Menopauzė - tai natūralus fiziologinis moters gyvenimo etapas, kai baigiasi kiaušidžių veikla, sustoja mėnesinės ir pasibaigia vaisingasis (reprodukcinis) laikotarpis. Šis procesas žymi svarbius hormoninius pokyčius organizme, ypač dėl sumažėjusios estrogeno ir progesterono gamybos. Nors klimaksas yra individuali kelionė, kuriai reikia pasiruošimo ir žinojimo, kad pagalbos priemonių tikrai yra.
Ankstyvos menopauzės ženklai ir simptomai
Daugeliui moterų menopauzė įvyksta tarp 45 ir 55 metų amžiaus. Tačiau ankstyva menopauzė laikoma, kai menstruacijos moteriai dingsta iki 45 metų amžiaus. Pagrindiniai ankstyvos menopauzės simptomai yra nedažnos ar apskritai dingusios menstruacijos, kurių dingimui nėra jokios kitos priežasties (pavyzdžiui, nėštumo). Kai kurioms moterims taip pat pasireiškia ir kiti menopauzės simptomai:
- Karščio bangos
- Naktinis prakaitavimas
- Pasikeitusios menstruacijos
- Makšties išsausėjimas ar diskomfortas lytinio akto metu
- Miego sutrikimai
- Prasta nuotaika ar nerimas
- Galvos skausmai
- Sumažėjęs lytinis geismas
- Atminties ir dėmesio problemos
- Sąnarių sustingimas ir skausmas ar maudimas
- Dažnos šlapimtakių infekcijos
- Sumažėjusi raumenų masė
Vienintelis būdas išsiaiškinti, ar jums prasidėjo menopauzė - pasidaryti kraujo tyrimą, kuris parodo FSH vadinamo hormono kiekį. Jei jis nukrenta žemiau tam tikros ribos, tai greičiausiai reiškia menopauzę.
Psichologinės problemos ir emocinė būsena menopauzės metu
Menopauzės simptomai atsiranda dėl hormoninių pokyčių, ypač smarkiai sumažėjus estrogenų kiekiui organizme. Emocinė būsena taip pat kinta - moterys gali jausti nuotaikų svyravimus, padidėjusį dirglumą, nerimą, neretai pasireiškia ir depresiniai simptomai.
Kreipiamasi ir dėl psichologinių problemų - nuolat blogos nuotaikos, pablogėjusių santykių su artimaisiais, net ir dėl to, kad moteris negali įvardyti, kas su ja vyksta.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti seksualinio potraukio pokyčius klimakso metu
Dr. Linos Mockevičienės teigimu, hormonai tiesiogiai veikia ir emocijas. Estrogenai palaiko serotonino bei dopamino pusiausvyrą, todėl jų kritimas gali lemti nuotaikų svyravimus - nuo nepaaiškinamo liūdesio, ašarojimo iki nerimo ar net panikos priepuolių.
Svarbu nepamiršti, kad menopauzės laikotarpis dažnai sutampa su vadinamuoju „vidutinio amžiaus perėjimu“: vaikai išsikelia iš namų, senyvi tėvai pradeda sirgti, taip pat lieka kitos atsakomybės, kaip darbas ir pan. Visa tai kuria foną, kuris paaštrina biologinius pokyčius.
Kaip menopauzė veikia moters psichiką ir charakterį
Psichologines brandaus amžiaus moters problemas nagrinėja psichiatrė med. mokslų daktarė docentė Regina Satkevičiūtė. Kokia bus menopauzė? Kiekvienas žmogus per savo gyvenimą išgyvena keletą nuoseklių vystymosi etapų, kurių kiekvienas yra svarbus ir daro įtaką tam, kokios būklės moteriai ateis menopauzė. Itin reikšmingi pirmieji dešimt gyvenimo metų, kada vaikas saugioje, mylinčios šeimos aplinkoje mokosi pažinti pasaulį ir savo reikšmingumą jame. Tik šeima ir auklėjimas gali suformuoti pamatinį pasitikėjimą ne tik žmonėmis, bet ir pačiu savimi.
Menopauzinio amžiaus moterys skirtingos, nes kiekviena jų iki menopauzės išgyveno savitą, pilną įvairių sėkmių ir nesėkmių gyvenimą, kuris, jeigu pasisekė, paruošė ją psichologiškai adekvačiai ir užtikrintai pereiti į kitą, naują savo gyvenimo etapą.
Moteris, kuriai iki 18-20 metų pasisekė išsiugdyti savo individualumą, suvokti savo atsakomybę už tai, ką ji daro ir tai ką ruošiasi daryti, visas tolimesnes permainas sutiks ramiai ir užtikrintai. Maždaug iki 35-37 metų ji susiformuos kaip protinga, lanksti, supratinga moteris, kuri, būdama savarankiška ir pasitikinti, nebijo permainų. Ji atranda jėgų pripažinti klaidas, koreguoti savo gyvenimą taip, kaip pataria išmintis ir branda.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su ankstyvu klimaksu ir depresija
Menopauzė - naujos galimybės
"Noriu pabrėžti, kad menopauzė galės tapti naujo gyvenimo pradžia, tik jeigu moteris tam bus psichologiškai pasiruošusi iš anksto. Daug žinomų psichologų (K.Jungas, B.Livechud‘as) akcentuoja 35-40 metus, kai moteris tampa pakankamai brandi pradėti savąją „psichinę evoliuciją“ ir palaipsniui atsigręžti į save, į savo vidinį gyvenimą, į savo gyvenimo esminę prasmę.
Tik psichologiškai subrendusi moteris sugeba suvokti, kad jai atsivėrė dvasinių pokyčių galimybė, kad galų gale ji gali daryti tikrai tą, ką nori, o ne tai, kas privalu ar būtina. Tam tik reikia sugebėti laiku atsisveikinti su ilgai brandintomis idėjomis, įprastais darbo metodais ir įprastu požiūriu į pasaulį.
Kaip bendrauti su menopauzinio amžiaus moterimi
„Pirmiausia - nevadinti menopauzinio amžiaus moters ligone, nes vien toks jos vertinimas skatina jaustis nesveika. Atsiradus mažiausiai galimybei, skatinti moterį išsikalbėti. Savo kalboje nuolat pabrėžti jos patirtį, savarankiškumą, atsakomybę, vertę. Tiek gydytojas, tiek aplinkiniai turėtų perduoti moteriai pozityvų užtaisą, mobilizuoti ją naujiems siekiams ir mokyti natūraliai priimti neišvengiamus pokyčius, o, pastebėjus akivaizdžios depresijos ar nerimo požymius, aptarti tai, taktiškai pasiūlyti atitinkamą gydymą, o, esant reikalui, nusiųsti pas atitinkamus specialistus (psichoterapeutą, psichiatrą)“, - sako gydytoja R.Satkevičiūtė.
Mitai apie menopauzę
- Menopauzė - senatvė. Kalendoriniai metai nėra esminiai senatvės konstatavimo kriterijai. Gal objektyviau būtų moters menopauzę sieti ne su senatve, bet su natūraliu pasikeitimu jos vaisingo gyvenimo į nevaisingą?
- Menopauzė - liga. Menopauzes dažnai lydi gan audringi, erzinantys ir varginantys fiziniai ir fiziologiniai pojūčiai. Tačiau daug kas priklauso nuo išankstinio nusiteikimo ir požiūrio.
- Menopauzės laikotarpiu dingsta seksualinis potraukis. Moters seksualumas ir patrauklumas priklauso nuo jos viso gyvenimo praktikos ir nuostatų.
Kada kreiptis į gydytoją
Nors menopauzė yra natūralus ir neišvengiamas moters gyvenimo etapas, tam tikri simptomai ar jų intensyvumas gali reikšmingai paveikti kasdienę savijautą, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Taip pat būtina pasitarti su gydytoju, jei pastebimos nenormalios menstruacijų permainos: labai nereguliarus, gausus arba skausmingas kraujavimas, ypač jei jis tęsiasi ilgiau nei įprasta ar atsiranda po ilgos pertraukos.
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama ir tuo atveju, jei atsiranda stiprūs emociniai pokyčiai - tokie kaip nuolatinis liūdesys, nerimas, dažni nuotaikų svyravimai ar depresijos simptomai, nes tai gali rodyti ne tik hormoninį disbalansą, bet ir psichologinio palaikymo poreikį.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Gydymo būdai ir pagalba
- Pakaitinė hormonų terapija (PHT): Visoms moterims iki 50 metų pakaitinė hormonų terapija teikia daugiau naudos, nei gali pasireikšti šalutinio poveikio. Tokio amžiaus organizmui reikia estrogeno. Dažnai ankstyvos menopauzės metu moterims skiriamos kontraceptinės tabletės kaip hormonų terapija - taip gali atrodyti paprasčiau. Tai - tiesiog dar vienas būdas pakelti estrogeno kiekį.
- Bioidentiška hormonų terapija: Ši terapija padeda atstatyti hormonų pusiausvyrą menopauzės metu, kai kiaušidžių hormonų gamyba ženkliai sumažėja. Bioidentiški hormonai efektyviai mažina menopauzės simptomus, tokius kaip karščio pylimai, nuotaikų svyravimai, miego sutrikimai, makšties sausumas ir sumažėjęs libido.
- Natūralios priemonės: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba (ypač Viduržemio jūros dieta), pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, miego higiena, meditacija, kvėpavimo pratimai ar joga gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką.
- Intymi sveikata: Įvairūs drėkikliai ir lubrikantai, vietiniai estrogenai (kremai ar makšties žvakutės), hialurono rūgšties injekcijos į makšties sieneles, PRP (trombocitais praturtintos plazmos) injekcijos.
- Psichologinė pagalba: Svarbu kalbėtis su artimaisiais, draugėmis, o prireikus kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Ką vyrai turėtų žinoti ir kaip galėtų padėti
Vyrai turėtų žinoti, kad šis laikotarpis moterims yra labai sunkus. Ne tik fiziškai keičiasi moteris ir jos reprodukcinė sistema, bet ir psichologiškai dažnai moterims menopauzinis laikotarpis asocijuojasi su senatve. Menopauzėje moteris praranda galimybę pastoti, išsenka kiaušidžių funkcija, sumažėja moteriškų lytinių hormonų ir kartu padidėja moters dirglumas, nerimas, depresinė nuotaika, prastėja miego kokybė. Labai svarbu, kad šiuo laikotarpiu jos sulauktų vyrų supratingumo ir palaikymo.
Kaip palengvinti menopauzę
Nepaisant atsiradusių fiziologinių pokyčių, keliančių daugiau ar mažiau diskomforto, daug dalykų menopauzės laikotarpiu priklauso nuo moters mąstymo, tai yra, kaip ji priima šį gyvenimo tarpsnį. Jeigu moteris apie menopauzę galvoja kaip apie vieno laikotarpio pabaigą ir kito pradžią, jeigu ji yra veikli, geba save realizuoti įvairiose veiklose, turi įdomių pomėgių, darnius santykius, ji daug lengviau psichologiškai išgyvena pokyčius.
tags: #klimaksas #ir #psichologines #problemos