Manijos Simptomai: Išsami apžvalga

Bipolinis sutrikimas, anksčiau žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi ekstremalūs nuotaikos svyravimai. Šie svyravimai apima pakilios nuotaikos (manijos arba hipomanijos) ir prislėgtos nuotaikos (depresijos) periodus. Šiame straipsnyje gilinamės į manijos simptomus, jų priežastis, diagnostiką ir gydymo galimybes.

Bipolinis Sutrikimas: Esminiai Aspektai

Bipolinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi nuotaikos svyravimai: nuo energijos pertekliaus (manijos ar hipomanijos) iki gilaus liūdesio ir apatijos (depresijos). Maniakinė depresija - tai senesnis pavadinimas bipoliniam sutrikimui. Šiai būklei būdingi nuotaikos svyravimai nuo manijos ar hipomanijos iki depresijos. Sergant dvipoliu sutrikimu gali kartotis tik įvairaus sunkumo manijos epizodai, taip pat gali būti mišraus tipo afektinių epizodų. Tarp epizodų būdingas visiško pasveikimo laikotarpis. Bipolinis sutrikimas yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus nuotaikas, energijos lygį, mąstymą ir elgesį. Dažniausiai jis pasireiškia dviem pagrindiniais epizodais: manijos ir depresijos.

Bipolinio Sutrikimo Tipai

Yra keletas bipolinio ir panašių sutrikimų rūšių. I tipo dvipolis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija. II tipo dvipolis afektinis sutrikimas - tada, kai pacientui pasireiškia depresija ir hipomanija. Šis sutrikimas nustatomas rečiau, nes tiek pacientas, tiek jo šeimos nariai dažnai nelaiko hopomanijos simptomų sutrikimu,- jie būna neryškūs ir dažniausiai trunka neilgai, o po depresijų atrodo, kad ligonis pasveiko. III tipo dvipolis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai depresija pasireiškia hipertiminei asmenybei (gali būti subsindrominis hipomanijos variantas).

Manija ir Hipomanija: Pagrindiniai Skirtumai

Manija ir hipomanija tai du atskiri epizodai, tačiau jų simptomai yra vienodi. Manija, lyginant su hipomanija, yra stipresnė, sukelia labiau pastebimas problemas darbe, mokykloje, socialiniame gyvenime bei santykiuose.

Manija

Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi nepagrįstai laimingas, energingas ir euforiškas. Manijos epizodo metu gali pasireikšti didelis aktyvumas, mažas miego poreikis, greitas kalbėjimas, nerealistiški planai ir netinkamas elgesys. Sunkesniais atvejais gali atsirasti haliucinacijos ar kliedesiai.

Taip pat skaitykite: „Įsipareigojusi tiesai“ ir „Agricola“ analizė

Manija - jos metu žmogus jaučiasi pakylėtas, turi daug energijos:Nuotaika, stebint iš šalies, atrodo aiškiai nenormali (pakili ar dirgli), o energijos padidėjimas - neadekvatus, asmuo yra hiperaktyvus.Būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių planų, asmuo jaučiasi pasitikintis savimi ir nenugalimas.Sustiprėjęs seksualumas, gali būti sumažėjęs socialinių normų laikymasis.Asmenį sunku ar net neįmanoma nuraminti, perkalbėti.Manijos būsenoje žmogus dažnai greitai kalba, jo mintys greitai keičiasi, šokinėja, dėl to gali būti sunku suprasti.Asmuo gali būti dirglus, piktas.Asmuo tampa nekritiškas savo būsenai ir nesupranta, kad tai liga, kurią reikia gydyti.Miego reikia mažiau nei įprasta, asmuo gali net visai nemiegojęs jaustis žvalus.

Hipomanija

Tai švelnesnė manijos forma, kurios simptomai yra panašūs, bet mažiau intensyvūs. Hipomanija gali būti produktyvi ir nesukelti rimtų problemų, tačiau ilgainiui gali pereiti į rimtesnę maniją ar depresiją.

Hipomanija yra panaši į maniją, bet ne tokia stipri. Dažniausiai, nesukelia pasekmių asmeniniame gyvenime, darbe ar mokykloje:Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi.Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs.Turi daug ateities planų, sugeba įkvėpti kitus. Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali. Visi žavisi energija ir produktyvumu, o pats asmuo jaučia psichologinę ir fizinę gerovę. Deja, ši būsena, kad ir kiek maloni, paprastai nesitęsia amžinai, o gali virsti ilgai trunkančia ir sunkiai gydoma depresija.

Depresija Sergant Bipoliniu Sutrikimu

Kai apninka depresija - jaučiatės liūdnas, beviltiškas, prarandate bet kokį susidomėjimą ar malonumą gyventi, o kai ištinka manija ar hipomanija (ne tokia stipri kaip manija) - jaučiate euforiją, energijos pliūpsnį, o kartais ir irzlumą. Depresijos epizodo simptomai yra pakankamai rimti, kad pastebimai apsunkintų jūsų kasdienį gyvenimą - darbe, mokykloje, bendravime bei santykiuose.

Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai - atsirasti nemiga ar pernelyg ilgas miegas. Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai. Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija - prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.

Taip pat skaitykite: Patarimai keliautojams Portugalijoje

Manijos Simptomai: Išsamus Aprašymas

Manijos sindromui būdinga triada:

1. Linksma nuotaika.
2. Pagreitėjęs mąstymas.
3. Suaktyvėję judesiai.

Manijos metu pacientų nuotaika ir savijauta puiki, jie būna džiugūs, viskuo patenkinti, aktyvūs, pasitempę, greitų judesių, neturi jokių problemų, jaučia dvasinį bei fizinį komfortą, viskas jiems atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai graži. Ligoniai, kuriems yra maniakinis sindromas, dažniausiai būna tarsi persikėlę į kitą, šviesų, spalvingą ir turtingą pasaulį. Grįžimu į normalią būseną jie kartais laiko „ grįžimu į pilkumą“. Į akis krinta maniakų išvaizda. Jie atrodo jaunesni, negu yra iš tikrųjų, jų veidas gyvesnis, paraudęs, besišypsantis. Jie daug, garsiai ir greitai kalba, dėl to balsas dažnai būna užkimęs. Patys ligoniai- pasitempę, blizgančių akių greitų judesių.

Elgesio Pokyčiai

Tiek išvaizda, tiek psichopatologija priklauso nuo maniakinio sindromo laipsnio. Lengvesniais atvejais ligoniai būna veiklūs, turi daug planų, stengiasi juos įgyvendinti. Jam nėra neįveikiamų kliūčių, viskas lengvai sekasi. Aplinkiniai dažnai neįžiūri jo elgesyje ligos požymių. Ligoniai nesilaiko drausmės, dažnai vartoja svaigiuosius gėrimus, leidžia pinigus, perka nereikalingus daiktus, lengvai užmezga naujus santykius, ieško atsitiktinių lytinių santykių, mėgsta kalbėti erotine tematika, nors ankščiau tai buvo nebūdinga. Pacientų aprangoje dažnai trūksta saiko - dėvi ne tam amžiui ir ne tai progai skirtus rūbus, moterys linkusios labai puoštis.

Sunkesniais atvejais manijos veikiami ligoniai būna susijaudinę, tačiau jų veiklos kryptingumas vis tiek išlieka. Ligoniai kuria begales planų, stengiasi juos realizuoti, bet pradėję nebaigia ir griebiasi kitos veiklos. Jie visiškai nekreipia dėmesio į savo išvaizdą - nesišukuoja, nekerpa plaukų, vyrai nesiskuta, moterys nesidažo. Ligoniai išsiskiria savo kalbumu, judrumu, daug kartų per dieną prašo pasikalbėti, vėlai vakare ar nakties metu skambina mažai pažįstamiems žmonės, gatvėje gali užkalbinti nepažįstamą ir dalinti jam savo patarimus, siūlo savo paslaugas. Ligonio kalba būna vulgari, ciniška. Maniakinio sindromo metu sutrinka miegas. Ligoniai miega trumpai, anksti keliasi ir puola tvarkyti „svarbių“ reikalų. Miego trukmė sutrumpėja iki 2-3 val. per naktį. Jie jaučiasi fiziškai stiprūs, nepavargsta nei po ilgų kelionių, nei po sunkaus darbo.

Mąstymo Pokyčiai

Ligonių mąstymas būna labai pagreitėjęs. Galvoje sukasi daug minčių, jos greitai kinta, nespėja visų išsakyti, dėl to gali susidaryti nerišlaus mąstymo įspūdis. Rašoma daug ir greitai, didelėmis raidėmis, tekste daug taisymų, pabraukimų, trūksta nuoseklumo, praleidžiamos raidės, žodžiai, mintys padrikos. Atmintis gali būti pagerėjus, nors užfiksuoti naujus dalykus sunku. Dėl menko gebėjimo sutelkti dėmesį ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir patys nesusigaudyti, kur tikrovė, o kur fantazija. Jie tampa labai nesavikritiški, pervertina idėjas ir kliedesius.

Taip pat skaitykite: Rekvizitai ir veikla, susijusi su maisto manija

Iš suvokimo sutrikimų dažnai pasitaiko iliuzijų, ypač regos. Haliucinacijų būna retai, ir tik elementarių, susijusių su pakilia nuotaika - linksmi balsai, malonus kvapas ar skonis ir kt. Maniakinam sindromui būdingi suintensyvėję instinktai ir potraukiai, ypač seksualiniai.

Kiti Manijos Variantai

• Pikta manija - tai būsena, kai greta pakilios nuotaikos, pasireiškia pyktis, dirglumas, irzlumas, priekabumas, galimi agresijos protrūkiai. Ligoniai su visais ginčijasi, kišasi į ne savo reikalus.
• Neproduktyvi manija - kai ligoniai būna linksmi, bet pasyvūs, vangūs, nenori imtis jokios veiklos.
• Manija, kuriai būdingas stuporas (sustingimas). Jos metu būna tik vienas maniakinės triados komponentas - linksma nuotaika, o mąstymas sulėtėjęs, judesiai aiškiai prislopinti.

Bipolinio Sutrikimo Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi:

• Genetika: Yra žinoma, kad bipolinis sutrikimas dažniau pasireiškia šeimose, kuriose jau yra šio sutrikimo atvejų. Tai rodo, kad genetika gali vaidinti svarbų vaidmenį. Nustatyta, kad suserga 70% identiškų dvynių ir 25% neidentiškų dvynių. Manija sergančiųjų artimieji turi didesnę tikimybę sirgti įvairiais nuotaikos sutrikimais.
• Biologiniai pakitimai: Kai kurie tyrimai rodo, kad bipolinis sutrikimas gali būti susijęs su smegenų struktūros ir funkcijų pokyčiais, taip pat su tam tikrų cheminių medžiagų disbalansu smegenyse. Manoma, jog manijos atsiradimą lemia įvairios neurologinės (galvos trauma, onkologiniai susirgimai), psichologinės priežastys (stresas dėl socialinių konfliktų), pagreitėjusi neuromediatorių apykaita smegenyse (noradrenalino, serotonino).
• Aplinka: Stresas, trauma, sunkios gyvenimo aplinkybės ir netinkama socialinė aplinka gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo vystymosi arba išprovokuoti simptomų pasireiškimą. Psichologinės teorijos teigia, kad manija tarsi gynybos laikotarpis, kai žmogus ignoruoja savo blogą psichologinę būseną, t.y. depresiją. Remiantis socialiniu požiūriu, manijos epizodus dažniausiai iššaukia stresinės situacijos. Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės patologija ar Kušingo liga), moterims - nėštumas, menopauzė. Taip pat šią ligą gali išprovokuoti alkoholis ar narkotinės medžiagos.

Bipolinio Sutrikimo Diagnostika

Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichiatrai remiasi išsamiu paciento vertinimu, kuris apima kelis etapus:

1. Klinikinis interviu: Psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus požymius. Svarbu atskirti manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus.
2. Anamnezės rinkimas: Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija. Genetinis faktorius gali turėti reikšmės bipolinio sutrikimo atsiradimui.
3. Diferencinė diagnostika: Atmetamos kitos galimos diagnozės, tokios kaip šizofrenija, didžioji depresija ar nerimo sutrikimai. Taip pat vertinama, ar nėra medicininių būklių, galinčių sukelti panašius simptomus, pvz., hipertiroidizmo ar smegenų traumos.

Nustatant diagnozę yra taikomi diagnostiniai kriterijai:

I. Pakili, linksma ar dirgli nuotaika trunkanti ne mažiau kaip vieną savaitę.

II. Epizodo metu išlieka 3 pakankamai ryškūs simptomai (arba 4 jeigu nuotaika tik dirgli):

1. Padidintas pasitikėjimas savimi.
2. Sumažėjęs miego poreikis.
3. Padidintas šnekumas nei įprastai.
4. Padidintas minčių ir idėjų antplūdis.
5. Išsiblaškymas (dėmesys yra greitai patraukiamas nereikšmingų išorinių dirgiklių).
6. Užsiėmimas veikla, kurios padariniai gali būti skausmingi: pinigų leidimas, investavimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai.
7. Suintensyvėjusi veikla su daugybę tikslų.

III. Nuotaikos sutrikimas yra pakankamai išreikštas, sutrikdantis paciento socialinę ir darbinę veiklą, tarpasmeninius santykius, kartais yra reikalingas gydymas ligoninėje dėl kylančio pavojaus sau ar aplinkiniams.

IV. Tokie simptomai nėra sukelti narkotikų, vaistų ar somatinių ligų (pvz., padidėjusio skydliaukės hormono kiekio).

Bipolinio Sutrikimo Poveikis Santykiams ir Darbui

Bipolinis sutrikimas gali reikšmingai paveikti asmens santykius ir darbą. Šie poveikiai gali būti skirtingi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir dažnumo.

Poveikis Santykiams

• Gali sukelti impulsyvų ir netinkamą elgesį, dėl kurio gali kilti konfliktai su šeima ir draugais. Tai gali apimti per didelį pinigų leidimą, neplanuotus keliones ar neatsakingus sprendimus.
• Žmogus pradedada vengti bendravimo su draugais bei artimaisiais, kas sukelia socialinę izoliaciją, pradeda trūkinėti socialiniai ryšiai.

Poveikis Darbui

• Gali sukelti per didelį entuziazmą, rizikingus sprendimus ir nesugebėjimą užbaigti projektų. Darbe tai gali reikštis pervargimu, konfliktais su kolegomis ar neapgalvotų sprendimų priėmimu.
• Gali sumažinti produktyvumą, iššaukti pravaikštas ir sukelti koncentracijos problemų. Tai gali reikšti sunkumus laikantis darbo grafiko ir vykdant kasdienines užduotis.

Bipolinio Sutrikimo Gydymas

Šio sutrikimo gydymas yra kompleksinis ir gali apimti įvairius metodus. Pagrindiniai gydymo būdai apima vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.

Medikamentinis Gydymas

Manija sergantiems žmonėms yra skiriami nuotaikos stabilizatoriai: litis, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas. Litis yra vartojamas klasikinės ūmios manijos gydymo metu, kuomet jo gydomas poveikis pastebimas 60proc. atvejų, kartu su ličiu yra vartojami neuroleptikai. Valproinės rūgšties preparatų veiksmingumas gydant maniją yra 70proc. Valproatai vartojami kaip daugiafunkciniai preparatai, nes turi traukulius slopinantį, nuskausminantį, raminantį poveikį. Karbamazepinas gali būti vartojamas, jeigu gydant maniją, litis buvo neveiksmingas ar sukėlė stiprų šalutinį poveikį. Dažniausiai karbamazepinas skiriamas kaip papildomas vaistas prie neuroleptiko, tuomet greičiau silpsta manijos simptomai, pasižymi antimaniakiniu poveikiu.

Vartojant nuotaikos stabilizatorius reikalinga reguliari gydytojo priežiūra, nes turi būti sekama vaisto koncentracija kraujyje. Gydant maniją nuotaikos stabilizatoriais būklė pradeda gerėti savaitės laikotarpiu. Gali būti vartojami dviejų nuotaikos stabilizatorių deriniai. Priklausomai nuo vyraujančių simptomų, kartu gali būti skiriami raminamieji (benzodiazepinai) arba antipsichotiniai vaistai. Praėjus ūmiam periodui, gali būti taikomas ligos profilaktinis gydymas. Pirmojo manijos epizodo gydymą rekomenduojama tęsti mažiausiai metus. Tačiau dažniausiai palaikomasis gydymas pradedamas po antro ar trečio epizodo. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir nėra šalutinių reiškinių, rekomenduojama profilaktika visą gyvenimą. Nutraukiant gydymą dozę reikia mažinti palaipsniui, nes kitaip manijos simptomai gali prasidėti kelių savaičių laikotarpiu.

Psichoterapija ir Artimųjų Pagalba

Psichologo pagalba manijos atveju yra daugiau antrinė, struktūruojanti. Tam dažniausiai naudojama kognityvinė-elgesio terapija, kuri yra aiškiai nukreipta į tam tikras, konkrečias elgesio sritis. Asmuo gali būti mokomas problemų sprendimo įgūdžių. Manoma, kad tai gali padėti išvengti stresų, kurie iššauktų naujus manijos epizodus. Taip pat labai svarbu sergančiuosius mokyti apie sutrikimo eigą. Tai padeda pasiekti didesnio bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais, ypač vaistų vartojimo stabilumo.

Teikiant pagalbą ne mažiau svarbi ir artimųjų palaikymas. Labai svarbu, kad pamačius artėjančio manijos priepuolio požymius ligoniui būtų pradėtas atitinkamas gydymas, todėl artimieji turėtų kreiptis į gydytoją ir supažindinti jį su savo pastebėjimais apie pakitusį artimojo elgesį.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Sveikas gyvenimo būdas yra svarbus bipolinio sutrikimo valdymui. Tai apima:

• Reguliarų miego režimą.
• Sveiką mitybą.
• Reguliarų fizinį aktyvumą.
• Streso valdymą.

Profilaktika

Pagrindiniai profilaktikos uždaviniai - išvengti priepuolių pasikartojimo ir pagerėjimų pailginimas. Tam tikslui yra vartojami tie patys nuotaikos stabilizatoriai (litis, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas), kurie gali būti vartojami net visą gyvenimą. Labai svarbu pacientui ir jo artimiesiems paaiškinti, kad negalima vaistų nutraukti dėl nėštumo, šalutinių reiškinių ar kitų priežasčių staiga, dozė turi būti mažinama palaipsniui, nes kitaip priepuolis gali pasikartoti staiga. Profilaktiką papildo psichoterapija ir artimųjų švietimas. Šeimos nariai turėtų sekti ligos eigą, žinoti manijos simptomus, gydymo principus, kaip suteikti pagalbą, neutralizuoti neapgalvotų veiksmų pasekmes, pvz., jei ligonis linkęs priepuolio metu švaistyti pinigus, tikslinga apriboti galimybes disponuoti pinigais.

tags: #manija #pastovus #nuotaikos #pakilumas