Matematika yra reikšminga pasaulio mokslo, technologijų ir visuomenės bei kultūros pažinimo dalis. Šis dalykas mokykloje atlieka išskirtinį vaidmenį ugdant mokinių įvairius mąstymo gebėjimus: skaičiavimo, abstraktaus, loginio, vaizdinio, erdvinio, duomenų tyrybos ir interpretavimo, formalizavimo bei abstrahavimo. Mokydamiesi matematikos, mokiniai kaupia žinias apie matematines sąvokas ir jų ryšius, mokosi sklandžiai ir tiksliai atlikti procedūras, ugdosi supratimą apie tai, kaip yra nustatomi bendrumai ir skirtumai, kuriamos matematinių sąvokų struktūros. Šiame straipsnyje apžvelgsime matematinių suvokimo užduočių pavyzdžius, ugdymo strategijas ir kitus aspektus, susijusius su sėkmingu matematikos mokymu(si).
Matematikos Mokymo Tikslai ir Uždaviniai
Mokant matematikos, siekiama ne tik specifinių matematikos dalyko tikslų, bet ir bendrųjų ugdymo tikslų, ypač metakognityviojo mąstymo bei bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymo srityse. Įgyvendinant programą ugdomos pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos bei kultūrinė kompetencijos.
Pagrindiniai ugdymo uždaviniai:
- Formuoti tvirtus skaičių sandaros suvokimo vaizdinius.
- Ugdykite skaičiavimo, abstraktaus, loginio mąstymo, vaizdinio ir erdvinio mąstymo gebėjimus.
- Lavinti duomenų tyrybos ir interpretavimo, formalizavimo, abstrahavimo gebėjimus.
- Skatinti mokinių domėjimąsi matematika.
- Plėsti matematinį žodyną.
- Stiprinti gebėjimą spręsti kontekstinius uždavinius.
- Ugdykite gebėjimą modeliuoti įvairias situacijas.
- Skatinti kritinį mąstymą ir gebėjimą argumentuoti.
Matematikos Pamokų Struktūra ir Turinys
Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos.Mokiniai įtraukiami į įvairaus konteksto probleminių situacijų tyrinėjimą. Mokoma(si) įvairias situacijas modeliuoti, suformuluoti kaip matematines problemas, jas spręsti ir interpretuoti gautus rezultatus. Tvirtos žinios ir nuolat stiprinami pagrindimo, argumentavimo ir matematinio komunikavimo gebėjimai suteikia galimybę mokiniams kritiškai vertinti, kūrybiškai veikti, efektyviai komunikuoti įvairiuose mokiniui aktualiuose, prasminguose ir suprantamuose kontekstuose.
Matematinio Suvokimo Ugdymo Metodai ir Priemonės
Sėkmingam matematikos mokymui(si) svarbu taikyti įvairius metodus ir priemones, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimus. Pasak didaktikos mokslo pradininkų J. A. Komenskio, J. H. Pestalocio, I. Heisingo, vaizdumo ir žaidimo principai nulemia sėkmingo mokymosi etapus tolimesnėse klasėse. Todėl žaidimas yra ne tik vyraujanti priešmokyklinio amžiaus vaiko veikimo forma, bet ir vyraujanti ugdymo(si) nuostata.
Žaidimai ir Praktinės Užduotys
Naudojant įvairius matematinius žaidimus vaikai išmoksta ne tik pažinti skaičius, bet ir skaičiuoti. Svarbu, kad matematikos mokymas(is) būtų įdomus ir prasmingas vaikui, vyktų natūraliai bendraujant ir žaidžiant.Štai keli pavyzdžiai, kaip galima įtraukti žaidimus į matematikos pamokas:
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
- Daiktų skaičiavimas grupėse: Ištarkite bet kokį skaičių ir prašykite vaiko grupėje surasti daiktą, atitinkantį šį skaičių.
- Skaičiuotuvas: Parodykite vaikams, kaip paspausti skaičiuotuvo mygtukus, kad skaičiai atsirastų ir išnyktų. Parodykite mygtukus su pliuso ir minuso ženklu. Užrašykite skaičius nuo 1 iki 10. Sakykite garsiai skaičius ir stebėkite, ar vaikai, išgirdę jūsų ištartą skaičių, randa jį skaičiuotuve.
- Žvejyba: Išsikirpkite daug kartoninių žuvelių. Pasitelkite vaizduote ir pasidarykite jas skirtingų formų, dydžių ir spalvų. Ten, kur turėtų būti žuvelių „burna“, uždėkite po sąvaržėlę. Prie liniuotės virve pririškite magnetą. Vaikams patiks gaudyti „žuvis“ ir apie jas pasakoti. Paprašykite jų parodyti visas raudonas, visas mėlynas arba visas žalias žuvis. Tada paprašykite jų parodyti visas didžiausias arba visas mažiausias žuvis.
- Skaitmenų jungimas: Ant viso popieriaus lapo prirašykite daug skaitmenų porų nuo 1 iki 5. Vaikai turi nubrėžti linijas, kurios sujungtų tokios pačios vertės skaitmenis. Pasunkinkite užsiėmimą, skaitmenis užrašydami įvairiomis spalvomis - mėlynos spalvos 5 ir geltonos spalvos 5, žalios spalvos 3 ir rožinės spalvos 3. Paklauskite vaiko, kaip skaitmenys vadinami? Pasiūlykite surasti tris geltonos spalvos objektus kambaryje? O penkis mėlynus segtukus krepšelyje?
- Kamuoliuko metimas į skyles: Vienoje dėžės ar kartono lakšto pusėje nupieškite penkias ar šešias skyles. Pasirūpinkite, kad mažiausia jų būtų tokio dydžio, kad tilptų teniso kamuoliukas. Rūpestingai iškirpkite skyles. Virš kiekvienos skylės surašykite taškus - kuo mažesnė skylė, tuo daugiau taškų. Pastatykite kartoną arba dėžę su skylėmis priešais žaidėjus, kurie paeiliui bandytų įmesti kauliuką į skyles. Jei kamuoliukas pataiko į skylę, užrašykite tą skaičių prie žaidėjo vardo. Pagerinkite vaikų sudėties įgūdžius, pasiūlydami jiems nuolat skaičiuoti taškus.
- Keturkampiai: Nupieškite daugybę eilių taškų ant popieriaus. Taškų skaičius lemia žaidimo ilgumą. Žaidėjai paeiliui brėžia linijas, jungiančias vieną tašką su kitu. Galima brėžti linijas bet kokia kryptimi, tik ne įstrižai. Tikslas - jungiant taškus suformuoti keturkampį. Vaikas, kuris nubrėžia paskutinę liniją, paskelbia keturkampį „savu“ ir parašo jame savo inicialus. Taip pat jis gauna papildomą ėjimą.
- Rutuliukų ridenimas į arkas: Išpjaukite dėžutės apačioje arkas, pro kurias galėtų įriedėti rutuliukai. Virš kiekvienos arkos pažymėkite taškų skaičių. Ant grindų pažymėkite, nuo kur reikia ridenti. Žaidėjai paeiliui ridena šešis stiklo rutuliukus į dėžutę. Jei kamuoliukas pataiko į arką , žaidėjas pelno pažymėtus virš arkos taškus. Paskirkite taškų skaičiuotoją.
- Estafetės: Vaikai suskirstomi vienodo dydžio grupėmis. Kiekvienos grupės vaikai sustoja į eilę ir pasiruošia estafetėms. Vedantysis sako kokį nors matematikos veiksmą, pvz.: 2+3. Grupės priekyje stovintis vaikas skaičiuoja. Pirmasis, pasakęs teisingą atsakymą, eina į savo eilės galą. Tada antruoju buvęs vaikas atsistoja pirmojo vietoje. Taip vaikai keičiasi vietomis, o vedantysis sako vis naują veiksmą.
- „Bum!“: Vaikai sėdi ratu ir išsiskaičiuoja iš eilės kelintiniais skaitvardžiais: pirmas, antras, trečias, o ketvirtas sako „Bum!“. Toliau: penktas. šeštas, septintas ir vėl „Bum!“. Kuris vaikas suklysta užsideda karūną su užrašu „Bum!“ ir sėdasi į rato vidurį.
- Veiksmų grandinė: Vaikai stovi ratu. Pedagogas rato viduryje sako skaičių ir meta kuriam nors vaikui kamuolį. Visi vaikai užsideda ant galvos karūnas su skirtingais skaičiais arba sudėties ir atimties ženklais. Po pedagogo komandos „užrašo“ veiksmų grandinę atitinkamai sustodami. Kai visi sustoja, žaidimas kartojamas sudarant kitokius veiksmų variantus su tais pačiais skaičiais.
Tekstiniai Uždaviniai
Tekstiniai uždaviniai yra puiki priemonė ugdyti mokinių gebėjimą suprasti ir taikyti matematines sąvokas praktinėse situacijose. Redos Jaseliūnienės "MATEMATIKA. Tekstiniai uždaviniai. 1 klasė I dalis" ir "MATEMATIKA. Tekstiniai uždaviniai. 1 klasė II dalis" leidiniuose pateikiamos užduotys skiriamos bendrojo lavinimo mokyklų 1 klasės mokiniams iš svarbiausių matematikos veiklos sričių: skaičių ir skaičiavimų bei nelygybių, geometrijos, matų ir matavimų. Užduotys ugdys kritinį mąstymą, sudarys sąlygas mokiniams įgyti matematinių gebėjimų, padėsiančių spręsti kasdienio gyvenimo problemas, pasirengti tolesniam sėkmingam mokymuisi, skatins domėtis matematika, plės matematinį žodyną.
Skaičiavimas Stulpeliu
Redos Jaseliūnienės sąsiuvinyje "SKAIČIUOJAME STULPELIU. Sudėtis ir atimtis" yra pavyzdžių ir užduočių, skirtų sudėti ir atimti 10, 20 ir 100 ribose. Pateikiama pratimų vienaženklių ir dviženklių skaičių sudėties ir atimties įgūdžiams formuoti.
Skaičiavimo užduočių rinkinys ikimokyklinukams
Skaičiuoju 11-20 - 90 PDF užduočių rinkinys ikimokyklinukams skirtas vaikams, kurie jau susipažino su skaičiais nuo 1 iki 10 ir yra pasiruošę žengti kitą žingsnį - mokytis skaičiuoti iki 20. Rinkinys ne tik padės įtvirtinti skaitmenų pažinimą, bet ir skatins loginį mąstymą, dėmesingumą, susikaupimą bei kūrybiškumą.
Ką vaikai ugdysis dirbdami su šiuo rinkiniu?
- Matematinis mąstymas: Skaitmenų nuo 11 iki 20 pažinimas ir rašymas. Skaičių eiliškumo suvokimas (koks skaičius prieš ir po?). Kiekybinis suvokimas: daiktų skaičiavimas, atitikmenų tarp kiekio ir skaičiaus nustatymas. Didėjimo / mažėjimo tvarkos supratimas. Paprasti sudėties veiksmai su dviženklių skaičiumi. Skaičių sekos, šablonai, pasikartojantys elementai.
- Kognityviniai gebėjimai: Dėmesio koncentracija ir užduočių suvokimas. Loginis mąstymas ir sprendimų priėmimas. Sekų tęsimo ir praleisto skaičiaus užpildymo gebėjimai.
- Smulkioji motorika: Linijų vedžiojimas, skaičių apvedžiojimas, spalvinimas. Užduotys su kirpimu ir klijavimu. Skaičių spalvinimas pagal užduotą kodą.
- Problemų sprendimas ir tyrinėjimas: Savarankiškas atsakymų ieškojimas remiantis stebėjimu ir bandymais. Kūrybinės užduotys, susijusios su matematinių sąvokų taikymu.
Rinkinyje rasite:
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
- Įvairias užduotis skaičiams 11-20: rašymas, skaičiavimas, sekos, spalvinimas.
- Užduotis su paveikslėliais ir gyvūnais (pvz., suskaičiuok žuvytes).
- Užduotis, kur reikia pasirinkti teisingą atsakymą, nupiešti ar suklijuoti skaičių tvarka.
- Spalvų ir formų derinimas su matematika (spalvink formas pagal atsakymą).
- Pasiūlymus žaidimams su kauliuku ir spalvomis.
Skirta: Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams (4-6 m.), pedagogams, švietimo pagalbos specialistams bei tėvams, kurie nori palaikyti vaiko matematinę raidą namuose.
Teksto Suvokimo Svarba Matematikoje
Reda Jaseliūnienė ir Vytautas Šalavėjus knygoje "TEKSTO SUVOKIMO TESTAI" teigia, kad užduotys padės tobulinti mokinių skaitymo, teksto analizės ir suvokimo įgūdžius. Ugdytiniai išmoks atidžiai skaityti tekstus, įsiminti smulkias detales, atrasti užslėptą informaciją. Teksto suvokimas yra itin svarbus sprendžiant matematinius uždavinius, ypač tekstinius. Mokiniai turi gebėti suprasti uždavinio sąlygą, išskirti reikiamą informaciją ir suformuluoti sprendimo planą.
Matematikos Mokymosi Pasiekimų Vertinimas
Nacionalinio egzaminų centro įgyvendintame projekte „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas“ sukurti diagnostinio vertinimo įrankiai, skirti mokymosi sunkumų ir nesėkmių prevencijai.
2011 m. Naujoje PUPP programoje numatyta vertinti gebėjimą spręsti kontekstinius uždavinius, todėl dalį PUPP užduoties turi sudaryti kontekstiniai uždaviniai, t. y. Naujoje programoje nurodyta, kad realaus turinio uždavinių taškų suma turi sudaryti iki 70 proc. Keičiasi matuojamų gebėjimų svoriai: žinių ir supratimo vertė sudaro 50 proc. (buvo 60), matematinio mąstymo ir problemų sprendimo - 50 proc. Šiek tiek koreguotas paskirstymas veiklos sritimis ir procentinė šių sričių išraiška. Naujoje PUPP programoje greta matematinės kompetencijos pagrindų numatyta vertinti ir bendrąsias kompetencijas - komunikacinę ir darbo kultūros.
Pasiekimų Sritys ir Lygiai
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus, vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų dalykų bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis.
Taip pat skaitykite: Žaidimai lytėjimui lavinti
tags: #matematinio #suvokimo #uzduotys