Asmenybės augimas - tai nuolatinis procesas, trunkantis visą gyvenimą. Tai nėra greitas ar lengvas tikslas, bet kelionė, kurios metu mokomės, tobulėjame ir tampame geriausia savo versija. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas padeda tapti asmenybe, aptarsime įvairius savęs pažinimo, santykių, emocinės sveikatos ir iššūkių įveikimo aspektus.
Asmenybės Augimas: Adaptyvus Pokytis
Asmenybės augimas - tai nuolatinis adaptyvių pokyčių procesas. Adaptyvus pokytis - tai toks pokytis, kuomet mes keičiamės/adaptuojamės taip, kad įveiktume kokį nors iškilusį iššūkį, kurio įveikti jau nepavyksta kartojant didesne apimtimi tai, ką jau darėme iki šiol. Ar tas pokytis bus asmenybės augimas ar susitraukimas (neigiamas augimas) nėra iš anksto aišku, nes priklauso nuo konteksto ir nuo to, ką ir kaip mes suvokiame ir kaip interpretuojame. Kartais „ego išsiplėtimą“ žmonės vadina asmenybės augimu.
Pradžia yra įsisąmoninimas to, kas iš tiesų esu, užuot vis bandant tapti kažkuo kitu. Kuo labiau bandome neigti kurią nors savo asmenybės dalį ar savybę, tuo ilgiau išliekame tokie patys (neaugame) arba pakliūname į saviapgaulės (ego) pokyčių pinkles. Gal ir norėtųsi būti tiesiog kitokiais, tačiau tol, kol nepriimsime to, kokie esame dabar, augimas nevyks. Tai gali, ir dažniausia, vyksta palaipsniui, kai pripažįstame kažkurią neigtą ar neatpažintą savo asmenybės pusę.
Beje, kaip asmenybės mes neaugame vakuume, tai vyksta santykyje-ryšyje su kitais žmonėmis, t.y. kai įvyksta nepatogūs, sunkūs ar net jautrūs, kitaip dar, nekomfortiški pokalbiai. Tai, kaip mes sugebame juos praktikuoti, taip mes ir augame, kadangi tokie pokalbiai veda prie kitokio susitarimo su savimi. Pats geriausias laikas ir vieta asmenybės augimui yra ten, kur dabar esi, su tuo ką turi. Tam nėra amžiaus ar kažkokių gebėjimų apribojimų (tai patvirtina ir smegenų neuroplastiškumas). Jokių ypatingų sąlygų tam nereikia, tik šiek tiek savivokos ir pasiryžimo.
Emocinis ir Psichologinis Atsparumas: Kelias į Stiprybę
Būti emociškai ir psichologiškai stipria arba atsparia reiškia mokėti gerai prisitaikyti prie tokių dalykų, kaip stresas, trauma, priešiškumas ar tragedija. Jei norite tapti emociškai ir psichologiškai stipresne, turite išmokti valdyti savo emocijas. Ne visada galime sukontroliuoti tai, ką mums siunčia gyvenimas, bet visada galime rinktis, kaip reaguosime.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Prieš pradėdama auginti savo emocinio ir psichologinio atsparumo raumenis, visų pirma turite atlikti vidinę inventorizaciją, išsiaiškinti savo stipriąsias bei silpnąsias puses ir nusistatyti konkrečius dalykus, kuriuos norėtumėte pakeisti. Sudarykite savo stipriųjų ir silpnųjų vietų sąrašą. Kai baigsite, prie kiekvienos silpnosios vietos parašykite, ko galėtumėte imtis, kad ji pasikeistų.
Noras pakeisti kažkurį charakterio bruožą nereiškia, kad nemylite ar nepriimate savęs. Iš tikrųjų viskas yra priešingai: daugelis sutiks, kad norint tapti geriausia savo versija reikia daug dirbti. Taigi metas į savo dienotvarkę įtraukti užsiėmimų, formuojančių jūsų charakterį.
Psichologai kadaise manė, kad žmogaus temperamentas ir charakteris susiformuoja dar vaikystėje ir laikui bėgant beveik nekinta. S. Freudas teigė, kad iki 5-erių metų žmogus išsiugdo savo superego (moralės standartus), taigi, ir asmenybę. Asmenybė yra unikalus bruožų ir elgesio derinys. Tačiau modernesni tyrimai parodė, kad žmogus yra lankstus ir gali keistis visą gyvenimą. Prieš imdamiesi saviugdos apsvarstykite, kaip viską įgyvendinti nuosekliai. Pavyzdžiui, užsiregistruoti sakyti kalbą kokiame nors dideliame renginyje, jei jaučiate auditorijos baimę, gali būti per daug drastiškas sprendimas.
Praktiniai Žingsniai Asmenybės Tobulinimui
Norint sėkmingai augti kaip asmenybei, svarbu įtraukti į savo gyvenimą tam tikrus įpročius ir veiklas. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti:
Bendravimo Įgūdžių Tobulinimas: Jei norite sustiprinti savo asmeninius ir profesinius ryšius, skirkite laiko bendravimo įgūdžiams tobulinti.
Taip pat skaitykite: Knygos apie emocijas
30 Dienų Iššūkis: Normalu stengtis pasiekti tam tikrus tikslus, tad gera pradžia - imtis kokio nors 30-ies dienų iššūkio. Didelių įsipareigojimų prisiimti nebūtina, tačiau esmė - kažkokiai veiklai skirti laiko kiekvieną dieną. 15 min. 30 min.
Naujų Dalykų Išbandymas: Kai kurie žmonės jaučiasi puikiai turėdami gana griežtą rutiną, ir tame nėra nieko blogo. Tačiau išbandę kažką nauja gausite daug naudos (pavyzdžiui, tapsite kūrybiškesnis, spontaniškesnis).
Rūpinimasis Savimi: Dosnumas - nuostabi savybė, tačiau kai per daug laiko ir dėmesio skiriate kitiems žmonėms, užuot rūpindamiesi savimi, greitai galite perdegti.
Kūrybiškumo Ugdymas: Jei ir neturite meninių polinkių, nieko tokio, nes kūrybiškumą galite lavinti kaip įgūdį.
Sąmoningumo Praktikavimas: Skirdami laiko nuraminti protą ir sutelkti dėmesį į savo mintis, galite ugdyti sąmoningumą ir priimti geresnius sprendimus. Net sąmoningas kvėpavimas dienos metu reguliuoja jūsų emocijas ir mažina stresą.
Taip pat skaitykite: Psichologų kvalifikacijos iššūkiai Lietuvoje
Dienoraščio Rašymas: Tyrimai rodo, kad dienoraščio rašymas stiprina discipliną, kuri būtina norint pasiekti ilgalaikių tikslų. Beje, kasdien tam užtenka vos kelių minučių.
Komandinis Darbas: Būti nepriklausomam yra labai gerai, tačiau jei esate linkęs per daug pasikliauti savimi, komandinės sporto šakos padės suprasti, kokia svarbi tarpusavio priklausomybė.
Socialinių Ryšių Kūrimas: Asmeniniai iššūkiai - augimo dalis, o jei norite tapti atviresniu ir socialesniu, būdų tam pasiekti yra ne vienas. Ateityje šis tinklas gali būti naudingas sudarant praktikos sutartis, ieškant darbo ir t.
Mentoriaus Paieška: Ironiška, tačiau rasti motyvacijos savarankiškai tobulėti - gana sudėtinga. Radę patikimą mentorių visą saviugdos procesą gerokai paspartinsite. 97 proc. žmonių teigia, kad mentorystė buvo vertinga patirtis, o 55 proc.
Santykių Dilemos ir Saugumo Jausmas
Augant kaip asmenybei, santykiai vaidina svarbų vaidmenį. Jūsų atveju, ryšys su klientu ir geru draugu sukelia dvejopus jausmus. Jaučiatės saugi ir gera būdama šalia jo, nes jis rūpinasi jumis, pastebi jūsų išvaizdos ir nuotaikos pokyčius. Tačiau jo tvirtinimai, kad jis jus myli tik kaip seserį, verčia abejoti galimu romantišku ryšiu.
Kita vertus, atsiradęs kitas klientas, kuris neslepia simpatijos, kelia pagundą pasijusti geidžiamai. Tačiau, konservatyvus auklėjimas ir baimė dėl galimų pasekmių verčia abejoti šiuo pasirinkimu.
Patarimai:
- Įvertinkite savo prioritetus: Apmąstykite, ko jūs iš tikrųjų norite iš santykių. Ar jums svarbiausia saugumas ir draugystė, ar trokštate aistros ir fizinio artumo?
- Būkite atvira su savimi: Išsiaiškinkite, kodėl jaučiate poreikį pasijusti geidžiamai. Ar tai susiję su pasitikėjimo savimi stoka, ar tiesiog noru patirti naujų dalykų?
- Atsargumas: Jei nuspręsite užmegzti santykius su nauju klientu, būkite atsargi ir įsitikinkinkite, kad jaučiatės saugi. Pasidomėkite juo daugiau, pasikalbėkite apie lūkesčius ir ribas.
- Profesionalumas: Atminkite, kad asmeniniai santykiai su klientais gali būti nepriimtini jūsų darbe. Apsvarstykite galimas pasekmes.
Konservatyvus Auklėjimas ir Asmeninė Laisvė
Konservatyvus auklėjimas gali turėti įtakos jūsų požiūriui į santykius ir intymumą. Psichologė Vaida Platkevičiūtė teigia, kad esate išmokyta save saugoti ir racionaliai mąstyti, tačiau jums trūksta pavyzdžio, kaip sukurti santykį, kuris neštų visapusišką gyvybę.
Patarimai:
- Išsilaisvinimas nuo stereotipų: Abejokite tėvų auklėjimu ir stenkitės atrasti savo vertybes ir įsitikinimus.
- Santykių kūrimas: Nebūtina kurti ryšio per kūną. Pirmiausia pažinkite žmogų, pasikalbėkite, sužinokite jo vertybes ir tikslus.
- Savęs pažinimas: Išsiaiškinkite, kas jums svarbu santykiuose, ir ko jūs tikitės iš partnerio.
Vienišumo Baimė ir Santykių Sėkmė
Vienišumo baimė gali paskatinti jus įsikabinti į mylintį žmogų kaip į šiaudą.
Patarimai:
- Savivertės ugdymas: Išmokite mylėti ir vertinti save. Kai pasitikėsite savimi, jums nebereikės ieškoti patvirtinimo iš kitų.
- Santykių analizė: Apmąstykite savo santykių istoriją. Kas jus traukia į tam tikrus žmones? Kokias klaidas darote?
- Psichologo pagalba: Jei jums sunku susidoroti su vienišumu ir santykių problemomis, kreipkitės į psichologą.
Emocinė Sveikata ir Savęs Priežiūra
Emocinė sveikata yra būtina augant kaip asmenybei. Gebėjimas atpažinti, priimti ir reguliuoti emocijas padeda susidoroti su kasdieniais iššūkiais ir kurti pilnavertį gyvenimą.
Patarimai:
- Emocijų priėmimas: Nėra blogų ar gerų emocijų. Visos emocijos yra svarbios ir atlieka tam tikrą vaidmenį.
- Savęs analizė: Išsiaiškinkite, kas sukelia jums stresą, nerimą ar liūdesį.
- Sveikas gyvenimo būdas: Rūpinkitės savo fizine sveikata. Sveika mityba, reguliarus miegas ir fizinis aktyvumas padeda stiprinti emocinę sveikatą.
- Socialiniai ryšiai: Palaikykite ryšius su artimaisiais. Bendravimas su patikimais žmonėmis padeda sumažinti stresą ir jaustis geriau.
- Pomėgiai: Skirkite laiko veiklai, kuri jums teikia malonumą. Pomėgiai padeda atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo problemų.
Vaikų Emocinė Gerovė
Jei planuojate turėti vaikų, svarbu pasirūpinti jų emocine gerove. Vaikai, kurie jaučiasi saugūs, mylimi ir suprasti, užauga pasitikinčiomis savimi ir laimingomis asmenybėmis.
Patarimai:
- Pasitikėjimo ugdymas: Nuo pat pirmųjų dienų ugdykite vaiko pasitikėjimą savimi.
- Pagyrimas: Pagirkite vaiką už kiekvieną pasiekimą, kad jis didžiuotųsi savimi.
- Savarankiškumas: Leiskite vaikui būti savarankiškam ir priimti sprendimus.
- Drausmė: Nustatykite namų taisykles ir laikykitės jų.
- Laikas kartu: Skirkite laiko vaikui, kad jis jaustųsi mylimas ir svarbus.
- Pavyzdys: Būkite pavyzdžiu vaikui. Rodykite jam pagarbą, draugiškumą, sąžiningumą ir gerumą.
- Paaiškinimai: Paaiškinkite vaikui, kodėl reikia elgtis vienaip ar kitaip.
- Empatija: Būkite empatiški ir stenkitės suprasti vaiko jausmus.
Skaitmeninės Technologijos ir Psichikos Sveikata
Šiais laikais skaitmeninės technologijos vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Tačiau, per didelis naudojimasis internetu ir socialiniais tinklais gali turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai.
Patarimai:
- Ribokite laiką prie ekrano: Nustatykite laiką, kurį galite praleisti prie ekrano.
- Būkite kritiški: Būkite kritiški informacijai, kurią matote internete.
- Realybė vs. virtualus pasaulis: Atminkite, kad tai, ką matote socialiniuose tinkluose, dažnai neatspindi realybės.
- Gyvas bendravimas: Skirkite laiko gyvam bendravimui su artimaisiais.
- Atsipalaidavimas: Raskite būdų, kaip atsipalaiduoti be technologijų.
Pandemijos Įtaka Psichikos Sveikatai
COVID-19 pandemija turėjo didelį poveikį žmonių psichikos sveikatai. Emocinės būklės ištyrimas - suaugusiesiems skirtas psichodiagnostinis tyrimas, leidžiantis išsamiai įvertinti asmenybės bruožus, tipą, jausmus, emocines reakcijas, vidinę savijautą ir psichologinę pusiausvyrą. Šis ištyrimas padeda pažinti asmenybę: suprasti, kaip ji išgyvena stresą, tvarkosi su emocijomis ir kokios vidinės būsenos daro įtaką jo sprendimams, santykiams bei gyvenimo kokybei.
Kaip Tapti Vientisa Asmenybe?
Jūs klausiate, kodėl nesijaučiate vientisa. Taip būna ne tik jums, bet ir daugeliui žmonių. Mūsų asmenybė iš tiesų yra dažnai padalinta į atskiras dalis. Štai protas sako: nevalgyk, o ranka tiesiasi link pyragaičio. Arba jausmai sako: tau netinka šis žmogus, o potraukis stumia į to žmogaus glėbį. Ir pats protas dažnai pasidalina: vienas balsas galvoje sako: daryk tai, o kitas jam prieštarauja: nedaryk to.
Todėl asmenybės, kurios laikomos vientisomis, dažnai pasižymi tokiu pat paprastumu, kaip vaikai. Tai kas gi neleidžia mums visiems tiesiog būti žmonėmis, ir jums tiesiog būti savimi? Pirmiausia neleidžia mūsų pasaulio ir savęs vaizdas, kurį mes sukuriame, ribodami savo patyrimą įvairiomis sąlygomis. Tai būna šeimose, kur nepalaikoma individualybė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iškilus viduje kokiam nors jausmui ar norui, mes išmokstame paneigti ar iškraipyti tą jausmą ir norą. O jei ir neiškraipome, tai išmokstame nereikšti jo, o paversti kažkuo kitu. Nes keletą pirmų mūsų gyvenimo metų mes augame pagal sąlygas: „jei tu pyksti ant savo broliuko - tai esi bloga mergaitė“, arba „kas gi taip garsiai verkia?“ Taip pat gali būti, kad mūsų patirtis iškraipoma: „juk tu myli mamytę, tiesa?“ (o jūs tuo metu kaip tik ant jos supykusi). Taigi mes jaučiame ne tai, ką jaučiame, o tai, kas atitinka mūsų šeimoje iškeltas sąlygas.
Tas pats yra ir su veiksmais: „padėk jam“; „sėdėk ramiai“; „patrauk rankas nuo tos vietos“ ir pan. ir t.t. - jei to ankstyvoje vaikystėje yra daugiau, nei „pažaiskime“, mes mokomės daryti tik tai, kas reikalinga, neretai ignoruodami tai, ką norime daryti. Sąlygos, ką daryti ir ko nedaryti, sudaro kiekvienos šeimos vietinės reikšmės „dievo įsakymus“. Ir tas pats yra su mintimis bei suvokimu: „tai negražu“; „jis blogas“; „jie - blogi žmonės“; „pasaulis pavojingas“- tai pavyzdžiai ribojančių įsitikinimų, kurių irgi privalu laikytis, nes jie sudaro sąlygas. Laikantis šių sąlygų, mus priima šeimoje, taigi, meilė yra sąlygota meilė. Problema ta, kad toks pasaulio vaizdas ne visuomet padeda mums, kai ateina metas gyventi savarankiškai.
Antras susiskaldymo šaltinis - jūsų patirtos traumos, kuomet vyko kažkas siaubinga, ko jūsų protas nesugebėdavo atlaikyti. Trauma - kai situacija pataiko į jautrią mūsų psichikos vietą. Kiekvienam yra sava jautri vieta - vienam tai paguldymas į ligoninę; kitam - artimo žmogaus mirtis; trečiam - pamatytas smurtas; ketvirtam - stipri gėda; o labai dažnai - patirtas fizinis skausmas. Tokiais atvejais psichika lyg susiskaldo, jos dalis kažką daro ir jaučia, o kita - stebi tai, lyg tai būtų kinas. Tarkime, seksualinė prievarta gali sukelti „išėjimo iš kūno“ būseną, kuri vėliau atsikartoja lytinių santykių situacijoje.
Kad atrasti savo sąlygotumus ir traumas, geriausia lankytis pas psichoterapeutą. Juk savo nugaros nepamatysi, dažniausiai mes pastebime tik tai, kas yra mūsų sąmonėje, o ji, kaip jūs pastebėjote, yra susiskaldžiusi. Psichoterapeutas gali pamatyti ne tai, kas vyko, o tai, kas vyksta su jumis šiuo metu, bet jūs nepastebite. Ir pritaikyti specialias psichoterapines technikas darbui su sąlygotumais bei traumomis. Tokių technikų bei psichoterapinių krypčių yra daug, tarkime psichosintezė, Jungo analizė, geštalto psichoterapija, bioenergetika ir t.t.
Ar yra kažkoks kitas, savarankiškas darbas savo vientisumo link? Manau, kad taip, ir šis darbas vadinasi sąmoningas gyvenimas. Gyvendami mes galime nuolat kartoti automatu vis tą patį, kalbėti tuos pačius dalykus, daryti tuos pačius veiksmus. Vientisumui reikalinga sąmoningai daryti kažką nauja, kažką kita, nei įprasta. Nevengti tokių nuomonių apie save, su kuriomis nesutinki. Kalbėti dalykus, kuriuos sugalvojote pati, rizikuodama, kad ne visiems tai patiks. Ir žinoma, tuomet jūs pastebėsite, jog labiau priimate ir save, ir kitus.
Charizma: Gebėjimas Žavėti ir Patikti
Nepriekaištingas makiažas, daili šukuosena, grakščios kojos, nauji bateliai, masinantis kvepalų dvelksmas… Visa tai padeda moterims atrodyti patraukliai. Vis dėlto psichologai sako (o gal pastebėjote ir pačios), kad gebėjimas žavėti ir patikti žmonėms priklauso ne nuo kūno linijų ar drabužių. Kitaip tariant, kartais net tarsi nuo madų žurnalo viršelio nužengusi moteris nublanksta prieš gatvėje sutiktą merginą. Šiltai besišypsančią, nuoširdžiai besijuokiančią, atidžiai išklausančią. Nesvarbu, esame vyras, ar moteris. Jauni ar vyresniojo amžiaus. Uždirbame daug ar mažai. Tikime magija ar Dievu. Su tokiu žmogumi, kuris dažniausiai apibūdinamas kaip charizmatiškas, norime būti visi.
Charizma, išvertus iš graikų kalbos, - „dovana, ypatinga Dievo malonė, talentas“. Charizmatiškais vadinami žmonės, galintys lengvai patraukti dėmesį ir sukelti aplinkinių susižavėjimą dėl savo asmenybės ir (ar) išvaizdos bruožų.
- Gebėjimas reikšti emocijas. Charizmatiški žmonės nuoširdūs, jausmus reiškia spontaniškai. Turbūt pažįstate tokių žmonių, kuriems įėjus pro duris visas kambarys tarsi nušvinta. Arba, jei jie blogos nuotaikos, viskas aplinkui gali staiga „apsiniaukti“.
- Atidumas. Charizmatiški žmonės sugeba įsiklausyti į tai, ką sako pašnekovas, ir sureaguoti.
- Gebėjimas bendrauti. Kitaip tariant, charizmatiškas žmogus puikiai kalba, lengvai susipažįsta, užmezga kontaktą, sudomina, įtraukia į pokalbį.
Horney Teorija: Saugumo Poreikis ir Santykis su Tėvais
Horney nuomone, Froidas buvo teisus teigdamas, kad žmogaus asmenybę didžiai įtakoja ankstyvosios vaikystės metai. Tačiau ji manė, kad žmogaus vystymąsi lemia socialinės, o ne biologinės jėgos. Pagrindinis faktorius žmogaus formavimuisi yra santykis tarp vaiko ir tėvų. Horney manė, kad vaikystei būdingi dviejų tipų poreikiai - saugumo (safety) ir pasitenkinimo (needs for satisfaction). Tai universalūs (visiems būdingi) motyvai, kurių patenkinimas yra ypatingai svarbus. Tačiau Horney teorijoje saugumo poreikis įgyja daug didesnę svarbą nei pasitenkinimo poreikis, nes pastarasis yra paprastesnis ir apima mūsų pagrindinius fiziologinius poreikius - žmonėms reikia maisto, vandens, sekso, miego ir pan. Tad asmenybę formuoja saugumo poreikis. Saugumas - tai baimės nebuvimas (freedom from fear).
Vaiko saugumas visiškai priklauso nuo to, kaip su juo elgiasi tėvai. Iš esmės tėvai gali neleisti vaikui saugiai jaustis rodydami jam meilės ir šilumos trūkumą. Horney manė, kad vaikai gali pakelti tokius patyrimus, kokie paprastai (bent Froido teorijoje) laikomi trauminiais - atsitiktinį sumušimą, ankstyvą seksualinį patyrimą ar staigų atjunkymą nuo krūties be kokių nors sunkesnių pasekmių tol, kol jie jaučiasi pageidaujami ir mylimi, taigi, ir saugūs. Tačiau tėvai gali elgtis įvairiais būdais, kurie neleidžia vaikui pasijusti saugiai ir sukelia vaiko priešiškumą - jie gali aiškiai vertinti kitą vaiką daugiau, neteisingai bausti, nenuosekliai ir ūmiai elgtis su juo, netesėti savo pažadų, tyčiotis iš vaiko, žeminti jį, izoliuoti jį nuo kitų vaikų ir pan.
- Bejėgiškumas. Nebūtinai kiekvienas vaikas turi jaustis bejėgiu (helpless), nors kada šis jausmas atsiranda, jis yra viena būtinų sąlygų vystytis neurotinei asmenybei. Ar vaikas jaučiasi bejėgiu, priklauso nuo tėvų elgesio su juo. Jei vaikas yra ypač globojamas ir taip yra laikomas visiškai priklausomu nuo tėvų, tada skatinamas jo bejėgiškumas. Kuo labiau bejėgiu vaikas jaučiasi, tuo mažiau jis išdrįs prieš juos maištauti.
- Baimė. Vaikas lengvai gali pradėti bijoti savo tėvų dėl bausmių, grasinimų ir mušimo. Taipogi gali būti naudojami ir netiesioginiai būdai vaikui įbauginti.
- Meilė. Paradoksaliu būdu meilė gali būti dar viena priežastis išstumti priešiškumui. Šiuo atveju Horney kalba apie netikrą meilę - t.y., tokią, kada tėvai pastoviai kalba vaikui apie tai, kiek jie myli jį ir kaip daug jie aukojasi vaikui, tačiau iš tikrųjų nejaučia meilės ir šilumos jam. Horney mano, kas vaikas atpažįsta, kada tėvų meilė yra tikra ir jį nelengva suklaidinti tokiomis netikros meilės demonstracijomis ir išraiškomis.
- Kaltė. Be to, mūsų kultūroje vaikai dažnai priverčiami jaustis kaltais dėl bet kokios priešiškumo tėvams išraiškos ar maišto prieš juos. Vaikas priverčiamas jaustis beverčiu, nedoru ar nuodėmingu dėl savo pykčio išreiškimo ar net tik dėl pykčio jautimo.
Šie trys faktoriai - bejėgiškumas, baimė ir meilė - skatina vaiką išstumti savo priešiškumą tam, kad jis išbengtų savo ir taip netvirtų santykių su tėvais pablogėjimo.
Bazinis Nerimas
Bazinis nerimas - tai esminė Horney teorijos sąvoka. Jis apibrėžiamas kaip viską apimantis, visur prasiskverbiantis ir stiprėjantis vienišumo ir bejėgiškumo priešiškame pasaulyje jausmas. Taigi, bazinis nerimas yra visaapimantis - t.y., jis pasireiškia visuose žmogaus santykiuose su kitais žmonėmis. Žmogus nejaučia savo priešiškumo, kuris yra giliai išstumtas, tačiau jis gali pasireikšti nepaisydamas jo valios - įvairiais neurotiniais simptomais. Suprantama, žmogus, ypač vaikystėje stengsis apsiginti nuo šių stiprių nerimo jausmų.
- Meilės gavimas. Bandydamas išsaugoti kitų žmonių meilę ir šilumą, žmogus iš tikrųjų tikisi, kad jei kiti žmonės mylės jį, jie jo neįskaudins.
- Paklusimas. Tai gynybos mechanizmas, kuris apima visišką paklusimą kurio nors žmogaus ar visų žmonių norams.
- Jėgos pasiekimas (attaining power). Šiuo gynybos mechanizmu žmogus gali kompensuoti savo bejėgiškumo jausmą ir pasiekti saugumą, pasiekdamas kokią nors sėkmę ar patirdamas pranašumo prieš kitus jausmą.
- Atsitraukimas (withdrawal - izoliacija). galima gintis nuo nerimo ir izoliuojantis - atsitraukiant nuo kitų žmonių.
Visi šie keturi gynybos mechanizmai turi vieną tikslą - gynybą nuo nerimo. Jie yra nukreipti į saugumo ir nusiraminimo užtikrinimą, o ne į laimę ar malonumą. Taigi, tai gynyba nuo skausmo, o ne geresnio būvio siekimas.
Neurotiniai Poreikiai ir Tendencijos
Horney manė, kad bet kuris šių gynybos mechanizmų gali tapti pastovia asmenybės dalimi. Tokiu atveju jis įgyja motyvo ar poreikio savybes, kurios įtakoja žmogaus elgesį. Tokių poreikių turi kiekvienas žmogus. Tačiau šie poreikiai patys savaime nėra neurotiški. Tokiais jie tampa tada, kai jie yra itin intensyvūs ir priverčia žmogų siekti jų patenkinimo, kaip vienintelės priemonės nuo bazinio nerimo.
Vėlesnėje savo teorijoje Horney sugrupavo šiuos poreikius į tris grupes pagal tai, kiek jie parodo žmogaus nuostatą į save ir į kitus žmones. Ji mano, kad kiekvienas šių poreikių būtinai turi vieną šių elementų: judėjimą link žmonių, judėjimą prieš žmones ir judėjimą nuo žmonių.
Neurotinės tendencijos atsiranda iš gynybinių mechanizmų, taigi, turi labai daug panašumų su jais. Iš esmės tai į asmenybę įsišakniję ir apėmę ją visą gynybiniai mechanizmai.
- Judėjimas link žmonių. Nuolanki (compliant) asmenybė. Nuolankiai asmenybei yra itin būdingas ypač stiprus meilės ir pritarimo poreikis - būti mylimam, norimam, reikiamam ir ginamam.
- Judėjimas prieš žmones. Agresyvi asmenybė. Agresyvi asmenybė yra visiška priešingybė nuolankiam tipui. Tokie žmonės gyvena pasaulyje, kur, kaip jie jį supranta, kiekvienas yra priešas ir išgyvens tik stipriausias.
- Judėjimas nuo žmonių. Izoliuota (detached) asmenybė. Izoliuota asmenybė linkusi palaikyti emocinį atstumą su visais kitais žmonėmis.
Horney teigia, kad neurotikas turi vieną dominuojančią tendenciją, bet jam kažkokiu laipsniu būdingos ir kitos dvi. Šios trys tendencijos, tokiu atveju, papildo viena kitą.
tags: #kas #padeda #tapti #asmenybe #staripsniai