Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama Lazarus emocijų teorija, susiejant ją su darbuotojų patiriamu stresu ir pasitenkinimu darbu. Straipsnyje analizuojamos streso įveikos strategijos, atsižvelgiant į skirtingas demografines grupes ir darbinę aplinką.
Darbinis stresas ir jo įveikos strategijos
Darbinis stresas yra neišvengiamas šiuolaikinio verslo organizacijų aspektas. Darbuotojai, susiduriantys su stresinėmis situacijomis darbe, dažnai naudoja įvairias streso įveikos strategijas. Šios strategijos gali būti orientuotos į problemų sprendimą, socialinę paramą, emocijų valdymą ar vengimą.
Streso įveikos strategijų tipai
- Į problemų sprendimą orientuotos strategijos: Tai aktyvūs veiksmai, skirti pašalinti streso priežastį ar sumažinti jos poveikį.
- Socialinės paramos strategijos: Tai pagalbos ir paramos ieškojimas iš kolegų, vadovų ar kitų asmenų.
- Į emocijas orientuotos strategijos: Tai bandymai valdyti savo emocijas, susijusias su stresu, pavyzdžiui, atsipalaidavimas ar emocinis išsiliejimas.
- Vengimo strategijos: Tai bandymai išvengti streso šaltinio ar situacijos, pavyzdžiui, atsiribojimas ar fantazijos.
Hipotezė
Šiame tyrime siekiama patikrinti hipotezę, ar verslo organizacijų darbuotojai, patiriantys skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, naudoja skirtingas streso įveikos strategijas. Manoma, kad darbuotojai, patiriantys didesnį stresą ir nepakankamą pasitenkinimą darbu, gali naudoti jiems priimtinas streso įveikos strategijas.
Tyrimo metodologija
Tiriamieji
Tyrimo imtį sudarė 118 verslo organizacijų vadybininkų. Iš jų 58 (49 proc.) buvo vyrai ir 60 (51 proc.) moterys. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 18-25 metų, 26-40 metų ir 41-55 metų. Didžioji dalis tiriamųjų (69 proc.) turėjo aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą.
Pagal šeimyninę padėtį, 33 (28 proc.) tyrimo dalyviai buvo vedę/ištekėjusios, 76 (64 proc.) - nevedę/neištekėjusios, 6 (5 proc.) - išsiskyrę/išsiskyrusios, o 3 (3 proc.) neatsakė. Dauguma tyrimo dalyvių (73 proc.) dabartinėje organizacijoje dirbo iki 3 metų, o 53 proc. bendras darbo stažas buvo iki 5 metų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos: Lazarus teorija
Duomenų rinkimo priemonės
Tiriamiesiems buvo pateikta anketa, sudaryta iš kelių dalių:
Kreipimasis į darbuotoją.
Demografiniai duomenys (lytis, amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, darbo stažas organizacijoje ir bendras darbo stažas).
Metodikos, kuriomis tiriamas darbinis stresas, pasitenkinimas darbu bei streso įveika:
- Streso darbe įvertinimo klausimynas (VSSD).
- Pasitenkinimo darbu skalė.
- Streso įveikos klausimynas.
Streso darbe įvertinimo klausimynas (VSSD)
Šis klausimynas sudarytas J. Ąžuolaitės. Klausimyną sudaro 20 teiginių, vertinančių veiksnius, sukėlusius stresą darbe per praėjusį mėnesį. Tiriamieji turėjo įvertinti, kokio lygio stresą jiems, kaip darbuotojams, per praėjusį mėnesį kėlė kiekvienas iš pateiktų veiksnių. Kiekvienas teiginys buvo vertinamas skaitmeniu nuo 1 (mažas) iki 5 (didelis).
Taip pat skaitykite: Streso situacijos mediko veikloje
Streso darbe klausimyną sudaro 4 skalės:
- Darbo reikalavimai (5 teiginiai, vidinio suderinamumo koeficientas α=0,693).
- Darbo organizavimas (3 teiginiai, vidinio suderinamumo koeficientas α=0,702).
- Darbo turinys (7 teiginiai, vidinio suderinamumo koeficientas α=0,846).
- Darbuotojų tarpusavio santykiai ir (ar) santykiai su darbdaviu (5 teiginiai, vidinio suderinamumo koeficientas α=0,798).
Pasitenkinimo darbu skalė
Pasitenkinimo darbu skalę (angl. Job Satisfaction Scale) sukūrė P. E. Spector (1985). Skalę sudaro 36 teiginiai. Tiriamieji turėjo perskaityti kiekvieną teiginį ir pažymėti tą skaitmenį, kuris geriausiai atspindi jų nuomonę apie pasitenkinimą darbu. Teiginiai buvo vertinami 6 balų skalėje (1 - visiškai nesutinku, 6 - visiškai sutinku).
Pasitenkinimo darbu skalę sudaro 9 subskalės, kurių kiekvienai priskiriami 4 teiginiai:
- Užmokestis (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,806).
- Paaukštinimo galimybės (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,748).
- Vadovavimas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,810).
- Kiti darbo privalumai (premijos, patogus darbo grafikas ir pan.) (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,909).
- Darbo sąlygos (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,824).
- Darbo organizavimas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,642).
- Bendradarbiai (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,802).
- Darbo pobūdis (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,797).
- Ryšiai darbe (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,602).
Pasitenkinimo darbu (bendro) patikimumo lygis buvo aukštas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,942).
Streso įveikos klausimynas
Pirminį lietuvišką streso įveikos klausimyno variantą parengė Ž. Grakauskas ir G. Valickas (2006). Klausimyną sudaro 24 teiginiai. Tiriamiesiems buvo nurodyta, kad žmonės, susidūrę su stresinėmis situacijomis, elgiasi labai įvairiai. Buvo klausiama, kaip jie apibūdintų savo įprastas reakcijas į stresą. Tiriamieji turėjo nurodyti, kokius jie taiko išvardintus streso įveikos būdus, pažymėdami jiems tinkamą skaitmenį.
Taip pat skaitykite: Raidos teorijų apžvalga
Streso įveikos klausimyną sudaro 4 skalės, kurių kiekvienai priskiriami 6 teiginiai:
- Socialinė parama (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,782).
- Problemų sprendimas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,707).
- Emocinė iškrova (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,706).
- Vengimas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,726).
Duomenų analizė
Gauti duomenys buvo užkoduoti ir apdoroti naudojant statistinių duomenų paketą SPSS.15.0/Windovs (2006) bei Sleipner programą (2.1 versija, 2002). Buvo skaičiuojamas tiesinės koreliacijos koeficientas (Pirsono koreliacijos koeficientas), pritaikyta klasterinė analizė (Ward metodas) bei atlikta vieno faktoriaus dispersinė analizė (ANOVA).
Tyrimo rezultatai
Lyčių skirtumai patiriamo streso ir pasitenkinimo darbu atžvilgiu
Palyginus vyrų ir moterų patiriamą darbinį stresą (naudojant Stjudento t kriterijų), nustatyta, kad jie statistiškai reikšmingai skiriasi. Vyrai patiria didesnį stresą darbo reikalavimų ir darbo santykių srityse. Tačiau skirtumų darbo organizavimo ir darbo turinio srityse nenustatyta.
Kalbant apie pasitenkinimą darbu, nustatyta, kad vyrai ir moterys skiriasi tik darbo organizavimo srityje. Kitose srityse (paaukštinimo galimybės, vadovavimas, kiti privalumai, darbo sąlygos, bendradarbiai, darbo pobūdis ir ryšiai darbe) statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Amžiaus grupių skirtumai patiriamo streso ir pasitenkinimo darbu atžvilgiu
Palyginus jaunesnių (18-25 m.) ir vyresnių (26-40 m.) darbuotojų patiriamą darbinį stresą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Taip pat nenustatyta skirtumų darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio bei darbo santykių srityse.
Analogiškai, palyginus jaunesnių ir vyresnių darbuotojų pasitenkinimą darbu, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Darbinio streso ir pasitenkinimo darbu ryšys
Apskaičiuotas tiesinės koreliacijos koeficientas (Pirsono koreliacijos koeficientas) parodė, kad egzistuoja vidutinio stiprumo neigiamas ryšys tarp darbinio streso ir pasitenkinimo darbu tiek vyrų, tiek moterų grupėse. Tai reiškia, kad didėjant vienam tiriamam reiškiniui (stresui), kitas (pasitenkinimas darbu) mažėja.
Streso įveikos strategijų ryšys su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu
Analizuojant streso įveikos strategijų tarpusavio ryšį bei ryšį su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu, nustatyta, kad egzistuoja tiek teigiamas, tiek neigiamas ryšys. Nustatytas vidutinio stiprumo, silpnas, labai silpnas ir jokio ryšio tarp vyrų ir moterų streso įveikos strategijų tarpusavyje, su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu.
Moters grupėje, skirtingai nuo vyrų, rasti papildomi streso įveikos strategijų bei darbinio streso (bendro) ryšiai. Darbiniam stresui (bendram) didėjant, socialinė parama taip pat didėja moters grupėje.
Vyro ir moters grupėse emocinė iškrova teigiamai susijusi su vengimu, darbiniu stresu (bendru) ir neigiamai su pasitenkinimu darbu (bendru). Moters grupėje pastebėta, kad emocinė iškrova dar teigiamai susijusi su socialine parama bei neigiamai su problemų sprendimu. Taip pat darbinis stresas (bendras) teigiamai susijęs su socialine parama moters grupėse.
Skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu patiriančių darbuotojų streso įveikos strategijų palyginimas
Siekiant išsiaiškinti, ar galima tiriamuosius suskirstyti į skirtingas grupes pagal patiriamą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, buvo atliekama klasterinė analizė (Ward metodu). Jos rezultatai parodė, kad tiriamųjų skirstymas į tris klasterius (grupes) yra tinkamiausias.
- Į 1-ąją grupę pateko 45 (38 proc.) tiriamieji, kurie patiria mažą darbinį stresą ir didelį pasitenkinimą darbu.
- Į 2-ąją grupę pateko 34 (29 proc.) tiriamieji, patiriantys vidutinį darbinį stresą ir vidutinį pasitenkinimą darbu.
- Į 3-ąją grupę pateko 39 (33 proc.) tiriamieji, patiriantys didelį darbinį stresą ir mažą pasitenkinimą darbu.
Nustatyta, kad 1-oji, 2-oji ir 3-oji grupės skiriasi pagal emocinės iškrovos strategiją. Daugybinis palyginimo Tamhane kriterijus parodė, jog statistiškai reikšmingi skirtumai yra tarp 1-osios ir 3-osios grupės. Tai reiškia, kad darbuotojai, patiriantys mažą darbinį stresą ir didelį pasitenkinimą darbu, rečiau naudoja emocinės iškrovos strategiją nei darbuotojai, patiriantys didelį darbinį stresą ir mažą pasitenkinimą darbu.