Psichotropinių vaistų, tokių kaip „Xanax“, įsigijimas be gydytojo recepto kelia didelį susirūpinimą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime nelegalaus „Xanax“ įsigijimo problemą Lietuvoje, aptarsime rizikas, susijusias su tokia veikla, ir pateiksime informaciją apie alternatyvius gydymo būdus bei pagalbą priklausomybės atveju.
Nelegalios psichotropinių vaistų rinkos realybė
Apie tai, kad įsigyti psichotropinių vaistų nelegaliai - vienas juokas, sužinau iš savo pašnekovų rengdama tekstą apie priklausomybę nuo psichotropinių vaistų. Norėdama patikrinti, ar juodoji vaistų rinka išties aktyvi, atlieku eksperimentą. Parašau keliems prekeiviams ir su vienu greitai užmezgu ryšį. Bendraudama netrukus sužinau, kad jo siūlomų vaistų asortimentas labai gausus. Paklaustas, ar turi stipresnių migdomųjų, jis išsyk pasiūlo „Zopiclone“. Vien šio vaisto mūsų susirašinėjimo metu prekeivis turi 170 lapelių ir užtikrina, kad reguliariai gauna papildymą.
Nelegalūs prekeiviai siūlo įvairius psichotropinius vaistus, įskaitant „Zopiclone“ ir „Xanax“. Vartoti „Zopiclone“ galima tik su gydytojo paskyrimu, bet nelegaliai juos parduodantis kaunietis nė nepasiteirauja, ar anksčiau yra tekę susidurti su šiais medikamentais. Jo nenustebina ir norima pirkti dozė - daugiau nei dvidešimt lapelių. Prekeivis atskleidžia vežantis vaistus iš Europos šalių. Vos keliais klavišų paspaudimais randu dvi grupes, kuriose - apstu pasiūlymų pirkti psichiką veikiančių vaistų.
Šis žmogus pažeidžia įstatymus, bet jaučiasi drąsiai - ne tik atskleidžia tikrąją tapatybę, bet ir sutinka vaistus perduoti gyvai Kauno autobusų stotyje. Mums susitikus, nelegalia veika užsiimantis asmuo drąsiai iš kišenės ištraukia vaistus ir net pajuokauja, kad yra tokią prekę perdavęs kur kas viešesnėje erdvėje. Į susitikimą jis atneša sutartą prekių krepšelį - 20 lapelių „Xanax“ ir 3 lapelius „Zopiclone“. Už tokį pirkinį turiu sumokėti 460 eurų. Vaistinėje už tiek vaistų sumokėčiau apie 80 eurų.
Nelegalios prekybos kontrolės iššūkiai
Nelegalios prekybos kontrolė - neefektyvi? Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis nurodo, jog šalies teisėsaugos institucijos vykdo aktyvius veiksmus nelegaliems sandoriams internete aptikti ir nutraukti, atliekama tokių verslo modelių analizė ir nustatomi nauji nusikaltėlių veikimo būdai. Jis patikina, kad teisėsaugos turimi įrankiai leidžia identifikuoti nusikaltėlių tapatybę.
Taip pat skaitykite: Vartojimas ir šalutinis poveikis
Nepaisant teisėsaugos pastangų, nelegali prekyba psichotropiniais vaistais klesti internete. „Šių metų sausio mėnesį pranešiau policijai, kad Didlaukio stotelėje (Vilniuje) yra užklijuotas lipdukas su prierašu „Pagalbėlė smegenėlėms“ su QR kodu į „Telegram“ kanalą, kuriame yra parduodami psichotropiniai vaistai. Kaip matau, iki šiol to kanalo nesustabdė, jis vis dar veikia. Aplink Didlaukio stotelę yra kolegija, universitetas bei mokyklos. Mane patikino, kad su manim vėliau susisieks tyrėjas, kad viską iš naujo papasakočiau“, - pasakoja Monika. Praėjus dešimčiai mėnesių su Monika niekas vis dar nesusisiekė. Patikrinu šį „Telegram“ kanalą - čia parduodami medikamentai pristatomi paštomatu.
Siųsti vaistus paštomatu arba per autobusų siuntas siūlė ir nelegaliu verslu užsiimantis kaunietis, nors tokio tipo medžiagos įrašytos į siųsti draudžiamų daiktų sąrašą. Lietuvos pašto ir autobusų siuntų tarnybos siuntas reguliariai tikrina muitinės pareigūnai, pasitelkdami apmokytus šunis. Kurjerių tarnybos nurodė, kad tikrina įtarimų keliančias siuntas, tačiau nepaaiškino, pagal kokius kriterijus nustato siuntų įtartinumą. R.Matonis nurodo, kad iš užsienio šalių į Lietuvą medikamentai dažniausiai atkeliauja sausumos keliais, taip pat naudojantis pašto ar kurjerių paslaugomis. Vežant siuntas per muitinę, tikrinamos ne visos, o tik įtarimų sukėlusios siuntos.
Nelegalūs vaistų prekeiviai: kas jie?
Kitos surinktos istorijos rodo, kad nelegalių psichotropinių vaistų galima įsigyti bet kur. Manto (vardas pakeistas) artimasis jų nusipirko vadinamajame bagažinių turguje. „Artimas žmogus ilgą laiką vartoja vaistus, tokius kaip „Lorazepamas“, „Amitriptilinas“. Juos jam išrašo psichiatras. Būna, kad vaistų neužtenka paskirtam laikui arba pamiršta pratęsti receptus. Tada ieško, kur išsirašyti. Šių metų pavasarį ar vasarą ėjome per bagažinių turgų ir pastebėjom, kad moteriškė pardavinėja vaistus: „Paracetamolį“, „Teturamą“, papildus. Paklausėm, kokių dar turi. Tarp kitų prekių buvo ir „Lorazepamas“, - pasakoja Mantas. Ši istorija vyko Kaune. Mantas sako nerimaujantis dėl tokio didelio nelegalių psichotropinių vaistų prieinamumo ir atskleidžia, kad jo artimasis, pritrūkęs vaistų, kartais tiesiog nusiperka receptą iš gydytojo.
„Rasti gydytojus, kurie išrašytų vaistų, dabar jau šiek tiek sunkiau, tačiau nėra neįmanoma, bent jau Vilniuje. Nežinau, kaip yra mažesniuose miestuose, bet gali būti, kad ten dar lengviau, nes visi vieni kitus pažįsta“, - mintimis dalijasi vyras. Jo vertinimu, nelegali prekyba psichotropiniais vaistais yra tokia pat aktuali problema kaip prekyba narkotikais. Jis sako abejojantis, kad vaistų įsigijimo sugriežtinimas ir elektroninių receptų įvedimas turi realią naudą - poveikį, jo manymu, pajuto tik tie, kurie linkę vaistams išleisti mažiau pinigų, t. y. nenori mokėti didelių sumų perkant iš nelegalių prekeivių.
Justinai (vardas pakeistas) privačiai konsultuojanti psichiatrė prieš ketverius metus išrašė receptą „Xanaxui“ ir antidepresantams. Už šį receptą mergina sumokėjo apie 50 eurų. E. sveikatos sistemoje receptas nebuvo įkeltas. „Buvau jauna, nesupratau, kad gydytoja elgiasi nelegaliai. Paskui pradėjau lankyti psichoterapiją ir vaistus nutraukiau, daugiau kreiptis neteko, bet manau, kad ir dabar vyksta tas pats“, - svarsto Justina.
Taip pat skaitykite: Ar Lexotanilis sukelia haliucinacijas?
Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rūta Andriuškaitė informuoja, kad 2022 m. su psichoaktyviomis medžiagomis susijusios bylos buvo ketvirta pagal gausumą baudžiamųjų bylų kategorija. Į šią kategoriją patenka ir psichotropinių vaistų prekyba, deja, nėra galimybės automatiniu būdu patikrinti konkretaus su vaistais susijusių bylų skaičiaus. Specialistė negalėjo atsakyti į klausimą apie psichotropiniais vaistais prekiaujančių asmenų portretą, tačiau panagrinėjus Lietuvos teismo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros pranešimus spaudai galima rasti informacijos, kad nelegalia prekyba užsiima ir pensinio amžiaus, ir jauni žmonės. Dėl nelegalios prekybos ir receptų klastojimo įkliūna ir medikai.
Priklausomybė nuo psichotropinių vaistų: klastinga liga
Juodoji vaistų rinka prisideda prie klastingos ligos - priklausomybės nuo psichotropinių vaistų - klestėjimo, nes padidina vaistų prieinamumą. Su šia priklausomybe susidūrę žmonės pasakoja apie iširusias šeimas, prarastus darbus, sugriuvusį socialinį gyvenimą ir sugadintą sveikatą, o medikamentus lygina su narkotikais. Specialistai perspėja: šiai ligai nėra imuniteto, o įklimpus į priklausomybę pasveikti labai sudėtinga.
2022 m. Lietuvoje beveik 3000 žmonių nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo. Kasmet priklausomų žmonių skaičius auga.
Kas yra „Xanax“ ir kam jis skirtas?
Xanax (alprazolamas) yra benzodiazepinų grupės vaistas, dažniausiai skiriamas nerimo sutrikimams, panikos atakoms ir nerimui, susijusiam su depresija, gydyti. Jis veikia centrinę nervų sistemą, slopindamas smegenų veiklą ir sukeldamas raminamąjį poveikį. Dėl šio poveikio, Xanax gali būti veiksmingas trumpalaikiam simptomų palengvinimui, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę ir kitus nepageidaujamus šalutinius poveikius.
Teisiškai, Xanax Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių yra receptinis vaistas. Tai reiškia, kad norint jį įsigyti, būtinas gydytojo išrašytas receptas. Įsigijimas be recepto yra nelegalus ir susijęs su didelėmis rizikomis, įskaitant galimybę įsigyti padirbtus vaistus arba vaistus su nežinomomis medžiagomis.
Taip pat skaitykite: Nerimo ir miego sutrikimų gydymas Lexotaniliu
Kodėl „Xanax“ reikalauja recepto?
Recepto reikalavimas yra būtinas dėl kelių priežasčių:
- Priklausomybės rizika: Xanax yra priklausomybę sukeliantis vaistas. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti fizinę ir psichologinę priklausomybę. Receptas užtikrina, kad vaistas būtų vartojamas prižiūrint gydytojui, kuris gali stebėti priklausomybės požymius.
- Šalutiniai poveikiai: Xanax gali sukelti įvairius šalutinius poveikius, įskaitant mieguistumą, galvos svaigimą, koordinacijos sutrikimus, atminties problemas ir depresiją. Gydytojas gali įvertinti paciento sveikatos būklę ir parinkti tinkamą dozę, kad sumažintų šalutinių poveikių riziką.
- Sąveika su kitais vaistais: Xanax gali sąveikauti su kitais vaistais, įskaitant alkoholį, opioidinius skausmą malšinančius vaistus ir kitus raminamuosius vaistus. Šios sąveikos gali būti pavojingos gyvybei. Gydytojas gali įvertinti paciento vartojamus vaistus ir nustatyti galimas sąveikas.
- Netinkamas vartojimas: Dėl raminamojo poveikio, Xanax gali būti netinkamai vartojamas rekreaciniais tikslais. Receptas padeda apriboti netinkamą vartojimą ir priklausomybės plitimą.
Rizika įsigyjant „Xanax“ be recepto
Įsigyjant Xanax be recepto, susiduriama su didele rizika:
- Padirbti vaistai: Nelegalūs šaltiniai dažnai parduoda padirbtus vaistus, kurie gali neatitikti deklaruojamos sudėties arba turėti pavojingų priemaišų. Tokie vaistai gali būti neefektyvūs arba sukelti rimtų sveikatos problemų.
- Neteisinga dozė: Be gydytojo priežiūros, sunku nustatyti tinkamą Xanax dozę. Per didelė dozė gali sukelti perdozavimą, o per maža - neefektyvumą.
- Sąveika su nežinomomis medžiagomis: Nelegalūs vaistai dažnai maišomi su kitomis medžiagomis, kurių poveikis gali būti nenuspėjamas ir pavojingas.
- Priklausomybė ir nutraukimo sindromas: Vartojant Xanax be gydytojo priežiūros, padidėja priklausomybės rizika. Staigus vaisto nutraukimas gali sukelti nutraukimo sindromą, kuris pasireiškia nerimu, nemiga, traukuliais ir kitais simptomais.
- Teisinės pasekmės: Xanax įsigijimas be recepto yra nelegalus ir gali sukelti baudžiamąją atsakomybę.
Alternatyvos „Xanax“ gydymui
Yra daug alternatyvių būdų gydyti nerimą ir panikos atakas, kurie yra saugesni ir mažiau priklausomi nei Xanax:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET yra psichoterapijos forma, kuri padeda pacientams identifikuoti ir keisti neigiamas mintis ir elgesį, susijusį su nerimu.
- Vaistai nuo depresijos (SSRI): SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) yra vaistai, dažnai skiriami nerimo sutrikimams gydyti. Jie yra mažiau priklausomi nei benzodiazepinai.
- Meditacija ir atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti nerimą.
Kaip rasti pagalbą, jei esate priklausomas nuo „Xanax“?
Jei jaučiate, kad esate priklausomas nuo Xanax, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus:
- Gydytojas: Gydytojas gali įvertinti jūsų būklę ir rekomenduoti tinkamą gydymo planą.
- Psichiatras: Psichiatras yra specialistas, kuris specializuojasi psichikos sveikatos sutrikimų gydyme.
- Priklausomybės gydymo centras: Priklausomybės gydymo centrai siūlo įvairias gydymo programas, skirtas padėti žmonėms įveikti priklausomybę.
- Pagalbos linijos: Yra daug pagalbos linijų, kurios teikia anoniminę ir konfidencialią pagalbą žmonėms, turintiems priklausomybės problemų.
Dažniausiai vartojami raminamieji vaistai
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juo nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi. Geriamos tabletės, injekcijos. Tai vaistai, padedantys žmonėms įveikti krizines situacijas; paprastai skiriami ligoniams, kankinamiems nemigos, turintiems rimtų asmeninių problemų.
Slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą. Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė.
Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai.
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti traukulių.
„Xanax“, „Lexotanil“ ir „Clonazepam“: populiarūs, bet pavojingi
„Xanax“, „Lexotanil“ ir „Clonazepam“ yra vieni iš populiariausių raminamųjų vaistų. Įspūdingi skaičiai. Vaisto sudėtyje yra alprazolamo, kuris priskiriamas benzodiazepinų grupei. Benzodiazepinai dažniausiai skiriami nerimo bei panikos atakų gydymui. Dozę kiekvienam individualiai parenka psichiatras, įvertinęs paciento būklę. Šie vaistai skiriami tik trumpalaikiam gydymui. Rekomenduojama maksimali gydymo trukmė yra ne ilgiau nei 4 savaitės. Staigus XANAX vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinenciją.
Veiklioji medžiaga yra bromazepamas, kuris kaip ir alprazolamas, priskiriamas benzodiazepinams. Skiriamas nerimui bei su juo susijusiems simptomas gydyti. Lexotanil taip pat sukelia priklausomybę, todėl gydymas neturėtų trukti ilgiau nei 8-12 savaičių. Prie šios grupės vaistų priskiriami ne tik Xanax, Lexotanil, Clonazepam, bet ir nemažai kitų.
Daugelis “savigydos” specialistų šiuos vaistus vadina antidepresantais. Norvegijoje griežtai draudžiama vairuoti automobilį, pavartojus benzodiazepinų. Atsakomybė yra tokia pati kaip ir pavartojus alkoholio. Tai reiškia, jog vartodami Xanax ar Lexotanil, vairavimą galite pamiršti.