Smurtas artimoje aplinkoje yra opi socialinė problema Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tai veiksmai, atliekami prieš žmogaus valią, kenkiantys jo fizinei ar emocinei sveikatai. Smurtas gali būti įvairių formų - fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Svarbu atpažinti smurto požymius ir žinoti, kur kreiptis pagalbos, siekiant apsaugoti save ir kitus nuo smurtinių santykių.
Smurto artimoje aplinkoje statistika ir tendencijos Lietuvoje
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė teigia, kad smurto apraiškų skaičius mūsų šalyje nei didėja, nei mažėja. Tačiau svarbiau ne mastas, o tai, kiek atvejų šalies tarnybos sugeba identifikuoti. Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojęs apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis leidžia nedelsiant apsaugoti smurto pavojų patiriantį asmenį. Iki tol dažniausiai būdavo identifikuojamas tik fizinis smurtas, o dabar informacija apie bet kokį smurtą perduodama į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kuriame nuo smurto kenčiančiam asmeniui yra suteikiama pagalba.
2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad net 82 proc. iš asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, yra moterys. Mykolo Romerio universiteto doktorantė Aistė Bakaitytė teigia, kad smurtas prieš moterį dažniausiai kartojasi ir sunkėja, o šis pasikartojimų ciklas vadinamas smurto ratu.
Smurto rūšys ir jų apraiškos
Smurto rūšių yra daug - tai ekonominis, psichologinis, seksualinis ir fizinis smurtas. Fizinis ir psichologinis smurtas - dažniausiai patiriami ir užfiksuojami.
Fizinis smurtas
Fizinis smurtas yra paskutinė smurtavimo stadija, kai smurtaujantis savo galią pradeda demonstruoti fiziniais veiksmais. Tai sumušimai, smaugimai, nužudymai, sužalojimai peiliais, ginklais ir kitos fizinio smurto apraiškos.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos rizikos įvertinimas
Psichologinis smurtas
Psichologinio smurto požymių taip pat yra daug: įžeidinėjimas, keikimas, žeminimas, persekiojimas, skambučių, socialinių tinklų kontrolė. Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių.
Psichologinio smurto formos:
- Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
- Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
- Izoliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius. Dažnai pasitaiko socialinė izoliacija, kai moteriai neleidžiama bendrauti su tėvais, artimaisiais, draugais, kartais moteris izoliuojama nuo išorinio pasaulio, užrakinant ją namie ir neleidžiant eiti į darbą.
- Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
- Manipuliavimą: smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
- Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.
Ekonominis smurtas
Ekonominis smurtas labai dažnai pasireiškia tuomet, kai yra nutraukiami santykiai ar santuoka: pavyzdžiui, vyrai vengia mokėti alimentus vaikų išlaikymui. Ekonominis smurtas pasireiškia ir žmonėms gyvenant drauge - nutinka, kad yra neskiriama pinigų vaiko išlaikymui, terorizuojama dėl pinigų išleidimo, skaičiuojamas kiekvienas šeimos labui išleistas centas. Ekonominis smurtas pasireiškia, kai auka materialiai priklauso nuo smurtautojo. Dažniausiai su šia problema susiduria nedirbančios moterys, gyvenančios už vyrų pinigus. Dirbanti moteris atiduoda savo atlyginimą vyrui, atsiskaito už pirkinius, turi rodyti jam čekius.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas - itin retai užfiksuojama smurto forma. Kai kurios moterys pradeda abejoti, ar vyro seksualinis elgesys yra netinkamas, tačiau net ir prabilusios apie savo abejones baiminasi aplinkinių reakcijos. Nukentėjusios nuo seksualinio smurto dažnai pasakoja apie smurtines situacijas, kurias patyrė anksčiau ir pripažįsta, kad šie atvejai buvo tokie skaudūs, kad apie juos nedrįso prabilti anksčiau.
Smurtautojo portretas
Stereotipinis smurtautojo įvaizdis realiame gyvenime yra visai kitoks. Anksčiau manyta, kad smurtaujantis žmogus yra asocialus asmuo, neturintis profesinių siekių, su menkais socialiniais įgūdžiais, kenčiantis nuo priklausomybės alkoholiui ar kitoms psichotropinėms medžiagoms. Tačiau įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad nustoję vartoti alkoholį žmonės ne visada nustoja smurtauti. Smurtaujantys žmonės yra visokie - ir tai visiškai nepriklauso nuo jų socialinio statuso. Yra porų, kurios turi aukštą socialinį statusą, viešumoje atrodo darni, graži pora, o linkęs į smurtą asmuo, nors iš išorės atrodo kultūringas, išsilavinęs, namuose naudoja brutalų smurtą.
Kodėl moterys tyli?
Dažnai moteriai, patyrusiai seksualinį ar bet kokios kitos formos smurtą, išsikreipia tikrovės suvokimas. Jai sunku net sau pačiai prisipažinti apie patirtą smurtą, o ką jau kalbėti apie kitus žmones. Kai kurios moterys prieštarauja pačios sau ir net kaltina save už tai, kas nutiko. Joms gėda prisipažinti aplinkiniams apie patirtas smurtines situacijas, nes taip sprogtų neva tobulų santykių ar santuokos burbulas. Kitas aspektas, kodėl moterys, patyrusios smurtą, tyli, yra saugomi vaikai. Daugelis moterų nori apsaugoti vaikus nuo tiesos, kad jų tėvas yra smurtaujantis. Nukentėjusiosios baiminasi ir aplinkinių pasmerkimo bei to, kad įsikiš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei apribos vaikų globą. Taip pat moterys, ilgą laiką gyvenančios smurtiniuose santykiuose, nebeturi artimų socialinių ryšių. Jos neturi kam išsipasakoti, joms stinga palaikymo, nes jos yra izoliacijoje su smurtaujančiu žmogumi. Matymo laukas taip susiaurėja, kad moteris pradeda manyti, kad yra pati kalta dėl tokių santykių. Ją slegia gėda, taip pat dažnai moteriai nėra lengva palikti smurtaujantį asmenį dėl finansinių sumetimų.
Taip pat skaitykite: Smurto priežastys
Kaip padėti moteriai, patiriančiai smurtą?
Moterims reikia bet kokio vyro. Moteriai, kuri patiria smurtą, įmanoma padėti tik tada, kai ji pati tos pagalbos nori. „Per prievartą mes moters už rankos neišvesime iš smurtaujančios šeimos. Jai galima suteikti informaciją, nupasakoti galimybes, bet reikia suprasti, kad tai bus nelengva ir jai pačiai reikės atlikti tam tikrus žingsnius“. B. Palavinskienė tvirtina, kad nebūna taip, kad iš pradžių vyras būna labai „geras“, o paskui jam kažkas staiga pasidaro. Įsivaizduokime, mergina sako: „Jis mane kontroliuoja, nes labai myli“. Ne, kontrolė rodo, kad vyras yra linkęs į manipuliaciją. Kita situacija - mergina pasakoja draugėms: „Jis man neleido rūkyti - trenkė per veidą, kad nerūkyčiau“. Stop, čia irgi tam tikra užuomina. „Aišku, rūkyti nėra gerai, bet niekas neturi teisės kontroliuoti pilnamečio žmogaus“, - konstatuoja B. P. Lapinas perspėjo, kad vyras, kuris jausmų nepavadina žodžiais - daug pavojingesnis. „Tas, kuris šaukia, rėkia, rečiau pakelia ranką, nes susikaupusius jausmus išreiškia žodžiais. N. Dirsienė teigia, kad būtina tinkamai sureaguoti į smurtą. Jei vyras pirmą kartą sudavė - reikia griežtai pareikalauti, kad tai būtų pirmas ir paskutinis kartas. Aukščiau jau minėjome, kad moteriai, patiriančiai smurtą, galima padėti tik su sąlyga, kad ji pati to norės.
Kur kreiptis pagalbos?
Visi nukentėjusieji nuo smurto ir jų artimieji gali kreiptis telefonu 870055516. Šiuo numeriu paskambinus konsultuoja specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai - jie teikia informaciją ir konsultacijas smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims aktualiais klausimais, esant poreikiui nukreipia tolimesnei pagalbai. Žmonės šia linija gali kreiptis ir anonimiškai. Taip pat turime tiesioginių pokalbių internetu galimybę - žmogus gali susirašinėti su specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultantais nenurodant savo tapatybės duomenų. Prie tokių pokalbių galima prisijungti interneto puslapyje specializuotospagalboscentras.lt.
Lietuvoje veikiančių Specializuotų pagalbos centrų kontaktus rasite ČIA. Krizių centrų patyrusiems smurtą kontaktai yra ČIA.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
tags: #linkes #i #smurtaujanti #elgesi