Kaip Vertinamas Depresijos Lygis: Išsamus Vadovas

Depresija yra visame pasaulyje žinoma psichologinė būklė, veikianti žmogaus emocinę gerovę, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Tai daugiau nei tik laikina liūdesio ar nuovargio banga, tai liguistai prislėgta nuotaika. Depresija gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams su žmonėmis, o kartais ji gali atrodyti neįveikiama. Tačiau svarbu žinoti, jog yra daugybė būdų kaip galima efektyviai kovoti su šia liga ir ją nugalėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vertinamas depresijos lygis, kokie yra skirtingi depresijos tipai, simptomai ir gydymo būdai.

Kas Yra Depresija?

Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis nuolatiniu liūdesiu, paveikiantis mąstymo, miego, mitybos ir elgesio procesus. Egzistuoja daugybė skirtingų depresijos rūšių, bet gera žinia yra tai, kad visos jos gali būti gydomos - nuo įvairių terapijos metodų iki vaistinių preparatų arba jų derinio. Ypač svarbu nugalėti abejones ir kreiptis į specialistus tuomet, kai atpažinote pirmuosius depresijos simptomus.

Statistiniai duomenys rodo, kad per metus depresiją patiria apie 6,7% suaugusiųjų, tai sudaro vieną iš penkiolikos asmenų. Taip pat maždaug vienas iš šešių žmonių (arba 16,6% populiacijos) gyvenimo eigoje susiduria su depresijos iššūkiais. Depresija gali susiklostyti bet kokiu gyvenimo tarpsniu, dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje arba dvidešimtųjų metų viduryje. Atkreipkite dėmesį, kad moterys depresiją patiria dažniau nei vyrai. Faktiškai, kai kurie duomenys rodo, kad beveik trečdaliui visų moterų per gyvenimą tenka susidoroti su didžiąja depresija.

Depresijos Simptomai

Depresijos ženklai ir simptomai stebimi kontinuume nuo nestiprių liūdesio ir sielvarto jausmų iki ryškių simptomų, būdingų didžiajai depresijai. Asmenys, sergantys klinikine depresija, pasižymi bent keturiais simptomais, kurie pasireiškia kiekvieną dieną ir tęsiasi bent dvi savaites.

Dažniausi depresijos simptomai:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

• Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
• Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
• Kaltės ir bevertiškumo idėjos.
• Niūrus ateities įsivaizdavimas.
• Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi.
• Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.
• Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai).
• Šalia šių simptomų dažnai vargina nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.

Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Yra nemažai svarbių faktorių, kurie sukelia depresiją, tačiau svarbiausi yra nuotaikos pasikeitimai. Ypač svarbus praradimo jausmas, kuris gali sužadinti negebėjimo ir pagalbos nejautimo jausmus.

Pagrindiniai depresijos rizikos veiksniai:

• Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai.
• Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją. Aplinkos faktoriai apima psichologinius stresorius (skirybos, sunkios ligos, alkoholizmas šeimoje ir pan.) ir traumuojančius įvykius (pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, išprievartavimas).
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Depresijos Tipai

Depresija gali pasireikšti įvairiausiais simptomais ir kiekvieną žmogų paveikia skirtingai. Yra įvairių depresijos tipų. Ir nors visi jie pasižymi tam tikrais bendrais simptomais, tačiau turi ir tam tikrų esminių skirtumų.

Pagrindiniai depresijos tipai:

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

1. Didžioji Depresija (Klinikinė Depresija): Dar žinoma kaip unipoliarinė depresija. Šią depresijos rūšį turintys žmonės patiria simptomus didžiąją dienos dalį, kiekvieną dieną. Neretai ši depresija neturi nieko bendro su dalykais, kurie vyksta aplink žmogų. Žmogus gali turėti mylinčią šeimą, daugybę draugų, svajonių darbą ir vis vien sirgti depresija. Nepaisant to, kad iš šalies atrodo, jog depresija neturi jokių priežasčių - tai nereiškia, kad šis sutrikimas nėra tikras ar rimtas. Simptomai gali tęsti savaites ar mėnesius. Kai kurie žmonės patiria tik pavienius klasikinės depresijos epizodus, kai tuo tarpu kiti gyvena su ja visą gyvenimą. Dalis žmonių, sergančių klasikine depresija, taip pat išgyvena periodus, kai praranda ryšį su realybe. Tokia būklė vadinama psichoze, ir jos metu gali pasireikšti haliucinacijos ir kliedesiai. Haliucinacijomis vadinami reiškiniai, kai žmogus mato, girdi, užuodžia ar jaučia skonį dalykų, kurių iš tiesų nėra. Kliedesiai yra įsitikinimas dalykais, kurie objektyviai yra klaidingi arba beprasmiai.
2. Distimija (Lėtinė Depresija): Ši depresijos forma dar neretai vadinama gerai funkcionuojančia depresija, besišypsančia depresija arba chroniška depresija. Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Iš kitų formų išsiskiria tuo, kad išoriškai simptomai praktiškai nepastebimi. Distimija diagnozuojama tada, kai žmogų vargina nuolatinė slogi nuotaika, kuri trunka mažiausiai porą metų. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą. Sutrinka įprastas miego ritmas, atsiranda kaltės jausmas, elgesio pakitimai, dirglumas. Dažniausiai ji prasideda nepastebimai. Paprastai ligoniai nesiskundžia liūdesiu, bet daugiausia laiko jaučiasi pavargę ir prislėgti. Viskas reikalauja pastangų ir niekas nedžiugina, neteikia pasitenkinimo. Neretai gali pasireikšti dirglumas ir pyktis - kuris tiek aplinkinių, tiek pačio sergančio asmens neretai yra nurašomas “sunkiam charakteriui”. Su distimija susiduriantys žmonės vengia bendravimo, yra pasyvoki, nekalbūs. Sumažėja jų savęs vertinimas. Vargina sumažėjusi dėmesio koncentracija, pablogėjusi atmintis, darbingumas. Kadangi distimija paprastai tęsiasi ne vienus metus - ja sergantis žmogus neretai pradeda galvoti, kad simptomai yra dalis jo normalaus požiūrio į gyvenimą.
3. Sezoninė Depresija (Sezoninis Afektinis Sutrikimas): Dažniausiai sezoninė depresija prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį, kai dienos ilgėja ir šiltėja.
4. Bipolinis Sutrikimas: Kitaip dar žinoma kaip bipolinis sutrikimas. Tai pati sudėtingiausia depresijos rūšis. Bipoliniam sutrikimui būdingi pasikartojantys aktyvumo epizodai, kurių metu žmogaus nuotaika tampa pakili, padidėja veiklumas. Yra 2 bipolinio sutrikimo tipai: bipolinis I ir bipolinis II. Pacientų su bipoliniu I sutrikimu ligos istorijoje yra bent vienas manijos epizodas su arba be žymių depresijos epizodų.
5. Pogimdyvinė Depresija: Maždaug 75 proc. moterų pasireiškia tam tikras liūdesys pagimdžius kūdikį. Po kelių savaičių jis praeina. Bet maždaug vienai iš dešimties išsivysto rimtesnis sutrikimas, vadinamas pogimdyvine depresija. Paprastai pogimdyvinė depresija pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po kūdikio gimimo. Tačiau taip pat gali prasidėti bet kuriuo metu pirmaisiais metais po gimdymo. Šios depresijos formos rizikos faktoriai: patiriamas stresas, vienišumo jausmas, pagalbos stoka, sudėtingas gimdymas. Daugelis moterų jaučiasi verksmingos ir nerimastingos pirmomis savaitėmis po gimdymo - tokia būsena yra sukelta hormoninių svyravimų ir yra visiškai normali. Didelė dalis moterų nesupranta, kad jos susiduria su pogimdyvine depresija, nes ji gali išsivystyti labai palaipsniui.
6. Depresija Vyresniame Amžiuje: Vyresniems nei 65 metų pacientams depresija gali prasidėti dėl somatinių ligų ar smegenų atrofijos procesų. Depresijos atsiradimui taip pat įtakos turi vienišumas, pojūtis, kad visuomenei esi nebereikalingas.
7. Atipinė Depresija: Tai depresija, kuri laikinai atsitraukia įvykus tam tikriems teigiamiems įvykiams sergančio žmogaus gyvenime. Šiai depresijos rūšiai būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, todėl pacientas priauga svorio, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas. Atipinė depresija kartais pasireiškia hiperaktyvumu. Sergantis žmogus tarsi bėga nuo savo problemų ir išgyvenimų, tačiau tai kainuoja labai daug jėgų. Dirglumas tik dar labiau sustiprėja, gali atsirasti pykčio priepuolių ir impulsų kontrolės sunkumų.
8. Užmaskuota Depresija: Nors ligos klasifikacijose šiuo metu nerasite tokio pavadinimo, tai depresijos forma, kuri tarsi maskuojasi kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Užmaskuotą depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nėra būdingi įprasti depresijos simptomai. Paprastai tokia depresija sergantis žmogus kreipiasi ne į psichinės sveikatos specialistus, o į kitų sričių gydytojus, nes pats nemano, kad galėtų sirgti depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais.

Depresijos Lygio Vertinimas

Depresija skirstoma pagal raišką- lengvos, vidutinio sunkumo, sunkios depresijos epizodai.

• Lengvos Depresijos Epizodas: Tipiškiausi depresijos simptomai yra liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis. Turi būti mažiausiai 2 iš šių simptomų ir mažiausiai 2 kiti įprasti simptomai. Nė vienas simptomas neturi būti stipriai išreikštas. Minimali viso epizodo trukmė 2 savaitės. Asmuo paprastai jaudinasi dėl minėtų simptomų, turi soc.
• Vidutinio Sunkumo Depresija: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipiški lengvos depresijos simptomai ir mažiausiai 3 kiti simptomai. Minimali viso epizodo trukmė apie 2 savaitės.
• Sunkios Depresijos Epizodas Be Psichozės Simptomų: Turi būti 3 tipiški simptomai, budingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir mažiausiai 4 kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio. Depresijos epizodas turi trukti mažiausiai 2 savaites, bet jeigu simptomai yra labai sunkūs, o pradžia labai staigi, diagnozė gali būti nustatyta per trumpesnį nei 2 savaičių laikotarpį.
• Sunkios Depresijos Epizodas Su Psichozės Simptomais: Kliedesiams paprastai budinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistinis kliedesiai. Klausos arba uoslės haliucinacijoms budingi šmeižiantys, kaltinantys balsai ir atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai.

Kada Kreiptis Į Specialistą?

Jeigu manote, kad galite turėti bet kurio tipo depresiją - labai svarbu pasikalbėti apie tai su šeimos gydytoju arba psichologu. Turite žinoti, jog visi šiame straipsnyje aptarti depresijos tipai yra efektyviai gydomi, nors ir gali užtrukti šiek tiek laiko, kol bus parinktas tinkamiausias ir efektyviausias gydymas.

Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Taip pat ji skiriasi ir nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus - jis susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.

Depresijos Gydymas

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

• Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Šiuo sutrikimu sergantys pacientai turi tam tikrų asmenybės, elgesio, mąstymo ypatumų, kurie sudaro prielaidas ir sąlygas nerimauti. Jiems būdingas perdėtos atsakomybės jaumas ( „tik aš atsakau už savo vaikų ateitį“), savikontrolė („aš turiu visada būti ramus, mandagus“, „tik aš pats galiu išspręsti savo problemas“), perfekcionizmas („aš turiu būti geriausias“), baimė būti atstumtam, negalėjimas priimti kritikos. Šie konfl…
• Medikamentinis gydymas: Medikamentinį (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai). Psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes. Stimuliatoriai - metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse). Jie gali būti trumpo ir ilgo veikimo, dažnai pakankamai greitai ir efektyviai gydo dėmesio koncentracijos trūkumą ir hiperaktyvumą. Kiti vaistai- atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin). Atomoksetino ir antidepresantų poveikio pradžia lėtesnė nei psichostimuliatorių, todėl jie yra antro pasirinkimo medikamentai.
• Instrumentinis gydymas: Šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.

Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai, Padedantys Įveikti Depresiją

Nors geriausia būtų kreiptis pagalbos, gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali labai padėti sušvelninti depresijos simptomus. Sužinoti, kas lemia jūsų depresiją, yra pirmas žingsnis geresnės savijautos link.

1. Neigiamas Situacijų Interpretavimas (Pesimizmas): Kalbant apie jūsų psichikos sveikatą, labai svarbu įvertinti ar esate linkę gyvenimiškas situacijas vertinti pernelyg neigiamai - atmetant bet kokį teigiamą požiūrį. Neigiami mąstymo modeliai yra dažna depresijos sudedamoji dalis, todėl gali būti naudinga išmokti pakeisti tokį mąstymo būdą. Tai padaryti Jums gali padėti psichikos sveikatos specialistai. Jie padės nustatyti, su kokiu mąstymo stiliumi susitapatinate, ir duos patarimų kaip su kovoti su neigiamu požiūriu įvairiose situacijose.
2. Žema Savivertė: Jūsų savivertė taip pat gali tiesiogiai paveikti jūsų nuotaiką ir elgesį. Kai žmogaus savivertė žema, jis linkęs blogai save vertinti ir blogai apie save galvoti, ar net kalbėti. Būtų naudinga išmokti tai atpažinti ir sumažinti neigiamą požiūrį apie save.
3. Savęs Izoliavimas Nuo Išorinio Pasaulio: Nuolatinis vengimas bendrauti su žmonėmis gali būti dar vienas depresijos požymis. Jeigu nesijaučiate gerai, įprasta, kad norite pabūti vieni, tačiau taip elgdamiesi nuolatos, galite dar labiau pabloginti savo emocinę būseną. Vietoj to gali padėti prisiimti atsakomybę už socialinio gyvenimo palaikymą. Pradėkite nuo nedidelių tikslų nustatymo, o laikui bėgant tai taps labiau įpročiu.
4. Asmeninių Santykių Problemos: Nesvarbu, ar turite problemų su šeimos nariu, draugu, ar patiriate stresą su savo antrąja puse, tai taip pat gali sustiprinti depresijos simptomus. Dėl šios priežasties labai svarbu rasti sveiko bendravimo formą.
5. Stresas: Stresas gali padidinti depresijos sunkumą. Nesvarbu, ar tai būtų apetito pokyčiai, hipertenzija, ar susilpnėjusi imuninė sistema, šie simptomai gali būti lėtinio streso rezultatas, kuris ilgainiui gali iššaukti ar sustiprinti depresiją.
6. Miego Sutrikimai: Net 70 proc. depresija sergančių žmonių teigia, kad patiria miego sutrikimus. Kai kuriems miego sutrikimai gali būti depresijos priežastis, o kitiems miego sutrikimai gali sustiprinti jau išsivysčiusią depresiją. Bet kokiu atveju geras ir kokybiškas miegas yra bene svarbiausias faktorius stipriai emocinei sveikatai palaikyti.
7. Alkoholis: Depresija kartu su alkoholio vartojimu sukuria pavojingą derinį, formuojantį destruktyvų ciklą. Alkoholis, kaip natūralus depresantas, daro neigiamą poveikį smegenų funkcijoms, taip dar labiau blogindamas depresijos požymius.

Kaip Padėti Vaikui, Patiriančiam Sunkumus?

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.

Taip pat atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Diferencinė Diagnostika

Svarbu atskirti depresiją nuo kitų būklių, turinčių panašius simptomus. Tai apima:

• Gedulą: Natūrali reakcija į netektį, kuri laikui bėgant blėsta.
• Ciklotimiją: Nuolatiniai ir paprastai svyruojantys nuotaikos sutrikimai, bet lengvesni nei bipolinis sutrikimas.
• Distimiją: Nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos, trunkanti ilgą laiką.

tags: #kaip #vertinamas #depresijos #lygis