Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama kalbos elgesio išorinė forma, apibrėžiant ją ir aptariant įvairius jos aspektus, remiantis retorikos, lingvistikos ir komunikacijos teorijomis. Straipsnyje siekiama pateikti išsamų ir suprantamą kalbos elgesio išorinės formos apibrėžimą, tinkamą tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems skaitytojams.
Retorikos Samprata ir Kalbos Elgesys
Retorika, kilusi iš graikų kalbos (ῥητορική), yra menas ugdantis kalbos taisyklingumą ir mokantis aiškaus, paveikaus bei estetiško minčių išdėstymo. Retorika apima ne tik kalbos taisyklingumą, bet ir gebėjimą paveikti auditoriją, naudojant įvairias kalbos priemones. Kalbėtojas, norėdamas sėkmingai perteikti savo mintis, turi numatyti temos apimtį, pasirinkti vieną esminį klausimą ir jį išsamiai aptarti.
Kalbos elgesys apima ne tik žodžių pasirinkimą, bet ir jų pateikimo būdą, intonaciją, kūno kalbą ir kitus neverbalinius elementus. Kalbos elgesio išorinė forma yra tai, ką matome ir girdime, kai žmogus kalba. Tai apima kalbos greitį, garsumą, intonaciją, tartį, taip pat kūno kalbą, tokią kaip gestai, mimika ir akių kontaktas.
Intencija ir Kalbos Funkcijos
Intencija (lot. intentio) - tai siekimas, ketinimas, minties kreipimas į ką nors. Kalbos elgesio išorinę formą lemia trys veiksniai: kas kalba, kodėl kalba ir kokiomis kalbos funkcijomis naudojamasi. Intencija gali būti susipažinti, išsiaiškinti, pranešti, įtikinti ar sužavėti. Tikslas yra išplėtota konkreti intencija. Pavyzdžiui, jei intencija yra informuoti, tikslas gali būti pateikti faktus apie tam tikrą įvykį.
Plano Svarba Kalbos Elgesiui
Planas (lot. planus) yra būtinas norint struktūruotai ir logiškai pateikti informaciją. Darbo dalys, jų tarpusavio sąsajos ir eilės tvarka yra svarbūs elementai. Informaciją reikia dėstyti kaip prielaidas ir pasekmes. Pagal L. Šiaučiūnienę, tinkamas plano sudarymas padeda išvengti nukrypimų nuo temos ir užtikrina, kad pagrindinės mintys bus aiškiai išdėstytos.
Taip pat skaitykite: Kalbos ritmo suvokimas: apžvalga
Klausymas ir Supratimas
Klausymas yra vienas svarbiausių bendravimo elementų. Tai būtinas žmogaus gebėjimas. Supratimas laikomas didžiausiu intelektiniu gebėjimu. Tyrimai rodo, kad žmogus gali atpažinti tik 50% ką tik išgirstos informacijos. Atmintis lavinama analizuojant informaciją ir interpretuojant ją simbolių ar vaizdų kalba. Pauzės metu klausantysis iš tiesų supranta, kas jam norima pasakyti.
Ekstrapoliacija pranoksta tiesioginį supratimo lygmenį. Norint sėkmingai bendrauti, reikia pažinti žmogų, t.y. empatiją. Empatija (gr. ἐμπάθεια - įsijautimas) - nuoširdus noras suprasti kitą žmogų. Gebėjimas klausytis kritiškai skiriasi nuo empatijos. Svarbu sugebėti kritikuoti ir neįžeisti kito žmogaus.
Kalbos Elgesio Išorinės Formos Komponentai
Kalbos elgesio išorinė forma apima įvairius komponentus, kurie veikia kartu, kad sukurtų bendrą įspūdį. Šie komponentai apima:
- Žodyną: Žodžių, kuriuos žmogus naudoja, pasirinkimas.
- Gramatiką: Kaip žmogus jungia žodžius į sakinius.
- Tarimą: Kaip žmogus taria žodžius.
- Intonaciją: Kaip žmogaus balso tonas kyla ir leidžiasi.
- Kūno kalbą: Kaip žmogus juda ir gestikuliuoja.
- Akių kontaktą: Kaip žmogus žiūri į kitus.
Visi šie komponentai veikia kartu, kad sukurtų bendrą įspūdį apie žmogaus kalbos elgesį. Pavyzdžiui, žmogus, kuris kalba greitai, garsiai ir su daug gestų, gali atrodyti energingas ir entuziastingas. Kita vertus, žmogus, kuris kalba lėtai, tyliai ir be gestų, gali atrodyti ramus ir susimąstęs.
Retorika ir Iškalba
Retorika, elokvencija (lot. eloquentia) ir iškalba yra sinonimai. Retorika dažniau vadinama šio mokslo teorija, o elokvencija ar iškalba - jos praktika. Iškalba - tai kalbėtojo intelekto, dvasios ir jausmų energija, pasitelkiama klausytojams įtikinti.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip motyvuoti save mokytis
Kalbininkė Regina Koženiauskienė teigia, kad šiais laikais retorika dažnai suprantama kaip viešosios kalbos sakymas, balso moduliacijos, kūno kalbos mokymas. Tačiau, pasak jos, tai tik "uodegėlė", o pamirštamas sudėtingas intelektinis retorikos mokslo pobūdis.
Konstantinas Sirvydas ir Lietuvių Kalbos Puoselėjimas
Konstantinas Sirvydas (1579-1631) buvo vienas pirmųjų LDK oratorių, kalbėjęs tėvų kalba. Jo žodynas "Dictionarium trium linguarum" yra visų kitų lietuvių kalbos žodynų pamatas. Sirvydas nesitenkino tik vienažodžiu atitikmeniu, pasitaikė ir platesnių žodžio aiškinimų tam tikra frazeologija. Jo kalba buvo išmintinga, aiški, paprasta ir natūrali.
Sirvydas kreipėsi į jaunuolius, kviesdamas pažvelgti į savo sielos gelmes, pažinti ją. Jis išvardijo nemaža tobulybių, iš kurių esą matyti, kad žmogus apdovanotas dvasinga ir išmanančia prigimtimi.
NLP ir Kalbos Elgesys
Neuro lingvistinis programavimas (NLP) nagrinėja subjektyviąją žmogaus gebėjimų struktūrą, jo minčių ir poelgių strategijas, šių strategijų modeliavimą ir sėkmingą jų įvaldymą. NLP terminai, tokie kaip akių judesių raktai, atspindėjimas, raportas ir refreimingas, gali būti naudojami norint geriau suprasti ir valdyti kalbos elgesį.
Pavyzdžiui, akių judesių raktai gali parodyti, kokią reprezentacinę sistemą žmogus naudoja (vizualinę, audialinę ar kinestetinę). Atspindėjimas padeda sukurti raporto būseną, o refreimingas leidžia pakeisti požiūrį į situaciją.
Taip pat skaitykite: Teksto kūrimo ugdymas