Nemiga - tai būklė, kai pakinta miego trukmė ir/ar pablogėja jo kokybė, todėl dieną žmogus jaučiasi nepailsėjęs. Nemiga klastingas sutrikimas, kuris pasireiškia įvairiai ir kurio pasekmės išryškėja dieną. Varginamas nemigos žmogus turi aktyviai dalyvauti savo gydymo procese.
Kas yra nemiga ir kaip ją atpažinti?
Nemiga gali būti atskira liga arba kitos ligos požymis. Jei vargina nemiga, sutrinka miegas: gali būti sunku užmigti; gali būti lengva užmigti, tačiau žmogus dažnai prabunda. Ilgainiui dažnam atsiranda nemigos baimė, perdėtas rūpestis dėl jos pasekmių. Nemiga kinta metams bėgant ir net kiekvieną naktį gali būti kitokia, pvz., vieną naktį ilgai neužmigsite, kitą - daug kartų prabusite, dar kitą - miegosite visą naktį, tačiau atsikėlęs jausitės nuvargęs ar prabudęs paryčiui nebenorėsite miego. Gydytojas nemigą nustato, jei žmogus neužmiega ilgiau kaip 30 min., dažnai prabunda ar miega trumpiau kaip 6 val.
Jei manote, kad jus vargina nemiga, kreipkitės į gydytoją. Jis išsiaiškins jūsų nemigos priežastį, nustatys, ar nesergate kitomis ligomis, sutrikdančiomis miegą, pvz., nemigą gali sukelti skausmai, niežulys, knarkimas. Taip pat išsiaiškins, prieš kiek laiko ir kokiomis aplinkybėmis prasidėjo nemiga, pvz., ar blogai miegate nuo vaikystės, ar miegas sutriko tuo metu, kai jus ištiko nesėkmė; ar dėl nemigos pakito jūsų gyvenimas, pvz., pakeitėte darbą. Gydytojas gali pasidomėti, ar kreipėtės pagalbos, kas labiausiai jus vargina dabartiniu laikotarpiu, kaip ilgai neužmiegate, kiek kartų per naktį ir dėl kokių priežasčių prabundate, kada atsibundate ir keliatės ryte, ar laikotės miego higienos taisyklių, pvz., ką veikiate kelias valandas prieš miegą.
Svarbu atsiminti, kad dalis žmonių skundžiasi, kad beveik ar visai nemiega, nors artimieji tikina, kad matė juos miegančius per visą naktį. Iš tiesų šie žmonės prabunda ypač dažnai, bet jų prabudimai trunka tik dešimtis sekundžių, todėl aplinkiniai to nepastebi.
Nemigos priežastys ir tipai
Nemiga galima susirgti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Nemigos gydymas sunkiąja antklode
- Nesilaikote miego higienos taisyklių.
- Sergate psichikos, vidaus, neurologinėmis ligomis.
- Vėlyvojo miego sindromas, kai žmogus užmiega 2 - 6 val.
- Ankstyvojo miego sindromas, kai apima nenugalimas miegas anksti vakare (18 - 21 val.), žmogus užmiega, o prabunda 1 - 3 val.
Antrinė nemiga atsiranda jau sergant kita liga (pvz., dėl psichikos, neurologinių ar vidaus organų ligų, dėl skausmo). Psichikos ligomis (depresija, bipoliniu sutrikimu (esant depresijos ar manijos epizodui), nerimo sutrikimais, valgymo sutrikimais, šizofrenija ar kitos kilmės psichozėmis, įvairiais asmenybės sutrikimais, yra priklausomas nuo alkoholio).
Liaudies medicina nemigai gydyti
Žolininkė Danutė Kunčienė pasakoja, kad kai kurie nemigą sau tiesiog įsikalba. Artėjant vakarui žmogus pradeda kartoti, kaip jis šiąnakt vėl neužmigs. Todėl tokiu atveju patarimai bus bejėgiai prieš įtaigią mintį. „Pirmiausiai siūlau apgalvoti, kodėl žmogų kankina nemiga. Galbūt jį neramina tam tikros mintys, galbūt jis prieš miegą valgo netinkamą maistą, dirba netinkamą darbą, miega neišvėdintame kambaryje. Yra daugybė priežasčių, kurios gali turėti įtakos blogam miegui. Netgi netinkama galvos padėtis lovoje“, - pasakoja žolininkė, akcentavusi, kad geriausia miegoti galvą atsukus į Rytus arba Šiaurę. Pašnekovė pataria nemigos kankinamam žmogui patyrinėti savo kūną. Daugelis mokslininkų aiškina, kad tam įtakos gali turėti nevienoda kūno dalių temperatūra: būna vėsesnės kojos ar rankos. Tokią problemą patartina spręsti darant žolelių kompresus ar voneles. Jei kojos šiltos, o galva šalta, rekomenduojama po antklode pasidaryti garų seansą. Sutuoktiniai vienas kitam prieš miegą taip pat gali pamasažuoti kojas. Toks romantiškas ritualas taip pat pagerins miego kokybę.
Yra kvapų, kurie padeda atsipalaiduoti ir užmigti. Tam galima panaudoti eterinius aliejus arba aromatinę lempą - jaukiai susisukę į pledą, prieš miegą skirkite laiko nusiraminimui, knygai. Į vakarinę vonią galite įlašinti keletą lašų aromatinių aliejų. Netoli pagalvės galima padėti maišelį, užpildytą kvepiančių žolelių mišiniu. Mūsų močiutės gaminamos pagalve jas užpildydavo sausomis apynių spurgomis, kad miegas būtų saldesnis, o galvūgalyje padėdavo specialią lėlę, kurios vidus taip pat buvo užpildomas kvapniomis žolelėmis.
Vaistažolių arbatos
Žolelių antpilai labai teigiamai veikia nervų sistemą. Yra daugybė augalų, kurie taip pat gali pagerinti miego kokybę. Tai gudobelės žiedai lapai ir vaisiai, gervuogės lapai ir vaisiai, melisa, moliūgas, šermukšnis, vaivoras. Taip pat vyšnios, žemuogės, pastarnokas.
Žolininkė D. Kunčienė taip pat siūlo pasigaminti vaistažolių arbatų, kurias rekomenduoja ne liaudies medicinos žinovai, bet vaistininkai:
Taip pat skaitykite: Vaistai geresniam miegui
- 20 g valerijonų šaknų, 30 g melisų lapų, 50 g kraujažolės. Vieną valgomą šaukštą mišinio užpilti stikline karšto vandens. Gerkite po pusę stiklinės tris kartus per dieną. Tai nuramins nervų sistemą. Po kurio laiko pajusite teigiamus rezultatus.
- 20 g sukatžolės, 20 g melisos, 20 g gudobelės lapų, žiedai ar vaisių. Vieną valgomą šaukštą mišinio užpilkite stikline vandens. Vaistažolių kiekis gali būti ir didesnis - svarbu, kad jų būtų lygiomis dalimis.
- 50 g apynių spurgų, 50 g pupalaiškių lapų, 50 g mėtų lapų, 50 g valerijono šaknų. Du valgomuosius šaukštus mišinio užplikykite stikline vandens. Vaistažolių kiekis gali būti ir didesnis - svarbu, kad jų būtų lygiomis dalimis. Gerkite po stiklinę du kartus per dieną. Ši arbata gerina virškinimą, dėl kurio ir gali būti suprastėjęs miegas.
- 50 g šilinio viržio, 50 g erškėčių žiedų, 100 g žemuogių lapų. Taip pat nuo nemigos labai veiksminga džiovintų obuolių žievelių arbata. Ji gelbsti ir nuo įsisenėjusio dusulio ar kosulio. Lengviau miegosite ir išgėrę prieš miegą šilto medaus ir cinamono gėrimo.
- Efektyviai nemigą šalina šis mišinys: po 25 g sudžiovintų apynių žiedų, levandų žiedų, melisos lapų, pasifloros žiedų sumaišyti ir mišinį užpilti 150-200 ml verdančio vandens. Palikti 5-10 min., kad pritrauktų.
- 2 arbatinius šaukštelius mėtų užpilkite 2 stiklinėm verdančio vandens ir palaikykite termose.
- 10 apynio spurgų užpilkite stikline verdančio vandens.
- 20 g krapų sėklų užpilkite stikline verdančio vandens. 10 min. kaitinkite verdančiame vandenyje, atvėsinkite ir gerkite po pusę stiklinės 30 min.
- Paimkite lygiomis dalimis: apynių spurgų, rozmarino lapų, jonažolės, melisos ir valerijonų šaknų. 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 15 min.
Raminamąjį poveikį turintys augalai jūsų arbatos puodelyje, vonioje arba pagalvėje:
- Pipirmėtė: Pipirmėčių lapuose, stiebuose ir žieduose kaupiasi eterinis aliejus, kurio pagrindinė dalis - mentolis. Mentolis ramina, atpalaiduoja spazmus, malšina skausmą. Pipirmėtė turi priešuždegiminių ir antivirusinių savybių. Vaistinei žaliavai naudojami pipirmėtės lapai. Kokybiška džiovinta žaliava stipriai, maloniai kvepia ir yra deginančiai šaldančio skonio. Veiksmingesnis pipirmėtės poveikis, kai geriamas ne tik paprastai ją užplikius, bet pasigaminus užpilą. 1 valgomąjį šaukštą džiovintų pipirmėtės lapų užpilti karšto vandens stikline ir uždengti dangčiu. Indą įstatyti į didesnį indą su vandeniu ir verdančio vandens vonelėje kaitinti 10 min. Po to 45 minutes aušinti ir perkošti. Jeigu užpilo nesigavo 1 stiklinė, kiek trūksta, įpilkite virinto vandens. Pusę stiklinės užpilo gerti 2 kartus per dieną 15 minučių prieš valgį.
- Melisa: Melisų lapuose susikaupia iki 1% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra per 70 įvairių darinių. Eterinis aliejus ir kitos veikliosios medžiagos melisoms suteikia malonų, citriną primenantį kvapą, karstelėjusį skonį. Melisos žadina apetitą, ramina centrinę nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus, sergant migrena, esant skausmingomis mėnesinėmis pasižymi skausmą mažinančiu poveikiu. Įvairiose šalyse įsitikinta, kad vaistinė melisa stimuliuoja centrinę nervų sistemą, stiprina širdies raumenį, atpalaiduoja galvos smegenų nervų spazmus, mažina ūžimą ausyse, galvos svaigimą ir ypač padeda nuo nervinės veiklos sutrikimo sukeltos palpitacijos, vaikų nuovargio ir naktinių košmarų. Melisų užpilas: 10 g susmulkintos melisų žaliavos užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir palikti 30-50 min. pritraukti.
- Levanda: Levandų žieduose yra iki 1,3% eterinio aliejaus, kurio svarbiausi komponentai - linalilo acetatas, linalolis. Pastarieji pasižymi raminančiu, anestetiniu, antibakteriniu, priešgrybeliniu poveikiu. Kitas komponentas - cienolis, kuris taip pat turi antispazminių ir priešgrybelinių savybių. Levandų arbata ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja spazmus. Liaudies medicina rekomenduoja gerti levandų arbatas, jei kamuoja nerimas, svaigsta galva, sutrinka miegas, kankina nemiga. Levanda gerai dera su kitais nervų sistemą veikiančiais augalais, tokiais kaip liepų žiedai ir ramunėlės.
- Ramunėlių užpilas: 1 valgomąjį šaukštą žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir 0,5 val. kaitinkite verdančio vandens vonelėje, paskui nukoškite. Gerkite 2-3 kartus per dieną po pusę stiklinės po valgio. Laikoma vėsioje vietoje ne ilgiau kaip 2 paras. Ramunėlių žiedų milteliais gydoma migrena (0,2 g po valgio).
Kompresai ir vonelės
Žolininkė D. Kunčienė rekomenduoja morkų lapų kompresus. Morkų lapus šiek tiek pašutinti ant garų, įdėti į skepetaitę ir palaikyti prieš miegą ant sprando. Senolių itin populiari priemonė nuo nemigos - vonia su eglės spygliais. Vieną stiklinę spyglių užpilti 1 litru karšto vandens, pakaitinti apie 10 minučių ir supilti į vonią. Šį nuovirą galima panaudoti iki 10 kartų. Užmigti padės ir vonia su keliais lašeliais kėnio eterinio aliejaus.
Liepžiedžių vonia ypatingai tinka neramiems vaikams. Užpilkite šaltu vandeniu liepų žiedus, palaikykite parą. Prieš pilant į vonią šiek tiek pakaitinkite. Tokia vonelė labai veiksminga veikia ir kaip antiseptikas. Jei nesate alergiškas pušų pumpurams, rekomenduojama pasidaryti vonelę su pušų pumpurais. Užplikykite 150 gramų dviem litrais vandens ir perkošus supilkite į vonią.
Itin veiksmingas čiobrelių (100 g), barkūno (100 g), valerijono šaknų (100 g) mišinys. Užplikykite 3 litrais vandens ir po poros valandų supilkite į vonią. Tokios vonelės itin populiarios sanatorijose, SPA centruose.
Gydomosios vaistažolių vonios:
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
- Padidėjęs nervingumas, nemiga, radikulitas. Po 100 g sukatžolių ir pelkinių gailių žolės užplikoma 2 l vandens, palaikoma 2 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36-38 °C). Procedūros trukmė - 15-20 min. (kas antrą dieną). Gydymo kursas - 10-12 vonių.
- Nemiga, nervingumas, neuralgijos skausmai. Po 100 g vaistinių barkūnų ir čiobrelių žolės, valerijonų šaknų užplikoma 6 l vandens, palaikoma 2 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36-38 °C). Procedūros trukmė - 10-15 min. Gydymo kursas - 10-12 vonių.
- Padidėjęs jautrumas, nemiga. 200 g valerijonų šaknų užplikoma 5 l vandens, palaikoma 3 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36-38 °C). Procedūros trukmė - 10-15 min. Gydymo kursas - 10-12 vonių.
- Padidėjęs jautrumas, nemiga, neuralgijos skausmai. Po 100 g pelynų žolės, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikoma 5 l vandens, palaikoma 3 val., perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36-38 °C). Procedūros trukmė - 10-15 min. Gydymo kursas - 10-12 vonių.
- Padidėjęs jautrumas, nemiga, sąnarių skausmai. 2 kg sauso šieno pakratų užplikoma 8 l vandens, virinama 1 val. ant silpnos ugnies, perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 36-38 °C). Procedūros trukmė - 10-12 min. Gydymo kursas - 10-15 vonių.
- Nervų ligos, aterosklerozė. 50-100 g pušų pumpurų užplikoma 2 l vandens. Uždengtas indas 30 min. virinamas ant silpnos ugnies, perkošiama ir supilama į šilto vandens vonią (temperatūra 34-36 °C). Procedūros trukmė - 10-15 min. Gydymo kursas - 10-12 vonių.
Kiti liaudiški būdai
- Nuo nemigos pagalvę rekomenduojama prikimšti miško šienu arba sausais apyniais.
- Tiems, kas skundžiasi prastu miegu, gali pagelbėti vaistinis jeronimo augalas. Vazonėlį žolininkė rekomenduoja turėti kiekvienuose namuose.
- Bananai. Be melatonino ir serotonino, juose gausu magnio, kuris mažina ir atpalaiduoja raumenų tonusą.
- Šiltas pienas. Piene yra triptofano - amino rūgšties, turinčios raminamąjį poveikį.
- Medus. Įdėkite šiek tiek medaus į žolelių arbatą ar šiltą pieną. Šiek tiek gliukozės praneša smegenims, kad jau laikas „išjungti“ oreksiną - hormoną, kuris smegenyse stimuliuoja budrumą ir energijos išeikvojimą.
- Avižiniai dribsniai. Avižose gausu melatonino.
- Migdolai. Saujelė šių riešutų padės jums užmigti, nes juose yra ir triptofano, ir magnio.
- Linų ir sezamų sėklos. Jose yra daug omega-3 riebalų rūgščių - natūralaus geros nuotaikos šaltinio.
- Pilno grūdo kvietinė duona. Organizmas pradės gaminti hormoną insuliną, kuris padės triptofanui pasiekti jūsų smegenis, ten jis pavirs serotoninu, ir jūs saldžiai užmgsite.
- Kukurūzų dribsniai. Skatina organizmą gaminti serotoniną. Vykstančios neurocheminės reakcijos atpalaiduos, nuramins bei sulėtins virškinimo sistemos darbą.
Miego higiena ir ritualai
Varginamas nemigos žmogus turi aktyviai dalyvauti savo gydymo procese. Jeigu jus vargina nemiga, susikurkite pasiruošimo miegui ritualą, pvz., vakare bent pusvalandį lėtai pasivaikščiokite lauke, grįžęs išvėdinkite miegamąjį, paskaitykite, pagulėkite šiltoje vonioje. Lengviau užmigsite sušilus kūnui, todėl prieš miegą pamirkykite kojas šiltoje vonelėje, 10 - 15 min. pagulėkite šiltoje vonioje (ypač su jūros druska). Tai padės ne tik sušilti, bet ir atsipalaiduoti, tačiau nesilepinkite per ilgai (galite perkaisti, per daug išprakaituoti) ir neužmirškite, kad reikia tuojau pat atsigulti. Jei miegamajame šalta, pridenkite nosį ir ramiai pakvėpuokite (miegas pagerėja sušilus nosies sričiai), patalą pašildykite šildykle.
Pabandykite paskaityti nuobodžią knygą. Prieš miegą pasistenkite atsipalaiduoti, užmiršti dienos įvykius, atsikratyti „neramių“ minčių. Gali padėti malonus skaitymas ir rami muzika, ramus kvėpavimas ir autogeninė treniruotė, pvz., ramiai atsigulkite, ištieskite rankas šalia kūno ir pabandykite įsivaizduoti, kaip kiekviena jūsų kūno dalis (rankos, kojos, galva) atsipalaiduoja. Kelioms sekundėms susikaupkite, kol pajusite kūno svorį. Paskui vėl atsipalaiduokite. Galvokite apie malonius dalykus, lėtai ir giliai kvėpuokite, sakykite sau, kad sušyla, atsipalaiduoja ir suglemba visos kūno dalys. Nuolatos gulkitės ir kelkitės tuo pačiu laiku (pusvalandis ar valanda į vieną ar kitą pusę). Atraskite savo užmigimo laiką, t.y. Mankšta, aktyvi diena. Reguliariai mankštinkitės - sustiprės raumenys ir sumažės antsvoris. Stenkitės judėti ir išsiblaškyti. Vakare ramiai (nors pusvalandį) pasivaikščiokite. Pavakarieniaukite likus 3 - 4 valandoms iki miego. Jei geriate kokių nors vaistų, paklauskite gydytojo ar jie nesukelia nemigos.
Apšvietimas turi būti neryškus, o muzika rami, oras turi būti gaivus, todėl kambarį būtina gerai išvėdinti (ypač prieš miegą). Kambario temperatūra. Pabandykite perstumti lovą. Moksliškai neįrodyta, tačiau pastebėta, kad geriausia miegoti gulint galva į šiaurę, o kojomis į pietus. Lova, pristumta prie sienos, gali suteikti žmogui „saugumo“ jausmą ir padėti atsipalaiduoti. Ji turi būti pakankamai plati, kad miegant kūnas pats „pasirinktų“ padėtį. Pastebėta, kad lengviau užmiegama ir kiečiau miegama gulint ant drobinės paklodės. Ji ypač praverčia karštą vasarą, nes maloniai vėsina. Pasirinkite tinkamą pagalvę. Eikite miegoti tik tada, kai norisi miego. Suraskite savo „miego duobę“. Nebūtina stebėti laikrodžio, tačiau užmigti turite maždaug per 10 min. Jei neužmiegate, atsikelkite, pasivaikščiokite ar usiimkite malonia veikla (skaitykite, megzkite, klausykitės ramios muzikos). Tai sumažins įtampą ir nemigos baimę.
Ko vengti, jei kamuoja nemiga?
- Nesnauskite dieną ar pavakare (ypač, jei sunkiai užmiegate).
- Miegamajame neturi būti gyvūnų, daug knygų ar gėlių (ypač skleidžiančių aštrų kvapą). Turi vyrauti spalvos, kurios jums sukuria ramybės ir lengvumo jausmą.
- Venkite netinkamos temperatūros. Miegodami per šiltoje (daugiau kaip 25°C) patalpoje jausitės blogai, judėsite ir prabusite. Per šiltoje patalpoje sapnuosite nemalonius sapnus, dažniau prabusite.
- Lova neturi būti nei per kieta, nei per minkšta, be įdubimų.
- Nebūkite prieš miegą ryškioje šviesoje, nes tai „signalas“ smegenų neuronams, padedantiems palaikyti miego - budrumo ciklą, kad „laikas keltis“. Palaipsniui mažinkite apšvietimą prieš miegą, kad įvyktų adaptacija.
- Nepersimiegokite, nes vistiek atsikelsite pavargęs, o kitą vakarą sunkiai užmigsite.
- Nevartokite vakarais alkoholio. Jis padės lengviau užmigti, tačiau miegas nebus kokybiškas ir pablogės prieš rytą. Be to, alkoholis gali paūminti knarkimą ir sukelti kvėpavimo sustojimus miegant. Alkoholio sukeltas miegas nėra visavertis.
- Venkite kavos, arbatos kitų gėrimų bei produktų, kurių sudėtyje yra kofeino, likus 4 - 6 valandoms iki miego.
- Venkite prieš miegą ir pabudęs naktį rūkyti cigaretes ar vartoti kitus nikotino turinčius produktus.
- Triukšmas pakenks miegui, net , jei nuo jo neprabusite.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dažniausiai nemiga nėra pavojinga gyvybei, tačiau ji vargina, skatina kitų ligų pasunkėjimą, trukdo gyventi ir dirbti, blogina tarpusavio santykius. Tiek atsitiktinė, tiek trumpalaikė nemiga gali tapti lėtine. Dėl nemigos būtina kreiptis į gydytoją, nes jos pasekmės gali būti sunkios. Nemigos (ypač ilgalaikės) gydymas yra sudėtingas, nors daug žmonių bando gydytis patys.
Jeigu nemiga neišnyksta, nors jūsų miego įpročiai yra tinkami, vaistų vartoti nesinori ir esate nealergiškas, galima pabandyti vaistažoles, pvz., melisą, mėtas, ramunėles, sukatžoles, jonažoles, valerijonus, apynius, krapus, nervus raminantį vaistažolių mišinį (sudaro pipirmėtė, pupalaiškis, valerijonas, apynio spurgai). Neužmirškite pasitarti su gydytoju dėl jų vartojimo. Jeigu nemigos sutrikimas laikantis miego higienos patarimų ir vartojant natūralius preparatus nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą.
Vaistai nemigai gydyti
Naujos kartos selektyviųjų migdomųjų vaistų (zolpidemo, zopiklono, zaleplono). Jie padeda užmigti, sukuria fiziologinį miegą, nesukelia rytinio mieguistumo, raumenų silpnumo, neslopina kvėpavimo centro veiklos. Tinka ir ilgai neužmiegantiems ir dažnai prabundantiems, ir varginamiems atsitiktinių nemigos naktų (jei prieš svarbų susitikimą nesiseka užmigti), nes veikia labi trumpai ir greitai pasišalina iš organizmo. Ryte žmogus lengvai parbunda, jaučiasi pailsėjęs, žvalus ir darbingas. Tačiau reikia prisiminti, kad migdomųjų vaistų reikia gerti tik gydytojui paskyrus ir jo nurodytomis dozėmis. Nors manoma, kad šie - naujieji migdomieji vaistai nesukelia pripratimo, visgi, vėliausiai po 4 sav. Gydytojas nuspręs ar gydymą tęsti, ar nutraukti (vaistą vartojant ilgiau gali atsirasti pripratimas).
Benzodiazepinų grupės vaistų. Jie pagreitina užmigimą, ilgina miegą. Melatonino preparatų. Melatoninas - natūralus „miego hormonas“, kurį gamina mūsų smegenys tamsiu paros metu. Jis dalyvauja miego reguliavimo veikloje. Pailginto atpalaidavimo melatonino skiriama trumpalaikiam nekokybiško miego gydymui 55m.