Visuomenės požiūris į asmenis su proto ir psichikos negalia yra sudėtingas ir nevienareikšmis. Nors pastaraisiais metais stengiamasi didinti informuotumą ir mažinti stigmą, vis dar egzistuoja išankstinės nuostatos ir diskriminacija. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip visuomenė priima asmenis su proto ir psichikos negalia, remiantis tyrimais ir konkrečiais pavyzdžiais.
Išankstinės nuostatos ir stigma
Tyrimai rodo, kad daugelio neigiamų jausmų ir reakcijų į žmones, turinčius proto arba psichikos negalią, šaknys - tiesiog jų nepažinimas ir iš to kylančios išankstinės nuostatos, įsivaizdavimai. Mažai žmonių, atsiminę savo pirmąjį susitikimą, galėtų paliudyti, kad reagavo labai normaliai, natūraliai ir iš karto priėmė šiuos žmones. Daugeliui prireikė laiko, pažinimo, kad atrastų juos kaip asmenis.
Lietuvoje beveik 70 proc. gyventojų mano, kad turintys psichikos sutrikimų asmenys yra pavojingi. Psichikos sutrikimų turintys asmenys yra įvardyti kaip labiausiai diskriminuojama visuomenės grupė mūsų šalyje. Psichikos sutrikimų turinčių asmenų stigmos ir diskriminacijos mažinimas yra viena pagrindinių psichosocialinės reabilitacijos užduočių.
Karilė Levickaitė, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė, įsitikinusi, jog šių asmenų diskriminacija prasideda nuo juos pavadinti vartojamų sąvokų ir baigiasi teisiniuose dokumentuose. Ji pabrėžia, kad svarbu išsiaiškinti vartojamas sąvokas: psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Raidos sutrikimas (proto negalia) - būklė, kuri nekinta visą gyvenimą. Psichikos sveikatos problemų turėjusio asmens protiniai gebėjimai nėra prarasti. TLK klasifikacijoje vartojamas terminas „sutrikimas“ apima daug platesnį spektrą nei psichikos liga. Psichikos sutrikimas nereiškia, kad asmuo negali savarankiškai priimti sprendimų - yra neveiksnus ar nesuvokia savo veiksmų, yra nepakaltinamas.
Pasak K. Levickaitės, diagnozės nustatymas nėra pagrindas pažeisti žmogaus teises. Žmonės su psichikos ir proto negalia turi tas pačias teises, jie turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Žmogaus teisių pažeidimai susiję su stigma. Stigma - tai neigiamos nuostatos. Pavyzdžiui, manoma, kad psichikos ligos neišgydomos. Tačiau psichikos ligos yra diagnozuojamos ir jų gydymo efektyvumas siekia nuo 60 iki 80 proc. Kas ketvirtas pasaulio žmogus per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimą. Kita neigiama nuostata - jie negali dirbti. Net 60 proc. žmonių, turinčių sunkius psichikos sutrikimus, gali visavertiškai dirbti. Viena stipriausių stigmų - jie pavojingi. Tačiau 95-97 proc. smurtinių nusikaltimų įvykdomi asmenų, neturinčių psichikos ligų. Schizofrenija sergantis asmuo, kurio būsena paūmėja, daug dažniau būna išsigandęs, sumišęs, nei linkęs į smurtą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Pertvarka ir integracija į bendruomenę
Lietuva atsisako didelių, jaukumo stokojančių globos namų, kuriuose rūpinamasi proto, psichikos ar kompleksinę negalią turinčiais gyventojais bei pereina prie individualesnio požiūrio į kiekvieną asmenį. Tradicinės socialinės globos įstaigos primena dideles ligonines, jose gyvena šimtai žmonių, jos nutolusios nuo gyvenamųjų vietovių, o visos reikalingos paslaugos dažnai suteikiamos institucijos viduje.
Grupinio gyvenimo namai - visiška priešingybė tokioms institucijoms. Tai - įprastas namas tarp kitų gyvenamųjų namų, neišsiskiriantis nei savo fasadu, nei gyvenimu viduje. Iki persikėlimo į grupinio gyvenimo namus, gyventojai gyveno institucinio tipo socialinės globos įstaigose. Jie ten praleido nuo pusės iki 48 metų, o vidutiniškai - 33 metus.
Įgyvendinant projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ kuriamos ir išbandomos naujų paslaugų formos, skatinant geresnę šių žmonių integraciją į visuomenę.
Visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad tik 3 proc. pritaria statyti grupinio gyvenimo namus šalia savęs. Tačiau socialiniai darbuotojai, padedantys proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms integruotis bendruomenėje, pasakoja, kad praktikoje pradinį šaltuką galiausiai įveikia tiesioginė patirtis - iš esmės visais atvejais kaimynų nuostatos pasikeičia susipažinus ir pabendravus su neįgaliaisiais.
Socialiniai darbuotojai ir grupinio gyvenimo namų bei apsaugoto būsto gyventojai buvo apklausti tyrime apie pertvarkos eigą. Iš viso apklausti 105 gyventojai, įsikūrę grupinio gyvenimo namuose, 8 - apsaugotame būste ir 15 negalią turintiems žmonėms padedančių socialinių darbuotojų. Iš 105 apklaustų grupinio gyvenimo namų gyventojų 94 sakė asmeniškai susipažinę su kaimynais. Daugumos gyventojų su negalia nuomone, kaimynai juos priima gana gerai, bet pažymi, kad iš pradžių būta nepasitikėjimo. Panašiai kalba ir socialiniai darbuotojai. Jų teigimu, iš pradžių daugeliu atvejų bendruomenė priešinosi neįgaliųjų su proto ar psichikos negalia įsikūrimui kaimynystėje - rašė raštus į savivaldybę, rinko parašus, įsikūrus akylai stebėjo.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Didžiausią įtaką požiūrio kaitai į gerąją pusę turi tiesioginė teigiama patirtis. Tyrėjams nagrinėjant konkrečius atvejus taip pat matyti, kad dažniausiai gyventojai gana šaltai arba net priešiškai žvelgia prieš įsikuriant grupinio gyvenimo namams, o vėliau susipažinę savo nuostatas pakeičia. Pavyzdžiui, Kėdainių mieste kuriant grupinio gyvenimo namus buvo susidurta su sunkumais ieškant būsto, savininkas nesutiko parduoti reikiamo būsto, buvo rašomi skundai savivaldybei, prieita net iki to, kad skleista klaidinga informacija, esą šalia kuriami nakvynės namai, bet ilgainiui situacija pasikeitė - kaimynai dalijasi derliumi, bendrauja vieni su kitais.
Gyvenimo kokybė grupinio gyvenimo namuose
Net 92 proc. grupinio gyvenimo namų gyventojų jaučia savijautos pagerėjimą, kurį visų pirma siejo su ramybe ir saugumu. Antroje vietoje įvardijamos didesnės saviraiškos galimybės. Neįgaliesiems taip pat svarbu, kad gyvendami savo namuose jie yra savarankiški, laisvi rinktis patinkančias veiklas. Kaip vieną teigiamų dalykų grupinio gyvenimo namų gyventojai mini galimybę bendrauti, susirasti naujų draugų. Dauguma apklausoje dalyvavusių grupinio gyvenimo namų gyventojų sakė, kad naujuose namuose jiems nieko netrūksta, bet kai kurie nurodė susiduriantys su problemomis.
Grupinio gyvenimo namų gyventojai yra skirtingi tiek pagal savo asmenybę, tiek pagal negalios pobūdį, tačiau dažniausi sveikatos problemos yra susijusios su psichikos ar proto negalia. Vertindami sveikatos pokyčius grupinio gyvenimo namų gyventojai minėjo, kad persikėlus sveikata labai pagerėjo, pagerėjo arba greičiau pagerėjo - iš 105 asmenų taip manė 76, likusieji sakė, kad niekas nepasikeitė. Pagerėjimą jie sieja su geresne emocine būsena. Kaip sako vienas gyventojas: „Tarp ligonių - ligonis, tarp sveikų - sveikas“. Socialinių darbuotojų nuomone, psichikos sutrikimų turinčių gyventojų sveikatos pagerėjimui didelės įtakos turi gyvenimas ramioje, saugioje, mažiau taisyklių turinčioje aplinkoje. Jie teigia, kad gyvendami grupinio gyvenimo namuose gyventojai pajautė ramybę, todėl pagerėjo psichinė sveikatos būklė.
Iš 105 apklaustųjų 71 pamatė teigiamus savo savarankiškumo pokyčius. Socialiniai darbuotojai gyventojų savarankiškumą vertina kaip iš esmės padidėjusį. Klausiami apie tarpusavio santykius, dauguma gyventojų minėjo, kad jie labai pagerėjo, pagerėjo ar greičiau pagerėjo - taip manė 74 žmonės iš 105. Santykių pagerėjimą grupinio gyvenimo namų gyventojai siejo su saugumo jausmu, kai jautiesi gyvenantis tarp šeimos narių. Santykiai su darbuotojais, gyventojų požiūriu, taip pat pagerėjo. Šitaip manė 93 gyventojai. Iš pačių žmonių reakcijų galima daryti išvadą, kad su darbuotojais atsirado daugiau bendravimo ir daugiau asmeninio dėmesio. Kad santykiai keitėsi į gerąją pusę, teigia ir socialiniai darbuotojai.
Teisės ir orumas
2006 m. Jungtinės Tautos priėmė Konvenciją dėl žmogaus teisių, kuria siekiama panaikinti diskriminaciją prieš 650 milijonų neįgaliųjų žmonių visame pasaulyje. Ši konvencija svarbi, nes jos laikantis neįgalieji tampa subjektais, turinčiais teises, kurie yra pajėgūs išreikšti jas ir priimti su savo gyvenimais susijusius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Karilė Levickaitė teigia, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys - specifinė pacientų grupė, kurių siekis apginti savo teises ir interesus kartais gali būti traktuojami kaip ligos požymis, jų skundai netiriami rimtai, o tai atveria kelius pažeidimams ir įsišaknijančiai ydingai praktikai. Gaji ydinga praktika neigti žmogaus teisių pažeidimus, pacientų nusiskundimus „nurašant“ psichikos sutrikimui. Institucijose nuolat pažeidžiamas ligonių orumas.
Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pastebėjimais, psichiatrijos ligoninių personalui trūksta žinių, kaip naudoti ligonių tramdymo priemones, nesama aiškios šių priemonių naudojimo tvarkos.