Manija yra psichikos sutrikimas, priskiriamas nuotaikos sutrikimų grupei. Jai būdinga liguistai pakili, linksma nuotaika, pagreitėjęs mąstymas ir suaktyvėję judesiai. Tai nėra atskira liga, tiksliau, šį sutrikimą būtų galima įvardyti kaip manijos epizodą. Manija - tai bipolinio sutrikimo ir depresijos mišinys: žmogus būna sudirgęs, o paskui prislopintas. Šios būsenos neretai keičia viena kitą. Anksčiau psichiatrijoje tai buvo vadinama maniakine depresine psichoze, dabar - bipoliniu sutrikimu.
Manijos Apibrėžimas ir Esminiai Bruožai
Manija priskiriama prie nuotaikos sutrikimų, kuriems būdinga liguistai pakili, linksma nuotaika, pagreitėjęs mąstymas, suaktyvėję judesiai. Manijos sindromas pasitaiko rečiau negu depresinis. Pasitaiko manijos sindromas, kuriam būdinga linksma nuotaika, pagreitėjęs mąstymas ir suaktyvėję judesiai.
Manijos epizodai turi įtakos ir atminčiai. Atmintis tarsi ir pagerėja, nors užfiksuoti naujus dalykus sunku. Dėl menko gebėjimo sutelkti dėmesį ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir patys nesusigaudyti, kur tikrovė, o kur fantazija. Jie tampa labai nesavikritiški, pervertina idėjas ir kliedesius.
Žodis "maniac" kilęs iš graikų kalbos, kur μανία (manía) reiškia „beprotybė“, „įsivaizduojama liga“ arba „aistringa aistra“. Vėliau šis žodis perėjo į lotynų kalbą kaip maniacus, taip pat išlaikydamas savo pradines reikšmes, tačiau su šiek tiek platesniu prasmių spektru, kur, be kita ko, atsirado ryšys su obsesijomis ir įvairiais nenormaliais elgesio modeliais. Maniac yra sudarytas iš šaknies man-, kuri nurodo į aistrą, polinkį ar beprotybę, ir priesagos -iac, kuri dažnai naudojama formuojant daiktavardžius, reiškiančius asmenį, turintį tam tikrą savybę arba būdingą veiksmą.
Manijos Sindromo Požymiai
Ištikus manijai žmogų apima pakylėta nuotaika, jis nuolat džiūgauja, būna viskuo patenkintas, aktyvus, pasitempęs, greitų judesių, pabrėžia neturintis jokių rūpesčių, jaučia dvasinį ir fizinį komfortą, viskas jam atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai graži. Ligoniai, kuriems pasireiškia maniakinis sindromas, dažniausiai gyvena, jų supratimu, tobulame pasaulyje, kuris jiems paklūsta. Manijos sindromą patiriantiems žmonėms atrodo, kad nėra neįveikiamų kliūčių, viską įmanoma pasiekti lengvai, jie kuria begales planų, stengiasi juos realizuoti, bet pradėję dažnai nebaigia ir griebiasi kitos veiklos.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai psichologams
Kai kada manijos padariniai gali būti skausmingi ir turėti neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, maniakinio sindromo apimtas žmogus neretai ima be saiko vartoti svaigiuosius gėrimus, leidžia pinigus nereikalingiems daiktams, ieško atsitiktinių lytinių santykių, nors anksčiau jam tai buvo nebūdinga. Net išorė manijos sindromą išgyvenančių žmonių tampa kitokia. Jų apranga dažnai išsyk krinta į akis, moterys linkusios pernelyg puoštis. Aplinkiniams manijos sindromo apimtas žmogus atrodo tiesiog aktyvus, jokių ligos požymių jo elgesyje jie paprastai neįžvelgia.
Kartais pasitaiko ir kitokia - vadinamoji piktoji manija. Tai tokia būsena, kai greta pakilios nuotaikos pasireiškia pyktis, dirglumas, irzlumas. Pavyzdžiui, tokios būsenos žmogus rašo didelėmis raidėmis, tekstą daug taiso, pabraukia, jam trūksta nuoseklumo, praleidžiamos raidės, žodžiai, o mintys - padrikos.
Iš suvokimo sutrikimų dažnai pasitaiko iliuzijų, ypač regos. Haliucinacijos retos, bet būna, kad manijos epizodams užsitęsus žmogus girdi linksmus balsus, jaučia malonų kvapą arba realiai nesantį skonį.
Maniakinio sindromo atveju dažnai sutrinka miegas. Žmogus miega trumpai, anksti keliasi ir puola tvarkyti „svarbių“ reikalų. Miegas sutrumpėja iki 2-3 val. per naktį. Įdomu tai, kad ir neišsimiegojęs manijos apimtas žmogus jaučiasi fiziškai stiprus, nepavargsta nei po ilgų kelionių, nei po sunkaus darbo.
Manijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų, manijos atsiradimo priežastis nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog manijos atsiradimą lemia įvairios neurologinės (galvos trauma, onkologiniai susirgimai), psichologinės priežastys (stresas dėl socialinių konfliktų), pagreitėjusi neuromediatorių apykaita smegenyse (noradrenalino, serotonino). Didelę reikšmę šio sutrikimo atsiradimui turi ir genetinis polinkis. Nustatyta, kad suserga 70% identiškų dvynių ir 25% neidentiškų dvynių. Manija sergančiųjų artimieji turi didesnę tikimybę sirgti įvairiais nuotaikos sutrikimais.
Taip pat skaitykite: PPT specialistų konsultacijos
Manijos sutrikimą galima pastebėti sergantiems maniakine depresine psichoze, šizofrenija ir kitomis psichikos ligomis. Psichologinės teorijos teigia, kad manija tarsi gynybos laikotarpis, kai žmogus ignoruoja savo blogą psichologinę būseną, t.y. depresiją. Remiantis socialiniu požiūriu, manijos epizodus dažniausiai iššaukia stresinės situacijos.
Manijos Simptomai ir Požymiai
Manijos sindromui būdinga triada:
- Linksma nuotaika.
- Pagreitėjęs mąstymas.
- Suaktyvėję judesiai.
- Manijos metu pacientų nuotaika ir savijauta puiki, jie būna džiugūs, viskuo patenkinti, aktyvūs, pasitempę, greitų judesių, neturi jokių problemų, jaučia dvasinį bei fizinį komfortą, viskas jiems atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai graži. Ligoniai, kuriems yra maniakinis sindromas, dažniausiai būna tarsi persikėlę į kitą, šviesų, spalvingą ir turtingą pasaulį. Grįžimu į normalią būseną jie kartais laiko „ grįžimu į pilkumą“.
- Į akis krinta maniakų išvaizda. Jie atrodo jaunesni, negu yra iš tikrųjų, jų veidas gyvesnis, paraudęs, besišypsantis. Jie daug, garsiai ir greitai kalba, dėl to balsas dažnai būna užkimęs. Patys ligoniai- pasitempę, blizgančių akių greitų judesių.
- Tiek išvaizda, tiek psichopatologija priklauso nuo maniakinio sindromo laipsnio. Lengvesniais atvejais ligoniai būna veiklūs, turi daug planų, stengiasi juos įgyvendinti. Jam nėra neįveikiamų kliūčių, viskas lengvai sekasi. Aplinkiniai dažnai neįžiūri jo elgesyje ligos požymių. Ligoniai nesilaiko drausmės, dažnai vartoja svaigiuosius gėrimus, leidžia pinigus, perka nereikalingus daiktus, lengvai užmezga naujus santykius, ieško atsitiktinių lytinių santykių, mėgsta kalbėti erotine tematika, nors ankščiau tai buvo nebūdinga. Pacientų aprangoje dažnai trūksta saiko - dėvi ne tam amžiui ir ne tai progai skirtus rūbus, moterys linkusios labai puoštis.
- Sunkesniais atvejais manijos veikiami ligoniai būna susijaudinę, tačiau jų veiklos kryptingumas vis tiek išlieka. Ligoniai kuria begales planų, stengiasi juos realizuoti, bet pradėję nebaigia ir griebiasi kitos veiklos. Jie visiškai nekreipia dėmesio į savo išvaizdą - nesišukuoja, nekerpa plaukų, vyrai nesiskuta, moterys nesidažo. Ligoniai išsiskiria savo kalbumu, judrumu, daug kartų per dieną prašo pasikalbėti, vėlai vakare ar nakties metu skambina mažai pažįstamiems žmonės, gatvėje gali užkalbinti nepažįstamą ir dalinti jam savo patarimus, siūlo savo paslaugas. Ligonio kalba būna vulgari, ciniška.
- Maniakinio sindromo metu sutrinka miegas. Ligoniai miega trumpai, anksti keliasi ir puola tvarkyti „svarbių“ reikalų. Miego trukmė sutrumpėja iki 2-3 val. per naktį. Jie jaučiasi fiziškai stiprūs, nepavargsta nei po ilgų kelionių, nei po sunkaus darbo.
- Ligonių mąstymas būna labai pagreitėjęs. Galvoje sukasi daug minčių, jos greitai kinta, nespėja visų išsakyti, dėl to gali susidaryti nerišlaus mąstymo įspūdis.
- Rašoma daug ir greitai, didelėmis raidėmis, tekste daug taisymų, pabraukimų, trūksta nuoseklumo, praleidžiamos raidės, žodžiai, mintys padrikos.
- Atmintis gali būti pagerėjus, nors užfiksuoti naujus dalykus sunku. Dėl menko gebėjimo sutelkti dėmesį ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir patys nesusigaudyti, kur tikrovė, o kur fantazija. Jie tampa labai nesavikritiški, pervertina idėjas ir kliedesius.
- Iš suvokimo sutrikimų dažnai pasitaiko iliuzijų, ypač regos. Haliucinacijų būna retai, ir tik elementarių, susijusių su pakilia nuotaika - linksmi balsai, malonus kvapas ar skonis ir kt.
- Maniakiniam sindromui būdingi suintensyvėję instinktai ir potraukiai, ypač seksualiniai.
Gali būti ir kitų manijos variantų:
- Pikta manija - tai būsena, kai greta pakilios nuotaikos, pasireiškia pyktis, dirglumas, irzlumas, priekabumas, galimi agresijos protrūkiai. Ligoniai su visais ginčijasi, kišasi į ne savo reikalus.
- Neproduktyvi manija - kai ligoniai būna linksmi, bet pasyvūs, vangūs, nenori imtis jokios veiklos.
- Manija, kuriai būdingas stuporas (sustingimas). Jos metu būna tik vienas maniakinės triados komponentas - linksma nuotaika, o mąstymas sulėtėjęs, judesiai aiškiai prislopinti.
Ligos Diagnostika
Deja, kaip ir daugeliui psichikos ligų, šiai ligai diagnozuoti specifinių tyrimų nėra. Gydytojas psichiatras diagnozuodamas manijos sutrikimą dažniausiai remiasi matomais ligos simptomais, artimųjų bei ligonio pasakojimais. Nustatant diagnozę yra taikomi diagnostiniai kriterijai:
I. Pakili, linksma ar dirgli nuotaika trunkanti ne mažiau kaip vieną savaitę.
Taip pat skaitykite: Kaip susisiekti su pasąmone?
II. Epizodo metu išlieka 3 pakankamai ryškūs simptomai (arba 4 jeigu nuotaika tik dirgli):
- Padidintas pasitikėjimas savimi.
- Sumažėjęs miego poreikis.
- Padidintas šnekumas nei įprastai.
- Padidintas minčių ir idėjų antplūdis.
- Išsiblaškymas (dėmesys yra greitai patraukiamas nereikšmingų išorinių dirgiklių).
- Užsiėmimas veikla, kurios padariniai gali būti skausmingi: pinigų leidimas, investavimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai.
- Suintensyvėjusi veikla su daugybę tikslų.
III. Nuotaikos sutrikimas yra pakankamai išreikštas, sutrikdantis paciento socialinę ir darbinę veiklą, tarpasmeninius santykius, kartais yra reikalingas gydymas ligoninėje dėl kylančio pavojaus sau ar aplinkiniams.
IV. Tokie simptomai nėra sukelti narkotikų, vaistų ar somatinių ligų (pvz., padidėjusio skydliaukės hormono kiekio).
Ligos Gydymas
Manijos gydymas susideda iš kelių labai svarbių komponentų: medikamentai, psichoterapijos ir artimųjų paramos.
Medikamentinis gydymas
Manija sergantiems žmonėms yra skiriami nuotaikos stabilizatoriai: litis, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas. Litis yra vartojamas klasikinės ūmios manijos gydymo metu, kuomet jo gydomas poveikis pastebimas 60proc. atvejų, kartu su ličiu yra vartojami neuroleptikai. Valproinės rūgšties preparatų veiksmingumas gydant maniją yra 70proc. Valproatai vartojami kaip daugiafunkciniai preparatai, nes turi traukulius slopinantį, nuskausminantį, raminantį poveikį. Karbamazepinas gali būti vartojamas, jeigu gydant maniją, litis buvo neveiksmingas ar sukėlė stiprų šalutinį poveikį. Dažniausiai karbamazepinas skiriamas kaip papildomas vaistas prie neuroleptiko, tuomet greičiau silpsta manijos simptomai, pasižymi antimaniakiniu poveikiu.
Vartojant nuotaikos stabilizatorius reikalinga reguliari gydytojo priežiūra, nes turi būti sekama vaisto koncentracija kraujyje. Gydant maniją nuotaikos stabilizatoriais būklė pradeda gerėti savaitės laikotarpiu. Gali būti vartojami dviejų nuotaikos stabilizatorių deriniai. Priklausomai nuo vyraujančių simptomų, kartu gali būti skiriami raminamieji (benzodiazepinai) arba antipsichotiniai vaistai. Praėjus ūmiam periodui, gali būti taikomas ligos profilaktinis gydymas. Pirmojo manijos epizodo gydymą rekomenduojama tęsti mažiausiai metus. Tačiau dažniausiai palaikomasis gydymas pradedamas po antro ar trečio epizodo. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir nėra šalutinių reiškinių, rekomenduojama profilaktika visą gyvenimą. Nutraukiant gydymą dozę reikia mažinti palaipsniui, nes kitaip manijos simptomai gali prasidėti kelių savaičių laikotarpiu.
Psichoterapija ir artimųjų pagalba
Psichologo pagalba manijos atveju yra daugiau antrinė, struktūruojanti. Tam dažniausiai naudojama kognityvinė-elgesio terapija, kuri yra aiškiai nukreipta į tam tikras, konkrečias elgesio sritis. Asmuo gali būti mokomas problemų sprendimo įgūdžių. Manoma, kad tai gali padėti išvengti stresų, kurie iššauktų naujus manijos epizodus. Taip pat labai svarbu sergančiuosius mokyti apie sutrikimo eigą. Tai padeda pasiekti didesnio bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais, ypač vaistų vartojimo stabilumo.
Teikiant pagalbą ne mažiau svarbi ir artimųjų palaikymas. Labai svarbu, kad pamačius artėjančio manijos priepuolio požymius ligoniui būtų pradėtas atitinkamas gydymas, todėl artimieji turėtų kreiptis į gydytoją ir supažindinti jį su savo pastebėjimais apie pakitusį artimojo elgesį.
Profilaktika
Pagrindiniai profilaktikos uždaviniai - išvengti priepuolių pasikartojimo ir pagerėjimų pailginimas. Tam tikslui yra vartojami tie patys nuotaikos stabilizatoriai (litis, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas), kurie gali būti vartojami net visą gyvenimą. Labai svarbu pacientui ir jo artimiesiems paaiškinti, kad negalima vaistų nutraukti dėl nėštumo, šalutinių reiškinių ar kitų priežasčių staiga, dozė turi būti mažinama palaipsniui, nes kitaip priepuolis gali pasikartoti staiga. Profilaktiką papildo psichoterapija ir artimųjų švietimas. Šeimos nariai turėtų sekti ligos eigą, žinoti manijos simptomus, gydymo principus, kaip suteikti pagalbą, neutralizuoti neapgalvotų veiksmų pasekmes, pvz., jei ligonis linkęs priepuolio metu švaistyti pinigus, tikslinga apriboti galimybes disponuoti pinigais.
Manijos ir Priklausomybės Ryšys
Manijos, priklausomybės, liguisto potraukio sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos. Kalbame apie narkomaniją ir alkoholizmą, persidirbimo, švaros, malonumų maniją (hedonizmą), valgymo, lieknėjimo maniją, liguistą potraukį ginčytis, liguistą pavydą, godumą, kerštingumą, televizijos žiūrėjimo maniją - šį sąrašą galėtume dar gerokai pratęsti.
Priklausomybė visuomet siejasi su frustracijos tolerancijos stoka: atrodo, jog daugelis mūsų visuomenės žmonių iš tiesų nesugeba ar beveik nepajėgia susidoroti su liūdesiu, skausmu ar praradimu, nesigriebdami maniakinių elgesio būdų. Taigi priklausomybę būtų galima nusakyti kaip bet kokią pasikartojančią elgseną, kuri trumpam padeda išvengti frustracijų ar jas susilpninti, bet per ilgesnį laiką frustracijas kuriančią.
Geriausia potencialią narkotinę medžiagą ar maniakinę elgseną laikyti antraeiliu dalyku, tai yra, nepabrėžti nei jos vartojimo, nei atpratimo nuo jos. Išimtį sudaro sveikstantys priklausomybės ligoniai: akivaizdu, kad atpratimą nuo priklausomybės elgsenos bent jau kurį laiką turi lydėti ypač didelės asmeninės pastangos.
Visuminis Požiūris į Priklausomybes
Žmogus įvairiais aspektais - fiziniais, psichiniais ir dvasiniais - suvokiamas kaip visuma. Šia prasme žodis „visuminis“ reiškia, kad šie įvairūs aspektai vienas nuo kito neatsiejami, tačiau turi būti nagrinėjami atskirai.
Fiziniai aspektai
- Paveldimumas kaip predispozicija. Paveldimumas daro didelę įtaką medžiagų sukeliamai priklausomybei.
- Tolerancija. Kuo greičiau kūnas pripranta prie kokios nors narkotinės medžiagos, tuo stipresnis tos medžiagos priklausomybės potencialas.
- Abstinencija. Kai žmogus įpranta vartoti kokią nors medžiagą ir jei tos medžiagos nebegaunant atsiranda fizinių ar psichinių simptomų - tai laikoma abstinencijos požymiais.
- Bendro pobūdžio sveikatos pakenkimai. Dauguma narkotinių medžiagų ne tik nuodija įvairius organus: priklausomybės kamuojamas žmogus paprastai ima nebesirūpinti savo sveikata.
Psichikos ir socialiniai veiksniai
Priklausomybės sutrikimai niekuomet neatsiranda socialiniame vakuume. Paprastai vadovaujamasi tuo, kad greta priklausomybės ligonio esama visos sistemos, sudarančios sąlygas priklausomybei susiformuoti ar net ją sustiprinančios.
- Socialinė izoliacija. Vystantis priklausomybei santykiai su kitais žmonėmis darosi vis sunkesni ir galiausiai visai nutrūksta - išskyrus tuos, kurie kartu vartoja narkotines medžiagas.
- Baimės. Sunkėjant priklausomybės elgesio padariniams, kartu didėja ir baimės bei nepasitikėjimo jausmas.
- Neigimas. Priklausomybės ligoniai, kurie (dar) nesilaiko abstinencijos, retai arba niekada sau ir kitiems neprisipažins, kad nebekontroliuoja savo priklausomybės elgsenos.
Dvasiniai aspektai
Gydant priklausomybės ligonius tikrai neatsitiktinai didelė reikšmė tenka religiniams aspektams. Prasmės ieškojimui, atsidavimui, prašymui atleisti ir dovanoti kaltę bei paklusnumui dvasinei tvarkai čia skiriama daug dėmesio - tiek nagrinėjant subjektyvią ligonio patirtį, tiek ir objektyvius išgyvenimus.
Kontrolės Praradimas ir Priklausomybės Samprata
Oficialiose psichikos sutrikimų klasifikacijose ši sąvoka nebevartojama. Priklausomybė pagal tarptautinę psichikos sutrikimų klasifikaciją (APA, 1994) apibrėžta tiksliai. Kontrolės praradimas reiškia, kad žmogus, net ir nepaprastai stengdamasis apriboti vartojimą norimo dydžio doze, to nepajėgia padaryti.
Nusakant priklausomybės sąvoką neretai skiriama psichinė ir fizinė priklausomybė. Fizinė priklausomybė apibūdinama pagal tai, ar abstinencijos simptomai sunkūs. Bet atidžiau vertinant toks fizinės ir psichinės priklausomybės atskyrimas veikiau atspindi tai, kad nepakankamai suprantame daugumos medžiagų organinį poveikį smegenims.
Bipolinis Sutrikimas ir Manija
Taip jaučiasi nemaža dalis žmonių, gyvenančių su bipolinio sutrikimo diagnoze. Bipolinis sutrikimas labai klastingas, tad net tada, kai viskas atrodo gerai, iš tiesų taip nėra. Apie depresišką jo pusę, jau kalbama viešumoje daugiau. Tačiau mažiau žinoma manijos būsena, kuri atneša neigiamą savo poveikį ir sujaukia žmogaus gyvenimą.
Kaip žmogus jaučiasi, kai patiria manijos simptomus? Pasak psichikos sveikatos specialistų, manija - tai būsena, kurią patiria žmogus, turintis bipolinį sutrikimą. Jai būdinga liguistai pakili arba dirgli nuotaika, sumažėjęs miego poreikis, pagreitėjęs mąstymas ir kalba, didybės idėjos, impulsyvus elgesys ir energijos šuoliai.
Nors manija yra didelė kančia ją patiriančiam ir jo (-os) artimiesiems, dažnai manoma, kad ji turi ir savų pliusų. Deja, dažnai pasitaiko, kad manija aplinkinių yra vertinama pozityviai, kadangi ją patiriantis žmogus tampa vakarėlio ir darbovietės siela, atlieka daug daugiau užduočių nei įprasta, tampa itin charizmatiškas su kibirkštėlėmis akyse, pilnas kūrybinių idėjų. Tačiau šie pliusai neturėtų nusverti minusų, kurie gali būti netikėti ir klastingi. Anot žmonių, patyrusių manijos epizodus, manija nėra būsena, kurios metu žmogus turi dirbti viršvalandžius, miegojęs pusę nakties atlikti visus namų ruošos darbus. Manija yra labiausiai pačiam žmogui pavojinga būsena, kuri užsitęsusi gali negrįžtamai pažeisti smegenis. Manijos metu yra didelė savižudybės rizika.
Brigita ir kiti tai išgyvenusieji žino, kad manija sugriauna santykius, reputaciją, atima žmogiškumą. Ji yra labai klastinga ir pavojinga.
Psichozė ir Manija
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės tipai:
- Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos
- Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą
- Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką, pvz.
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus;
- Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).