Sveikatos psichologija - tai sparčiai besivystanti psichologijos mokslo šaka, nagrinėjanti psichologinius veiksnius, turinčius įtakos žmonių sveikatai, ligoms ir sveikatos priežiūrai. Ši sritis integruoja psichologijos teorijas ir principus su medicina, siekdama suprasti ir pagerinti žmonių sveikatą bei gerovę. Straipsnyje aptariamas sveikatos psichologijos atsiradimas, raida, pagrindinės kryptys ir perspektyvos Lietuvoje bei pasaulyje, remiantis turima informacija.
Sveikatos psichologijos ištakos ir raida
Sveikatos psichologijos, kaip atskiros mokslo šakos, pradžia siejama su 1978 metais, kai Amerikos psichologijos asociacijoje buvo įsteigtas sveikatos psichologijos padalinys. Šio padalinio įkūrėjas Jozephas Matarazzo (Jungtinės Amerikos Valstijos) inicijavo psichologinių klausimų, susijusių su žmonių sveikata ir jos išsaugojimu, sprendimą. Nors medicinoje jau seniai propaguojamas biopsichosocialinis modelis, teigiantis, kad tiek sveikata, tiek liga priklauso nuo biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos, tradiciškai medikai daugiau dėmesio skyrė ligų gydymui, o ne prevencijai. Sveikatos psichologija akcentuoja sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą.
Spartų tiek medikų, tiek visuomenės domėjimąsi sveikatos psichologijos klausimais lėmė kelios priežastys. Viena jų - pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje bei beveik visame pasaulyje XXI amžiaus 1 dešimtmetyje kilusi sveikatos priežiūros krizė. Jos pagrindine priežastimi įvardijama netinkamai pasirinkta sveikatos saugos strategija. Ši strategija orientuoja sveikatos priežiūrą į ligų gydymą, nepakankamai dėmesio skiriant jų prevencijai bei sveikatos stiprinimui. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, iki 80 % sveikatos priežiūros sąnaudų reikalauja lėtinės neinfekcinės (neišgydomos) ligos, nulemtos nesveikos gyvensenos.
Ekspertai paskaičiavo, kad jei žmonės laikytųsi tinkamos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 % kardiovaskulinių susirgimų, 90 % II tipo cukrinio diabeto, 30 % onkologinių susirgimų. Tačiau pakeisti netinkamą gyvenseną, rūpintis savo sveikata visą laiką, o ne tik tada, kai jau sunegaluoji - nėra paprasta. Davus patarimą - sveikai maitinkis, venk streso, daugiau judėk ir panašiai, retai sulaukiama pokyčių. Žmogus turi ne tik suprasti, kas jam gresia nepakeitus elgesio, bet ir tikėti, kad pokyčiai duos teigiamų rezultatų; t. p. reikia rasti sau tinkamą elgesio keitimo būdą, gauti palaikymą keičiant elgesį. Bendradarbiaudami su medikais, sveikatos psichologai ieško ir siūlo įvairias sveikatai palankaus elgesio ugdymo, žalingų įpročių atsisakymo intervencijas, programas.
Biopsichosocialinis modelis ir psichologinių veiksnių svarba
Medicinoje vis daugiau įsigalint biopsichosocialiniam požiūriui, medikai taip pat ima vertinti psichologinių veiksnių svarbą tiek ligų atsiradimui apskritai, tiek ligos eigai bei sveikimo procesui. Tradiciškai dauguma psichologų dirbo psichiatrinėse klinikose, o dabar vis didesnė jų paklausa somatinėse klinikose, poliklinikose, reabilitacijos centruose ar visuomenės sveikatos biuruose. Sveikatos psichologai padeda žmogui geriau suprasti savo ligą, išmokti efektyvių ligos įveikos ar kontrolės būdų. Tai gali pagreitinti ligonių pasveikimą, pagerinti jo sveikatos būklę.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Sveikatos psichologijos plėtrą lėmė ir vis didesnis visuomenės domėjimasis sveikata, jos išsaugojimu bei stiprinimu. Patys žmonės vis daugiau rūpinasi savo sveikata, rinkdamiesi aktyvų gyvenimo būdą, tinkamą maistą. Jie nori aktyviai prisidėti ir prie savo ligų gydymo. Sveikatos psichologija plečia savo tyrinėjimų lauką, apimdama pačius įvairiausius šeimos, organizacijos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos klausimus. Per trumpą savo gyvavimo laikotarpį sveikatos psichologija taip išsiplėtojo, kad be jos jau sunkiai įmanoma įsivaizduoti bet kokių su žmonių sveikata ir gerove susijusių procesų, politinių sprendimų ar poveikio priemonių planavimą. Kita vertus, tokiame plačiame interesų lauke vis sunkiau bendrauti, sistemingai gilintis į konkrečias sveikatos problemas.
Pagrindinės sveikatos psichologijos kryptys
Sveikatos psichologija apima įvairias sritis, tarp kurių svarbiausios yra šios:
- Klinikinė sveikatos psichologija: Išsivystė iš klinikinės psichologijos, elgesio medicinos ir psichiatrijos mokslų. Ši sritis orientuojasi į psichologinių sutrikimų gydymą ir psichologinės pagalbos teikimą pacientams, sergantiems somatinėmis ligomis.
- Visuomenės sveikatos psichologija: Gilinasi į psichologinių bei socialinių sveikatos veiksnių sąsajas populiacijoje. Ši sritis tiria, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia sveikatos elgesį ir kokios intervencijos gali būti veiksmingos skatinant sveiką gyvenseną visoje visuomenėje.
- Organizacinė sveikatos psichologija: Rūpinasi sveikatos stiprinimu darbo vietose. Ši sritis tiria, kaip darbo aplinka ir organizacinė kultūra veikia darbuotojų sveikatą ir gerovę, bei kuria intervencijas, skirtas gerinti darbuotojų psichologinę ir fizinę sveikatą.
Sveikatos psichologija Lietuvoje
Lietuvoje sveikatos psichologija kaip atskiras dalykas buvo dėstoma psichologams bei medikams. Jau kelis dešimtmečius Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose rengiami sveikatos psichologai. Šiose aukštosiose mokyklose studentai įgyja žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos biuruose ir kitose organizacijose, kuriose reikalinga psichologinė pagalba sveikatos klausimais.
Studijų programos pagrindų dalykai apima: bendrąją psichologiją ir psichologo praktiką, psichologijos istoriją, bendravimo psichologiją ir iškalbos meną, psichofiziologiją ir biologinius elgsenos pagrindus, mokslinės metodologijos įvadą, raidos psichologiją, kognityviąją psichologiją, eksperimentinės psichologijos pagrindus, socialinę psichologiją, klinikinę psichologiją, psichiatriją, kursinį darbą (mokslinio tyrimo planavimą ir vykdymą), sveikatos priežiūros sistemą, politiką ir valdymą. Studentui suteikiama galimybė rinktis kursinių darbų, bakalauro baigiamojo darbo temas bei praktikos atlikimo vietas; taip pat - pasirenkamuosius studijų dalykus.
Pasirenkamųjų dalykų pavyzdžiai: užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių klb.), menas ir sveikata, medijos ir sveikata, fizinis aktyvumas ir sveikata, pozityvioji psichologija, bioetika, kūrybiškumo psichologija, asmeninės karjeros valdymas, kompiuterių ir stalo žaidimų psichologija, šiuolaikinės psichologijos tendencijos, priklausomybių psichologija, negalios psichologija, tarpkultūrinė psichologija, mityba ir sveikata, seksualumo pagrindai, socialinis darbas sveikatos priežiūros sistemoje. Kompetentingi psichologijos bakalaurai, turintys įvairiapusį ir į praktiką orientuotą išsilavinimą, rengiami didžiausiame Lietuvoje sveikatos ir gyvybės mokslų specialistus ruošiančiame universitete. (valstybės reglamentuojama) socialinių mokslų bakalauro profesinė kvalifikacija. Diplomo turėtojas, vadovaujantis Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 764 (TAR, 2019-07-25, Nr.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
Sveikatos psichologijos taikymas
Sveikatos psichologija taikoma įvairiose srityse, siekiant gerinti žmonių sveikatą ir gerovę. Štai keletas pavyzdžių:
- Ligų prevencija: Sveikatos psichologai kuria ir įgyvendina programas, skirtas skatinti sveiką elgesį, pavyzdžiui, mesti rūkyti, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir valdyti stresą.
- Ligos įveika: Sveikatos psichologai padeda žmonėms susidoroti su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ligos ir vėžys. Jie moko pacientus, kaip valdyti simptomus, laikytis gydymo plano ir gerinti savo gyvenimo kokybę.
- Reabilitacija: Sveikatos psichologai padeda pacientams atsigauti po traumų, operacijų ar insultų. Jie padeda pacientams atgauti fizines funkcijas, valdyti skausmą ir prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.
- Sveikatos priežiūros sistemos gerinimas: Sveikatos psichologai dirba su sveikatos priežiūros organizacijomis, siekdami pagerinti pacientų aptarnavimą, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Psichologija ir psichoterapija: skirtumai ir sąsajos
Psichologija ir psichoterapija yra glaudžiai susijusios, tačiau tai nėra sinonimai. Psichologija yra mokslas, tiriantis žmonių elgesį, protinius procesus ir psichikos veiklą. Psichoterapija yra psichologinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms išspręsti psichologines problemas, įveikti iššūkius ir gerinti psichinę gerovę.
Psichologai tyrinėja įvairias psichologijos sritis, tokias kaip klinikinė psichologija, socialinė psichologija, vystymosi psichologija ir pan. Jie gali atlikti tyrimus, testuoti hipotezes, taikyti statistinius metodus ir dalyvauti akademiniame moksliniame tyrime. Psichoterapeutai yra kvalifikuoti specialistai, kurie naudoja tam tikras terapines priemones ir metodus, kad padėtų savo pacientams su jų psichologiniais sunkumais. Psichoterapija gali būti naudojama gydant įvairias problemas, tokias kaip depresija, nerimas, stresas, traumos padariniai ir t.t.
Pagrindinis skirtumas tarp psichologijos ir psichoterapijos yra tas, kad psichologija yra mokslas, siekiantis suprasti ir paaiškinti žmogaus elgesį ir psichiką, o psichoterapija yra praktinė priemonė, skirta gydyti psichologines problemas ir remtis mokslinėmis žinios apie žmogaus psichiką.
Populiariausios psichoterapijos rūšys
Psichoterapija apima įvairius metodus ir kryptis, iš kurių populiariausios yra šios:
Taip pat skaitykite: Studijos LSMU Sveikatos psichologijos fakultete
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai viena iš plačiausiai pripažintų ir naudojamų psichoterapijos formų. KET dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui. Tai padeda asmenims ugdyti sveikesnius mąstymo modelius ir susidorojimo įgūdžius.
- Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelis mūsų patirčių, net ir tos, kurios nėra mūsų įsisąmonintos, daro įtaką mūsų elgesiui ir emocijoms. Joje siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus, siekiant ilgalaikių pokyčių.
- Humanistinė terapija: Ši terapija įskaitant ir egzistencinę terapiją, pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą. Tai pabrėžia savęs atradimo ir savęs priėmimo svarbą, padedant klientams išnaudoti savo potencialą ir vidinius išteklius.
- Santykių terapija: Orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą. Tai padeda asmenims suprasti ir pakeisti neveiksmingus santykių su kitais modelius, siekiant pagerinti savo santykius. Šio tipo terapijoje dažnai naudojami grupiniai, šeimos ar porų užsiėmimai.
tags: #sveikatos #psichologijos #atsiradimas