Įvadas
Psichologija - tai mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus, siekiantis suprasti psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija siekia atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su žmogumi, įskaitant ir miego bei sapnų sritį. Šiame straipsnyje nagrinėsime miego ir sapnų psichologiją, apibrėžimus, teorijas bei praktinį pritaikymą. Miego psichologija apima žmogaus fiziologinius ir psichologinius poreikius miego metu, o sapnai yra iliuziniai mūsų nervų sistemos, psichikos ir vaizduotės padariniai.
Psichologijos pagrindai
Psichologijos apibrėžimas ir sritys
Psichologija - mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Ji tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi. Kodėl žmogus taip elgiasi? Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų.
Psichologija kaip savarankiškas mokslas atsirado 1879 m., kai V. Vundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją Leipcige (Vokietija). Šiandien psichologija apima daugybę specialiosios psichologijos sričių arba šakų, kurios skirstomos pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela), taip pat pagal tyrimo uždavinius, metodus ir rezultatų pritaikymo sritis.
Pagrindinės psichologijos sritys
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: Nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
- Eksperimentinė psichologija: Nagrinėja žmonių reagavimą į sensorinius stimulus, pasaulio suvokimą, išmokimą, atmintį, mąstymą ir kt.
- Raidos psichologija: Nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t.
- Socialinė psichologija: Nagrinėja žmonių tarpusavio santykius, žmogų grupėje, požiūrius, nuostatas, stereotipus, savęs vertinimą, bendravimą ir kt.
- Asmenybės psichologija: Nagrinėja skirtumus tarp žmonių, individualias savybes, asmenybės teorijas, asmenybę aprašančius veiksnius ir kt.
- Klinikinė psichologija: Emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas. Psichiniai sutrikimai: jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija. Psichologinis konsultavimas.
- Mokyklų, pedagoginė psichologija: Mokinių adaptacija mokykloje, mokymosi problemos; mokymas ir išmokimas; mokinių-mokytojų tarpusavio santykiai.
- Organizacinė psichologija: Darbuotojų atranka, personalo tyrimai, efektyvus komandos darbas, derybos, konfliktai, vadovavimas ir t.t.
- Kitos sritys: Industrinė (inžinierinė), teismo, reklamos, sporto ir kt. psichologija.
Psichologijos metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs metodai, įskaitant:
- Eksperimentinis metodas: Nepriklausomas ir priklausomas kintamasis, eksperimentinė ir kontrolinė grupės.
- Tiriamoji apklausa: Empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam žodžiu arba raštu laisvai arba iš anksto numatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis privalo žodžiu arba raštu atsakyti.
- Testai: Standartizuotos metodikos (vienai ar kitai grupei adaptuotos užduotys).
Biologiniai psichologijos pagrindai
Nervų sistemos sandara
Nervų sistema susideda iš centrinės (galvos ir nugaros smegenys) ir periferinės (somatinė ir autonominė: simpatinė, parasimpatinė) dalių. Galvos smegenys yra labiausiai dominuojanti dalis, kurią sudaro smegenėlės, kamienas, talamusas, hipotalamusas, limbinė sistema ir galvos smegenų žievė.
Taip pat skaitykite: Nemiga ir nerimas: kaip įveikti ryte?
Neuronas ir nervinio impulso perdavimas
Neuronas - nervinė ląstelė. Kūnas ir dendritai gauna nervinius impulsus, o aksonas - siunčia nervinius impulsus. Mielininis apvalkalas - izoliacija. Aksonas baigiasi daugybe sinaptinių jungčių (sinapsių). Jos perduoda signalus (sinaptiniai mediatoriai). Nervinio impulso perdavimas - elektrocheminis procesas (Na jonai). Neuronų viduje įelektrinimas neigiamas. Tam tikrų medžiagų poveikyje neuronas praranda savo neigiamumą, iš išorės į vidų prieina daug Na+. 1/1000 sekundės neuronas tampa įelektrintas teigiamai. Neurono impulsas - kaip šūvis iš pistoleto: viskas arba nieko. Kai nervinis impulsas nueina iki aksono galo, ten atpalaiduojamos cheminės medžiagos neurotransmiteriai, kurios toliau ir perduoda informaciją kitam neuronui. Glijai - jungiamosios ir statybinės, maitinančios ląstelės (atlieka ūkio darbus). Žmogaus smegenyse - nuo 10 bilijonų iki 1 trilijono neuronų. Glijų 10 kartų daugiau.
Smegenų sritys ir jų funkcijos
- Smegenėlės (Cerebellum): Tiesiogiai susijęs su judesių koordinacija.
- Kamienas (medulla): Reguliuoja kvėpavimą ir kai kuriuos refleksus.
- Talamusas: Regėjimo, klausos, skonio, lytos receptorių informacijos paskirstymas ir nukreipimas į žievės sritis; dalyvauja miego-budrumo kontroliavime.
- Hipotalamusas: Valgymo, gėrimo, seksualinio elgesio valdymo centrai; reguliuoja endokrininę veiklą, palaiko homeostazę; susijęs su emocinėmis ir stresinėmis situacijomis.
- Limbinė sistema: Papildoma instinktyvaus ir refleksinio elgesio kontrolė.
- Hipokampus: Atmintis, naujų faktų įsiminimas.
- Motorinė sritis: Valingi judesiai.
- Somatosensorinė sritis: Kūno judesių ir pojūčių jautimas.
- Regėjimo sritis: Regėjimo informacijos apdorojimas.
- Klausos sritis: Sudėtingų garsinių signalų analizė (kalbos supratimas).
- Broko ir Vernikės sritys: Kalbėjimas ir kalbos supratimas.
- Asociacijų sritys: Priekinė - problemų sprendimas, strategijos pakeitimas; užpakalinė (pakaušinė) - vizualinės asociacijos.
Smegenų asimetrija
Kairysis pusrutulis beveik visuomet didesnis už dešinįjį. Kairiajame pusrutulyje - kalbėjimo, kalbos supratimo, sugebėjimo rašyti ir suprasti rašytinius žodžius, skaičiavimo centrai. Dešiniajame pusrutulyje - neverbalinis supratimas, erdvinis mąstymas ir kt., šis pusrutulis labiau valdo emocines išraiškas. Greitas informacijos perdavimas iš pusrutulio į pusrutulį, nes juos jungia nerviniai pluoštai (corpus callosum).
Psichologijos chemija ir genetika
Psichologijos chemija nagrinėja, kaip veikia narkotikai ir pagrindiniai neurotransmiteriai. Genetika aiškinasi paveldimumo įtaką psichologinėms ypatybėms, tokioms kaip intelekto sugebėjimai, temperamentas, emocinis stabilumas ir kt. Elgesio genetika arba psichogenetika tyrinėja, kiek psichologinės ypatybės yra paveldimos.
Sensoriniai procesai ir suvokimas
Sensorinis kodavimas
Sensorinis kodavimas - tai stimulo fizinių savybių pavertimas nervinio aktyvumo tipu, specifiškai identifikuojančiu tas fizines savybes. Visi jutimo organai turi aptikti stimulus, užkoduoti juos nerviniais impulsais ir perduoti šią užkoduotą informaciją smegenims.
Miulerio specifinės pojūčių energijos dėsnis teigia, kad pojūčių kokybė lemia ne dirgiklis, o dirginamų receptorių rūšis. Intensyvumas yra koduojamas nervinės skaidulos vibravimo dažniu (amplitude), o kokybė - atitinkamų receptorių.
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti miego kokybę?
Jutimas ir suvokimas
Bendrai labai sunku atskirti jutimą nuo suvokimo. Suvokimas dažniau apibūdinamas kaip pojūčių integracija. Fiziologiškai jutiminiai procesai susiję su jutimo organais ir periferine NS, o suvokimas - su aukštesniais NS lygiais.
Egzistuoja vadinamieji jautrumo slenksčiai - absoliutus stimulo slenkstis - kada jau stimulas yra išskiriamas kaip toksai. Taip pat yra matuojami ir nustatomi diferenciniai (skirtumų) slenksčiai: kada vienas stimulas jau skiriasi nuo kito. Veberio dėsnis teigia, kad kuo stipresnis dirgiklis, tuo daugiau jo stiprumas turi pasikeisti, kad pokytis būtų pastebėtas. Adaptacijos laipsnis: du identiški dirgikliai skirtingu metu ir skirtingose vietose suvokiami skirtingai.
Suvokimo organizavimas ir pastovumas
Suvokimas priklauso nuo esamų žinių (schemų), yra "numatantis", remiasi kategorijomis ir yra santykinis. Pasaulį suvokiame kaip tvarkingą, o ne chaotišką, atskirų objektų rinkinį. Net nepriklausomai nuo matomo objekto dydžio, formos, spalvos keitimosi, mes jį suvokiame kaip pastovų. Tai suvokimo pastovumas. Dydžio suvokimas visada derinamas ir su atstumo suvokimu.
Miego psichologija
Miego apibrėžimas ir funkcijos
Miego psichologija nagrinėja miego procesus, jų fiziologinius ir psichologinius aspektus. Miego metu organizmas atsistato, atkuria energiją ir konsoliduoja atmintį. Miego trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant nuotaikos svyravimus, koncentracijos sumažėjimą ir padidėjusią riziką susirgti lėtinėmis ligomis.
Miegui ypatingą reikšmę turi nervų sistemos veikla, protinis darbas. Miegodamas žmogus auga. Dažnai pacientai vykstantys į konsultacijas, skundžiasi nemiga, blogu miegu, lunatikavimu ir košmarais, kurie išvargina žmogų. Miego sutrikimai tampa rimta medicinos dalimi.
Taip pat skaitykite: Atsipalaidavimas šiuolaikiniame pasaulyje
Miego stadijos
Miego ciklas susideda iš kelių stadijų:
- NREM (Non-Rapid Eye Movement) miegas:
- 1 stadija: Pereinamasis miegas, trunkantis apie kelias minutes.
- 2 stadija: Lengvas miegas, kurio metu sulėtėja širdies ritmas ir kūno temperatūra.
- 3 ir 4 stadijos: Gilus miegas, kurio metu organizmas atsistato ir atkuria energiją.
- REM (Rapid Eye Movement) miegas: Širdies ritmas ir kvėpavimas pagreitėja, smegenų aktyvumas padidėja, o raumenys atsipalaiduoja. Šioje stadijoje sapnuojame.
Miego sutrikimai
- Nemiga: Sunkumas užmigti arba išmiegoti visą naktį.
- Narkolepsija: Ūmus užmigimas įprasto budrumo valandomis.
- Somnabulizmas (lunatizmas): Miego metu pasireiškia kompleksinis elgesys, pvz., vaikščiojimas miegant.
Sapnų psichologija
Sapnų apibrėžimas ir teorijos
Sapnai - tai vaizdiniai, mintys ir emocijos, patiriami miego metu. Sapnai dažnai būna fantastiniai laiko bei erdvės kategorijos prasme. Žmogus sapnuodamas dažnai išgyvena emocijas. Sapnai yra iliuziniai mūsų nervų sistemos, psichikos, vaizduotės padarinys. Žmogus turi poreikį sapnuoti. Jei žmogui neleidi sapnuoti, jis “atsapnuoja savo”, t. y. praleidus naktį be sapnų, kitą naktį sapnai būna ilgesni ir intensyvesni.
Yra kelios pagrindinės sapnų teorijos:
- Psichoanalitinė teorija (Z. Freud): Sapnai susiję su neįsisąmonintomis motyvacinėmis jėgomis. Neįsisąmoninti troškimai kyla iš asmenybės dalies ID, nes Superego draudžia reikšti savo “eros” ir “thanatos”. Miegant Superego atsipalaiduoja ir prasiveržia iškraipyti norai, troškimai.
- Biopsichologinė teorija (R. McCarley, J.A. Hobson) - aktyvacijos sintezės teorija: Miegant REM miegu, ypač aktyviai veikia smegenų tiltas (pous). Kai kurie tilto impulsai patenka į smegenų žievę, kur yra sintezuojami. Sapnai randasi dėl atskirų smegenų dalių veiklos.
- Kramerio - nauja sapnų aiškinimo teorija “Selektyvi nuotaikos reguliavimo sapnų teorija”: Sapnuodami mes išgyvename emocijų, nuotaikų spektrą, kuris kinta teigiamų emocijų link.
Lucidinis sapnavimas
Lucidinis sapnavimas yra reiškinys, kai sapnuotojas suvokia, kad sapnuoja, ir gali kontroliuoti sapno eigą. Šis fenomenas yra tik smulkmena lyginant su visa žmonijos energijos lauku, kuris yra toks sudėtingas, kad tik keli žmonės žmonijos istorijoje yra jį palietę ir niekas jo iki galo neištyrė.
Sapnų tipai
- REM sapnai: Mechaninė mūsų smegenų dalis, atsakinga už atminties konsolidaciją.
- „Smėlio dėžės“ sapnai: Ypač svarbūs mokymuisi ir savęs tobulinimui.
- Komunikaciniai sapnai: Vyksta sąveika, primenanti bendravimą.
- Netikri pabudimai: Sapnai, kuriuose atrodo, kad mes pabundame, tačiau iš tikrųjų esame vis dar sapne.
Praktinis psichologijos žinių pritaikymas
Psichologija socialiniame darbe
Socialinis darbas yra sritis, kurioje psichologijos žinios yra ypač vertingos. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis pažeidžiamomis grupėmis, tokiomis kaip neturintys darbo, priklausomybių turintys asmenys, vaikai iš rizikos šeimų. Norint sėkmingai padėti šiems žmonėms, būtina suprasti jų emocijas, motyvaciją ir elgesio priežastis.
- Asmenybės tipų teorija: Dž. Holando asmenybės tipų teorija gali būti naudinga socialiniams darbuotojams, dirbantiems su žmonėmis, kurie neturi noro dirbti ar neranda sau tinkamo darbo.
- Emocijų valdymas: Emocijų valdymas yra dar vienas svarbus aspektas socialiniame darbe.
- Bendravimo psichologija: Bendravimo psichologija yra svarbi tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje.
Dailės terapija
Dailės terapija yra disciplina, pagrįsta vaizduojamąja daile ir psichologija. Ji integruota į gydymo programas padeda spręsti tiek emocinius sutrikimus, tiek fizinius. Laisvojo piešimo metodas sudaro galimybę išreikšti vidinius konfliktus, atpalaiduoja, sukuria galimybę diskomforto problematiką iškristalizuoti neverbaliniu būdu, patenkina pripažinimo ir saviraiškos poreikius.
Biblioterapija
Biblioterapija (išv. iš gr. kalbos - gydymas knyga) yra terapija, kurios esmė - žmogus tiesiog sistemingai skaito knygas, kurias jam parenka gydytojas, ir tokiu būdu gerėja jo psichinė būsena, o per ją - gerėja ir visi kiti organizmo procesai. Knygų skaitymas lavina gebėjimą įveikti kritines situacijas (ligas, stresus, depresijas ir pan.), stiprinti valią ir pasitikėjimą savimi, visapusiškai tobulėti.
tags: #miegas #ir #sapnai #psichologija