Taikomoji socialinė psichologija yra psichologijos šaka, siekianti pritaikyti psichologijos žinias praktikoje, palengvinant tam tikrus gyvenimo aspektus ir sprendžiant socialines problemas. Ši disciplina, nagrinėjanti visuomeninį žmogų, apima platų temų spektrą - nuo individo elgesio grupėse iki socialinių santykių ir jų raidos. Tai sistemingas visuomeninio žmogaus tyrimas.
Psichologija ir Jos Ryšys su Taikomąja Socialine Psichologija
Psichologija, kaip akademinė ir taikomoji disciplina, tiria psichikos procesus, kurie formuoja mūsų elgesį. Psichika - tai vidinių išgyvenimų visuma, apimanti pojūčius, suvokimus, sapnus, mintis, įsitikinimus ir jausmus. Šie psichiniai reiškiniai, susiję su centrine nervų sistema, yra organizmų filogenezės ir ontogenezės pasekmė.
Elgesys ir psichika yra veikiami aplinkos, tačiau psichikos veiksniai gali būti stipresni už aplinkos įtaką. Taikomoji psichologija, būdama psichologijos dalis, siekia psichologijos žinias pritaikyti praktiškai.
Psichologijos Šakos
Psichologija apima įvairias šakas:
- Bendroji psichologija: nagrinėja suaugusiojo ir vaiko psichikos bei elgesio dėsningumus, sudarydama pagrindą kitoms šakoms.
- Raidos psichologija: tiria žmogaus psichikos vystymąsi įvairiais amžiaus tarpsniais.
- Interneto/žiniasklaidos psichologija: nagrinėja, kaip paveikti klientus, kad jie pirktų tai, ko jiems „nereikia“.
Psichologija glaudžiai susijusi su kitais mokslais:
Taip pat skaitykite: Kas yra taikomoji sporto psichologija?
- Filosofija: psichologija atsiskyrė nuo filosofijos XIX a. pabaigoje.
- Matematika: statistika naudojama grupių palyginimui ir ryšių nustatymui.
- Fizika: mūsų pasaulio suvokimas priklauso nuo aplinkos stimulų (garsas, šviesa ir pan.).
Pojūčiai ir suvokimas apima tai, ką mes matome, girdime, jaučiame, užuodžiame, ragaujame ir kaip tai suvokiame. Pavyzdžiui, vakarėlyje galime susitelkti tik į vieną balsą iš daugelio. Dėmesio perkėlimas reikalauja laiko, ypač atliekant sudėtingas užduotis. Atmintis yra ribota, tačiau informacijos grupavimas ar įprasminimas gali padėti ją įsiminti.
Socialinės Psichologijos Esmė
Socialinė psichologija nagrinėja socialinę elgseną ir psichinius reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant ir sąveikaujant įvairiose grupėse. Tai apima ne tik kitų žmonių, bet ir savo paties suvokimą bei vertinimą, Aš vaizdo formavimąsi.
Socialinės Psichologijos Problematika
Socialinės psichologijos problematika apima:
- Mažųjų socialinių grupių funkcionavimą.
- Nuostatas.
- Socialinius vaidmenis.
- Lyderiavimą (lyderystės teorijos).
- Konfliktus.
- Kognityvinį disonansą.
- Kauzalinę atribuciją.
- Komunikaciją.
- Individo socialinį elgesį.
- Grupės įtaką individui.
Socialinė psichologija tiria, kaip individai priima ir perduoda informaciją, kaip tai veikia jų elgesį, kaip grupuojamasi apie bendras idėjas ar lyderius, ir kokie procesai veikia grupuočių formavimąsi, raidą, bendradarbiavimą ir konfliktus su kitomis grupuotėmis.
Socialinės Psichologijos Svarba
Socialinė psichologija yra svarbi valdžios, teisėsaugos institucijoms ir politikams, nes padeda prognozuoti visuomenės raidą. Jos teiginiai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais.
Taip pat skaitykite: TEA metodas autizmui
Socialinės Psichologijos Raida
Socialinės psichologijos ištakos siejamos su Aristotelio ir Platono veikalais. XVIII a. C. A. Helvétius pabrėžė aplinkos vaidmenį asmenybės socializacijai ir sąmonės vaidmenį visuomenės formavimuisi. A. Comte'as laikomas pirmuoju mokslininku, siekusiu išskirti atskirą socialinio mokslo sritį. Kaip atskira psichologijos šaka socialinė psichologija susiformavo XX a. pradžioje.
1908 m. buvo išleistos W. McDougallio ir E. A. Rosso knygos, kuriose pirmą kartą pavartota ir aptarta socialinės psichologijos sąvoka. Po I pasaulinio karo pradėti eksperimentiniai tyrimai, ypač tiriant visuomenės ir grupės įtaką asmenybei.
Socialinė Psichologija Lietuvoje
LIETUVOJE socialinės psichologijos užuomazgos atsirado XIX a. viduryje. XX a. pradžioje A. Kaupas ir K. Bytautas rašė socialinės psichologijos tematika. 1939 m. J. Vabalo‑Gudaičio straipsnis apie žemaičių psichologines savybes yra pirmasis darbas apie tarpkultūrinius skirtumus. XX a. 8 dešimtmetyje A. Jacikevičius ir A. Suslavičius paskelbė darbų iš socialinės psichologijos.
Taikomosios Socialinės Psichologijos Panaudojimas
Taikomoji socialinė psichologija taikoma įvairiose srityse, pavyzdžiui:
- Transporto sektoriuje: Pagal Direktyvą 2004/49/EB geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustato ir dokumentuoja procesą, kad darbuotojai atitiktų medicinos, psichologinius ir sveikatos reikalavimus.
- Saugumo srityje: Taikomoji socialinė psichologija naudojama tiriant saugumo kultūrinius, socialinius, politinius ir ekonominius aspektus, bendravimą su visuomene, žmogiškųjų vertybių vaidmenį ir politikos formavimą, terorizmo socialinę aplinką ir piliečių supratimą apie saugumą.
- Socialinėje integracijoje: Bendras finansavimas gali būti skiriamas priėmimo infrastruktūrai, materialinei, medicininei ir psichologinei pagalbai, kalbinei paramai, švietimui ir profesiniam rengimui, priėmimo procedūrų tobulinimui, ES Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų vertybių gynimui, informacijos vietos gyventojams gerinimui, tikslinių grupių narių dalyvavimo visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime skatinimui, naudos gavėjų savarankiškumo skatinimui ir priemonėms, kuriose dalyvauja vietos įstaigos, NVO ir piliečiai.
- Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje: Taikomoji socialinė psichologija naudojama įvairiuose mokslinių tyrimų projektuose. Pavyzdžiui, Europos Komisijos ir valstybių narių sukurta internetinė taikomoji programa EWRS skirta struktūrizuoti ir nuolatos palaikyti valstybių narių, Komisijos ir kompetentingų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų dialogą.
Asmenybė ir Socialinė Psichologija
Asmenybė - tai žmogus, suvokiantis aplinką bei save ir kontroliuojantis savo veiksmus. Tai sudėtinga psichinių savybių visuma, apimanti kryptingumą, sugebėjimus, temperamentą, charakterį ir Aš vaizdą. Socialinė psichologija nagrinėja, kaip šios asmenybės savybės pasireiškia socialiniuose santykiuose ir kaip socialinė aplinka veikia asmenybės formavimąsi.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Asmenybės Savybės
- Kryptingumas: nusako žmogaus motyvaciją, tikslus ir vertybes.
- Sugebėjimai: lemia žmogaus veiklos efektyvumą.
- Temperamentas: pastovios asmenybės savybės, kurias lemia įgimti centrinės nervų sistemos ypatumai.
- Charakteris: unikalių psichinių savybių, pasireiškiančių būdingais žmogaus poelgiais, visuma.
- Aš vaizdas: žmogaus savęs suvokimas ir vertinimas įvairiais aspektais.
Temperamento Tipai
Pagal temperamentą skiriami 4 žmonių tipai: cholerikas, sangvininkas, flegmatikas ir melancholikas. Kiekvienas tipas pasižymi specifinėmis elgesio ir bendravimo savybėmis.
tags: #taikomoji #socialine #psichologija