Socialinis darbas su šizofrenija: metodai, iššūkiai ir galimybės

Įvadas

Šizofrenija yra lėtinė psichikos liga, paveikianti mąstymą, emocijas ir elgesį. Nors šizofrenijos visiškai išgydyti neįmanoma, tinkamas gydymas gali padėti pacientui gyventi stabilų ir produktyvų gyvenimą. Socialinis darbas vaidina svarbų vaidmenį padedant šizofrenija sergantiems asmenims integruotis į visuomenę, gerinti jų gyvenimo kokybę ir įveikti kasdienius iššūkius. Šiame straipsnyje aptariami socialinio darbo su šizofrenija metodai, iššūkiai ir galimybės, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir praktine patirtimi.

Šizofrenijos samprata ir ypatumai

Yra daug šizofrenijos apibrėžimų, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kokios pozicijos laikosi autorius - etiopatogenezinės, fenomenologinės, psichodinaminės ir kt. Šizofrenija dažniausiai susergama vėlyvojoje paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje. Vyrams dažniausiai pradžia yra 15-25 metų amžiuje, moterims, kiek vėliau - 25-35 metų amžiuje.

Šizofrenija neturi patognominių simptomų, visi šio sutrikimo simptomai būna ir sergant kitais psichikos bei organiniais sutrikimais. Šizofrenija diagnozuojama, kai yra būdingas mąstymo, valios ir afekto sutrikimų derinys. Pastaruoju metu vis labiau įsigali simptomų skirstymas į pozityvius (haliucinacijas ir kliedesius, mąstymo nenuoseklumą, keistą elgesį, neadekvatų afektą) ir negatyvius simptomus (susilpnėję arba išnykę kai kurios funkcijos ir savybės: blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti savęs, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas), arba produkcinius ir deficitinius. Skirtingose šalyse gali skirtis formos ir prognozė. Išsivysčiusiose šalyse vyrauja paranoidinė šizofrenijos forma, besivystančiose - katatoninė ir hebefreninė.

Šizofrenija sergantys asmenys tris kartus dažniau nei bendra populiacija serga įvairiomis somatinėmis ligomis, jų gyvenimo trukmė yra vidutiniškai ~12-13 m. trumpesnė, daugiausiai dėl padidintos savižudybės rizikos (suicido rizika 13 k. didesnė nei bendroje gyventojų populiacijoje): 50% šizofrenija sergančiųjų yra mėginę nusižudyti, 10% nusižudo, daugiausiai jų ~32 metų amžiaus.

Remiantis esamais moksliniais duomenimis galima teigti, kad šizofrenija yra polietiologinė liga. Manoma, kad šizofrenijos išsivystymą gali nulemti keli silpnos sąveikos genai.

Taip pat skaitykite: Kaip socialinis palaikymas skatina motyvaciją?

Socialinio darbo vaidmuo ir metodai

Socialinis darbas su šizofrenija sergančiais asmenimis yra interdisciplininis - apimantis labai daug sudėtingų sričių ir funkcijų. Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį:

• Psichosocialinė reabilitacija: Profesionaliu vertinimu sergantys šizofrenija jaučia beprasmybę, tikslo nebuvimą ir apatiją, susiduria su funkcionavimo visuomenėje problemomis. Teigiamų gyvenimo pokyčių yra siekiama psichosocialinės reabilitacijos priemonėmis. Socialinis darbuotojas padeda asmenims, sergantiems šizofrenija, įsitraukti į psichosocialinės reabilitacijos programas, kurios padeda atkurti socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
• Gyvenimo kokybės gerinimas: Socialinis darbuotojas identifikuoja problemines asmens funkcionavimo sritis ir padeda kurti psichosocialinės reabilitacijos programas, paremtas abipusiu vertinimu. Subjektyvus žmonių, sergančių šizofrenija, gyvenimo kokybės vertinimas leidžia palyginti socialinių darbuotojų ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų vartotojų požiūrius į gyvenimo kokybės gerinimo metodus.
• Sensorinės integracijos sunkumų įveikimas: Esant sensorinės integracijos sunkumams, socialinis darbuotojas susipažįsta su paslaugų gavėjo situacija ir sensorinės integracijos sistema, padeda įveikti neurologinės sistemos sutrikimus, kurie žymiai jautriau reaguoja į tam tikrus dirgiklius.
• Komunikacijos įgūdžių ugdymas: Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui suteikti atgalinį ryšį komunikacijoje, kasdienių įgūdžių įgijimo procese.

Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio surikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų pripažįstama ir nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. Socialiniai darbuotojai taiko įvairius metodus:

• Socialinės istorijos metodas: Padeda suprasti asmens gyvenimo aplinkybes ir patirtis.
• Bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas: Padeda asmenims, turintiems komunikacijos sunkumų, išreikšti save.
• Miško terapijos metodas: Teigiamai veikia paslaugų gavėjo fizinę ir psichinę būseną, padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką.
• Socialinių dirbtuvių metodas: Stiprina darbinius įgūdžius.
• Finansinio raštingumo metodas: Moko valdyti finansus.
• Atvejų aptarimų metodas: Padeda komandai aptarti ir spręsti problemas.
• Savęs pažinimo metodas: Padeda asmeniui geriau suprasti save.
• Poilsio metodas: Moko atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
• Motyvacinės sistemos metodas: Skatina ir palaiko vidinį arba išorinį paslaugų gavėjo motyvavimą.
• Tvarumo metodas: Užtikrina ilgalaikį aplinkosauginį stabilumą.
• Aplinkos pažinimo metodas: Padeda geriau pažinti ir suprasti aplinką.
• Lytiškumo ugdymo metodas: Padeda asmenims jaustis patogiai savo kūne, gerbti kitus ir daryti atsakingus sprendimus.
• Intermodalinis meno terapijos metodas: Padeda spręsti emocines problemas ir lavinti darbinius įgūdžius.
• Bendruomeniškumo metodas: Skatina dalyvauti bendruomenės veikloje.
• Advokacijos/vadybininko metodas: Atstovauja paslaugų gavėjams ir padeda jiems ginti savo teises.
• Saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas: Valdo pavojingas situacijas.

Tyrimai apie gyvenimo kokybę ir socialinį darbą

Šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybės tyrimai yra svarbūs identifikuojant problemines asmens funkcionavimo sritis, kuriant psichosocialinės reabilitacijos programas, paremtas abipusiu vertinimu.

Vienas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti santykį su subjektyviu šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybės vertinimu ir socialiniu darbu, parodė, kad šizofrenija sergantys asmenys savo gyvenimo kokybę vertina, kaip labai priimtiną. Jiems yra vienodai svarbios buvimo, priklausymo ir tapimo gyvenimo kokybės sritys. Tačiau šizofrenija sergantys asmenys yra tik iš dalies jomis patenkinti. Nustatytas ryšys tarp šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybės ir kontrolės bei turimų galimybių. Šizofrenija sergantys asmenys tik iš dalies kontroliuoja savo gyvenimą ir galimybes rinktis ką nors keičiant jame. Lytis, amžius, įgytas išsilavinimas ir šeimyninė padėtis neturi įtakos šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybei.

Iššūkiai ir galimybės

Socialinis darbas su šizofrenija sergančiais asmenimis susiduria su įvairiais iššūkiais:

Taip pat skaitykite: Metodai, iššūkiai ir galimybės socialiniame darbe

• Stigma: Lietuvoje vis dar susiduriama su psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių asmenų stigmatizacija. Negatyvus požiūris bei nepagarbus elgesys šių asmenų atžvilgiu užkerta jiems kelią į visapusišką socialinę integraciją, adaptaciją ir pojūtį būti bendruomenės dalimi.
• Motyvacijos stoka: Šizofrenija sergantys asmenys vangiai įsitraukia į psichosocialinę reabilitaciją, o pradėję dalyvauti neretai iškrenta.
• Kompleksiniai poreikiai: Dirbant su sunkius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiu paslaugų gavėju, tenka nemažai gilintis į jo socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes.

Nepaisant iššūkių, socialinis darbas su šizofrenija sergančiais asmenimis suteikia daug galimybių:

• Gyvenimo kokybės gerinimas: Socialinis darbas gali padėti šizofrenija sergantiems asmenims pagerinti savo gyvenimo kokybę, įgyti socialinių įgūdžių, susirasti darbą ir integruotis į visuomenę.
• Savarankiškumo ugdymas: Socialinis darbas gali padėti šizofrenija sergantiems asmenims tapti savarankiškesniais ir priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.
• Stigmos mažinimas: Socialinis darbas gali padėti mažinti stigmą, susijusią su šizofrenija, ir skatinti visuomenės supratimą apie šią ligą.

Gydymo metodai ir svarba

Šizofrenija yra lėtinė liga, kuri ryškiai sutrikdo paciento gyvenimą, jo socialinę adaptaciją, todėl ši būklė praktiškai visada reikalauja aktyvaus ilgalaikio gydymo. Nors literatūroje yra duomenų, kad 10-15 % schizofrenijos epizodą patyrusių asmenų psichozė nepasikartoja (tai tiesiog sukelia abejones, dėl pradinės diagnozės tikslumo), šiuo metu tokio gydymo metodo, kurį taikant visiškai pasveikstama nuo schizofrenijos, nėra. Tačiau adekvatus gydymas padeda sumažinti ligotumą, mirštamumą nuo šios ligos, bei ryškiai sumažina su šios ligos padariniais susijusias gydymo išlaidas. Gydymu siekiama pašalinti arba sušvelninti ligos simptomus (pozityvius ir negatyvius), pagerinti kognityvinius procesus, išvengti ligos paūmėjimų, sumažinti jų dažnį ir sunkumą ir pasiekti maksimalaus psichosocialinio funkcionavimo tarp ligos epizodų. Konkretūs gydymo tikslai labai priklauso nuo ligos fazės ir paciento individualių savybių. Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis, derinant visus prieinamus metodus: medikamentinį gydymą ir kitus biologinius metodus (elektroimpulsinę terapiją), psichosocialines priemones, psichoedukaciją, psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą, įvairius reabilitacijos metodus.

Pagrindinė šizofrenijos gydymo forma yra antipsichotiniai vaistai (neuroleptikai). Pradedant gydymą reikia orientuotis į mažiausią efektyvią neuroleptiko dozę. Labai svarbu yra parinkti medikamento dozę, kuri yra saugi, nesukelia nemalonių šalutinių reiškinių, tačiau efektyvi. Efektyvi haloperidolio dozė 5-20 mg/parai, aminazino 300-1000 mg, risperidono 4-6 mg, olanzapino 10-20 mg/parai. Neuroleptiko dozes didinamos ir mažinamos palaipsniui, dažniausiai per 2-4 savaites. Parinkus efektyvią neuroleptiko dozę, gydymą reikia tęsti mažiausiai 6 mėnesius. Jeigu pernelyg greitai sumažinsime efektyvią neuroleptiko dozę, labai padidėja atkryčio rizika.

Socialinio darbuotojo kompetencijos

Psichikos sveikatos priežiūros institucijose dirbantys socialiniai darbuotojai yra socialinių ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikėjai. Socialinis darbuotojas turi turėti reikalingų žinių su negalią patiriančiais paslaugų gavėjais, sudaro Individualų paslaugų gavėjo socialinės globos planą.

Socialinis darbas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros institucijoje apima:

Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos

• Paslaugų prieinamumo užtikrinimą.
• Socialinio darbuotojo teikiamų paslaugų gerinimo perspektyvas.
• Priežasčių, veikiančių pirminės psichikos sveikatos priežiūros klientų pasitenkinimą socialinio darbuotojo teikiamomis paslaugomis, išsiaiškinimą.

Klientų norų, poreikių paisymas lemia jų dalyvavimą psichosocialinės reabilitacijos veiklose. Taip pat svarbūs žmogaus įsitikinimai ir gyvenimo tikslai.

Bendruomenės vaidmuo

Didelis indėlis įtraukiant asmenį į visuomenę tenka pačiai visuomenei. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis - nuo 2024 m. Psichikos sveikatos plane (Comprehensive Mental Health action Plan) 2013-2030 m., iškeltuose tiksluose numatyta - užtikrinti asmeniui visapusišką, integruotą ir atsakingą sveikatos ir socialinę priežiūrą, vietos bendruomenės lygmeniu. Bendruomenės turėtų žinoti, jog psichikos ir elgesio sutrikimai būna skirtingų sunkumų. Lengvą ir vidutinį sutrikimą turintys asmenys gali lengviau adaptuotis ir integruotis į aplinką, tačiau sunkų sutrikimą turintis asmuo yra visiškai priklausomas nuo jį prižiūrinčio asmens.

Elgesio ir psichikos sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo istorijos labai skirtingos, individualios ir unikalios, jiems labai svarbus visuomenės/bendruomenės palaikymas ir supratimas. Harmonija su aplinka ir savimi - tai kiekvieno bendruomenės nario indėlis.

tags: #socialinis #darbas #dirbant #su #sizofrenija