra įmanoma, tačiau tai gali užtrukti ir kiekvieno paciento kelias gijimo link - skirtingas. Jeigu valgymo sutrikimas daro įtaką fizinei sveikatai, gali prireikti reguliariai atlikti tikslingai paskirtus tyrimus.
Palepinkite save. Darykite tai, kas jums patinka, pavyzdžiui, žiūrėkite televizorių ar žaiskite su savo augintiniu. Pasikalbėkite su kitais apie tai, ką išgyvenate. Pokalbiai su patikimais, palaikančiais žmonėmis gali padėti jums gyti - tokiu būdu jausitės mažiau vieniši ir izoliuoti. Švęskite savo gijimą. Apdovanokite save už bet kokią pažangą, kurią padarėte sveikstant.