Įvadas
Vaiko elgesio problemos mokykloje yra dažnas iššūkis, su kuriuo susiduria tiek tėvai, tiek mokytojai. Efektyvus bendradarbiavimas tarp šeimos ir pedagogų gali tapti esminiu veiksniu sprendžiant šiuos sunkumus, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir sėkmingą ugdymąsi. Svarbu nepamiršti, kad vaikai mokykloje vystosi kaip asmenybės, o ne tik mokosi akademinių dalykų.
Kodėl Svarbus Bendradarbiavimas Tarp Tėvų ir Mokytojų?
Vaiko elgesys dažnai yra daugelio veiksnių rezultatas, įskaitant šeimos aplinką, mokyklos atmosferą, draugų įtaką ar individualias emocines problemas. Todėl tėvų ir pedagogų komunikacija padeda visapusiškai suprasti situaciją ir rasti tinkamus sprendimus. Tai leidžia sukurti nuoseklią ir palaikančią aplinką vaikui, kurioje jis jaustųsi saugiai ir būtų skatinamas tobulėti.
Pagrindiniai Žingsniai Bendradarbiaujant su Pedagogais
Atviras Bendravimas
Pradėkite nuo pokalbio su mokytoju. Aptarkite vaiko elgesio problemas, pasidalykite savo pastebėjimais ir išklausykite mokytojo nuomonę. Atviras ir nuoširdus bendravimas yra pagrindas sėkmingam bendradarbiavimui.
Neieškokite Kaltų
Svarbu sutelkti dėmesį į sprendimus, o ne į kaltinimus. Abi pusės turi prisiimti atsakomybę už vaiko gerovę ir kartu ieškoti būdų, kaip padėti jam įveikti sunkumus.
Suderinkite Lūkesčius
Išsiaiškinkite, kokių veiksmų mokytojas tikisi iš jūsų, ir pasidalykite savo lūkesčiais. Svarbu, kad tėvai ir mokytojai turėtų vienodą supratimą apie tai, ko tikimasi iš vaiko ir kaip bus sprendžiamos jo elgesio problemos.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir pasitenkinimas darbu
Veiksmų Planas
Kartu su mokytoju sudarykite planą, kaip spręsti problemą. Numatykite konkrečius tikslus (pvz., mokyti taikaus konfliktų sprendimo, emocijų pažinimo, mažinti konfliktų skaičių tarp vaiko ir jo draugo ir pan.), skatinimo ir drausminimo metodus bei reguliarią komunikaciją apie progresą (pvz., kas savaitę aptarti situaciją el. paštu).
Įtraukite Specialistus
Jei problema yra gilesnė, galite pasitarti su psichologu, logopedu ar specialiuoju pedagogu. Specialistų įtraukimas gali padėti nustatyti tikslias vaiko elgesio problemų priežastis ir parinkti tinkamiausias intervencijas.
Nuoseklumas Namuose
Svarbu, kad namuose laikytumėtės tų pačių taisyklių ir vertybių, kurios taikomos mokykloje. Nuoseklumas padeda vaikui jaustis saugiau ir geriau suprasti aplinkos lūkesčius.
Dažniausios Klaidos, Kurių Reikėtų Vengti
Emocijų Valdymo Trūkumas
Pernelyg emocingas reagavimas į mokytojo pastebėjimus gali apsunkinti bendradarbiavimą. Stenkitės išlikti ramūs ir konstruktyvūs, net jei jaučiatės nusivylę ar įsižeidę.
Vaiko Nuomonės Nepaisymas
Nepamirškite įtraukti vaiką į diskusijas. Išklausykite jo nuomonę, supraskite jo jausmus ir padėkite jam rasti būdus, kaip spręsti savo elgesio problemas.
Taip pat skaitykite: Tyrimas: kūno kultūros mokytojų perdegimas
Kaip Vertybės Formuoja Vaikų Elgesį
Yra psichologų, teigiančių, kad neįmanoma išmokyti vaiką vertybių. Iš tikrųjų vertybių mokymas neturi prasmės, jei tik teoriškai priminsime vaikams, kad šie turi būti sąžiningi, darbštūs ir malonūs. Tai lygiai taip pat neturi prasmės ir su suaugusiaisiais. Mes labai daug kalbame apie vertybes, apie tai, koks žmogus turi būti, kokį mes jį norime matyti. Pasak Karalienės Mortos mokyklos pedagogės Viktorijos Urbonaitės, svarbu nepamiršti, kad vertybinis stuburas formuojasi ikimokykliniame amžiuje. „Net ir vyresnių klasių pedagogai vis dar dažnai sako: „Aš mokinu vaikus“. Deja, dažnai pamirštame, kad ugdymas susideda iš trijų dalykų: auklėjimo, lavinimo ir mokymo. Mokymas - tik trečdalis to, ką mes, mokytojai, darome Karalienės Mortos mokykloje. Sutikite, kad vaikus ne tik mokyti, bet ir auklėti yra be galo svarbu, o vertybinis ugdymas - didelė to dalis”, - sako V.
Karalienės Mortos mokykloje kiekvienoje klasėje yra Vertybių namas. Pavyzdžiui, su vaikais Karalienės Mortos mokykloje nuolat kalbama apie tai, kad visi sunkumai yra įveikiami, jei esi atkaklus ir nepasiduodi. Kartą mokytoja pamatė pirmokę pasilenkusią ir kažką kartojančią. Priėjusi išgirdo, kaip vos septynerių metų mergaitė kartoja: “Tau pavyks! Pasistenk ir tau pavyks!” Mokytoja be galo džiaugėsi, nes tai reiškia, kad vertybė buvo internalizuota, t.y. „Tik pradėjusi dirbti mokytoja supratau, kad šalia visų akademinių dalykų, kurių mokysiu vaikus, daug svarbiau bus juos išmokyti vertybių, - pasakoja Karalienės Mortos mokyklos mokytoja V. Urbonaitė. - Vaikai mato ir girdi, ar mano žodžiai atitinka realybę, ar aš nesukčiauju, nebandau rasti pasiteisinimo. Į mokymosi veiklas integruojant vertybes nepakanka tik gerų norų - aš, mokytoja, privalau pati būti jiems pavyzdžiu, turiu būti garbinga, laikytis duoto žodžio, net jei vaikai ir jų tėvai nemato, net jei savaitgalis ar mano atostogos. Jei trokštu, kad mano ugdomos klasės vaikai turėtų tvirtą vertybinį stuburą, visų pirma jį turiu turėti pati, ir visai nesvarbu, kad tą akimirką manęs niekas nemato.
Mokytojo Elgesys ir Reakcijos
Ar mokytojas gali supykti? Gali. Tikrai pasitaiko situacijų, kai vaikai įsidūksta, nebegirdi raginimo liautis, elgiasi nesaugiai ar nepagarbiai, laužo duotą žodį ar taisyklę. Kaip reaguoja mokytojas? Širsta, kelia balsą ir pykčio vedinas pats ima siautėti, ar tvirtu, mandagiu tonu įvardina, kas yra netinkama ir sustabdo tą situaciją? „Niekada nepamiršiu situacijos, kai vienas dešimtmetis berniukas išvykoje ignoravo mokyklos taisykles ir padėtis ėmė daryti nebevaldoma - man tikrai buvo labai pikta ir liūdna. Tą akimirką, kai mudu kalbėjomės akis į akį, norėjosi bartis, bet ar jis būtų ko nors išmokęs? Susikaupiau ir ramiu, tyliu balsu ištariau jam, kad pirmiausia jis man yra be galo brangus, kad jis man rūpi, o toks jo elgesys yra netinkamas, ir dabar aš pykstu. Vaiko akys prisitvenkė ašarų, jis stipriai mane apkabino ir pratarė: „Mokytoja, aš viską supratau, labai atsiprašau“. Į klasę mes abu grįžome taikoje ir nurimę. Tąkart supratau, kaip yra svarbu nepamesti iš akių meilės ir pagarbos kitam, kad ir koks jaunas jis bebūtų”, - pasakoja V. Karalienės Mortos mokykloje mokytojai turi galimybę nuolat konsultuotis su psichologe bei socialine pedagoge, kurios koordinuoja Emocinio intelekto ugdymo programos įgyvendinimą: vyksta nuolatiniai susitikimai, į juos įtraukiami pedagogai bei vaikai. „Kartais mokytojams reikia tiesiog poilsio dienos, nes nuolatinis darbas su vaikais ir jų tėvais ne visada yra lengvas. Pavyzdžiui, prieš keletą savaičių mokyklos administracija pastebėjo, kad mokytoja yra emociškai pavargusi, todėl pasiūlė jai paruošti planus, kad penktadienį ją galėtų pavaduoti pavaduojanti mokytoja, o ji galėtų pasiilsėti namuose. Taip siunčiama žinutė ir mokytojai, ir vaikams, kad pavargti yra normalu, kad visi žmonės pavargsta - reikia pasiilsėti ir tada vėl galima kibti į darbus! Žodžiu, visų pirma reikia patiems vadovautis vertybėmis, kurios bus skiepijamos vaikams“, - įsitikinusi V.
Šeimos ir Mokyklos Bendradarbiavimo Svarba Vertybių Ugdyme
Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau mokyklų, įtraukiančių charakterio ir vertybinį ugdymą į ugdymo programas. Vis dėlto mokykloms tai - nelengva užduotis, nes jos įsitraukia palyginti vėlai, pradėti reikėtų jau ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Dar viena kliūtis ugdant vertybes yra tai, kad dažnoje šeimoje nėra kalbama apie vertybes arba jų yra mokoma netinkamai. „Pavyzdžiui, mums vaikai vis dar papasakoja, kad tėvai moko trenkti atgal arba nesilaiko saugaus eismo taisyklių, kai mes apie jas nuolat kalbame mokykloje. - prisipažįsta V. Urbonaitė. Daugelyje šeimų apie vertybes tiesiogiai nėra kalbama: mes, tėvai, tikimės, kad vaikai įgis supratimą apie vertybes automatiškai, beveik stebuklingai. Sąmoningas vertybių mokymas prasideda suvokimu, kokios mūsų pačių vertybės, ir ar randame laiko apie jas diskutuoti. Be to, reikia vadovautis tomis vertybėmis kasdien. „Pavyzdžiui, kartais tėvai, ateidami į Atviras duris Karalienės Mortos mokykloje, klausia, ar pas mus nėra patyčių. Kai išgirsti tokį klausimą, supranti, kad reikia kalbėti apie lūkesčius, kurie šiuo atveju yra nerealistiški. Žinoma, kad būna visko! Yra visiškai nerealu sukurti aplinką, kurioje niekada nebūtų konfliktų, visada visi visiems sakytų tik meilius žodelius, o vaikai ir jų elgesys būtų it iš reklaminio video klipo. Nieko panašaus!“, - sako V. Esmė - ką mokykla daro, kai susiduriama su netinkamu elgesiu, su patyčiomis, su skirtingomis vertybėmis. Karalienės Mortos mokykloje yra buvę atvejų, kai šeimai (ir ne vienai!) buvo pasakyta, kad ši mokykla netiks jiems vertybiškai ir filosofiškai. Žinoma, kad nelengva taip pasakyti, nes mes nesame pratę apskritai sakyti “ne”, o ką jau kalbėti apie tokią situaciją. Situacijos nelengvina ir tai, kad dažnai skiriasi tai, kokias vertybes žmonės deklaruoja žodžiais ir kokiomis vadovaujasi praktiškai. Mes dažnai nusižengiame savo vertybėms.
Vertybių Ugdymas Per Pavyzdį ir Skatinimą
Giriami ir skatinami vaikai dažniau būna empatiški ir nuoširdūs, net ir ankstyvame amžiuje. Dėl to tėvai, palaikantys šiltus santykius su vaiku, lengviau juos moko vertybių: jų vaikai auga mylinčioje aplinkoje, ir jie bus labiau linkę demonstruoti meilę kitiems. Nepaisant to, vien malonus ir pagarbus elgesys su savo vaiku negarantuoja, kad jis įgis mūsų norimas vertybes. Kartais tėvai sako: aš jau dešimt kartų jam sakiau, kada jis supras? Žmonės yra skirtingi. Suaugusieji yra skirtingi. Vaikai yra skirtingi. Tai reiškia, kad vienam vaikui užteks ir penkių kartų, o kitam reikės 55, o gal net ir 555 kartų! Ir tai - normalu. Būkime sąmoningi ties tuo, ko mokote. Viskas slypi ne mūsų žodžiuose, o veiksmuose. Jei vaikams sakysime, kad futbolo esmė - gerai praleisti laiką ir stiprinti komandą, bet po varžybų pirmiausia klausime, kas laimėjo, vaikai išmoks, kad laimėjimas yra už viską svarbesnis.
Taip pat skaitykite: Sėkmingas ugdymas
Kaip Ugdyti Empatiją ir Sąmoningumą
Padėkime vaikui ugdyti empatiją. Empatija - užuojautos pagrindas, o užuojauta - visų vertybių pagrindas. Vaikai negali mokytis empatijos vien paprašyti ją jausti. Daug kalbėkime apie savo vertybes ir kodėl jos mums svarbios. Kas yra sąžiningumas? Kada ir kaip tinkamai padėkoti? Paaiškinkime, kodėl priėmėme konkretų sprendimą vadovaudamiesi savo vertybėmis. Kodėl balsuojame už šį kandidatą? Dar daugiau - kodėl apskritai balsuojame? Apibūdinkime pastebėtą vertybę. - Tu toks dosnus! - Tu pati išsiaiškinai, kas užduota namų darbams!
Vertybių Ugdymas Per Praktinę Veiklą ir Pavyzdį
Atsispirkime norui pamokslauti. Pamokslavimai veikia tik tada, kai vaikai yra pasiruošę mokytis. Paverskime pamoką aktualia vaikui. - ar dešimtmetis gali palikti rajono futbolo komandą vidury sezono, jei jam pasiūloma vieta geresnėje komandoje? Dalyvavimas šiose situacijose ugdo vertybes. Dalyvaukime bendruomenės veikloje ir savanoriaukime. Kokia veikla tai bebūtų - dalyvavimas mokyklos tėvų komitete ar savanoriavimas bažnyčioje - vaikas turi matyti, kad rūpinamės didesnės bendruomenės gerove. Palaikykime vaiko iniciatyvas. Kai vaikas su darželio draugais nusprendžia pradėti savąjį „Darom!” projektą, padėkime jiems viską suorganizuoti. Diskutuokime. Rinkimės knygas ir filmus, kurie padėtų formuoti vaiko vertybes ir charakterį. Vien tik pažiūrėti filmo ar perskaityti knygos negana - užveskime diskusiją apie tą, ką skaitėme ar žiūrėjome. Kaip vaikas mano: ar herojus pasielgė teisingai? Sąmoningai mokykime vaiką mėgautis sportiniu žaidimu. Rodos, kai kurie žmonės linkę varžytis nuo pat mažens, tačiau visi turėtume būti mokomi elgesio per sporto varžybas. Sakykime, kad gerus darbus daryti gera.
Kiti Svarbūs Aspektai, Įtakojantys Vaiko Elgesį
Vaiko sėkmė priklauso nuo abiejų šių pusių. Dar viena didelė įtaka vaikui - draugai. Tėvai gali galvoti, kad tai yra tik vaiko ir mokytojo atsakomybė. Paauglystėje nutinka įvairių dalykų dėl itin stipraus emocinio labilumo. Jeigu iki brendimo vaikas galėjo būti susikaupęs, paauglystės periodu gali tapti absoliučiai išsiblaškęs. Kartais pedagogai nori daug atsakomybės iš tėvų. Tai gali būti ir tėvų iniciatyva: tėvai kontroliuoja viską, hipergloboja, mėgina jam per daug padėti ir neleidžia tapti savarankiškais. Vaikai mokykloje vystosi kaip asmenybės, o ne tik mokosi akademinių dalykų. Emocinio raštingumo. Suvokimo savo elgesio pasekmių. Laikytis taisyklių. Nebijoti klausti. Išmokti priimti kritiką. Ir ją išsakyti, reikalui esant.
Tėvų Įsitraukimo Svarba
Kaip pastebi Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Aida Šimelionienė, daugelio pastarojo dešimtmečio tyrimų rezultatai rodo, kad kuo anksčiau ir aktyviau tėvai įsitraukia į vaiko ugdymo(si) procesą, tuo geresnių mokymosi rezultatų pasiekia jų vaikai. Todėl šiandien vienu iš svarbių švietimo tikslų tampa siekis didinti tėvų dalyvavimą ir įsitraukimą į jų vaikų ugdymo procesą. „Džiugina tai, kad šiandien vis daugiau tėvų gana aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme keisdami nuostatą, kad tai yra tik pedagogų ir mokyklos rūpestis. Tačiau tiek pedagogai, tiek ir tėvai vis dar mokosi, kaip tinkamai ir efektyviai įsitraukti į šį procesą ir padėti savo atžaloms“, - teigia psichologė A.
Psichologė pabrėžia, kad dar iki vaikui pradedant lankyti mokyklą, tėvai turėtų pradėti ruošti vaiką naujam jo gyvenimo etapui - gyvenimui ir mokymuisi už šeimos ribų. Iš anksto reikia ugdyti tokius vaiko įgūdžius, kurie padėtų jam mokytis, tinkamai elgtis, spręsti iškilusius sunkumus savarankiškai. Itin svarbu, kad prieš eidamas į mokyklą, vaikas būtų mokomas išreikšti savo ir suprasti kitų jausmus, kontroliuoti savo elgesį, įgytų tam tikrų savarankiško darbo įgūdžių.
Tėvų Rolė Identifikuojant Vaiko Poreikius
Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė sako, kad turbūt ne kartą tėvams teko išgirsti iš mokytojų apie „kitokį“ (ne tokį, koks jis žinomas šeimoje) jų vaiką. Taip yra todėl, kad tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaikų poreikiams identifikuoti, neįsiklauso, neišgirsta, nemato, nesidomi jų savijauta, svajonėmis, veiklomis. Jei vaikas skirtingai elgiasi namuose ir mokykloje, tai jau yra rimtas signalas tėvams, kad jie turi susirūpinti ir vaikams skirti daugiau dėmesio nei iki tol skyrė. Kaip teigia K Paulikė, niekam ne paslaptis, kad vaikai bendravimo kultūrą ir elgesį perima iš tėvų. „Jei tėvų elgesys nėra tinkamas, tai nereikia stebėtis ir vaikų elgesiu. Vaikai susitinka vieni su kitas ir jei, kuris nors iš jų atsineš ne visai tinkamą elgesio modelį, tai toks elgesys darys įtaką ir kitų vaikų elgesiui. Tuomet ugdymo įstaigoje užsisuka problemų ratas - patyčios, konfliktai, mokyklos nelankymas, priklausomybės“, - įsitikinusi K. Paulikė, pridurdama, kad švietimo sistemoje ji mato didelę spragą - ugdymo procese šeima nėra matoma kaip visuma, kurioje yra ir tėtis, ir mama, ir vaikai, ir seneliai. „Ne tik tėvai turi rodyti iniciatyvą ir domėtis vaiko mokyklos gyvenimu, bet ir mokykla turi kviesti tėvus bendradarbiauti, įtraukdama juos ne tik į vaiko mokymosi proceso stebėjimą, bet ir į įvairias prevencines veiklas, padedančias užtikrinti vaiko gerovę ir geresnę savijautą mokykloje“, - tvirtina psichologė A.
Aukštųjų Mokyklų Indėlis
Tuo tarpu Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Sigita Burvytė teigia, kad jų universitete studentų tėvai pakankamai aktyviai dalyvauja universiteto mokymosi procese, o jų studentai studijų metu yra ugdomi atsakingai žiūrėti į tėvų pareigas. „Mūsų studentų tėvai turi visas galimybes apsilankyti atvirose paskaitose, kurių temos ir visa kita svarbi informacija yra skelbiama viešai. Paskaitų metu vyksta įvairios diskusijos, vėliau - jų aptarimai“, - sako S. Burvytė. LEU atstovė pabrėžia, kad jų aukštosios mokyklos studentai turi daug įvairių saviugdos ir saviraiškos galimybių. Pavyzdžiui, studentai gali pasirinkti vieną iš laisvai pasirenkamų dalykų - pozityvioji tėvystė. Studijuodami šį modulį studentai geriau pažįsta save, savo tėvus ir įgytas žinias praktiškai taiko net savo šeimoje.
Individualūs Požiūriai į Auklėjimą
„Esu dėkinga savo tėvams, kad kai mokiausi ir studijavau jie nesikišo į mano mokymosi procesą, tokiu būdu man suteikdami visišką laisvę. Toks jų pasirinkimas tuo metu man įrodė, kad jie tiesiog pasitiki manimi. Pavyzdžiui, žinios apie mano netinkamą ar hiperaktyvų elgesį mokykloje jų nepasiekdavo, todėl jie galėjo ramiau gyventi. Buvo laikas, kai mokiausi ir labai gerai, ir tik neblogai. Galbūt tėvų nuolatinis kišimasis į mano mokymosi procesą būtų kažką pakeitęs, bet turbūt nebūčiau dabar ten, kur esu. Jaunoji dailininkė, kuri parodos lankytojams kalbės apie kūrybiškumą ir jo valdymą taip pat pabrėžia, kad nebūtinai visi tėvai turėtų būti tokie, kaip jos. Kiekviena šeima yra unikali, kiekvienoje vyrauja vienoks ar kitoks auklėjimo principas.
Dėmesio Koncentracija ir Mokymosi Efektyvumas
Dėmesio koncentravimas remiasi dviem reiškiniais: psichologiniu pojūčiu „Ar nėra čia grėsmės? Dėmesio koncentracija pamokos metu vyksta ciklais: didelė koncentracija, žema koncentracija. Tokie ciklai per parą gali kisti iki 16 kartų. Po aukštos dėmesio koncentracijos visada turi būti trumpas poilsis. Pamokos metu pastebėjus, kad klasės veikla tampa chaotiška, vaikai nebegali koncentruoti dėmesio - reikalingos pauzės. Šios pertraukos - ne veltui švaistomas laikas, bet būtinybė. Manoma, kad labai intensyviai sukoncentruoti dėmesį vaikai gali labai trumpam laikui, pvz. 5-8 m vaikai intensyviai be pertraukų gali mokytis 5-7 min., 9-13 m. 8-12 min, 14-18 m. 12-15 min. Naudojantis šia informacija galima teigti, kad tik 20-40% pamokos laiko gali vykti intensyvus mokymasis. Kūnas ir protas turi labai glaudų ryšį. Todėl judėjimas žmogaus organizmui yra labai svarbus. Paskutiniai tyrimai parodė, kad smegenėlės, kurios yra atsakingos už koordinaciją, labai intensyviai dalyvauja ir mąstymo procese. Taigi yra labai glaudus ryšys tarp smegenėlių funkcijos ir atminties, erdvės suvokimo, kalbos išraiškos, dėmesio koncentracijos, jausmų, neverbalinių signalų bei sprendimų priėmimo. Mokymasis bus daug efektyvesnis, jeigu į procesą bus įtraukti ir judėjimo komponentai, t.y. mokiniai turės galimybių daug judėti - sporto užsiėmimo metu, vaidindami spektakliuose, šokdami ar žaisdami. Ypač gerai yra supamieji judesiai, todėl sūpuoklės ir karuselės pagerina vaikų dėmesį, leidžia reguliuoti atsipalaidavimą ir sujaudinimą.
Baimės Įtaka Vaikų Elgesiui
Baimė visada buvo įrankis valdyti žmogaus elgesį. Mokykloje baimė naudojama, kai stengiamasi klasėje laikytis disciplinos. Mokytojai gąsdina vaikus blogais pažymiais, palikimu po pamokų, tėvų iškvietimu, išmetimu iš mokyklos. Vaikai, kurie klasėje ar mokyklos aplinkoje tampa verbalinės ir fizinės agresijos aukomis, išgyvena stiprų stresą. Taip pat ir tie vaikai, kurių santykiai su bendraamžiais yra blogi. Streso metu organizme yra atpalaiduojamas kortizolis, dar kitaip vadinamas streso hormonas. Jeigu organizme yra nuolat padidintas kortizolio kiekis, jis pradeda žaloti smegenų ląsteles tam tikroje smegenų srityje, vadinamoje hipokampu. Hipokampas yra viena svarbiausių sričių sąmoningame žmogaus gyvenime, jis yra atsakingas už mokymąsi bei atminties formavimąsi. Esant nuolatinėje streso būsenoje nukenčia tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė atmintis, todėl vaikai labai sunkiai gali įsiminti tai, kas dėstoma mokykloje. Kitas streso šaltinis tampa netikėtumai ir frustracijos, kurias mokiniai patiria kasdien. Kartais jų lūkesčiai ir viltys neišsipildo: iš kontrolinio gavo blogesnį pažymį, negu tikėjosi. Draugai klasėje elgiasi ne taip, kaip norėtųsi. Į tokius netikėtumus ir nusivylimus organizmas taip pat reaguoja kaip į stresą. Stresas sąlygoja, kad organizme sumažėja „laimės hormono“ serotonino, dėl to vaikai tampa impulsyvesni ir agresyvesni. Jeigu tokie vaikai namuose nesulaukia palaikymo, nesijaučia ramiai, nepasitiki savimi, tada tokiems vaikams išlaikyti dėmesio koncentraciją klasėje yra labai sunku. Vaikai tokiu atveju pradeda elgtis agresyviai ir impulsyviai, tai išgyvenimo strategija. Labai svarbu, kad klasėje kaip grupėje nebūtų griežtos vaidmenų struktūros su tais pačiais lyderiais ir tais pačiais nepritampančiais klasėje. Labai dažnai dėl patiriamų nuoskaudų ir bejėgiškumo žmonės pradeda jaustis beviltiškai. Jie pradeda sau nuolat kartoti: “Aš nevykėlis, man vis tiek nieko neišeis“. Vaikai, kurie patiria tokį jausmą tampa pasyvūs ir pradeda vengti bet kokios veiklos. Kartais vidinis bejėgiškumo jausmas netampa pasyvus. Tokiems vaikams su chronišku bejėgiškumo jausmu gana sunku padėti, mokytojai turi būti labai kantrūs ir nuolat duoti tokias užduotis, kurias mokiniai galėtų kontroliuoti savarankiškai.
Streso Mažinimo Būdai Klasėje
Norint pasiekti normalaus, darbingo klimato klasėje svarbu sumažinti streso lygį mokiniams. Tai galima padaryti dviem būdais: vengti stresinių situacijų (kas turbūt nėra labai įmanoma, nes stresas kasdienis gyvenimo palydovas) ar labai stipriai sumažinti jau esamą streso lygį. Klasėje galima įvesti specialių, neilgai trunkančių ritualų, kurie visada būtų naudojami, kai pereinama nuo vieno užsiėmimo prie kito. Klasėje įvestos aiškios elgesio taisykles bei jų laikymasis kurtų palaikančią klasės atmosferą. Svarbu, kad patys mokytojai nustotų grasinti mokiniams. Jeigu yra labai aiškiai pažeidžiamos taisyklės, įtraukite visą klasę jų aptarimui. Padėkite vaikams suformuoti savo realius, pasiekiamus tikslus. Pakalbėkite su jais kas juos neramina bei trukdo mokytis.