Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama streso samprata, streso situacijų ypatumai mediko veikloje remiantis Lazarus teorija. Straipsnyje apžvelgiama streso teorija, streso priežastys, streso poveikis žmogaus organizmui ir streso įveikimo būdai. Taip pat aptariamas streso pasireiškimas tarp apsaugos darbuotojų Lietuvoje.
Streso sąvoka ir teorijos
Literatūroje nėra vieningo streso sąvokos apibrėžimo. 1936 m. H. Selye sukūrė streso teoriją ir pradėjo vartoti terminą "stresas". Lietuvos medicinos enciklopedijoje (1993 m.) stresas apibrėžiamas kaip psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ir vidaus veiksniai - stresoriai, visuma.
H. Selye teigė, kad stresas - tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, atsirandanti dėl išorinių ir vidinių dirgiklių arba stresorių poveikio. Jo nuomone, stresas yra žalingas, jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų. Tačiau saikinga nervinė įtampa, pasak H. Selje, grūdina organizmą, skatina gyvybinę veiklą, taigi “stresas - gyvenimo prieskonis”.
Medicinos terminų žodyne stresas apibūdinamas kaip organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu (simpatinų suaktyvėjimas, didesnis katecholaminų išsiskyrimas, padidėjęs kraujospūdis ir t.t.), bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, taip pat pykčio, džiaugsmo ir kt). Stresą galima suvokti ir kaip išorinius poveikius, prie kurių organizmas nepakankamai prisitaikė: operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo.
1994 metais išleistame medicinos terminų žodyne “Pschyrembel” stresas apibūdinamas taip: “Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu, bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo, pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių). Stresą galima suvokti ir kaip išorinius poveikius, prie kurių kūnas nepakankamai prisitaikė, pavyzdžiui, operacijos, apsinuodijimas, nėštumas.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
R. S. Lazarus ir jo kolegos (1984 m.) stresą apibūdina kaip ypatingą asmens ir aplinkos santykį, kuris asmens yra įvertintas kaip apsunkinantis, arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę jo gerovei, ypač pabrėžia, kad įvairūs poveikiai gali nesukelti streso tol, kol pats žmogus neįvertina jo kaip stresoriaus.
R. S. Lazarus, apibendrindamas streso tyrimus, siūlo išskirti keturis bendrus visoms streso sampratoms požymius:
- Išorinį ar vidinį organizmą veikiantį veiksnį: jis dar vadinamas stresoriumi.
- Įvertinimą - nustatymą, kuris organizmą veikiantis dirgiklis yra jam kenksmingas, o kuris ne.
- Įveikimo procesą - tai procesas, kurio metu organizmas deda pastangas, siekdamas susidoroti su jį veikiančiu stresiniu dirgikliu.
- Streso reakciją - tai visuma stresoriaus sukeltų organizmo fiziologinių, psichologinių ir kitų jo sistemų reakcijų į stresorių.
Transakcinės streso teorijos stresą apibūdina kaip ypatingą individo ir aplinkos santykį, kuris individo yra vertinamas kaip viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę asmeninei jo gerovei, reikalaujantis papildomų pastangų atkurti pusiausvyrą - o tai sąlygoja streso didėjimą (Clarke, Cooper, 2004).
Streso priežastys ir rizikos veiksniai
Fizinės (cheminiai, fizikiniai, biologiniai) ir emocinės kilmės stresoriai skiriasi poveikio intensyvumu ir trukme. Bendros klasifikacijos, pagal kurią galima būtų visus stresorius įvertinti fiziniais parametrais, nėra.
Šiame laikotarpyje visose gyvenimo srityse stresas yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema. Urbanizuotoje visuomenėje, tobulėjant mechanizacijai, automatizacijai, informacinėms technologijoms, spartėja gamybos ir konkurencijos tempai, auga informacijos srautai, mažėja laiko racionaliems sprendimams priimti, didėja dirbančiojo atsakomybė. Visa tai didina intelektualinę, nervinę ir emocinę įtampą ir sukelia profesinį stresą.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Kiti psichologai teigia, kad 80% konfliktų ir stresinių situacijų kyla dėl nemokėjimo bendrauti su žmonėmis. Šie apibūdinimai rodo, kaip skiriasi autorių požiūris į stresą, į tai, kas, jų nuomone, yra svarbiausia.
Streso poveikis organizmui
Į patiriamą stresą kiekvieno žmogaus kūnas reaguoja beveik vienodai. Jutimo organai suvokia stresą sukeliantį dirgiklį, tai yra stresorių, ir nerviniais kanalais perduoda jį smegenims. Ten, tarpinių smegenų hipotalamo srityje, jis sužadina kortikotropinio hormono išsiskyrimą. Šis hormonas stimuliuoja hipotezę, kad perduotų į kraujagysles adrenokortikotropinį hormoną. Šis hormonas pasiekia antinksčių žievę, kuri taip pat išlaisvina kortizoną. Kortizonas laikomas klasikiniu pagrindiniu streso hormonu, reguliuojančiu visas kitas kūno reakcijas, kartu ir adrenalino išsiskyrimą.
Reakcijos yra tokios: padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, kvėpavimas tampa greitesnis, kraujyje padaugėja cukraus, daugiau kraujo priplūsta į raumenis ir plaučius, blokuojamas mąstymas, sutrinka virškinimo sistema (džiūsta burna), oda mažiau aprūpinama krauju (išbąlama, prakaituojama), sutrinka seksualinės funkcijos.
Dėl pasikartojančių stresinių situacijų vystosi įvairūs susirgimai: hipertoninė liga, vegetodistonijos, išeminė širdies liga, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, neurozės bei depresijos.
Ūmus stresas sukelia padidėjusį nuovargį, nervinį išsekimą, galvos skausmus, atsiranda bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas, atšąla galūnės, kartais būna ir kitų vegetacinių reakcijų. Veikiant stresui, keičiasi analizatorių jautrumas, skausminis jutimas. Nuovargio ir streso poveikyje pagrindiniuose galvos smegenų gyvybiniuose centruose pradeda vyrauti slopinimo procesai. Atlikti tyrimai rodo, kad įvairių profesijų sveikiems žmonėms priklausomai nuo streso dirgiklių intensyvumo padažnėja kvėpavimas (iki 20-30 kartų/min.) ir pulsas (20-50 kartų/min.), pakyla arterinis sistolinis (20-30 mm Hg) ir diastolinis (15-20 mm Hg) kraujo spaudimas. EKG neretai užregistruoja širdies ritmo ir laidumo sutrikimus. Kraujyje sumažėja leukocitų skaičius, atsiranda hiperglikemija - tai yra padidėja gliukozės koncentracija. ir kortizolio, kurie veikia širdies ir kraujagyslių, ir imuninę sistemas. Dėl to padidėja širdies susitraukimų dažnis, kyla arterinis kraujo spaudimas. Jei tai tęsiasi ilgą laiką, gali išsivystyti depresija, imuninės sistemos slopinimas ir pastovus cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje, kuris pagreitina aterosklerozės vystymąsi. Veikiant stresui, ilgainiui sustorėja antinksčių žievė, kuri produkuoja pagrindinius su stresu susijusius hormonus. Skrandis yra stimuliuojamas, todėl jo gleivinėje suintensyvėja skrandžio rūgšties sekrecija, tai gali predisponuoti stresinių opų atsiradimą.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Stresinė situacija išsekina organizmo rezervus, priverčia organus funkcionuoti ekstremaliomis sąlygomis, ant galimybių išsekimo ribos. Jei stresinės situacijos dažnos arba tęsiasi ilgą laiką, organizmo rezervai yra išnaudojami. Tai gali sukelti įvairius susirgimus. Prieš šių susirgimų atsiradimą gali būti pasireikšti įvairūs ankstyvi simptomai, sąlygoti lėtinio streso vystymosi. Tai padažnėję galvos skausmai, susilpnėjusi atmintis, padidėjęs nervingumas bei irzlumas, miego sutrikimai, nemiga, apetito stoka, kūno svorio sumažėjimas. Skiriami fiziniai ir psichiniai streso simptomai, tiesa, jie dažniausiai pasirodo kartu.
Stresas mediko veikloje
Medicinos darbuotojai patiria didelį stresą dėl didelio darbo krūvio, emocinio išsekimo, didelės atsakomybės ir nuolatinio kontakto su sergančiais žmonėmis.
Streso įveikimo būdai
Streso įveikimas - tai procesas, kurio metu individas kognityvine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti jį apsunkinančiai veikiančią aplinkos įtaką (Lazarus, 1993). Žmonės linkę nepasiduoti sunkumams ir problemoms, iškylančioms jų gyvenime. Tačiau jie skiriasi pagal tai, kokį įveikimo būdą, strategiją renkasi problemiškose situacijose. Vieni teikia pirmenybę aktyviam įveikimo būdui, kiti - pasyviam.
Kiekvieno žmogaus organizmas turi individualias galimybes priešintis, egzistuoja individualūs atsparumo stresui skirtumai. Vieni žmonės stipriai reaguoja į silpną stresorių, o kitų neveikia ir stiprus stresorius.
2012 m. Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjama fizinio aktyvumo įtaka atsparumui bei psichikos sutrikimams. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį gebėjimui išsaugoti psichinę sveikatą nepaisant nepalankių veiksnių, smarkiai didinančių psichopatologijos tikimybę. Tyrimo metu plačiai naudota suaugusiųjų atsparumo skalė, atspindinti, kaip konkretaus atsparumo asmenys įveikia stresą.
Streso tyrimai Lietuvoje
Kaip atskleidė literatūros analizė, Lietuvoje skiriamas nepakankamas dėmesys streso tyrinėjimui, visai neatsižvelgiama į lyčių skirtumus patiriant stresą arba tik retkarčiais daromas skirtumas tarp moterų ir vyrų.
2009 m. buvo atlikta analizė vertinant įvairių specialybių streso rizikos veiksnius, įtakojančius žmogaus sveikatą Panevėžio mieste. Šiame tyrime rasta, kad 81,1 proc. visuomenės narių jaučia stresą darbe. Stresas detaliau tyrinėtas medicinos, švietimo, valstybės tarnybos srityse. Stresas ypač aktualus dirbantiems jėgos struktūrose [22]. Lietuvoje 2003 m. tirti svarbiausi stresoriai, su kuriais susiduria policijos darbuotojai [23]. 2010 m. į policijos pareigūnų stresą buvo pažvelgta iš kitos, streso įveikos pusės [24]. Tiriant streso įveikos būdus, atlikta ir kokybinių tyrimų, viename iš jų 2012 m. tirtos socialinių darbuotojų patirtys naudojant pusiau struktūruotą individualų interviu [25].
Apsaugos darbuotojų streso tyrimas
2011 metais atliktas tyrimas su Lietuvos apsaugos darbuotojais atskleidė, kad stresas - dažnas reiškinys tarp apsaugos darbuotojų, daugiau nei 75 proc. tiriamųjų prisipažįsta jį jaučiantys. Vyraujantys stresoriai, jaučiami tarp daugiau negu 1/4 tiriamųjų: konfliktai darbo vietoje, užpuolimo pavojus, atsakomybė, per mažas darbo užmokestis, darbo vietos praradimo grėsmė ir blogas darbo organizavimas. Net daugiau nei trečdalis respondentų streso metu patiria įtampą, blogą nuotaiką, nerimą ir išsiblaškymą. Tiriamųjų nuomone, dažniausiai (net daugiau nei 75 proc.) sukeliamo streso darbe pasekmė yra pablogėję santykiai darbe, antroje vietoje - sveikatos sutrikimai - pasitaiko tik tarp 25,8 proc.
tags: #stresas #ir #stresines #situacijos #charakteristika #mediko