Klinikinės Psichologijos Katedros Lietuvoje: Istorija, Veikla ir Perspektyvos

Įvadas

Klinikinė psichologija Lietuvoje turi ilgą ir įdomią istoriją, o šios srities specialistų rengimas bei moksliniai tyrimai yra svarbi psichologijos mokslo dalis. Straipsnyje apžvelgiama klinikinių psichologijos katedrų susikūrimo istorija Lietuvoje, jų veikla, vykdomi moksliniai tyrimai ir dėstytojai.

Klinikinės psichologijos katedros ištakos Vilniaus universitete

Klinikinės psichologijos katedros pradžia siejama su reikšmingu laikotarpiu Lietuvai - 1991 metais, kai atkūrus Nepriklausomybę, Vilniaus universitete prasidėjo radikalios permainos. Šis laikotarpis sukūrė palankią atmosferą naujoms iniciatyvoms, tarp kurių buvo ir atskiros klinikinės psichologijos katedros įkūrimas. Iki tol Vilniaus universitete veikė tik viena psichologijos katedra.

Klinikinės psichologijos specialistų branduolys Lietuvoje pradėjo formuotis dar anksčiau, nuo aštuntojo dešimtmečio, kai pasirodė pirmosios psichologijos specialybės absolventų laidos. Nors sovietmečio ideologija ribojo psichologijos raidą, profesoriaus Alfonso Gučo vadovaujama VU Psichologijos katedra palaikė studentų iniciatyvas, siekiant jiems rūpimos specializacijos savo profesijoje. Taip dalis absolventų pasirinko klinikinės psichologijos sritį, o vėliau - ir organizacinės psichologijos.

Atėjus Nepriklausomybės reformų laikui, klinikinės psichologijos specialistai jau buvo įsitvirtinę įvairiose sveikatos apsaugos srityse, vystė mokslinius tyrimus bei dalyvavo psichologijos specialistų rengime Vilniaus universitete. Permainų laikotarpis buvo palankus įkurti atskirą katedrą. Iš pradžių ji vadinosi Klinikinės ir socialinės psichologijos katedra, o vėliau, suformavus organizacinės psichologijos specializaciją, atitinkamai pasikeitė ir katedros pavadinimas.

Vilniaus universitete perėjus prie dviejų pakopų studijų daugumoje fakultetų, specializacijų pagrindu sudarytos dvi magistratūros programos - Klinikinės psichologijos ir Organizacinės psichologijos. Po reorganizacijos 2018 m.

Taip pat skaitykite: Filosofijos fakulteto klinikinės psichologijos programa

Katedros vadovai

Pirmąjį katedros gyvavimo dešimtmetį jai vadovavo profesorius Rimantas Kočiūnas, nuo 2000 m. iki 2018 m. - profesorė Danutė Gailienė. 2018-2021 metais, po reorganizacijos, Klinikinės psichologijos katedrai vadovavo prof. dr. Rasa Barkauskienė, nuo 2022 m. - doc. dr. Neringa Grigutytė, nuo 2025 m. - doc. dr.

Moksliniai tyrimai

Klinikinės psichologijos katedra organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus klinikinės psichologijos srityje.

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas

Nuo 2018 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas (VU FsF) yra reikšmingas psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje. Institutas ne tik vykdo psichologų rengimą, bet ir aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, prisideda prie visuomenės psichologinės gerovės.

Istorija ir reikšmė

Psichologijos studijos Vilniaus universitete yra ilgiausiai gyvuojantis segmentas dabartiniame Filosofijos fakultete, pradėtas vykdyti dar 1969 m. Nors paties Filosofijos fakulteto tuo metu nebuvo, naujai įsteigta katedra vadinosi „Psichologijos ir pedagogikos“ ir priklausė Istorijos fakultetui. 1971 m. ši katedra skilo į dvi - Psichologijos ir Pedagogikos - katedras, o 1989 m. VU Filosofijos fakultetas švenčia tris gimtadienius: steigimo 445-metį, atkūrimo 35-metį ir psichologijos studijų 55-metį.

VU Filosofijos fakultetas vienija penkis institutus - Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų.

Taip pat skaitykite: Psichologinės harmonijos link

Studijų programos

Psichologija - tai mokslas, kuris gilinasi į žmogaus psichikos ir elgesio dėsningumus. Psichologams rūpi, kaip veikia žmogaus protas, kaip patiriamos emocijos, kokios yra žmogaus asmenybės savybės, kaip vystosi žmonių tarpusavio santykiai ir dar daugybė kitų dalykų.

Vilniaus universitetas turi ilgiausią patirtį rengdamas psichologus Lietuvoje; universitete dirba tarptautinio lygio mokslininkų ir patyrusių praktikų komanda, studijose taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai. Psichologijos programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EuroPsy) reikalavimus psichologų rengimui.

Studijų metu susipažinsite su visais svarbiausiais psichologijos aspektais - nuo nervų sistemos funkcionavimo iki grupių psichologijos, nuo atminties mechanizmų iki psichologinio konsultavimo pagrindų, nuo asmenybės psichologijos iki organizacijų psichologijos. Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe - pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą. Tyrimo priemonių vertinimą, testavimą ir pritaikymą. Metodines naujoves. Dokumentų analizę, lauko ir eksperimentinius tyrimus. Taikomąsias studijas ir konsultacijas politikos klausimais. Instituto mokslininkai bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis apie jautrias su psichologija susijusias problemas.

Sveikatos psichologijos katedra

Sveikatos psichologijos katedra organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus sveikatos psichologijos srityje. Atliekami sveikatos stiprinimo, psichologinių problemų bei sutrikimų prevencijos, įvairių visuomenės grupių bei individų, sergančių lėtinėmis ligomis, psichologiniai tyrimai. Jų tikslas - prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo bei šalies gerovės kūrimo.

Katedros mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su psichologais praktikais, dirbančiais įvairiose Lietuvos sveikatos priežiūros institucijose, dalyvauja vietiniuose bei tarptautiniuose tyrimų projektuose. Sveikatos psichologijos katedroje dirbantys mokslininkai kviečiami dalyvauti, kuriant įvairias su sveikatos stiprinimu, prevencija susijusias strategijas, veiksmų planus, projektus ir pan. ministerijų bei atskirų institucijų rėmuose. Sprendžiant visuomenės sveikatos stiprinimo problemas, vis daugiau bendradarbiaujama su kitų psichologijos šakų (organizacinės psichologijos, edukacinės psichologijos, klinikinės psichologijos) specialistais.

Taip pat skaitykite: Klinikinės psichologijos studijos VU

Disertacijų temos

Psichologijos institute vykdomi įvairūs doktorantūros tyrimai. Štai keletas rengiamų disertacijų temų:

• Mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais poveikio universalumas. Mokslinė vadovė prof. dr. S.
• Ribinio asmenybės sutrikimo požymių raiška, raidos trajektorijos ir veiksniai paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
• Asmenybės funkcionavimo sunkumų prevencijos galimybės vaikystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
• Religinių ir dvasinių sunkumų vaidmuo psichopatologijos kontekste. Mokslinis vadovas doc. dr. J.
• Nuotoliu dirbančiųjų darbo atlikties bei gerovės individualios ir organizacinės prielaidos. Mokslinė vadovė prof. dr.
• Ankstyvoji asmenybės sutrikimo intervencija paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr.
• Jaunų suaugusiųjų, turinčių neuroraidos sutrikimų, psichikos sveikatos sunkumų rizikos veiksniai. Mokslinė vadovė doc. dr. N.
• Darbo ir gyvenimo pusiausvyros, didėjančios gyvenimo vaidmenų įvairovės ir taikomų individualių bei organizacinių strategijų sąsajos lankstaus darbo organizavimo kontekste. Mokslinė vadovė doc. dr. J.

Atviros paskaitos ir konferencijos

Švęsdamas svarbias savo istorijos sukaktis, VU Filosofijos fakultetas pradeda atvirų visuomenei paskaitų ciklą.

Atviros psichologijos paskaitos „Apie žmogų įvairiai“ rugsėjo 25 ir 26 d.:

• Trečiadienį, rugsėjo 25 d., VU Aula Parva salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 17 val. VU FsF Psichologijos instituto docentė dr. Paulina Želvienė skaitys paskaitą „(Ne)pastebėtos jaunimo trauminės patirtys ir psichologinis atsparumas: psichotraumatologijos įžvalgos“. 18 val. vyks dr.
• Rugsėjo 26 d. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 16 val. vyks profesoriaus dr. Antano Kairio paskaita „Penki patarimai kaip pasenti“, 17 val. - VU FsF Psichologijos instituto profesorės ir vadovės dr. Romos Jusienės paskaita „Gyvenimo paradoksai, arba kaip paprastus dalykus padaryti sudėtingais“. 18 val. docentė dr.

VU FsF Psichologijos institutas rugsėjo 27 d. VU Teatro salėje surengs šventinę konferenciją „VU psichologijos studijoms - 55-eri“. Nuo 10 val. vyksiančiame renginyje VU psichologai prisimins svarbiausius psichologijos studijų Vilniaus universitete istorijos momentus, pagerbs psichologijos studijų pradininkus, dalinsis prisiminimais ir įžvalgomis apie psichologijos raidą (programa: VU psichologijos studijoms - 55-eri - VU Filosofijos fakultetas). Renginyje dalyvaus ir pasisakys VU Emeritas profesorius dr. Albinas Bagdonas, profesorė habil. dr. Danutė Gailienė, docentė dr. Birutė Pociūtė, Žmogaus studijų centro partneris, Psichologijos akademijos prorektorius, VU psichologijos absolventas Justinas Burokas, istorikė Ignė Rasickaitė. Vyks panelinė diskusija „Psichologijos studijų savianalizė: kur buvome, esame, būsime?“, kurioje dalyvaus pirmos, 10-os, 20-os, 30-os, 40-os ir 50-os psichologijos studijų laidos atstovai, moderuos VU FsF Psichologijos instituto doktorantė Rita Jakštienė ir docentas dr. Renginiai atviri visuomenei, įėjimas laisvas.

Danutė Gailienė: Gyvenimo ir mokslinės veiklos bruožai

Danutė Gailienė gimė 1951 m. rugpjūčio 10 d. Vabalninke. 1969-1974 m. Vilniaus universitete studijavo psichologiją. 1985 m. apgynė psichologijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją Maskvos universitete, 1993 m. mokslo laipsnį nostrifikavo Lietuvos mokslo taryba.

Nuo 1991 m. VU docentė, 2001 m. apgynė habilitacinį darbą Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 2001 m. VU profesorė. 1995-1997 m. dėstė VDU. 1998-2000 m. Kauno Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorijoje ėjo vyr. mokslinės bendradarbės pareigas. 2000-2017 m. VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja, 2002-2006 m. - VU Senato narė, nuo 2016 m.

1976 m. lankė medicininės psichologijos kursus Leningrado V. Bechterevo Psichoneurologiniame institute. 1978-1981 m. studijavo psichodinaminę grupinę psichoterapiją Rytų Berlyno Sveikatos namų Psichoterapiniame centre. 1991 m. LR Sveikatos apsaugos ministerijos kvalifikacinė komisija suteikė aukščiausią medicinos psichologo kvalifikacinę kategoriją. 1999 m. gavo Lietuvos psichologų sąjungos psichologo praktiko licenciją. 2003 m. stažavosi Miunsterio universiteto (Vokietija) Psichologijos institute. 2004 m. Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos neetatinė vyr. 2001 m. 2005-2006 m. 2005 m. 2010 m. Lietuvos psichologų sąjungos prof. 2011 m. 2013 m. 2015 m. · 2017 m.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedra

Psichologijos katedra įkurta 2016 m. rugsėjo 1 d., sujungus Teorinės ir Bendrosios psichologijos katedras. VDU Psichologijos katedra yra atsakinga už bakalauro ir trijų magistrantūros studijų programų (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) vykdymą, taip pat psichologijos krypties doktorantūros studijas, kurios įgyvendinamos kartu su Mykolo Romerio universitetu. Katedroje atliekami įvairaus pobūdžio psichologiniai tyrimai bei analizuojamos šiuolaikinės asmens, visuomenės problemos. Nuo 2007 m. Moksliniuose tyrimuose nagrinėjamos aktualiausios šiuolaikinės visuomenės problemos - emigracija, rizikingas vairavimas, visuomenės gerovė ir psichologinė pagalba, darni lyderystė, aktualūs švietimo ir ugdymo psichologijos klausimai. Tyrimų rezultatai skelbiami populiariojoje bei mokslo literatūroje, pranešimuose nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose.

Psichologijos katedra mokslinių tyrimų srityje bendradarbiauja su kitų šalių universitetų mokslininkais: Linu Bieliausku (Mičigano universitetas, JAV), (University of Nebraska at Kearney (JAV); Black Hills State University (JAV), Middle East Technical University, Turkija). Katedra taip pat yra pasirašiusi Erasmus+ programos studijų mainų sutartis su keletu Europos universitetų: University of Torino (Italija), University of Perugia (Italija), G. d’Annunzio” University of Chieti-Pescara (Italija), Linnaeus University (Švedija), University of Liege (Belgija), University of Bergen (Norvegija), Pavol Jozef Šafárik University in Košice (Slovakija), Palacký University Olomouc (Čekija), University of Erfurt (Vokietija), Tallinn University (Estija), University of Eastern Finland (Suomija), Riga Stradins University (Latvija), University of Warsaw (Lenkija), University of Lodz (Lenkija), University of Pedagogy in Bialystok (Lenkija), University of Trás-os-Montes and Alto Douro (Portugalija), Nisantasi university (Turkija), Özyeğin University (Turkija), Istinye University (Turkija).

Moksliniai projektai

• Mokslo projektas „Rizikingo vairavimo prevencijai skirtų reklamų sukeliamos emocijos ir poveikis saugaus elgesio kelyje ketinimams“, Nr.
• Mokslininkų grupių projektas „Pavojaus kelyje suvokimo mokymas skirtingose vairuotojų grupėse: galimybės, efektyvumas ir poveikis eismo saugumui“, Nr.
• Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume (EST EMTIK) projektas, LMT, Nr.
• Tarptautinių ryšių departamento vykdomo projekto „Developing the Employability Skills of Displaced Persons (ON-D-GO)”, Nr.
• Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Kauno bendruomeniniai šeimos namai“, Nr.

Klaipėdos universiteto Psichologijos katedra

Psichologijos katedra įsteigta 1991 m., įkūrus Klaipėdos universitetą. Katedros dėstytojai psichologijos disciplinas dėsto visuose Klaipėdos universiteto fakultetuose. Iš viso parengta ir realizuojama 60 bakalauro ir 30 magistro studijų pakopų sandai. Psichologijos katedra yra pasirašiusi Erasmus+ dvišalio bendradarbiavimo sutartis su Belgijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Portugalijos, Slovakijos ir Turkijos aukštosiomis mokyklomis. Katedroje vykdomos bakalauro (pirmoji pakopa) ir magistrantūros (antroji pakopa) studijos. 2000 m. pradėta vykdyti Psichologijos bakalauro studijų programa, nuo 2003 m. - Pedagoginės psichologijos magistro programa.

Nuo 2013 m. vykdomos šios programos anglų kalba:

• Bachelor‘s Programme in Health Psychology The goal is to educate competent Bachelors of Psychology who are characterised by scientific foresight and the need to improve, who have a solid foundation of scientific knowledge in psychology and who are able to apply it professionally in the field of personal and public health and well-being.
• Master‘s Programme in Clinical Health Psychology The goal is to train psychology professionals who know the specifics of health, health disorders, and the healthcare system, who are able to work in teams of various specialties, to support scientific arguments and effectively apply methods suitable for specific areas of health psychology, to evaluate the effectiveness of their activities and to improve independently.

The second cycle of psychology studies allows a person who has completed bachelor‘s studies in psychology to specialise in a narrower field of psychology, as well as to master more complex research methods and acquire skills that enable them to continue their studies in a doctoral degree.

Moksliniai projektai Klaipėdos universitete

• Project „Psychosocial suicide risk factors and availability of help in the environment of suicidal persons“. The aim of the study is to gain a deeper understanding of suicide risk factors and help options for people experiencing psychological difficulties. For this purpose, a psychological autopsy of the persons who committed suicide is performed, which allows to reconstruct and identify the factors related to the suicide. The information recorded in the research protocol is anonymous, based on it, it will not be possible to determine the identity of either the subject or the deceased. After agreeing to participate in the study, the subject needs to meet the researcher once. The interview is conducted orally. During the research survey, the aim is not only to discuss the experience of a loved one‘s suicide, but also to provide emotional support and to inform about the possibilities of help for the relatives of those who commit suicide. Project Supervisor - Prof. Dr. Nida Žemaitienė. The project was financed by the Lithuanian Science Council. Persons who have experienced the suicide of a loved one within 1-3 years are invited to the study. Persons wishing to participate in the study are requested to contact the administrator of the Department of Health Psychology.
• The project „Development of factors of prevention of child and adolescent suicides and violence, accessibility of help and quality of provided services“ is a project co-financed from the structural funds of the European Union. Its purpose is to develop the possibilities of prevention of factors of child and adolescent suicides and violence, and to improve the availability of help and the quality of services provided. It is expected that this project will significantly contribute to the development of quality assurance and accessibility of mental healthcare services provided to young people. Project Supervisor - Prof. Dr. Nida Žemaitienė, the project is financed by the investment action programme of European Union funds. Project activities are carried out in 2018-2022.
• HBSC is an international study of the lifestyle and health of schoolchildren (Health Behaviour in School-aged Children), which is conducted by the initiative of the World Health Organization every 4 years in more than 40 European countries, as well as in the USA and Canada. The purpose of this study is to better understand the lifestyle, behaviour and health of young people. The target group of the research is 5th, 7th and 9th grade students. Research has been conducted in Lithuania since 1994. In addition to various health factors (physical activity, nutrition, risky behaviour), the study also examines psychological and social factors, such as life satisfaction, family and school environment, communication with friends, methods of seeking help, etc. The study is conducted by the Health Research Institute of LSMU, in close cooperation with the Department of Health Psychology. The main research coordinator in Lithuania is Prof. Dr. Kastytis Šmigelskas.
• Inclusive education in early childhood: Modelling Child Behaviour Management The project „Inclusive education in early childhood: modelling of children‘s behaviour management“ (No. S-DNR-20-3) is funded by the European Union under the contract with the Lithuanian Science Council (LMTLT) and was implemented in 2021. The goal of the project is to study the features of inclusive nursery and pre-school education in Lithuania and to expand services for children with emotional, behavioural and developmental difficulties, to prepare descriptions of scientifically based interventions, recommendations for the training and qualification of pedagogues. During the project, the effectiveness of programs for developing attention concentration and improving emotional and social competences for children aged 3-6 years will be evaluated. Project Supervisor - Assoc. Prof Dr. Giedrė Širvinskienė.
• Babies born better - a long-term international project. It surveys women who have given birth in the last 5 years and analyses their experiences and opinions regarding the maternity care they have received. The project aims to identify good practices in maternity care in Europe and to find ways to optimise maternal and child healthcare in different countries. Currently, the survey is conducted in 25 languages both in EU countries and outside of it. The department‘s researchers cooperate with other Lithuanian higher education institutions, as well as actively cooperate with the Ministry of Social Security and Labour, the Ministry of Health, the Ministry of Education, Science and Sports, public healthcare institutions. The department‘s employees participate in the preparation of legal acts and projects of hygiene norms. Project Coordinator in Lithuania - Assoc. Prof. Dr. Giedrė Širvinskienė.

Dėstytojai ir jų interesų sritys

Tyrėja, doc. Teisės psichologija - asocialaus elgesio psichologija, nusikalstamas elgesys.

Tyrėja, profesorė habil. dr. Vyr. Vaikų, paauglių, studentų mokymosi, elgesio ir emocinės problemos. Gabūs vaikai, paaugliai, studentai. Vaikų ir paauglių kognityviniai gebėjimai. Vaikų ir jaunuolių kūrybiškumas.

Profesore dr. Raidos ir edukacinė psichologija.

Kontaktai

Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra

Universiteto g. 9-202, 01513 Vilnius, el.

Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Psichologijos instituto Sveikatos psichologijos katedra

Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, el.

Taip pat, prieš atvykstant, prašome susisiekti su dėstytoju nurodytu el. paštu.

VDU Psichologijos katedra

+370 37 327 824 (su nuolatinėmis magistrantūros studijomis susiję klausimai). El. Atsakomybės - su nuolatinėmis magistrantūros studijomis susiję klausimai.

tags: #klinikines #psichologijos #katedr