Arterinės Hipertenzijos Suvokimo Sutrikimai: Priežastys, Rizikos Veiksniai ir Prevencija

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje ir visame pasaulyje. Padidėjęs kraujo spaudimas, arba hipertenzija, yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių širdies miokardo infarktą, insultą, širdies aritmiją, inkstų nepakankamumą ir aklumą. Apie 40 proc. pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą, todėl būtina suprasti hipertenzijos priežastis, rizikos veiksnius ir prevencijos būdus.

Hipertenzijos Paplitimas ir Poveikis

Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūroje širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų išlieka pagrindine mirties priežastimi. 2011 m. kraujotakos sistemos ligos lėmė daugiau nei pusę (56,3 proc.) visų mirčių. Didžiausią mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų dalį sudarė asmenys, mirę nuo išeminės širdies ligos (63,8 proc.) bei cerebrovaskulinių ligų (24,6 proc.).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas trečias suaugęs žmogus pasaulyje turi padidėjusį kraujo spaudimą ir kas dešimtas serga diabetu. Šalyse, kurių gyventojai gauna dideles pajamas ir turi puikias diagnostikos ir gydymo galimybes, pavyko žymiai sumažinti hipertenzija sergančių gyventojų skaičių, o tai lėmė mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjimą.

Kas Yra Arterinis Kraujospūdis?

Arterinis kraujospūdis - tai kraujo slėgis į arterijų sieneles. Širdis veikia kaip siurblys - su kiekvienu jos raumens susitraukimu arterijose padidėja slėgis. Kraujospūdis širdies susitraukimo momentu būna didžiausias ir vadinamas sistoliniu, o širdies raumens atsipalaidavimo metu (tarp susitraukimų) kraujospūdis būna mažiausias ir vadinamas diastoliniu. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių ligomis, nepavojingas kraujospūdis yra iki 140/90 mm Hg.

Arterinės Hipertenzijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Arterinė hipertenzija (AH) - tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis tam tikrus organus: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis. Padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90 mm Hg. Hipertenzija - tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme.

Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės

Yra dvi pagrindinės arterinės hipertenzijos rūšys:

• Pirminė arterinė hipertenzija: Šios hipertenzijos priežastys nėra žinomos. Tai yra daugiaveiksmis kraujospūdžio reguliavimo sutrikimas. Genetinė teorija teigia, kad čia reikšmės turi tam tikrų genų mutacijos, tačiau jų reikšmė nėra iki galo įrodyta. Nepaisant to, pastebėta, kad arterinė hipertenzija yra paveldima. Kita aplinkos veiksnių teorija teigia, kad įtakos turi gyvensena (mityba, per didelis valgomosios druskos kiekis, kalcio, magnio, kalio stoka), piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, lėtinis stresas, triukšmas, bloga socialinė ir ekonominė aplinka, nutukimas, cukrinis diabetas, hormonų apykaitos pokyčiai organizme nėštumo metu, klimakteriniu periodu, paauglystėje.
• Antrinė arterinė hipertenzija: Šios hipertenzijos priežastys yra nustatytos. Ji atsiranda sergant tam tikromis ligomis: inkstų ligomis (glomerulonefritu, pielonefritu, inkstų navikais), endokrininėmis ligomis (tirotoksikoze, endokrininių organų navikais), esant aortos lanko patologinėms būklėms, vartojant medikamentus, kurie kelia kraujospūdį (kontraceptinius preparatus, gliukokortikosteroidus, nesteroidinius priešuždegiminius preparatus), piktnaudžiaujant alkoholiu ir narkotikais. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5-10 proc.

Hipertenzijos Simptomai ir Diagnostika

Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą. Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies permušimai, kraujavimas iš nosies. Bet dažniausiai arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai. Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms.

Gali kilti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose. Jų metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kiti simptomai.

Gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs padidėjusį kraujo spaudimą matuodamas jį dvi savaites kas kelias dienas. Matuojant spaudimą žmogus neturi būti po fizinio krūvio (pvz., lipęs laiptais), susijaudinęs, gėręs kavos.

Hipertenzijos Prevencija

Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse hipertenzijos ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių prevencija ir laiku taikomas gydymas lėmė mirtingumo nuo širdies ligų sumažėjimą. Prevencinės priemonės apima:

Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims

• Paveldimumo įvertinimas: Jeigu jūsų tėvų, brolių, seserų ir kitų šeimos narių kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir jums būtina nuolatinė kraujospūdžio kontrolė.

• Kūno svorio kontrolė: Turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei normalaus kūno sudėjimo asmenys. Suaugusių asmenų kūno masė vertinama pagal PSO rekomenduojamas kūno masės indekso (KMI) ribines vertes, kurios apskaičiuojamos kūno masę (kilogramais) padalijus iš ūgio (metrais) kvadratu. Optimalus svorio indeksas - nuo 18,5 iki 25.

• Fizinio aktyvumo didinimas: Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją. PSO tvirtina, kad visas jaunimas turi dalyvauti vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje ne mažiau kaip 60 minučių kasdien. Krūvio minimumas - bent du kartai per savaitę - turi padėti padidinti ar palaikyti raumenų jėgą ir tonusą, stuburo ir sąnarių lankstumą ir tinkamą kaulų tankį. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikų fizinė veikla turi būti apytiksliai 30 minučių ilgesnė negu ankstesnės tarptautinės rekomendacijos: trukti ne 30, bet 60 minučių. Tokios trukmės vidutinio intensyvumo fizinė veikla sumažina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti reikiamą kūno svorį ar net sumažinti vaikų nutukimą. Mokslininkai nustatė, kad suaugusiųjų vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis ne mažiau kaip 30 minučių 5 kartus per savaitę, išeikvojant apie 200 kcal energijos per dieną (pvz., 30 minučių greito ėjimo), stiprina suaugusiųjų sveikatą.

• Subalansuota mityba: Ribokite druskos kiekį maiste (ne daugiau kaip 5 g per dieną). Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus. Norint sumažinti riziką susirgti hipertenzija ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, patariama laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių:

  1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.
  2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.
  3. Valgyti daug daržovių ir vaisių (400-500 g per dieną).
  4. Išlaikyti normalų kūno svorį.
  5. Riebalus, ypač gyvūninius riebalus, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.
  6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
  7. Vartoti liesą pieną, liesus pieno produktus, sūrį.
  8. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g) per parą.
  9. Vartoti joduotą druską.
  10. Riboti alkoholio vartojimą.
  11. Valgyti reguliariai.
  12. Didinkite kalio kiekį maiste. Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio. Kalis padeda palaikyti mažą kraujospūdį.

• Atsisakymas alkoholio: Jeigu to nepavyksta padaryti, bent jau sumažinkite jo vartojimą. Per dieną išgerkite ne daugiau kaip 2 standartinius alkoholio vienetus (standartinis vienetas - 10 g gryno alkoholio). Vienas vienetas atitinka stiklinę alaus arba nedidelę taurę vyno. Kuo daugiau geriama alkoholio, tuo didesnis ir kraujospūdis.

  Taip pat skaitykite: Žaidimai lytėjimui lavinti

• Nerūkymas: Nerūkykite arba meskite rūkyti. Tai kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų rūkymo sukeliamų ligų.

  • Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį kraujo spaudimą.
  • Rūkant pažeidžiamas vidinis kraujagyslių sienelių sluoksnis - endotelis, sutrinka jo apsauginė funkcija, todėl prasideda aterosklerozė.
  • Rūkymas blogai veikia pagrindinį rizikos veiksnį - kraujo lipidus: „gerąjį” didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį mažina, o „blogąjį” mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį ir trigliceridus didina.
  • Rūkymas skatina kraujo krešėjimą, greitina trombocitų (krešėjimo ląstelių) sulipimą.
  • Rūkančiųjų kraujyje daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulius. Tai labai padidina miokardo infarkto riziką.
  • Nikotinas priverčia širdį greičiau plakti, o kraujagysles spazmuoti, padidina kraujospūdį.
  • Dūmuose esančios smalkės (anglies viendeginis) sumažina deguonies kiekį tekančiame kraujyje, todėl širdis turi daug smarkiau dirbti, kad vidaus organai gautų būtiną kiekį deguonies.
  • Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslių sienelėse, siaurina jų spindį. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies koronarinės kraujagyslės spazmu ir susiformavusiu trombu gali tapti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastimi.
  • Nuo rūkymo pablogėjusi plaučių būklė taip pat kenkia širdžiai. Silpstant plaučiams, širdis priversta sunkiau dirbti.
  • Rūkymas yra pagrindinis periferinių arterijų ligos progresavimo faktorius. Ligos simptomai rūkantiesiems pasireiškia dešimtmečiu anksčiau nei nerūkantiesiems. Taip pat rūkantiesiems kojos amputacijos prireikia du kartus dažniau nei nerūkantiesiems.
  • Rūkymas lemia nuo 12 iki 14 proc. visų mirčių nuo insulto. Jis padidina miego arterijų aterosklerozės progresavimo, išeminio insulto, hemoraginio insulto, intracerebrinės hemoragijos, subarachnoidinės hemoragijos riziką, didina su insultu susijusį mirtingumą.

• Streso valdymas: Streso, nerimo, baimės, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų. Atpalaiduojamieji pratimai galėtų kiek pagerinti gyvenimo kokybę, bet to neužtenka hipertenzijos kontrolei. Baimė yra natūrali emocija, svarbi išgyvenimui, nes padeda išvengti pavojaus. Tačiau nerimo sutrikimai skiriasi nuo natūralios baimės tuo, kad jie yra daug intensyvesni, ilgalaikiai ir gali itin trukdyti kasdieniam gyvenimui. Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.

  Pagrindiniai nerimo sutrikimai yra:

  • Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Tai nuolatinis, pernelyg didelis nerimas ir įtampa dėl įvairių kasdienių situacijų, net ir tada, kai nėra jokios aiškios priežasties jaudintis. GNS gydymas yra kompleksinis, apimantis psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius.
  • Panikos sutrikimas: Tai būklė, kai žmogus patiria staigius ir intensyvius baimės ar panikos priepuolius, kurie dažnai atsiranda be aiškios priežasties.
  • Socialinio nerimo sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia intensyvia baime ar nerimu dėl socialinių situacijų, ypač tų, kuriose asmuo gali būti vertinamas ar teisiamas kitų.
  • Specifinės fobijos: Tai intensyvi, nelogiška baimė dėl konkrečių objektų ar situacijų, pavyzdžiui, vorų, aukščio, skrydžių lėktuvu.
  • Obsesinis-kompulsinis sutrikimas: Įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
  • Potrauminio streso sutrikimas: Nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.

Nerimo sutrikimai yra gydomi ir tinkama pagalba gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo būdai apima:

* Psichologinis gydymas (psichoterapija): Kognityvinė elgesio terapija (KET), Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT), Dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) metodai, Psichodinaminė terapija, Egzistencinė terapija, Humanistinė psichoterapija, Racionalioji psichoterapija, Tarpasmeninė psichoterapija ir kt.* Farmakologinis gydymas (vaistai): Antidepresantai (Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI, TCA ir kt.)* Alternatyvūs gydymo būdai: Sportas ir fizinis aktyvumas, Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness), Meditacija ir relaksacinės technikos, Kvėpavimo pratimai, Akupunktūra ir akupresūra, Pozityvi vizualizacija, Dėkingumo praktika, Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis.

tags: #kalis #suvokimo #sutrikimai