Šioje informatyvioje santraukoje gilinamasi į knygą „Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos“. Knygos autoriai - Lietuvos mokslų akademijos nariai, įvairių sričių ekspertai: literatūrologė Viktorija Daujotytė, filosofas Arvydas Šliogeris, istorikas Vladas Žulkus, teisininkas Valentinas Mikelėnas ir ekonomistas Aleksandras Vasiliauskas. Kiekvienas iš jų pateikia savo požiūrį į opiausias grėsmes, kylančias Lietuvai humanitarinėje ir socialinėje sferose.
Knygos Tikslas ir Kontekstas
Atsižvelgiant į tai, kad išrinktos valdžios institucijos ir biurokratinis aparatas nepakankamai dėmesio skiria visapusiškam Lietuvos strateginės situacijos moksliniam įvertinimui, šie mokslininkai patys ėmėsi iniciatyvos išanalizuoti valstybės humanitarinę, socialinę, ekonominę ir teisinę būklę.
Tai, kad apie nerimą keliančias grėsmes prabilta būtent Mokslų akademijoje, yra reikšminga. Ši institucija istoriškai buvo svarbi pilietinių iniciatyvų, tokių kaip Sąjūdis ir Žaliųjų judėjimas, lopšys, o mokslininkai čia vieni pirmųjų iškėlė Lietuvos nepriklausomybės idėjas ir dabar vėl įspėja dėl kylančių pavojų.
Kompleksinės Analizės Būtinybė
Knygos sudarytojai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu trūksta kompleksinės šalies situacijos analizės, paremtos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) įvertinimo metodologija. Tokio pobūdžio analizei atlikti reikalingos išsamios studijos, įtraukiančios visus Mokslų akademijos skyrius ir kitas šalies mokslo institucijas. „Nerimas“ yra pirmas žingsnis šia kryptimi, pateikiant įžvalgas apie svarbiausias humanitarines grėsmes ir galimus jų padarinius.
Pagrindinės Knygos Temos ir Įžvalgos
Knygoje nagrinėjamos įvairios temos, į kurias autoriai žvelgia per skirtingų disciplinų prizmę. Toliau pateikiamos pagrindinės knygos temos ir įžvalgos:
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Humanitarinių Grėsmių Vertinimas
Knygos autoriai sutaria, kad humanitarinis laukas yra itin svarbus, nes jis tiesiogiai susijęs su žmogaus gyvenamuoju pasauliu. Vis dėlto, kone visose šalies gyvenimo srityse jaučiamas didėjantis humanistinio aspekto trūkumas. Trys iš penkių autorių (V. Daujotytė, A. Šliogeris ir V. Žulkus), būdami humanitarai, siūlo savitą grėsmių vertinimą iš humanistinės perspektyvos.
Teisės ir Ekonomikos Galimybės bei Ribos
Teisininkas Valentinas Mikelėnas ir ekonomistas Aleksandras Vasiliauskas apibendrina ir komentuoja, ką teisė ir ekonomika gali ir ko negali padaryti, siekiant sušvelninti grėsmes. V. Mikelėnas atkreipia dėmesį į teismų teisės kūrybinę funkciją ir galimą pavojų, kai teismai tampa pernelyg aktyvūs ir galingi. A. Vasiliauskas analizuoja nekontroliuojamo pelno siekimo agresiją, žmogiškųjų išteklių silpnėjimą Lietuvoje ir kitas ekonomines problemas.
Sąjūdis ir Laisvės Prieštaringumas
Viktorija Daujotytė savo esė teigia, kad norint suvokti Lietuvos dabartį saugumo ar nesaugumo požiūriu, būtina atsigręžti į praeitį. Ji nagrinėja Sąjūdžio laikotarpį, jo retoriką ir pamokas. Autorė atkreipia dėmesį į tai, kad pamatiniai žodžiai, tokie kaip tėvynė, Lietuva, laisvė ir demokratija, greitai ištuštėjo, o tai neigiamai paveikė žmonių sąmonę ir visuomenę. V. Daujotytė pabrėžia, kad laisvė yra ir atsakomybė, ir sunkus darbas, o visuomenėje trūksta šią tiesą suprantančių.
Ekonominės Priklausomybės Pavojai
Arvydas Šliogeris savo straipsnyje „Apie vieną kitą grėsmę Lietuvai“ kritiškai vertina Lietuvos situaciją, teigdamas, kad šalis yra bejėgė daugelio grėsmių akivaizdoje. Jis teigia, kad dvidešimt nepriklausomybės metų parodė visišką Lietuvos bejėgiškumą beveik visose gyvenimo srityse. Filosofas ypač pabrėžia Europos Sąjungos pašalpų ir paskolų neigiamą poveikį, teigdamas, kad jos sukūrė parazitų kastą ir paskatino emigraciją.
Kultūros Svarba
Vladas Žulkus kelia klausimą, ar Lietuvai tikrai reikalingesni tik išsilavinę amatininkai, praktikai ir siaurų technologijos mokslų šakų specialistai, ar nereikalingi filosofai ir menininkai. Jis pabrėžia kultūros svarbą valstybei ir visuomenei. Viktorija Daujotytė taip pat akcentuoja, kad valstybė, siekianti ateities, turi gyventi veidu atsigręžusi į kultūrą pačia bendriausia prasme.
Taip pat skaitykite: Knygos apie streso valdymą
Ištraukos iš Knygos
Štai keletas citatų iš knygos, kurios apibendrina autorių pozicijas:
- Viktorija Daujotytė: „Valstybė, siekianti ateities, turi gyventi veidu atsigręžusi į kultūrą pačia bendriausia prasme; kultūrai priklauso ne tik opera, knyga, paveikslas ar performansas, kultūrai priklauso ir rūpestis nuošalios mokyklos mokinukais.“
- Valentinas Mikelėnas: „Teismų teisės kuriamoji funkcija kai kuriose valstybėse yra tokia akivaizdi ir agresyviai aktyvi, jog su nerimu imta kalbėti apie tai, kad teismai tapo pačia pavojingiausia valstybės valdžios šaka.“
- Arvydas Šliogeris: „Dvidešimt nepriklausomybės metų parodė visišką mūsų bejėgiškumą beveik visose gyvenimo srityse - ekonomikos, technologijų, administracijos, politikos, kultūros ir intelektualinėje.“
- Aleksandras Vasiliauskas: „Kuo labiau blogėja žmonių gyvenimo kokybė ir sąlygos šalyje, tuo ambicingesni, bet nerealūs ilgalaikiai strateginiai tikslai primygtinai peršami žmonėms.“
- Vladas Žulkus: „Ar Lietuvai tikrai reikalingesni išsilavinę amatininkai, praktikai ir siaurų technologijos mokslų šakų specialistai? Ar tikrai nereikalingi filosofai ir menininkai, neva mintantys verslo uždirbtais pinigais, savo įžvalgomis kartais gąsdinantys visuomenę ir gadinantys gyvenimą politikams?“
A. Šliogerio Įžvalgos: Grėsmės ir Bejėgiškumas
Arvydas Šliogeris knygoje išsako pesimistinį požiūrį į Lietuvos ateitį, pabrėždamas daugybę grėsmių ir šalies bejėgiškumą jų akivaizdoje. Jis teigia, kad Lietuva neturi pakankamai resursų - nei technologinių, nei karinių, nei ekonominių, nei politinių, nei intelektualinių, nei žaliavinių, nei emocinių, nei moralinių, nei antropologinių - kad galėtų veiksmingai priešintis artėjančiai antropologinei katastrofai.
Šliogeris kritikuoja kleptokratines pseudopolitines struktūras ir biurokratinį terorą, kurie, jo nuomone, alina valstybę. Jis taip pat teigia, kad netgi tai, kas turėtų Lietuvą kelti ir gaivinti - ES parama - daro demoralizuojamą įtaką, sukurdama parazitų kastą. Filosofas teigia, kad ši parazitų apoteozė pasiekė visišką pergalę, sukeldama totalinę tautos demoralizaciją.
Ekranas kaip Ideologijos Koncentratas
Šliogeris atkreipia dėmesį į televiziją ir internetą (Ekraną) kaip į dabartinės ideologijos koncentratą, kuris teroristiškai primetamas visuomenei. Jis kritikuoja informacijos pertekliaus kultą, teigdamas, kad tai dezorientuoja ir demoralizuoja individą, paversdama jį žemiausių instinktų vergu.
Filosofas teigia, kad lietuviai, būdami artimi žemei, gamtai, darbštūs ir daiktiškai orientuoti, savo mąstysena labai skiriasi nuo anglosaksų, kurių ideologijos tikslas - sunaikinti gyvybę ir sielą.
Taip pat skaitykite: Svajonių interpretacijos pagal [Autoriaus Vardas]
Aukštojo Luomo Sunaikinimas
Šliogeris apgailestauja, kad Lietuvoje atkakliai naikinamos bet kokios sąlygos atsirasti tikram - atsakingam, aristokratiškam, pilietiškai susipratusiam, aukšto intelekto, kilnios dvasios, valstybiškai mąstančiam, turinčiam garbės kodeksą - aukštajam luomui. Jis teigia, kad valstybę sėkmingai valdyti gali tik aukštasis luomas, o ne prastuomenė ar tamsuomenė.
Psichoterapiniai A. Šliogerio Būties Fenomenologijos Aspektai
Straipsnyje „Psichoterapiniai Arvydo Šliogerio būties fenomenologijos aspektai“ Tomas V. Kajokas analizuoja A. Šliogerio knygą „Būtis ir pasaulis“ ir teigia, kad joje keliamos psichoterapijai artimos problemos. Jis apžvelgia psichoanalizės ir būties fenomenologijos paralelės bei skirtumus. Kajokas teigia, kad A. Šliogerio būties fenomenologijoje galima atpažinti kertines klinikinės psichoanalizės sąvokas.