Įvadas
Narkotikai - tai tarsi sapnas, kuris leidžia nukeliauti į kitą, savo praeities susikurtą pasaulį ir erdvę. Narkotikų istorija ir jų skaičius begalinis, kaip ir žmogaus kvailybė. Nuo tokių kasdieninių, kaip ir alkoholis, iki tokių egzotiškų, kaip rohipnolis. Šie gamtos ir chemijos kūriniai užsiima vienu tikslu - žudo žmogaus neuronus, slopina jo jutimus ir mąstymą, tuo sukeldami trumpą euforijos pojūtį.
Narkotikai - tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Narkotikais vadinama cheminė medžiaga, veikianti žmogaus organizmą, galinti keisti nuotaiką, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Medžiaga atrodo paprasta, bet jos sukeltas poveikis tikrai stiprus ir žalingas. Tai yra psichotropinės medžiagos, keičiančios žmogaus būseną, psichiką ir elgesį bei kelia pavojų tapti priklausomais nuo jų. Joms priklauso visi narkotikai, įskaitant ir alkoholį.
Tai kas tada yra narkotikas? Kas jums pirmiausiai ateina į galvą kai pagalvojate apie narkotikus? Amfetaminas, marihuana, kokainas, krekas? Tai dar ne viskas. Narkotikų yra įvairiausių formų, pavidalų ir spalvų. Jų yra tikra daugybė, kad net neįtartumėt, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui kiekvienų namų vaistinėlėse rasite pilna narkotinių medžiagų: vaistai nuo peršalimo, paracetamolis, aspirinas, mikstūra nuo kosulio. Net kavos ar arbatos puodelyje rasite narkotinių medžiagų - kofeino, stimuliuojančio žmogaus nervų sistemą, kad jaustumėtės energingesni ir žvalesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai.
Iliuzijos ir Haliucinacijos
Išorinį pasaulį žmogus suvokia jutimo organais (regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo) analizatoriais. Elementarus pažinimas - pojūtis - sudedamoji suvokimo dalis. Sutrikus suvokimo funkcijai, atsiranda iliuzijos ir haliucinacijos. Iliuzijos (lot. Illusio - jutimų apgaulė) - tai tikrovėje esančio daikto, objekto, reiškinio ar dirgiklio iškreiptas, klaidingas suvokimas. Iliuzijas pirmas aprašė ir atskyrė nuo haliucinacijų prancūzų psichiatras J. Eskirolis (1817 - 1838 m.). Haliucinacija (lot. Hallucinatio - kliedesys) - menamas, tariamas nesamų daiktų, reiškinių, objektų ar dirgiklių suvokimas. Vaizdžiai apie haliucinacijas yra pasakęs H. Ey (1934 m.): “ne haliucinacija yra kliedesio dukra, o atvirkščiai, kliedesys yra haliucinacijos posūnis.” Haliucinacijoms būdingas ryškumas ir kintantis intensyvumas. Jos suvokiamos kaip realybė, todėl narkomanas negali kritiškai jų vertinti, jos nesiskiria nuo tikrų garsų, vaizdų bei jutimų. Haliucinacijos terminą pirmasis įvedė 1768 m. S. Sovažas.
Kaip ir iliuzijos, haliucinacijos skiriamos pagal jutimo organus - regos, klausos, uoslės, skonio, lietimo (taktilinės), visceralinės. Haliucinacijos gali būti elementarios ir sudėtingos (girdimi balsai, regimi daiktai). Dažniausiai tai sukelia amfetaminas, LSD, marihuana. Pasitaiko ir taip, kad žmogus, pavartojęs narkotikų mato kitus žmones, girdi jų grasinimus, jaučia įvairius skonius bei kvapus. Taip pat jam gali būti haliucinacijos, kurios yra ryškios, vaizdžios, įtikinamos ir turi projekciją išorėje (tikrosios haliucinacijos). Kai jaučia, kaip ant odos, kūno šliaužioja skruzdės, gyvatės, kirmėlės, vabzdžiai ir t.t. (lietimo arba taktilinės haliucinacijos). Žuvų, sliekų, kirmėlių, elektromagnetinių bangų prietaisų jutimas vidaus organuose (žarnyne, skrandyje, plaučiuose) yra visceralinės haliucinacijos. Kai girdi balsus, kurie kabina, šaukia vardu, prikaišioja ir panašiai, vadinamos verbalinės (klausos) haliucinacijos. Ypač dažnai pasitaikančios yra įsakomosios (imperatyvinės) haliucinacijos: kai girdimi balsai, kurie įsakinėja, liepia iššokti iš kokio nors aukšto, nužudyti ką nors, ir žmogus paveiktas narkotikų šiems balsams paklūsta.
Taip pat skaitykite: Kaip kvapai veikia psichologinę būseną?
Narkomanus dažnai kamuoja įvairios fobijos, obsesijos ir kompulsijos. Tai pasireiškia baime išeiti iš namų, pereiti gatvę, važiuoti automobiliu, mirties baime. Taip pat jaučiamos įkyrios būsenos - tai liguistos mintys, baimės, veiksmai, kurie užvaldo. Pirmasis aprašė šias būsenas F. Plateris 1617 m.
Istorija ir Paplitimas
Su narkotinėmis priemonėmis žmonija pažįstama nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo augalų, turinčių narkotinių savybių. Būtent tie regionai ir tapo pirmaisiais narkotikų vartojimo židiniais. Pietryčių Azija (opijinės aguonos), Pietų Amerika (kokainas), Artimieji Rytai, Vidurinė Azija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika, Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Indija (kanapės). Jei Rytų kultūroje narkotikai nuo seno buvo tradicijų, ypač religinių ritualų, dalis, tai Vakarų kultūrai narkotinių medžiagų vartojimas nebūdingas, tai gana naujas socialinis reiškinys. Europoje narkotikai pradėjo smarkiai plisti XX a. septintame dešimtmetyje - su jais susijusi “gėlių vaikų” laikotarpio kultūra, kuomet ore sklandė taika, meilė, darna ir kanapių suktinių dūmai. Aštuntame dešimtmetyje išpopuliarėjo heroinas, o šiandien narkotikai - aktuali socialinė problema tiek Europoje, tiek JAV, tiek Afrikoje ir Azijoje.
Lietuvoje narkotikų vartojimas neturi senų tradicijų. Aguonos, kanapės nuo seno žinomos kaip augalai, vartojami kulinarijoje, gana dažnai minimi lietuvių tautosakoje. Šiandien mes jau baigiame tai užmiršti ir, išgirdę kalbant apie šiuos augalus, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Pastaruoju metu Lietuvoje paplitę ne tik aguonos ar kanapės, bet ir amfetaminas, LSD, “ekstazi”, heroinas, kokainas.
Tarybiniais laikais narkomanijos problema buvo slepiama, ji tarsi neegzis…atvo. Deja, iš tiesų taip nebuvo. Tiesa, jog LTSR laikais vartojančių narkotikus žmonių buvo žymiai mažiau, nei pastaruoju metu. Sovietiniais metais “narkomanijos židinys” buvo Lietuvos uostamiestis - Klaipėda. Antrasis miestas po Klaipėdos - Vilnius. Be abejo, Vilnius tiek tarybiniais metais, tiek šiandien yra “kosmopolitiškiausias”, “laisviausias” miestas, jame susirenka įvairiausi žmonės, toleruojamos skirtingos idėjos, pažiūros ir gyvenimo stiliai. Ir sovietmečiais kūrėsi įvairūs jaunimo (pogrindžio) judėjimai, kurių liberali atmosfera lėmė narkomanijos plitimą. Nepriklausomybės metais Vilnius išlaikė liberalumo atmosferą, tik atsirado dar didesnė laisvė veikti tiek narkotikus vartojantiems, tiek juos platinantiems žmonėms. Beje, tai būdinga ir kitiems miestams.
Psichotropinės Medžiagos ir Jų Kategorijos
Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, amfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.
Taip pat skaitykite: Psichikos pokyčiai dėl karščio
Sintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos gaminamos specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai, nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Catha edulis ir kiti intoksituojančių savybių turinčių augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje ir Prancūzijoje. Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino ir psilocino kai kuriose šalyse nekontroliuojami.
Prekursoriai, naudojami sintetinių narkotikų gamybai, gali neturėti intoksikuojančių savybių, tačiau vis tiek būna kontroliuojami, siekiant sustabdyti nelegalią narkotinių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, acto rūgšties anhidridas, dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas.
Dopinginės medžiagos ir priemonės - tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ar sportuojant. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (kaip amfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos yra kontroliuojamos kaip ir narkotikai (morfijus). Pavyzdžiui, Švedijoje kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų (testosteronas) nesukelia būdingos intoksikacijos iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mąstymo ir asmenybės pokyčius.
Psichiką veikiančios medžiagos yra grupuojami į:
- Kanapes
- Opiatrus
- Centrinės nervų sistemos stimuliatorius
- Medicinoje naudojamas narkotines medžiagas
- Haliucinogenus
- Dopingines medžiagas ir priemones
Pagrindinės Narkotikų Rūšys ir Jų Poveikis
Narkotikų rūšių yra labai daug: amfetaminas, trankviliantai, kodeinas, marihuana, kokainas, krekas, LSD, ekstazi, kanapės, tirpikliai, morfinas, heroinas, nikotinas, taip pat alkoholis ir klijų uostymas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpalaiduoti psichiką?
Heroinas
Poveikis sveikatai: Tai yra slopinamasis narkotikas, ypač veikiantis kvėpavimą, todėl jo perdozavus labai nesunku “užmiršti” kvėpuoti, ir aišku mirti. Susileidus heroino, pasireiškia trumpalaikė euforija - švelniai parausta oda, išdžiūsta burna ir apsunksta galūnės. Vėliau tai pereina į pusiau sąmoningą būseną, kai sunku mąstyti ar veikti. Iš pradžių pagyvėjama, paskui apima apatija, mieguistumas, girtumo jausmas. Ant kūno lieka adatų dūrių žymės, akys tampa pavandenijusios, būdingas šniurkščiojimas. Ilgainiui, norint pasiekti tą patį efektą, dozę reikia didinti, įprantama. Nuolat vartojant gresia venų trombozė, širdies ir kepenų ligos, dėl negilaus kvėpavimo bei prastos sveikatos dažnai sergama plaučių uždegimu. Per didelės dozės gali sukelti net mirtį. Gresia protinis atsilikimas, smegenų pažeidimai. Ko galima rasti pas žmogų, vartojantį heroiną: rudų ar baltų taškuotų miltelių, raudonų ar baltų tablečių ir ampulių, švirkštų, adatų, apdegusių butelių, dangtelių ir šaukštų.
Pripratimas: Tapęs priklausomu žmogus ieško naujos dozės kas kelias valandas. Negavus laiku, ar sumažinus kiekį, pasireiškia narkotinis “pachmas”. Atsiranda nerimas, kaulų ir raumenų skausmai, pradeda krėsti šaltis, pašiurpsta oda. Vėliau prasideda pykinimas, kojų ir rankų traukuliai. Ryškiausiai tai pasireiškia tarp 48 ir 72 abstinencijos valndos. Negavus dozės, viskas praeina maždaug per savaitę. Deja, negavus dozės, silpnos sveikatos narkomanai gali neatlaikyti tokio šoko ir mirti.
Svarbu žinoti:
- Priklausomybė nuo narkotiko atsiranda nepriklausomai nuo jo vartojimo būdo.
- Niekada negalima leistis jau naudotu švirkštu.
- Heroinas ir alkoholis - mirtina dozė.
- Kelių rūšių narkotikų maišymas “rusiška ruletė” gali baigtis širdies sustojimu, ar kraujo išsiliejimu į smegenis.
Marihuana
Kas tai? Tai tabako pavidalo žolės masė, gaunama išdžiovinus augalo Cannavis sativa (kanapės) lapus ir žiedus. Hašišas - labiau koncentruota, sulipinta į “plastiliną”, tos pačios medžiagos masė. “Žolė” rūkoma cigaretėse ar pypkėje. Drausti marihuana JAV pradėjo tuo pat metu, kaip ir kovoti su alkoholiu - 1920 - 1930m. Bet kovoti nepasisekė. Olandijoje ir dabar “žolės” vartojimas legalizuotas, nors tai nėra “nekaltas” narkotikas.
Poveikis sveikatai: Pagrindinė aktyvi marichuanos medžiaga - delta - tetrahydrocanabinolis - prisiriša prie nervų ląstelių membranų. Dėl to vartojant marihuaną sulėtėja mąstymas, prastėja atmintis, blogiau įsisavinama informacija. Surūkius padažnėja širdies darbas, kyla kraujospūdis, sutrinka koordinacija. Gali atsirasti nepaaiškinama panika, haliucinacijos. Vargina mieguistumas, vyzdžiai tampa išsiplėtę, paraudę maišeliai po akimis, apetitas padidėja, ypač saldumynams, pageltonavę pirštai. Rūkydamas marihuaną gauni 5 kartus daugiau kenksmingų medžiagų negu rūkydamas tabaką. Kad nuo jos kyla kraujospūdis, puikiai matyti iš tamsiai raudonų “apsirūkiusiojo” akių. Gresia anemija, potraukis stipresniems narkotikams, kūdykių defektai.
Pripratimas: Teiginys, kad prie marihuanos nepriprantama yra melas! Tie, kas rūko, dažnai ieško marihuanos neatsižvelgdami į tai, kad dabar jiems trūksta pinigų pavalgyti ar blogai jaučiasi. Tyrimai parodė, kad atsiranda ir fizinė priklausomybė. Norėdami atsikratyti šio įpročio pasaulyje į gydytojus kreipiasi per metus 120000 žmonių.
Svarbu žinoti:
- Maišant marichuaną su amfetaminais ar kokainu labai dažnėja širdies darbas ir didėja tikimybė ją perkrauti ir susirgti infarktu ar būti suparalyžuotam.
- Nors niekas neverčia pereiti nuo lengvesnio narkotiko prie sunkesnio, tai dažnai įvyksta, nes asmuo pradėjęs eksperimentus, nebejaučia poreikio saugotis ir trokšta naujų pojūčių.
- Raudonos akys, kiek sutrikusi orientacija, vilko apetitas arba kikenimas be priežasties, taip pat yra “apsirūkymo” požymiai.
Ekstazi
Kas tai? Tai cheminis narkotikas, turintis amfetamino, haliucinogeninį poveikį. Dažniausiai vartojamas klubuose, nes suteikia energijos šokti be perstojo nors ir visą parą. Dažniausiai tabletės su įvairiausiais piešinukais. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad ekstazi griauna barjerus tarp žmonių, padeda geriau suprasti vienas kitą, labai panaši į tai, ką septynesdešimtaisiais galvojo apie LSD.
Poveikis sveikatai: Fizinis poveikis gali pasireikšti raumenų traukuliais, nevalingu dantų kalenimu, neryškiu regėjimu ir staigiais vyzdžio judesiais. Taip pat gausiai prakaituojama, pakyla kraujospūdis. Narkotikas trukdo kai kurių neuronų veiklą, taigi gali negrįžtamai pažeisti smegenis, sunaikindamas serotiną gaminančius neuronus, ekstazi reguliuoja jautrumą skausmui, miegą, agresiją ir seksualumą. Perdozavus gali sukelti koordinacijos sutrikimus ir netgi suparalyžuoti. Vartojant nedideles dozes - empatijos, kitų supratimo būsena. Vartojant didesnes dozes - perdėtas budrumas, nerimas. Didelės dozės gali sukelti psichologinį pakrikimą, susvetimėjimo ir baimės būseną. Yra būdavę, kad žmonės mirdavo nuo 1 tabletės.
Pripratimas: Labai panašiai kaip ir kokainas ar sintetiniai amfetaminai. Kadangi suvartojęs ekstazi vartotojas dažniausiai užsiima aktyvia veikla, pasibaigus veikimui, atsiradusį nerimą ir drebulį dažnas slopina raminamaisiais ar alkoholiu. Ekstazi yra tablečių ir kapsulių pavidalo.
Svarbu žinoti:
- Ekstazi kelia spaudimą ir labai dehidratuoja organizmą, todėl narkomanas turi dažnai gerti.
- Didžiausia grėsmė LSD vartotojui gali… Smegenys užsidega. Žodžiai plūsta be pastangų, mintys tikslios, pasitikėjimas savimi.
Kokainas
Kokainas - tai narkotikas gaminamas iš kokos medžio lapų. Tai baltų miltelių pavidalo kokainas, kurį dažniausiai ousto, kartais rūko ir leidžiasi į veną; arba permatomų kristalų pavidalo krekas, kurį rūko. 1864 m. jis buvo išrastas ir naudojamas kaip vaistas. Jo buvo kiekviename Amerikos prekybos centre! 1910m. medikai pastebėjo nosies gleivinės pažeidimus, o 1912 m. - pirmuosius 5000 mirusių žmonių.
Poveikis sveikatai. Kokainas stimuliuojantis narkotikas. Sušniaukus dozę “užsimarina“ nosis. Staigiai juntama euforija, energijos ir pasitikėjimo savimi antplūdis. Tai tęsiasi apie 30 minučių. Tuo metu padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra ir kraujo spaudimas. Gali pykinti kadangi kokainas trukdo perduoti neuronams informaciją, patekęs į akis gali sukelti aklumą.
Pripratimas. Gavęs dozę narkomanas nesustoja, kol nesušniaukščia jos visos. “Pasibaigus poveikiui, pasijunti silpnas ir palaužtas, todėl trokšti vėl pajusti jėgą“ - sako kokaino vartotojas“.
Klijų uostymas
Amfetaminas
Amfetaminas - tai sintetinis stimuliantas, veikiantis centrinę nervų sistemą. Cheminė formulė - C₉H₁₃N (α-metilfenetilaminas). Pirmą kartą susintetintas XX a. pradžioje Vokietijoje, tačiau plačiau išpopuliarėjo JAV 1930-aisiais, kai pradėtas naudoti medicinoje kaip vaistas nuo slogos, depresijos, nuovargio. Vaistų pavadinimai, tokie kaip „Benzedrine“ ar „Pervitin“, greitai tapo žinomi - jie buvo parduodami vaistinėse be recepto, o žmonės juos naudojo kasdieniam budrumui palaikyti. Antrojo pasaulinio karo metu šią medžiagą vartojo tiek vokiečių, tiek sąjungininkų kariai, kad ilgiau išliktų budrūs ir agresyvūs. Tačiau netrukus pasimatė ir tamsioji pusė: nemiga, haliucinacijos, priklausomybė.
Amfetaminas iš vaistinių persikėlė į juodąją rinką ir tapo vienu populiariausių nelegalių stimuliantų tarp jaunimo, vairuotojų, naktinio gyvenimo dalyvių. Šiandien jis dažniausiai pasirodo kaip balti arba gelsvi milteliai, kartais tabletės ar kapsulės. Gatvėje amfetaminas vadinamas „gaidžiu“, „speedu“, „ubagų koksu“, „baltu“, „niuhu“ , „čiuhu“ o anglakalbėse šalyse - „speed“, „pep“, „whizz“.
Amfetaminas veikia smegenų atlygio sistemą, dirbtinai skatindamas dopamino ir norepinefrino išsiskyrimą. Šie neuromediatoriai tiesiogiai įtakoja nuotaiką, energijos lygį, dėmesio koncentraciją ir motyvaciją. Pavartojus žmogus pasijunta žvalus, įsitempęs, kupinas jėgų. Mintys skrieja greičiau, atsiranda jausmas, kad viskas įmanoma, kad esi stiprus, nepažeidžiamas. Poveikio trukmė priklauso nuo vartojimo būdo: tabletė veikia lėčiau, bet ilgiau; uostymas - greitesnis, bet trumpesnis; leidimas į veną - greičiausias ir pavojingiausias. Tačiau visais atvejais po euforijos neišvengiamai ateina išsekimas.
Kartojant vartojimą, smegenys prisitaiko: dopamino receptoriai tampa mažiau jautrūs, o natūrali dopamino gamyba silpsta. Tada žmogui reikia vis didesnių dozių, kad pasiektų tą patį efektą - tai vadinama tolerancija. Galiausiai, kai malonumo nebelieka, o kūnas pripranta prie medžiagos buvimo, atsiranda psichologinė priklausomybė. Amfetamino priklausomybė pasireiškia tuo, kad žmogus vartoja nebe tam, kad pakiltų, o tam, kad išvengtų diskomforto ir bent trumpam pasijustų „normaliai“.
Amfetamino žala visam kūnui. Psichologiniai padariniai: dirglumas, emocinis nestabilumas, nerimas, nemiga. Ilgiau vartojant gali išsivystyti paranoja, haliucinacijos, psichozė. Žmogus gali tapti įtarus, atitolęs nuo artimųjų, pasireiškia balsų girdėjimas ar jausmas, kad esi stebimas. Fiziologiniai padariniai: padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, prakaitavimas be fizinio krūvio, burnos sausumas. Būdingas specifinis kūno kvapas, spartus svorio kritimas, dantų irimas („amp mouth“), išsekimas.
Amfetamino kaina juodojoje rinkoje Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių vidutiniškai siekia apie 15-20 eurų už gramą. Gatvėje platinamas amfetaminas nėra gaminamas sertifikuotoje laboratorijoje, jis nėra nei kontroliuojamas, nei stabilios sudėties. Medžiaga sąmoningai maišoma su kofeinu, katinonais, cukrumi ar net stiklo dulkėmis.
Krekas
LSD
Kanapės
Narkotinių Medžiagų Vartojimo Būdai
- Uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.
Ne visos narkotinės medžiagos gali būti vartojamos keturiais išvardytais būdais.
Narkotinių Medžiagų Vartojimo Poveikis
Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą. Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines. Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taip toliau. Tolerancijos išsivystymas - tai apsauginė organizmo reakcija į nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi suvartoti daugiau. Abstinencijos ar susilaikymo simptomai - stiprios organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas (kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojų pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmę gyvybei.
Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, - bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, t.y. ne pagal receptą arba priešingai medicininėms rekomendacijoms. Priklausomybė nuo narkotikų - nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomai nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitų veiksnių.