Emocijos ir jausmai: psichologiniai apibrėžimai ir teorijos

Įvadas

Žmogaus psichologija yra sudėtinga ir daugialypė sritis, nuolat tyrinėjama mokslininkų. Nors empiriniai tyrimai atskleidžia tam tikrus žmogaus psichikos aspektus, daugelis klausimų vis dar lieka be atsakymo. Žmogaus psichologijos supratimas yra būtinas norint suvokti poelgius ir elgesį, ypač ekstremaliose situacijose. Žmonijos istorijoje buvo daug karų ir kitų emocinių sukrėtimų, tačiau žmonės ne tik išgyveno, bet ir toliau tobulėjo bei vystėsi. Todėl svarbu suprasti žmonių mąstymą ekstremalių situacijų metu ir emocijų įtaką mąstymo procesams.

Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti emocijų ir jausmų psichologinius apibrėžimus, teorijas ir klasifikaciją, remiantis įvairiais šaltiniais, įskaitant David G. Myers, Maria Furst, John B. Watson, Lietuvos karo akademijos leidinius ir Rusijos autorių darbus.

Emocijos ir jausmai: samprata ir teorijos

Yra daug teorijų ir apibrėžimų, apibūdinančių emocijas ir jausmus, todėl jų atsiradimas aiškinamas įvairiai. Č. Darvinas teigė, kad emocijos yra gyvuliškos kilmės ir individui psichiškai besivystant turėtų išnykti, arba kad emocijos yra pirmas fiziologinių ir kitų pasikeitimų pavyzdys. Taigi, jausmai verčia mus pažinti daiktus, reiškinius ir kitus žmones, kitaip apibūdina santykį su aplinka.

Bendras emocijų apibrėžimas galėtų būti toks: „Emocijos - gyvūno arba žmogaus tiesioginis šališkas aplinkos reiškinių ir situacijų išgyvenimas.“

Svarbios emocijų nagrinėjimui yra Jameso-Lange ir Cannono-Bardo teorijos. Šios teorijos paliečia seniausią teorinį ginčą, ar mes išgyvename emociją tik pastebėję organizmo reakcijas (kaip teigė Jamesas ir Lange), ar tuomet, kai organizmas reaguoja (kaip mano Cannonas ir Bardas). J.E. Singerio ir S. Schachterio socialinės psichologijos eksperimentai patvirtina D. B. Lindsley aktyvacijos teoriją, kuri teigia, kad emocijos yra pasikeitusio aktyvacijos lygio išraiška (smegenų žievės sužadinimo pokytis).

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu

Psichologijos mokslininkai tyrinėjo aplinkos ir nuostatų įtaką patiriamiems jausmams. Jie nustatė, kad ta pati aktyvacijos būsena gali būti išgyvenama kaip džiaugsmas, įtūžis, nerimas arba susijaudinimas. Tą būseną interpretuoja tik kognityviniai procesai. Kas bus patirta - džiaugsmas ar įtūžis - priklauso nuo to, ar žmogus yra džiugioje ar nemalonioje situacijoje. Patiriamo džiaugsmo ar įtūžio intensyvumas priklauso nuo aktyvacijos laipsnio.

Emocijų klasifikavimas

Yra skirtingų emocijų klasifikavimo būdų. Jos gali būti skirstomos pagal išgyvenimo trukmę, pasireiškimų stiprumą ir įtaką asmenybės veiklai. Esant tokiai skirstymo ašiai, išskiriamos tokios pagrindinės emocinės būsenos: nuotaikos, afektai, aistros, stresai ir frustracijos.

  • Nuotaikos yra ilgesnį laiką besitęsiančios, valdančios tam tikrą laiką visą asmenybę ir nuspalvinančios elgseną bei psichinius reiškinius būsenos. Nuotaikų atsiradimo ir pasikeitimo priežastys labai įvairios: organizmo sveikatos būklė, klimatas, įvairios visuomeninės priežastys.
  • Afektai yra staiga iškylančios, audringai pasireiškiančios, trumpai besitęsiančios jausminės būsenos. Dažniausi yra pykčio, džiaugsmo, išgąsčio, nusivylimo afektai. Afektus sukelia kokie nors reikšmingi ir stiprūs dirgikliai. Tuomet žmogus nepajėgia objektyviai įvertinti situacijos, nesugeba valdyti savo reakcijų, numatyti savo veiksmų pasekmių.
  • Aistros yra stiprios, ilgai besitęsiančios jausminės būsenos, susijusios su veiksmingu veržlumu, nukreiptu į aistros objektą. Aistros gali būti nukreiptos ir į materialinių, ir į dvasinių poreikių tenkinimą. Aistros, priklausančios nuo valingos veiklos, dažnai ilgam nulemia asmenybės veiklos pagrindines kryptis. Tai galinga jėga, mobilizuojanti visas asmenybės pajėgas siekti pasirinktų tikslų.
  • Stresai yra emocinės būsenos, sukeltos ekstremalių asmenybei sąlygų, pasireiškiančios įtampomis, judesių padrikimu, nepasitikėjimu pasirenkant veikimo kryptis, klaidingomis reakcijomis. Organizmo reakcijos į stresą būna fiziologinės, motorinės, psichologinės. Pagal stresoriaus rūšį ir jo poveikį stresas gali būti fiziologinis bei psichologinis. Fiziologinį stresą gali sukelti labai didelis fizinis krūvis, aukšta arba žema temperatūra, traumos, skausmai. Psichologinis stresas dar skirstomas į informacinį ir emocinį.
  • Frustracija yra stiprus nervinis - psichinis žmogaus sukrėtimas, kylantis tada, kai, siekiant išsvajoto tikslo, susiduriama su neįveikiama kliūtimi. Kitaip frustraciją galima pavadinti nesėkmių išgyvenimu. Ją gali sukelti ne tik išorinės kliūtys, bet ir vidinis konfliktas ar reikiamų sugebėjimų stoka. Kuo labiau trukdoma asmenybei kryptingai veikti ir kuo arčiau yra siekiamas tikslas, tuo stipresnė frustracija. Dėl frustracijos padidėjusi įtampa sutrikdo žmogaus veiklą, todėl jis ginasi tam tikromis gynybinėmis reakcijomis. Bene svarbiausias iš jų - agresyvumas. Dar viena frustracijų pasekmė - depresija. Frustracijos gali pasireikšti regresija - primityvesnių elgesio formų išsiveržimu.

Emocijos krizinėse situacijose

Žmogaus elgesys krizinėje situacijoje priklauso nuo situacijos sunkumo, žmogaus temperamento ir charakterio. Sprendimai, tokie kaip duoti pirmam ar laukti, gintis ar bėgti, stovėti iki galo ar nusileisti iš karto, yra sudėtingi ir dažnai priimami veikiant emocijoms. Emocijos gali mobilizuoti žmogų arba jį sužlugdyti. Mobilizacija reiškia fizinių ir psichologinių jėgų atradimą krizinei situacijai įveikti, o sužlugdymas - nuovokumo praradimą ir psichologinį palūžimą.

Sportiniai renginiai taip pat gali būti laikomi krizinėmis situacijomis, kuriose emocijos daro didelę įtaką sportininkų pasirodymui. Emocijos tiesiogiai veikia žmonių nuotaikas, o tai turi tiesioginį poveikį nusistatymui.

Emocijos karo metu

Karo metu emocijos įgauna dar didesnę reikšmę, priversdamos žmogų arba pasiekti savo galimybių ribas, arba nusmukti žemiau nei įmanoma. Karo emocijos dažnai sąlygoja stresą, o streso efektas priklauso nuo žmogaus dvasinio ir psichologinio tvirtumo ir pasiruošimo. Jei žmogus anksčiau buvo susidūręs su panašia situacija, jis adekvačiau išgyvens, nes turės veiksmų planą ir nepasiduos emocijoms.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas

Antrojo pasaulinio karo pavyzdys rodo, kaip emocijos gali mobilizuoti tautą. Rusijos tauta, supratusi, kad yra grasinama jos tautiniam gyvybiškumui, mobilizavosi ir davė atkirtį nacistinei Vokietijai. Staigus rusų tautos atsigavimas buvo lemtas emocijų, suteikusių papildomų jėgų ir mobilizavusių visus rusų ir kitų tautų rezervus, taip morališkai sužlugdžius vokiečius ir lėmus jų pralaimėjimą.

Emocijų įtaka mąstymui ir elgesiui

Žmonių emocijos yra labai įvairios savo turiniu, reikšme, trukme ir patvarumu. Psichologai dar nesukūrė išsamios jausmų klasifikacijos. Pirmiausia emocijos skirstomos į teigiamas ir neigiamas. Būdinga, kad kiekvieną teigiamą emociją atitinka neigiamas. Pvz., džiaugsmą - liūdesys, meilę - neapykanta, kovingą pakilimą - baimė ir t.t. Šis reiškinys yra vadinamas emocijų poliariškumu, nes teigiami ir neigiami emocijos užima kraštutines-poliarines padėtis, tarp kurių yra daugybė tarpinių jausmų.

Teigiamų ar neigiamų jausmų kyla tenkinant įvairiausius žmogaus poreikius. Poveikiai, kurie padeda patenkinti poreikius arba juos trukdo, sukelia atitinkamas emocijas.

Sąmonė ir emocijos

Vosyliaus Sezemano rankraštyje analizuojama sąmonė, savimonė ir pasąmonė. Aptariamas sąmonės įkūnytumas, sąmonės emocionalumas, empatija ir intencionalus sąryšis su aplinkiniu pasauliu bei kitomis gyvomis būtybėmis. Sezemanas pažymi, kad pagrindinis sąmonės bruožas yra atvirumas ir gebėjimas praktiškai formuoti supratingą santykį su savimi, aplinka ir kitais.

Žmogiška sąmonė, kuriai būdingas dinamiškas judrumas ir gebėjimas vystytis, gilintis ir plėstis, pasižymi didesniu arba mažesniu savimonės momentu, iš kurio vėliau išauga savęs pažinimas tikrąja šio žodžio prasme. Savimonė potencialiai arba aktualiai lydi bet kokį išgyvenimo, pažinimo ir sąmoningo veiksmo aktą.

Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas

Kaip atpažinti ir valdyti emocijas

Norint susidraugauti su emocijomis, svarbu jas atpažinti ir valdyti. Dažnai vengiame emocijų ir galvojame, kad jų išreiškimas yra silpnumo ženklas, tačiau žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be emocijų.

Emocijos yra žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimas. Nuo to, kokias žmogus emocijas išgyvena (teigiamas ar neigiamas) priklauso jo aktyvumas, sveikata, nuotaika. Jausmai - tai žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Jais reiškiasi vienokie ar kitokie žmogaus poreikiai, jie skatina žmogų veikti, kad tuos poreikius patenkintų. Jausmai reiškiasi veido ir viso kūno judesiais, kalbos intonacijomis.

tags: #emocijos #ir #jausmai #psichologija