Įvadas
Mūsų kelionė savęs pažinimo link - tai paskutinis nuotykis, laukiantis kiekvieno iš mūsų. Šiame straipsnyje nagrinėsime sąmonės suvokimo svarbą, remdamiesi įvairių autorių įžvalgomis ir knygų apžvalgomis, siekdami atskleisti, kaip galime geriau suprasti save ir mus supantį pasaulį.
Paskutinė kelionė - į save
Šiandien, kai kelionės į tolimus kraštus tapo įprastos, o technologijos leidžia mums tyrinėti net kosmosą, esminis klausimas išlieka - kas mes esame? Svarbiausi praėjusio amžiaus įvykiai, tokie kaip narkotikų "kelionės", studentų neramumai ir hipių judėjimai, rodo, kad žmonės ieško išeities iš kasdienybės, tačiau tikroji patirtis turėtų būti įmanoma bet kur ir bet kada, be išorinių priklausomybių.
Sąmonė kaip galia
Šri Aurobindo teigia, kad sąmonė yra galia, galinti pakeisti mūsų pasaulį. Užuot aklai pasitikėję technologijomis ir mašinomis, turėtume suvokti savo pačių gebėjimus ir potencialą. Mūsų XXI amžius psichologijos prasme vis dar yra akmens amžius, o tikrasis gyvenimo mokslas dar tik laukia mūsų.
"Aš tampu tuo, ką matau savyje. Aš galiu padaryti bet ką, kas mane įkvepia; Aš galiu tapti viskuo, ką manyje atskleidžia mintis." Ši citata pabrėžia nepajudinamą žmogaus tikėjimą savimi.
Dvasios ir medžiagos reintegracija
Šri Aurobindo kalbėjo apie "Jo" - visa apimančią esybę, į kurią įeina dievai, velniai, žmonės ir žemė. Per pastaruosius dešimtmečius psichologija dažnai buvo susitelkusi į žmogaus demonų atgaivinimą, tačiau ateities užduotis - iš naujo integruoti dvasią į žmogų ir medžiagą, kuriant "dieviškąjį gyvenimą žemėje".
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Asmeninis kelias į begalybę
Kiekvienas iš mūsų turime savo unikalų požiūrį į pasaulį ir savo kelią į begalybę. Tai gali būti gražiai pagamintas daiktas, pakylėta sąvoka, muzikos harmonija ar gamtos grožis. Tačiau mes siekiame pastovumo, kažko, kas nepriklauso nuo sąlygų ir aplinkybių - tam tikro vidinio lango, kuris niekada neužsidarytų.
Pradžia nuo savęs
Užuot bandę pakeisti visą pasaulį, turėtume pradėti nuo savęs. Tai nėra daug, bet tai yra viskas, ką turime. Pakeisdami save, galime paveikti ir kitus.
Laisvė nuo medžiagos ir jausmų
Medžiaginis lygmuo, kuris yra svarbus dvasios įrankis mumyse, vaidina svarbų vaidmenį Šri Aurobindo jogoje, nes be jo neįmanomas deiviškasis gyvenimas Žemėje. Kūno joga reikalauja daug labiau išvystytos sąmonės, nes artėjant prie Medžiagos būtinos visos aukštesnės sąmonės jėgos: kuo žemiau nusileidžiame, tuo stipresnis pasipriešinimas.
Priklausomybė nuo juslių kaip įprotis
Mūsų priklausomybė nuo juslių yra tik įprotis, kuris, nors ir buvo kuriamas tūkstančius metų, vis dėlto nėra labiau neišvengiamas nei akmeniniai senovės žmogaus įrankiai. Žmogus galėtų įtikinti išlaisvinti save iš medžiagiškumo vyravimo, su kuriuo jis sutiko - taip gautų jutimo organų teikiamas tiesiogines žinias be pačių jutimų pagalbos.
Sąmonės galia
Užuot ieškoję mechaniškų receptų, turėtume suprasti, kad sąmonė naudoja visus būdus ir pratimus bei dirba per juos. Todėl, jei kreipsimės tiesiai į sąmonę, mes tuoj pat pačiupsime pagrindinį dalyką. Sąmonei nėra tamsių vietų.
Taip pat skaitykite: Knygos apie streso valdymą
Kūno proto įvaldymas
Integralinės jogos ieškotojo kūno darbas savaimingai seka paskui jo proto ir gyvybinio (vitalinio) kūnų darbą. Kūno protas yra pats bukiausias iš visų įmanomų, tai yra pradžia (rudimentas), išsaugota nuo pirmojo Proto pasirodymo Materijoje-medžiagoje laikų.
Saulės Zujūtės įžvalgos apie Būtį
Saulė Zujūtė, daugiau kaip 30 metų gilinasi į Būties ir žmogaus sąrangą bei raidą, teigia: "Esame ne atskiri individai, kurie vieniši kovoja su gyvenimo negandomis, o visatos sąmonės dalelės, kurios visos kartu kuria save ir savo palankiąją Būtį."
Sąmonės problema filosofijoje
Sudėtingą problemą geriausiai apibendrina klausimas: kaip psichikos būsenų kokybiniai aspektai susiję su neuroniniais procesais, ir kodėl jie apskritai egzistuoja? Anksčiau nurodyti klausimai vargu ar gali būti išaiškinti empiriniais metodais.
Mary mintinis eksperimentas
Jackson sugalvojo šį mintinį eksperimentą tam, kad suformuluotų pažinimo argumentą, argumentą prieš fizikalizmą. Įsivaizduokite neurologę Mary, kuri visą gyvenimą praleido juodame-baltame kambaryje, tačiau žino visus fizinius faktus apie spalvų suvokimą. Vieną dieną Mary išleidžia iš kambario ir pamato pirmą kartą raudoną rožę. Ar ji sužino kažką naujo?
Fizikalizmas ir funkcionalizmas
Fizikalizmas teigia, kad realūs yra tik fiziniai įvykiai ir objektai, o funkcionalizmas aiškina sąmonę kaip tam tikrą funkcinę būklę. Davidas Chalmersas teigia, kad sąmonė negali būti nei redukuota, nei paaiškinta fiziniais faktais ir standartiniais gamtos mokslų metodais.
Taip pat skaitykite: Svajonių interpretacijos pagal [Autoriaus Vardas]
Eliminatyvizmas
Eliminatyvizmas teigia, kad sąmonės sąvoka yra beviltiškai supainiota ir nenurodo jokio realaus objekto ir jokių realių savybių, todėl turėtumėte jos atsisakyti. Šiuolaikinio eliminativizmo atstovė - Patricia Smith Churchland.
Epifenomenalizmas
Epifenomenalizmas yra psichikos priežastingumo modelis, kurio pagrindinė idėja yra ta, kad mentalinė veikla tėra smegenyse vykstančių procesų padarinys. Pirmą kartą „epifenomenalizmo“ terminas aptinkamas 1890 m.
Knygos "Nutylėtų lelijų miestas" apžvalga
Sigito Parulskio romanas "Nutylėtų lelijų miestas" sukonstruotas iš dviejų pasakojimų, kurie kiekvieną romano puslapį horizontalia linija skelia perpus. Skaitymo instrukcijoje Parulskis rašo: „Šią knygą sudaro du pasakojimo srautai, jie atskirti grafiškai, yra viršutinė ir apatinė dalys, bet istorija viena, todėl abu srautus reiktų skaityti kartu. Jie susipina, papildo vienas kitą, galiausiai susilieja į vieną“.
Filosofija vaikams
Filosofinės knygos vaikams skatina mąstymo įgūdžius, moko kritiškai mąstyti, skatina kelti klausimus ir taip pažinti save, aplinką, pasaulį. Algis Mickūnas teigia, kad mažylių filosofinis auklėjimas prasideda nuo pat kalbėjimo pradžios, nes kalbos mokymas yra ir mokymas mąstyti apie ką nors.
Mokyklos prigimtis yra filosofiška
Mokykla yra akiračių praplėtimas už šeimos ribų, o einant toliau - iki platesnio valstybinio, tautinio ar net kosminio lygmens. Visa tai kyla iš mūsų ribotumo suvokimo, kviečiančio atsiverti pasauliui ir sau keliant klausimus. Tai ir yra filosofija.
Technologijų amžius ir dirbtinis intelektas
Gyvename technologijų amžiuje, kai robotai daro operacijas, o dirbtinis intelektas (DI) kuria eiles ir paveikslus. Mickūnas teigia, kad mes sukūrėme DI ir jis, kaip visi kūriniai, tapo pranašesnis už mus pačius.
Umberto Galimberti apie filosofiją vaikams
Umberto Galimberti teigia, kad vaikai nuo mažens yra tikri filosofai, nes vos atėję į pasaulį jie patiria didžiulį norą pažinti vietą, į kurią pateko. Filosofija turėtų būti mokoma dar pradinėse klasėse, nes šiais laikais jai lieka svarbiausias uždavinys - „kurti jungtis tarp vaikų jau turimos informacijos ir mokyti atpažinti pagrįstumą nuostatų, reguliuojančių jų elgesį ir gyvenimą“.
"Mažųjų Platonų" serija
"Mažųjų Platonų" serija pasižymi prancūziška elegancija ir originaliu požiūriu į filosofiją. Kiekviena knyga parašyta skirtingo autoriaus, iliustruota skirtingo dailininko. Kiekvienas filosofas paverčiamas pasakojimo personažu, veikiančiu jo idėjas atspindinčiame pasaulyje.
"Sofijos pasaulis"
Josteino Gaarderio knyga "Sofijos pasaulis" suaudrino ne tik tarptautinę literatūrinę vaizduotę - jos pagrindu buvo sukurtas filmas, televizijos serialas, stalo ir kompiuterinis žaidimai. Knyga ne vieną privertė stabtelėti ir susimąstyti ieškant atsakymo į pirmapradį filosofinį tapatybės klausimą - kas aš esu?
Gamta ir žodis kaip gydymo priemonės
Giedrė Žalytė knygoje "Gamtos terapija" siūlo atsigręžti į gamtos ir žodžio gydomąsias savybes ir iš naujo pažinti save. Supratau akivaizdų dalyką: save ir pasaulį suvokiame per kalbą.
Kęstučio Navako esė rinkinys "Du lagaminai sniego"
Kęstučio Navako esė rinkinys "Du lagaminai sniego" sudarytas iš trijų dalių, persmelktų vieningos "navakiškos" estetikos, lengvo šmaikštumo ir stilistikos. Viena iš svarbiųjų temų - tuštuma, nesvarbu, kokiais pavidalais ji besireikštų.