Smurtas - tai opi visuomenės problema, kuri pasireiškia įvairiomis formomis ir daro neigiamą poveikį tiek aukoms, tiek smurtautojams. Lapkričio 19 d. minima Pasaulinė smurto prieš vaikus prevencijos diena, o lapkričio 25 d. - Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šios datos primena, kad būtina siekti, jog smurto būtų kuo mažiau. Šiame straipsnyje nagrinėjamos smurtaujančio elgesio priežastys, apraiškos ir galimi pagalbos būdai.
Smurto formos ir statistika
Visuomenėje egzistuoja įvairių smurto formų, kurios ne visada yra pripažįstamos ir matomos. Tai kasdienis fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas šeimoje, psichologiškai ir fiziškai žalojantis įvairaus amžiaus ir įvairių visuomenės sluoksnių žmones. Smurtavimo problema buvo aktuali visais laikais, tačiau statistika rodo, kad smurto atvejų daugėja. Galbūt moterys po truputį išdrįsta prisipažinti ir pasiskųsti, kad jas muša ar užgaulioja? Skaičiuojant nuo 2012 m., kai pradėjo veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pranešimų apie prievartą šeimoje daugėja - 2012-2014 m. smurto artimoje aplinkoje atvejų padaugėjo nuo 18268 iki 29339. Tiek užregistruota, tačiau pradėta tik 10374 ikiteisminių tyrimų, antra tiek atsisakyta pradėti.
Patyčios kaip smurto forma
Prienų pedagoginės psichologinės tarnybos psichiatrė Jurga Šimaitė teigia, kad viena iš smurto formų - patyčios, kurios yra labai didelė problema. Deja, jos dažniausiai, kaip ir fizinis smurtas, prasideda šeimoje. Prasideda tarsi nepastebimai. Mažas vaikas dar negali pasipriešinti, jie verkia, o paaugliai prieš pakeltą toną, sako psichiatrė, pradeda maištauti. Tarpusavio bendravimo konfliktas atitolina šeimos narius vienas nuo kito. Kai problema pasidaro nebeįmanoma, tada tėvai ir kreipiasi pas psichiatrą.
Smurto ratas
Smurto ratas susideda iš įtampos augimo su didėjančiu pavojaus jausmu, smurto proveržio, „medaus mėnesio“ arba smurtautojo atgailaujamo elgesio fazių. Ratas dažniausiai prasideda po aktyvaus asistavimo periodo, kurio metu smurtautojas labai domisi moters gyvenimu ir demonstruoja mylintį elgesį. Po kurio laiko mylintį elgesį keičia sekimas ir kontrolė, tačiau dažniausiai tuo metu moteris jau būna įsipareigojusi šiam vyrui ir nebeturi energijos, o dažnai ir ryžto ką nors keisti. Pastebima, jog dauguma moterų, patekusių į tokią situaciją, linkusios tikėti, jog vos tik jos ištekėsiančios, vyras pasijusiąs saugesnis ir toks elgesys liausis. Deja, šie lūkesčiai retai išsipildo.
Psichologinis smurtas
Psichologinis (emocinis) smurtas gali pasireikšti nuolatiniu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan. Dažnai ši smurto forma yra naudojama siekiant priversti paklusti.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas - vertimas santykiauti prieš valią, liesti partnerio lytinius organus, santykiauti nepriimtinu būdu ir pan. Seksualinis smurtas daro neigiamą poveikį fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai. Be kūno sužalojimų, jis kelia riziką seksualinei sveikatai ir reprodukcinėms funkcijoms.
Ekonominis smurtas
Ekonominis smurtas pasireiškia tada, kai auka materialiai priklauso nuo smurtautojo. Dažniausiai su šia problema susiduria nedirbančios moterys, gyvenančios už vyrų pinigus. Tam, kad gautų pinigų smulkioms išlaidoms (pavyzdžiui, kosmetikai, higienos priemonėms), joms visada tenka kreiptis į vyrą ir prašyti.
Smurto priežastys
Yra daug priežasčių, kodėl vyrai smurtauja. Specialistai vienu balsu tvirtina, kad viskas priklauso nuo to, kaip žmogus susiformuoja, kokį šeimos modelį atsineša iš savo biologinės šeimos. Tos moterys, kurios pačios nepatyrė tikros tėviškos meilės, matė girtaujantį, smurtaujantį tėtį ar patėvį, kitaip vyriškos meilės ir nesuvokia. Nors tokia šeima merginoms būna nemaloni ir dėl to jos anksti išteka, tačiau partnerį dažniausiai renkasi taip pat girtaujantį ir smurtaujantį.
Šeimos įtaka
Reikšmės turėti gali ir artimiausioje aplinkoje, t.y. šeimoje įgyta patirtis. Galbūt, artimiausioje aplinkoje patirtas ar stebėtas smurtas, stokota meilės, rūpesčio, kitų reikšmingų poreikių atliepimo.
Galios ir kontrolės disbalansas
Prievartos priežastis - galios ir kontrolės disbalansas tarp aukos ir kaltininko. Kitaip tariant, kai kaltininkas turi neproporcingai didesnę galią nei jo auka. Ši galia gali būti susijusi su fizinėmis, socialinėmis, finansinėmis ar politinėmis galimybėmis.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos rizikos įvertinimas
Seksistinės nuostatos
Kultūrinės seksistinės nuostatos sukuria atmosferą, kurioje tik tam tikras vyrų ir moterų elgesys yra laikomas priimtinu arba normatyviu. Pavyzdžiui, manoma, kad vyrui yra normalu norėti seksualiai užkariauti moterį, jis nelabai gali susivaldyti, yra agresyvus, o moteris turi neprovokuoti, būti kukli, paklūstanti, pasyvi.
Psichologinės priežastys
Psichologai išskiria gausybę psichologinių priežasčių, susijusių su mąstymo klaidomis. Viena iš populiariausių yra teisingo pasaulio hipotezė, paremta idėja, kad pasaulis yra saugi, teisinga vieta, kurioje žmonės gauna tai, ko nusipelnė. Tokie įsitikinimai yra supurtomi, kai žmonės susiduria su netikėtomis nelaimėmis, pavyzdžiui, smurtiniais nusikaltimais.
Aukos kaltinimas
Aukos kaltinimas - reiškinys, kai nusikaltimo ar kitokio nemalonaus įvykio auka yra laikoma visiškai arba iš dalies atsakinga už nusižengimą, padarytą jos atžvilgiu. Tyrimai rodo, kad žmonės labiau linkę kaltinti aukas dėl prieš jas įvykdytų nusikaltimų, kai kaltininkas yra jų pažįstamas, kai jis lieka nenubaustas ar nepagautas, kai auka patiria ilgalaikių nusikaltimo padarinių ir negauna palaikymo iš kitų. Taip pat - kai auka neatitinka savo lyties vaidmens. Tai ypač galioja seksualinio pobūdžio nusikaltimams arba nusikaltimams artimoje aplinkoje.
Mąstymo klaidos
Aukos kaltinimą lemia bazinė priskyrimo klaida, kai labiau sureikšminamos vidinės, su asmens būdo ypatumais susijusios nelaimių priežastys ir sumenkinamos išorinės, su aplinkybėmis susijusios elgesio priežastys. Kitaip tariant, kai laikomasi požiūrio, kad žmogaus elgesys atspindi jo būdą, o aplinkybės ar kontekstas nėra svarbūs.
Nepažeidžiamumo iliuzija
Žmonės, nepatyrę prievartos, dažnai galvoja, kad jiems to nutikti negali arba kad tai gerokai mažiau tikėtina. Aukų patirtis primena mums, kad esame pažeidžiami, - tai kelia stresą ir nesaugumą, todėl žmonės yra linkę kaltinti aukas: „Galbūt auka darė kažką negerai.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Pagalba smurtą patiriantiems
Svarbu kovoti su seksistinėmis nuostatomis, mažinti lyčių galios disbalansą. Siekiant užkirsti kelią seksualinei prievartai, svarbu vykdyti mokymus, kaip atpažinti rizikingas situacijas, į kurias pakliūva kiti žmonės, ir stiprinti atsakomybės jausmą, pasitikėjimą savimi kovojant su tokiomis situacijomis.
Pagalba mokykloje
Mokyklos vadovybė stengiasi išsiaiškinti situaciją, kviečiamas VGK posėdis. Tačiau dažnai mokyklos vadovybė vengia konfliktinių situacijų su tėvais, o kartais netgi stoja į mokinio pusę, nors šis ir kaltas.
Tėvystės įgūdžių ugdymas
Prienų pedagoginėje psichologinėje tarnyboje veikia tėvystės įgūdžių grupė, tačiau ji orientuota į turinčius vaikų tėvus ir į tai, kaip juos auklėti pozityviai be smurtinių veiksmų. Į šią grupę tėvai siunčiami ir teismo, ir Prienų socialinių paslaugų centro.
Psichologinė pagalba
Psichologinė pagalba smurtą patiriančioms moterims yra netinkamai organizuota jau valstybiniu mastu. Šioje vietoje pastebėsiu, kad į moterų krizių centrus, kurių pagalba plačiai viešinama, ne kiekviena moteris - ir dar iš kaimiškųjų vietovių - gali nuvykti. Paslauga reikalinga arčiau.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą ir ką daryti?
Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose. Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
tags: #linkes #i #surtaujanti #elgesi