Įvadas
Sveikatos psichologija - sparčiai besivystanti psichologijos šaka, nagrinėjanti psichologinių, socialinių ir elgesio veiksnių įtaką sveikatai, ligoms ir sveikatos priežiūrai. Naujausi tyrimai šioje srityje atskleidžia svarbias tendencijas, iššūkius ir perspektyvas, kurios gali reikšmingai prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius sveikatos psichologijos tyrimus, pagrindinį dėmesį skirdami Lietuvos kontekstui.
Sveikatos Psichologijos Katedros Indėlis
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Sveikatos psichologijos katedra aktyviai dalyvauja vykdant ilgalaikius ir plataus masto mokslinius tyrimus sveikatos psichologijos srityje. Šių tyrimų spektras apima sveikatos stiprinimą, psichologinių problemų ir sutrikimų prevenciją, įvairių visuomenės grupių bei individų, sergančių lėtinėmis ligomis, psichologinius tyrimus. Katedros mokslininkų tikslas - prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo bei šalies gerovės kūrimo.
Katedros mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su psichologais praktikais, dirbančiais įvairiose Lietuvos sveikatos priežiūros institucijose, dalyvauja vietiniuose bei tarptautiniuose tyrimų projektuose. Jų ekspertinė nuomonė yra vertinama, kuriant įvairias su sveikatos stiprinimu, prevencija susijusias strategijas, veiksmų planus, projektus ministerijų bei atskirų institucijų rėmuose. Sprendžiant visuomenės sveikatos stiprinimo problemas, vis daugiau bendradarbiaujama su kitų psichologijos šakų (organizacinės psichologijos, edukacinės psichologijos, klinikinės psichologijos) specialistais.
Jaunimo Fizinės ir Psichikos Sveikatos Tendencijos
Lietuvos sporto universiteto profesoriaus, biomedicinos mokslų daktaro Arūno Emeljanovo ir docentės daktarės Brigitos Miežienės tyrimai atskleidžia neraminančias tendencijas. 2018-2019 metų ir 2024 metų tyrimai parodė Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunimo fizinės būklės ir psichikos sveikatos blogėjimą.
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad 2024 metais jaunuolių populiacijoje raumenų jėga bei širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė yra prastesnė nei jų bendraamžių prieš penkerius metus. Profesorius A. Emeljanovas pabrėžia, kad itin didelis prastėjimas pastebimas širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermės atžvilgiu - iki 24 procentų. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuolaikiniai vaikai pasaulio kontekste yra 15 procentų silpnesni nei jų tėvai, kai jie buvo to paties amžiaus.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Psichikos sveikatos srityje 2024 metų tyrimas atskleidė, kad trečdalis jaunuolių patiria didelį psichologinį distresą, o ketvirtadalis pasižymi prasta psichologine gerove. 6 procentai jaunuolių patiria depresijos riziką. Palyginus su 2018 metų duomenimis, psichologinio distreso paplitimas išaugo tris kartus. A. Emeljanovas pabrėžia, kad jeigu prieš 5-6 metus šaukiamojo amžiaus jaunuolių distresą turėdavo apie 10 procentų, dabar kas trečias.
Be to, tyrimas atskleidė mitybos kokybės blogėjimą: mitybos rekomendacijas visiškai atitinka vos 1 procentas jaunuolių, palyginti su 3 procentais 2018 metais. Jaunuolių racione trūksta vaisių, daržovių, tarp jų ir ankštinių, žuvies bei riešutų. Vis dėlto, jaunuoliai vartoja mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos gaminių - tai yra teigiamas dalykas. Tuo tarpu rūkymas (bet ne garinimas) sumažėjo nuo dviejų trečdalių iki kas penkto jaunuolio.
Profesorius A. Emeljanovas įspėja dėl simuliacijos problemos. Labiausiai neramina tolesnė psichikos sveikatos blogėjimo perspektyva.
Šie duomenys rodo, kad būtina imtis kompleksinių priemonių, siekiant gerinti jaunimo fizinę ir psichikos sveikatą. Tai apima sveikatos ugdymą, fizinio aktyvumo skatinimą, sveiką mitybą ir psichologinės pagalbos prieinamumo didinimą.
Nuovargio ir Socialinio Palaikymo Svarba Širdies Ligoniams
LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė - dr. N. Kažukauskienė, dr. Adomas Bunevičius, doktorantė Julija Gečaitė-Stončienė ir dr. Julius Burkauskas - analizavo ryšį tarp subjektyvaus nuovargio lygio ir socialinio palaikymo išemine širdies liga sergantiems asmenims. Tokio pobūdžio, siejant su depresijos simptomais, mokslinis tyrimas pasaulyje, mokslininkų žiniomis - pirmasis.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientams su ryškiai išreikštais depresijos simptomais nuovargis buvo būdingas kartu su žemu socialiniu palaikymu iš kitų asmenų, su kuriais jie susidurdavo kardiologijos reabilitacijoje. N. Kažukauskienė paaiškino, kad dėl išeminės ligos ar ūminio kardiologinio įvykio (kaip infarktas) asmuo jaučiasi patekęs į sunkią, sudėtingą situaciją: keičiasi jo gyvenimas. Jei dar patiria ir depresijos simptomų, veikiausiai jam tampa svarbus tiek personalo, tiek visų kitų kardiologinėje reabilitacijoje sutinkamų asmenų dėmesys, geras žodis, pastiprinimas. Asmeniui, neturinčiam depresijos simptomų, reabilitacijos įstaigos personalas ir kiti aplinkiniai yra ne tokie svarbūs, bet jam itin svarbu ištikus sunkiai situacijai sulaukti draugų palaikymo.
Šis tyrimas pabrėžia socialinio palaikymo svarbą sveikatos priežiūroje, ypač pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir patiriantiems psichologinių sunkumų. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų atkreipti dėmesį į pacientų socialinį palaikymą ir, jei reikia, nukreipti juos į atitinkamas palaikymo grupes ar psichologinės pagalbos tarnybas.
Psichologinė Pagalba Aukštosiose Mokyklose
Aukštosios mokyklos atlieka svarbų vaidmenį studentų psichikos sveikatos užtikrinime. Psichikos sutrikimai dažniausiai prasideda 15-24 metų amžiaus, o didžiąją dalį šio laikotarpio žmogus praleidžia studijuodamas. Todėl aukštosios mokyklos turėtų skirti didelį dėmesį studentų psichologinei gerovei.
Pašnekovės nuomone, turėtų būti minimalus įsipareigojimas užtikrinti, kad studentai žinotų, kur gali gauti nemokamą psichologinę pagalbą ir apmokyti personalą atpažinti kritinėje būklėje esančius studentus, jų nestigmatizuoti ir nukreipti profesionaliai pagalbai.
Vilniaus universiteto Konsultavimo ir mokymų centras kasmet turi plėsti savo specialistų ratą, prieš metus buvo atsiradęs ir krizių psichologo etatas, skirtas planuoti ir įgyvendinti savižudybių prevenciją ir postvenciją. Tai rodo, kad auga ne tik ieškančių psichologinės pagalbos, bet ir gerėja aukštųjų mokyklų bei Lietuvos valdžios supratimas apie psichikos sveikatos svarbą.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
Studentai dažnai renkasi psichologinę pagalbą universitete, nes mano, kad universiteto psichologai geriau išmano studentų problemas ir gali geriau padėti. Kitas argumentas - universiteto pagalba yra arčiau. Tačiau kriziniais atvejais, kuomet reikalinga skubi pagalba studentui, universiteto darbo laikas ir patalpos nėra pritaikytos, todėl tokie atvejai turėtų būti išorinių institucijų atsakomybė.
Studentams, kurie nori kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau bijo, nedrįsta, jaučia gėdą ar nežino, nuo ko pradėti, patariama pradėti nuo interneto. Pasiskaitykite, susipažinkite apie ką tai yra, tai padės suprasti, ko galima tikėtis psichologo kabinete, apie ką su juo šneka žmonės. Taip pat labai norėčiau paskatinti nusivylusius psichologiniu konsultavimu suteikti jam antrą šansą. Psichoterapijoje labai svarbus geras santykis su psichologu, o toks užsimezga ne su kiekvienu, kaip ir apskritai ne su kiekvienu žmogumi atrandame ryšį.
Psichologas XXI Amžiuje: Mokslas ir Praktika
XXI amžiuje psichologas vis labiau artėja prie mokslininko. Gausiai atliekami moksliniai tyrimai vis tiksliau geba paaiškinti tuos psichologo įrankius, kurie anksčiau buvo taikomi intuityviai, tik iš patirties žinant, kad tai veikia. Šiandien be psichologijos nebegali apsieiti dauguma sričių. Kariuomenė, medicina, marketingas, sportas - visose šiose srityse taikomi psichologijos mokslo atradimai.
Psichologija tampa pasaulietiškesnė. Tai atneša ir dar vieną iššūkį - šiandien žmones veikia ne tik „savo kaimo“ įvykiai, bet ir viso pasaulio įvykiai, kas, manau, yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės patiria kur kas daugiau streso ir nerimo, nei anksčiau.
Sveikatos psichologas padeda žmogui stiprinti savo psichologinę sveikatą ir didinti psichologinį atsparumą, pasitelkiant jam prieinamus resursus.
Psichologinės Pagalbos Poreikis Lietuvoje: Tabu Ar Būtinybė?
Atsakyti į klausimą, ar Lietuvoje kalbėti apie psichologinės pagalbos poreikį vis dar yra tabu, taip arba ne būtų labai netikslu. Pasaulio mastu, 9 iš 10 žmonių, sergančių psichikos sutrikimu, sako patiriantys diskriminaciją dėl ligos. Abejoju, ar Lietuvoje situacija yra kuo nors kitokia. Tuo pačiu, manau, svarbu paminėti ir tai, kad ši stigma turi tendenciją mažėti. Girdime vis daugiau žymių žmonių, kalbančių apie savo psichologinę sveikatą, rengiamos iniciatyvos, skatinančios kalbėti apie psichikos sveikatą, valstybė finansuoja savižudybių prevencijos programas.
Psichikos sveikata yra toks neapčiuopiamas dalykas: kai skauda dantį, gali konkrečiai parodyti, kurią vietą skauda ir paprašyti pagalbos. Emocinio skausmo šaltinį parodyti kur kas sunkiau, kaip ir tabletės nuo tokio skausmo nėra.
Jaunimas yra puikūs vėliavnešiai, kalbant apie psichikos sveikatą. Dalinimasis patirtimi didina bendrumo jausmą, mažina vienišumą ir, be abejo, stigmą. Tam, kad mažėtų stigma, reikia apie tai kalbėti(s). Kai išgirsti, kad tai, ką jauti tu, jaučia ir kažkas kitas, antras, trečias, iš pradžių nustembi, tada dar labiau nustembi, o po to pradedi patikėti, kad yra vilties išspręsti sunkumus, kad gali apie tai šnekėtis ir tai, ką patiri, yra žmogiškosios patirties dalis, vadinasi, tikėtina, kad yra surastas būdas kaip tai išspręsti. Skeptiškiems psichologinės pagalbos atžvilgiu tai taip pat padeda pamatyti tai, kaip realiai egzistuojantį reiškinį, o ne kažkieno išsigalvojimą.
tags: #naujausios #sveikatos #psichologijos #tyrinejimu #temos