Didžioji Depresija: Priežastys, Eiga, Pasekmės ir Pamokos

Didžioji depresija buvo precedento neturinti pasaulinė ekonomikos krizė, kuri prasidėjo 1929 m. ir tęsėsi dešimtmetį, palikdama gilų pėdsaką visame pasaulyje. Šis laikotarpis pasižymėjo masiniu nedarbu, bankų žlugimais, pramonės nuosmukiu ir socialinėmis problemomis. Straipsnyje aptariamos Didžiosios depresijos priežastys, eiga, pasekmės ir priemonės, kurių buvo imtasi jai įveikti.

Depresija kaip psichikos sutrikimas

Prieš nagrinėjant ekonominę krizę, svarbu aptarti depresiją kaip psichikos sutrikimą, kuris gali būti susijęs su ekonominiais sunkumais. Depresija yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika ir sumažėjusiu interesu, energija bei aktyvumu, trukdančiu kasdieniam gyvenimui. Depresija gali paveikti įvairius gyvenimo aspektus, įskaitant motyvaciją, produktyvumą ir socialinius santykius.

Depresijos Simptomai

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, pablogėjusi atmintis, lėta kalba.
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas (nemiga arba perdėtas mieguistumas).
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs).

Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais, ir net sergant sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Depresijos Priežastys

• Genetika (šeimos istorija).
• Biologiniai pakitimai smegenyse (neuromediatorių disbalansas).
• Aplinkos faktoriai (priklausomybę turinčio asmens gyvenimas šalia, artimojo slauga, mobingas darbe).
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
• Lėtinės ligos (artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas).
• Kai kurie vaistai (kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai, interferonas).

Depresijos priežastys yra daugialypės, apimančios tiek genetinius, tiek psichologinius ir socialinius veiksnius.

Gydymas

• Palaikymas (pokalbiai, depresijos priežasčių analizavimas, šeimos narių edukacija).
• Psichoterapija (individualus arba grupinis darbas su psichoterapeutu).
• Medikamentinis gydymas.

Didžiosios Depresijos Priežastys ir Eiga

Didžioji depresija prasidėjo 1929 m. spalio 24 d., kai įvyko Niujorko vertybinių popierių biržos krachas, žinomas kaip "juodasis ketvirtadienis". Tą dieną, kuri istorijoje geriau žinoma kaip „juodasis ketvirtadienis“, Niujorko vertybinių popierių biržoje (NYSE) prasidėjo masinis akcijų išpardavimas: rinkos dalyviai atsikratė 12,9 mln. akcijų ir obligacijų, o svarbiausias to meto indikatorius - pramonės indeksas „Dow Jones“ - nukrito 11 procentų. Nors kitą dieną situacija šiek tiek pagerėjo, vėliau sekė "juodasis pirmadienis" ir "juodasis antradienis", per kuriuos akcijų rinka prarado apie 40 proc. vertės, kas pinigine išraiška buvo apie 30 mlrd. dolerių (440 mlrd. dolerių pagal dabartinį kursą).

Taip pat skaitykite: Asmenybės bruožų analizė

Pagrindinės Priežastys

• Akcijų rinkos burbulas: Trečiajame dešimtmetyje JAV akcijų rinka patyrė didelį pakilimą, kuriame dalyvavo milijonai amerikiečių. Iš 120 mln. šalies gyventojų brokerių sąskaitas turėjo 30 mln. žmonių. Investuotojai, tikėdamiesi greito pelno, pirko akcijas už skolintus pinigus, taip pūsdami rinkos burbulą. Kelerius ankstesnius metus Amerikos vertybinių popierių rinkoje buvo stebimas bumas: akcijomis ir obligacijomis prekiavo ne tik bankai, draudimo bendrovės ir investiciniai fondai, bet ir eiliniai amerikiečiai. Entuziazmą skatino augantis gyvenimo lygis: trečiasis dešimtmetis apskritai laikomas vienu iš sėkmingiausių JAV ekonomikos laikotarpių. Nacionalinės pajamos (bendrajam vidaus produktui artimas rodiklis, apibūdinantis šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertę) padidėjo nuo 32 mlrd. dolerių 1913-aisiais iki 89,7 mlrd. 1927-aisiais. Augančiu pelnu kompanijos dalijosi su darbininkais, o tie kūrė paklausą prekėms ir paslaugoms. Išimtis buvo žemės ūkis ir anglies pramonė, bet užtat didelį pakilimą jautė naftos pramonė - vienoje tik Kalifornijoje buvo išgaunama ketvirtadalis viso pasaulio naftos.
• Maržinė prekyba: Populiari praktika pirkti akcijas už skolintus pinigus (marža) padidino rinkos pažeidžiamumą. Prasidėjus rinkos griūčiai, brokeriai ėmė masiškai reikalauti kreditų grąžinimo, o dėl to spekuliantams teko bet kokia kaina atsikratyti akcijų ir obligacijų - tada jų vertė ėmė kristi dar sparčiau. Kai akcijų kainos ėmė kristi, brokeriai reikalavo grąžinti paskolas, o tai paskatino dar didesnį akcijų pardavimą ir kainų kritimą.
• Gamybos perteklius ir paklausos trūkumas: Ekonomikos augimas trečiajame dešimtmetyje paskatino gamybos augimą, tačiau paklausa neatsiliko. Dėl to susidarė prekių perteklius, kuris sumažino kainas ir pelną. Panorėjus, būsimų problemų požymių buvo galima pastebėti jau anksčiau: dar 1926-aisiais susitraukė prekyba atskiruose sektoriuose, pavyzdžiui, automobilių pramonės, sumažėjo kompanijų investicijos į gamybą, sulėtėjo statybos.
• Aukso standartas: Aukso standarto sistema apribojo pinigų pasiūlą, todėl centriniai bankai negalėjo efektyviai reaguoti į krizę. Šią sistemą naudojantys centriniai bankai gali į apyvartą išleisti tik tiek pinigų, kiek jiems leidžia turimos tauriojo metalo atsargos. Viena vertus, tai padeda išvengti infliacijos, kita vertus - augančios gamybos sąlygomis, žmonėms ir įmonėms tiesiog nepakako lėšų savo poreikių įsigyjant prekes ir paslaugas patenkinimui.
• Protekcionistinė politika: Mėgindama paskatinti vietos gamybą, valdžia įvedė muitus užsienio prekėms ir taip padidino jų kainas. Vyriausybės įvesti muitai užsienio prekėms sumažino tarptautinę prekybą ir pakenkė Amerikos eksportuotojams. Nuo šių prekių priklausančios Amerikos kompanijos susidūrė su nuostoliais, o šalies eksportuotojai patyrė atsakomąsias kitų šalių priemones.

Didžiosios Depresijos Pasekmės

Didžioji depresija turėjo katastrofiškų pasekmių JAV ir visam pasauliui:

• Masinis nedarbas: Nedarbas JAV pasiekė 25 proc. 1933 m., milijonai žmonių liko be darbo ir pragyvenimo šaltinio. 1933 metais nedarbas pasiekė 25 proc. - neregėtą lygį JAV. Oficialiais duomenimis, 32 šalyse 1933 buvo apie 30 mln. bedarbių (trečdalis visos darbo jėgos): Jungtinėse Amerikos Valstijose - 16 mln., Vokietijoje - 6 mln., Didžiojoje Britanijoje - 3 milijonai.
• Bankų žlugimai: Tūkstančiai bankų bankrutavo, prarasdami indėlininkų pinigus ir sukeldami paniką finansų sistemoje. Per pirmuosius krizės mėnesius JAV subankrutavo apie 16 tūkst. bankų. Daugelį jų supirko didesni rinkos žaidėjai. Tas pats dėjosi ir su kompanijomis.
• BVP nuosmukis: JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) nukrito 50 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų bendrasis vidaus produktas 1933 sudarė apie 55,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (1929 - apie 103,8 mlrd.
• Skurdas ir badas: Didelė dalis gyventojų patyrė skurdą, badą ir neturėjo galimybės gauti būtinos medicininės pagalbos. Skaičiuojama, kad pusė vaikų šalyje liko be būtino maitinimo ir medicininės pagalbos.
• Socialiniai neramumai: Savižudybių skaičius išaugo, o žmonės ieškojo būdų, kaip pabėgti nuo realybės, pavyzdžiui, lankydamiesi kino teatruose. Per Ameriką nusirito savižudybių banga. Prieita buvo iki to, kad viešbučių darbuotojai, sutikdami naujus svečius, klausinėdavo jų, ar jie nori tik paprasčiausiai pernakvoti, ar atvyko nusižudyti atokiau nuo savo artimųjų. Vieninteliai iš nedaugelio, kam Didžioji depresija atnešė naudos, buvo žaidimų industrija ir kino pramonė. Žmonės troško atitrūkti nuo problemų bent jau pasilinksminimo pasaulyje: smarkiai išpopuliarėjo stalo žaidimas „Monopoly“, o kino teatrų kasos surinkdavo rekordines sumas. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje apie 75 mln. žmonių kiekvieną savaitę apsilankydavo kine. Būtent tuo laikotarpiu pagrindinėse kino studijose atsirado mada filmus kurti su laiminga pabaiga.
• Pasaulinė krizė: Didžioji depresija paveikė daugelį pasaulio šalių, sumažindama tarptautinę prekybą ir sukeldama ekonominius sunkumus. Amerikiečių pirkėjų paklausos kritimas sudavė stiprų smūgį jų pagrindiniams tiekėjams, pasaulinė prekyba smuko dviem trečdaliais.

Priemonės Krizei Įveikti

JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas 1933 m. paskelbė "Naująjį kursą" (New Deal) - priemonių rinkinį, skirtą krizei įveikti. H.Hooverio administracija mėgino taisyti padėtį, didindama biudžeto išlaidas ir augindama valstybės skolą, tačiau šis mechanizmas pradėjo veikti jau prie kito prezidento - 1932 metais išrinkto Franklino D.Roosevelto, paskelbusio „Naujojo kurso“ politiką.

Svarbiausios Priemonės

• Viešųjų darbų programos: Sukurtos naujos darbo vietos, iš esmės steigiant viešųjų darbų pozicijas - tai kuravo specialiai sukurta to paties pavadinimo valdyba prie vyriausybės, įdarbinant bedarbius statyti ir remontuoti infrastruktūros objektus: mokyklas, ligonines, užtvankas, kelius. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas jaunimui, kuris dėl savo amžiaus neturėjo patirties ir kvalifikacijos, kad įsidarbintų. Didžiosios depresijos laikotarpiu buvo pastatytas ne vienas žymus objektas: Aukso vartų tiltas San Fransiske, „Empire State Building“ dangoraižis Niujorke.
• Finansų sistemos reforma: Įkurta Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC), kuri apdraudė indėlius bankuose ir padidino pasitikėjimą finansų sistema. Taip pat atsirado indėlių draudimo sistema ir buvo priimtas Glasso-Steagallo įstatymas, daugeliui metų reglamentavęs bankų veiklą. Šiuo įstatymu vienoms ir toms pačioms organizacijoms uždrausta tuo pačiu metu ir dalyti kreditus, ir užsiimti vertybinių popierių prekyba. Dėl to bankai buvo padalyti į komercinius ir investicinius, kurių pagrindine funkcija tapo lėšų pritraukimas verslui, leidžiant akcijas ir obligacijas bei siūlant jas vertybinių popierių biržoms.
• Socialinė apsauga: Sukurta vieninga pensijų sistema, garantavusi pajamas visiems amerikiečiams sulaukus 65 metų. Ją savo įnašais turėjo pildyti darbdaviai, taip pat įvesta bedarbio pašalpa.
• Žemės ūkio parama: Prezidentas Herbertas Hooveris įsteigė specialų federalinį žemės ūkio biurą, kuris turėjo supirkinėti niekam nebereikalingą produkciją. Vyriausybė supirkinėjo žemės ūkio produkciją, kad palaikytų kainas ir padėtų ūkininkams. Biuro biudžetą sudarė 500 mln. dolerių. Už šiuos pinigus buvo nupirkta 250 mln. tonų kviečių ir 1,3 mln. medvilnės ryšulių.
• Darbo įstatymai: Pramonės atstatymo valdybos sukūrimas ir atitinkamų darbo įstatymų priėmimas leido sumažinti nedarbą. Be viso kito, buvo uždrausta ilginti darbo dieną ir mažinti minimalią algą. Verslininkams buvo uždrausta didinti savo naudą bloginant sąlygas darbininkams.

"Naujasis kursas" padėjo stabilizuoti ekonomiką ir sumažinti nedarbą, nors daugelis ekonomistų mano, kad Didžioji depresija iš tikrųjų baigėsi tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kuris sukūrė didelę ginkluotės ir kitų prekių paklausą.

Didžioji Depresija Lietuvoje

Didžioji depresija Lietuvą pasiekė 1930 m. antroje pusėje, iš pradžių paveikdama žemės ūkį, o vėliau ir pramonę.

Pasekmės Lietuvai

• Žemės ūkio krizė: Mažėjo žemės ūkio produktų kainos ir eksportas, mažėjo valstiečių pajamos. Mažėjant kainoms ir eksportui, mažėjo valstiečių gaunamos pajamos, todėl buvo stengiamasi daugiau parduoti žemės ūkio produktų, mažiau jų vartoti; tai leido padidinti bekono ir sviesto eksportą, nors kainos užsienio rinkoje sparčiai mažėjo, pvz., 1932 buvo eksportuota 25 000 tonų bekono (1929 - 400 tonų).
• Pramonės nuosmukis: Pramonė, orientuota į vidaus rinką, patyrė sunkumų dėl sumažėjusios paklausos.
• Nedarbas: Labai padidėjo nedarbas, sumažėjo darbo užmokestis. Per Didžiąją depresiją labai padidėjo nedarbas, sumažėjo darbo užmokestis (pramonėje - 30 %, žemės ūkyje - 40 %).
• Ūkių varžytynės: Daug valstiečių ūkių buvo išvaržyti dėl skolų. Buvo išvaržyta daug valstiečių ūkių (1934 - apie 25 000).
• Socialiniai neramumai: Vyko streikai, didžiausias iš jų - 1935-36 m. Suvalkijos valstiečių streikas.

Krizę sušvelnino ir vyriausybės vykdoma kainų palaikymo politika: 1930-38 priemokoms skirta 130 mln. litų. Didžioji depresija Lietuvoje užsitęsė ilgiau (liovėsi stiprėti 1935-36) dėl vyraujančio žemės ūkio, šalies ūkio priklausomybės nuo užsienio.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai psichologams

Taip pat skaitykite: Apie laisvo žmogaus esmę

tags: #koks #reiskinys #vadinamas #didziaja #depresija